Civilinės bylos Nr. e2-684-798/2024

        Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00153-2023-4

        Procesinio sprendimo kategorijos: 

        3.4.4.5.1  (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Š. (E. Š.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-286-656/2024 (buvęs Nr. eB2-1890-933/2022) iškėlė bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lensona“; nemokumo administratore paskyrė UAB „Robinta“ (nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 3 d.). 

2.       Pareiškėjas E. Š. (E. Š.) pateikė atsakovės nemokumo administratorei UAB „Robinta“ 2022 m. liepos 22 d. prašymą dėl 10 000 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje.

3.       Prašyme nurodė, kad nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. UAB „Lensona“ ir E. Š. siejo darbo teisiniai santykiai (pareiškėjas dirbo vairuotoju) ir nuo 2021 m. rugsėjo mėn. (darbo pradžios) nebuvo mokamas (nesumokėtas) užmokestis ir kitos su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos. Darbo sutartis nenutraukta, todėl skaičiuotini atostoginiai ir išeitinė kompensacija.

4.       Vilniaus apygardos teisme 2022 m. rugsėjo 1 d. gautas atsakovės nemokumo administratorės UAB „Robinta“ prašymas patvirtinti neginčytą bankrutuojančios UAB „Lensona“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą bei prieštaravimai dėl pareiškėjo E. Š. 10 000 Eur reikalavimo. 

5.       Prašymo dalyje, dėl pareiškėjo reikalavimo netvirtinimo, nemokumo administratorė nurodė, kad E. Š. nepateikė finansinio reikalavimo apskaičiavimo ir jo darbo teisiniai santykiai UAB „Lensona“ nutrūko 2021 m. gruodžio 1 d. (neįrašytas Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyrius buvo išsiuntęs pareiškėjui sprendimą „Dėl apdraustojo (ųjų) duomenų neįrašymo pagal UAB „Lensona“ (draudėjo kodas 3485085) SAM pranešimą (us)“ (toliau – ir VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimas). Nemokumo administratorė neturi duomenų, kad E. Š. nustatyta tvarka kreipėsi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) teritorinį skyrių su įrodymais. Taip pat nemokumo administratorei nepateikti duomenys dėl pareiškėjo vykdytų darbo funkcijų BUAB „Lensona“. Dėl to dalis reikalavimo, pareikšto laikotarpiui nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki šiol, yra nepagrįsta. BUAB „Lensona“ buvęs direktorius nėra perdavęs bendrovės dokumentų, todėl nemokumo administratorė negali patikrinti dokumentų, susijusių su darbuotojas, jiems apskaičiuotu ir (ar) sumokėtu (nesumokėtu) darbo užmokesčiu, įskaitant nežino, ar E. Š. nebuvo išmokėtas darbo užmokestis grynaisiais pinigais. Todėl atsakovės bankroto byloje negali būti patvirtinta ir kita reikalavimo (neišmokėto darbo užmokesčio 2021 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais) dalis.

6.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi patvirtino nemokumo administratorės neginčytą bankrutuojančios UAB „Lensona“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą.

7.       Vilniaus apygardos teisme 2024 m. balandžio 25 d. gautame atsakovės nemokumo administratorės UAB „Robinta“ 2024 m. balandžio 24 d. prašyme dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo ir netvirtinimo, bet kita ko, prašyta įtraukti į atsakovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Lensona“ bankroto byloje patvirtintą kreditorių reikalavimų sąrašą kreditorių E. Š. su 3 600,06 Eur pirmosios eilės pirmojo etapo reikalavimu, o kitą pareiškėjo reikalavimo dalį atmesti.

8.       Prašyme nurodyta, kad atsakovės bankroto byloje liko neišspręsti kai kurių pareiškėjų pateiktų finansinių reikalavimų tvirtinimo (netvirtinimo) klausimai, įskaitant E. Š. pareikštą10 000 Eur reikalavimą. Pareiškėjas nepateikė reikalavimo apskaičiavimo ir jo darbo teisiniai santykiai UAB „Lensona“ nutrūko 2021 m. gruodžio 1 d. Dėl kitos 3 600,09 Eur reikalavimo dalies (2021 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais neišmokėto darbo užmokesčio) nemokumo administratorė galėtų sutikti, tačiau, atsakovės buvęs direktorius iki šiol nėra perdavęs bendrovės dokumentų, todėl negali patikrinti.

9.       Pareiškėjas E. Š. 2024 m. gegužės 9 d. atsiliepimu į prašymą (prieštaravimus) prašė įtraukti į atsakovės bankroto byloje patvirtintą kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą su 12 412,84 Eur pirmosios eilės pirmojo etapo reikalavimu. Teismui nutarus, kad darbo teisiniai santykiai baigėsi 2021 m. lapkričio 30 d., tenkinti alternatyvų reikalavimą – priteisti pareiškėjui iš atsakovės                             14 167,04 Eur sumą (4 457,98 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, nepanaudotų atostogų ir išeitinės išmokos +  9 709,06 Eur vidutinio darbo užmokesčio sumą už neatsiskaitymą laiku, t. y. 6 mėn.) ir įtraukti į likviduojamos dėl bankroto UAB „Lensona“ bankroto byloje patvirtintą kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą kreditorių E. Š. su 14 167,04 Eur pirmosios eilės pirmojo etapo reikalavimu.

10.       Atsiliepime nurodė, kad pateikė nemokumo administratorei darbo teisinių santykių buvimo, darbo užmokesčio dydžio bei atsiskaitymo (neatsiskaitymo) jų pagrindu duomenis (darbo sutartį). Pareiškėjas dirbo BUAB „Lensona“ vairuotoju ir už atliktą darbą iš darbdavės negavo jokių mokėjimų grynaisiais pinigais (per kasą). Nemokumo administratorės pateiktas 3 600,09 Eur reikalavimas, su kurio ji gali sutikti, nesudaro išeitinės išmokos ir atostoginių. Jeigu darbo teisiniai santykiai pasibaigė 2021 m. gruodžio 1 d., tuomet paskutinę E. Š. darbo BUAB „Lensona“ dieną (2021 m. lapkričio 30 d.) turėjo būti su juo atsiskaityta visiškai.

11.       Vilniaus apygardos teismo 2024 m, gegužės 14 d. nutartimi ginčijamas pareiškėjo E. Š. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas išskirtas į atskirą civilinę (Nr. eB2-2090-656/2024) ir suteikta teisė nemokumo administratorei pateikti atsiliepimą (argumentus) į E. Š. atsiliepimą.

12.       Atsakovės BUAB „Lensona“ nemokumo administratorė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo 2024 m. gegužės 9 d. atsiliepimą, kuriuo prašė: 1) 12 412,84 Eur dydžio reikalavimą atmesti; 2) taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio dėl netesybų išieškojimo senaties terminą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalis) ir atmesti pareiškėjo alternatyvius reikalavimus; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13.       Atsiliepime nurodė, kad, pirma, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dirbo, atliko darbo funkcijas UAB „Lensona“ iki 2022 m. birželio 3 d. (įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo) ir (arba) vykdė tam tikras darbo funkcijas nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. birželio 3 d. Likviduojamos dėl bankroto UAB „Lensona“ buvęs direktorius iki šiol neperdavęs administratorei bendrovės dokumentų, dėl to negalima nustatyti (patikrinti), ar darbo užmokestis pareiškėjui nebuvo išmokėtas grynaisiais pinigais (per kasą). Administratorei neperduoti dokumentai, kad pareiškėjo nurodytu laikotarpiu atsakovė vykdė užsakymus, darbus, buvo paskyrusi pareiškėjui atlikti darbines funkcijas. Pažymos apie neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei išeitines išmokas nepasirašytos ir neaišku, kas ir kada jas parengė. Antra, pažymoje „E. Š. reikalavimo darbo santykių UAB „Lensona“ pagrindu skaičiavimo duomenys“ nurodytas nepagrįstas 2022 m. birželio 3 d. atleidimo pagrindas (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 62 straipsnio 2 dalis), nes nurodytu pagrindu BUAB „Lensona“ darbuotoją galėjo (gali) atleisti tik nemokumo administratorė. Trečia, administratorės pozicija – ginčo darbo teisiniai santykiai pasibaigė 2021 m. gruodžio 1 d. UAB „Robinta“ nenutraukė su pareiškėju darbo sutarties ir nesiuntė pranešimo apie darbo sutarties nutraukimą. Ketvirta, vienintelis įrodymas dėl pareiškėjui galimai neišmokėto darbo užmokesčio nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. yra BUAB „Lensona“ buhalterinės apskaitos programoje padarytas elektroninis įrašas, kurio nepatvirtina pirminiai apskaitos dokumentai. Nemokumo administratorė nesutinka su 3 600,09 Eur buhalteriniame įraše nurodyta suma, nes ji nepatvirtinta pirminiais dokumentais. Penkta, pareiškėjas apie teisės pažeidimą sužinojo 2021 m. rugsėjo 16 d., kadangi jau 2021 m. rugsėjo 15 d. negavo darbo užmokesčio ir negaudamas darbo užmokesčio ilgą laiką teigia dirbęs iki bankroto bylos iškėlimo (2022 m. birželio 3 d.). Vadinasi, nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. ir kiekvieną pažeidimo dieną pareiškėjas nesiėmė priemonių savo pažeistoms teisėms apginti (nesikreipė į darbdavę dėl neišmokėto darbo užmokesčio arba VDI dėl apdraudimo kaip darbuotojo).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

14.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 9 d. nutartimi atsakovės BUAB „Lensona“ bankroto byloje patvirtino kreditoriaus (darbuotojo) E. Š. 3 600,06 Eur pirmosios eilės pirmojo etapo finansinį reikalavimą.

15.       Teismas nustatė, kad E. Š. 12 412,84 Eur reikalavimą grindžia aplinkybėmis, jog darbdavė UAB „Lensona“ nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. birželio 3 d. neišmokėjo darbo užmokesčio, įskaitant atostoginius ir išeitinę išmoką. Atsakovės buvęs vadovas V. S. nebendradarbiauja su nemokumo administratore (neperduoda bendrovės dokumentų) ir teismu (neteikia procesinių dokumentų, jam yra paskirta bauda už dokumentų neperdavimą), yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teismas įpareigojo nemokumo administratorę ir pareiškėją pateikti turimus duomenis ginčijamo finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimui spręsti. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 20 d. nutartimi išdavė liudijimą dėl teisės nemokumo administratorei arba jos atstovui gauti iš UAB „BSS IT“ prieigą (prisijungimo duomenis) prie BUAB „Lensona“ buhalterinės apskaitos programos ir buhalterinės apskaitos duomenų bazės, su galimybe naudoti, peržiūrėti, įsirašyti į laikmenas, atsisiųsti, spausdinti visus atsakovės buhalterinės apskaitos duomenis, dokumentus. Gavusi prieigas prie likviduojamos dėl bankroto UAB „Lensona“ buhalterinės apskaitos duomenų, nemokumo administratorė nustatė, kad programoje fiksuota nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. bendrovės nesumokėta pareiškėjui 3 600,06 Eur. Byloje nėra duomenų, ar nurodyta suma pareiškėjui nebuvo išmokėta grynaisiais pinigais. Nesant pirminių buhalterinių dokumentų, nemokumo administratorė prašo pareiškėjo finansinio reikalavimo patvirtinimo prašymą atmesti ir  remiasi VSDFV Panevėžio skyriaus 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu, kuriuo BUAB „Lensona“ darbuotojui E. Š. sustabdytas (nutrauktas) socialinis draudimas VSDFV iniciatyva. Administratorė neturi informacijos, kad pareiškėjas nustatyta tvarka buvo kreipęsis į VDI su įrodymais, kad sumos, nuo kurių apskaičiuotos draudžiamosios pajamos, suskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą, kadangi apie šį VSDFV sprendimą E. Š. buvo žinoma. Prie pareiškėjo prašymo pridėti šie įrodymai: i) 2021 m. rugpjūčio 21 d. darbo sutartis Nr. 36, pagal kurią E. Š. priimtas dirbti vairuotoju, ii) VSDFV informacija apie pareiškėjo valstybinį socialinį draudimą nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir iii) darbo užmokesčio lapeliai apie neišmokėtas darbines pajamas, kurie yra nepasirašyti atsakingų asmenų, todėl teismas jų nelaikė tinkamais įrodymais.

16.       Teismas pripažino pareiškėjo pateiktą darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščio (darbo užmokesčio apskaičiavimo) išrašą nepatikimu įrodymu. Pareiškėjo pateikto darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščio (darbo užmokesčio apskaičiavimo) išrašo duomenimis, nuo 2021 m. rugpjūčio iki 2022 m. birželio mėn. suskaičiuota 12 412,84 Eur išmokėtina suma, nurodant, kad pareiškėjas iš darbo atleistas 2022 m. birželio 3 d. DK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu. Nuo 2022 m. birželio 3 d. (teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Lensona“ įsiteisėjo) bendrovės vardu veikia tik nemokumo administratorė UAB „Robinta“. Vadovaujantis DK 62 straipsnio 2 dalies norma pareiškėjas anksčiausiai iš darbo galėjo būti atleistas 2022 m. liepos 1 d. Nemokumo administratorė patvirtino, kad nesiuntė pareiškėjui įspėjimo apie atleidimą iš darbo ir neatleido pareiškėjo iš darbo DK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu. Administratorė darbo sutarties su pareiškėju nenutraukė jokiais pagrindais. Administratorė nurodo, kad darbo teisiniai santykiai pasibaigė 2021 m. gruodžio 1 d.

17.       Nemokumo administratorės pateiktais BUAB „Lensona“ buhalterinės apskaitos programos duomenimis pareiškėjui skaičiuotas darbo užmokestis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. Pagal pareiškėjo pateiktą VSDFV informaciją apie valstybinį socialinį draudimą nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., valstybinio socialinio draudimo įmokos (toliau – VSD įmokos) mokėtos 2021 metų rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais. Administratorė neturi duomenų, kad aptariamu laikotarpiu pareiškėjui buvo išmokėtas darbo užmokestis. Todėl teismas padarė išvadą, kad 3 600,06 Eur reikalavimo dalis yra įrodyta ir tenkinama.

18.       Teismas atmetė kaip neįrodytą pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo, kildinamo iš darbo teisinių santykių nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. birželio 3 d. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad nuo 2021 m. gruodžio 1 d. vykdė BUAB „Lensona“ darbines funkcijas. BUAB „Lensona“ buhalterinės apskaitos programoje nėra duomenų apie pareiškėjui skaičiuotą darbo užmokestį, atostoginius ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d.

19.       Pareiškėjas neįrodė, kad darbo teisiniai santykiai tęsėsi po VSDFV Panevėžio skyriaus 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo priėmimo, dėl to teismas konstatavo, kad E. Š. darbo teisiniai santykiai UAB „Lensona“ pasibaigė 2021 m. lapkričio 30 d.

20.       Pareiškėjas prašo tenkinti alternatyvų reikalavimą ir remiasi DK 147 straipsniu. Atsakovės nemokumo administratorė prašo taikyti ieškinio senatį (CK 1.125 straipsnio 5 dalis), skaičiuotiną nuo asmens sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą, o pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą alternatyviam reikalavimui pareikšti.

21.       Teismas sutiko su nemokumo administratore, kad pareiškėjas apie teisės pažeidimą turėjo sužinoti 2021 m. rugsėjo 16 d. (pirmo neišmokėto darbo užmokesčio datą). Vėliausiai apie savo teisės pažeidimą jis turėjo suvokti gavęs VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimą. Pareiškėjas neskundė VSDFV sprendimo, nesikreipė į Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pareiškėjas teigia, kad dirbo BUAB „Lensona“ iki 2022 m. birželio mėnesio, bet įrodymų nepateikė. Prašymą dėl netesybų DK 147 straipsnio pagrindu priteisimo pateikė 2024 m. gegužės 17 d., t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą (ir skaičiuotiną nuo pareiškėjo nurodytos darbo santykių pabaigos datos). Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. liepos 22 d. prašyme nemokumo administratorei nurodė, kad neatleistas iš darbo ir UAB „Robinta“ beveik dvejus metus nesiėmė veiksmų dėl pareiškėjo informavimo apie atleidimą iš darbo. Teismas įvertino, kad šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti terminą alternatyviam reikalavimui pareikšti, kadangi jos nepagrindžia, jog pareiškėjas nesuprato apie savo teisės pažeidimą nemokumo administratorės nurodytu momentu (2021 m. rugsėjo 16 d.) ir egzistavo objektyvios priežastys nepareikšti alternatyvaus reikalavimo. Todėl teismas pareiškėjo alternatyvų reikalavimą atmetė.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

22.       Atskiruoju skundu pareiškėjas E. Š. prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartį pakeisti ir atsakovės BUAB „Lensona“ bankroto byloje patvirtinti kreditoriaus (darbuotojo) E. Š. 12 412,84 Eur finansinį reikalavimą. Teismui nutarus, kad E. Š. darbo teisiniai santykiai UAB „Lensona“ pasibaigė 2021 m. lapkričio 30 d., tenkinti alternatyvų reikalavimą – pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 9 d.  nutartį ir atsakovės bankroto byloje patvirtinti kreditoriaus E. Š. 14 167,04 Eur reikalavimą, kurį sudaro 4 457,98 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, nepanaudotų atostogų ir išeitinės išmokos suma, atskaičius mokesčius), 9 709,06 Eur vidutinio darbo užmokesčio už neatsiskaitymą laiku suma, atskaičius mokesčius (6 mėn.). Jeigu teismas nutartų, kad apeliantas praleido terminą reikalavimui dėl netesybų DK 147 straipsnio pagrindu pateikti, šį terminą atnaujinti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

22.1.                      Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apelianto darbo teisiniai santykiai UAB „Lensona“ pasibaigė 2021 m. lapkričio 30 d. po VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimo priėmimo. VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimu nustatyta apdraustojo E. Š. valstybinio socialinio draudimo pabaigos data negali būti tapatinama su jo darbo teisinių santykių UAB „Lensona“ pasibaigimu ir apeliantas turi teisę įrodinėti, kad ginčijamu laikotarpiu atliko darbo funkcijas ir turėjo gauti su darbo teisiniais santykiais susijusias pajamas.

22.2.                      Apelianto turimais duomenimis VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimas buvo priimtas ne 2021 m. gruodžio 1 d. o 2022 m. sausio mėn. pabaigoje. Apeliantas prašė, tačiau pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš atsakovės VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimo su jo priėmimo data. Darbuotojas negalėjo (negali) būti atleistas atgaline data.

22.3.                      Jeigu teismas konstatavo, kad E. Š. buvo atleistas iš darbo 2021 m. lapkričio 30 d., skundžiamoje teismo nutartyje turėjo būti nurodytas DK 53 straipsnio 1 dalyje nustatytas atleidimo pagrindas.

22.4.                        Atsakovės buhalterinės apskaitos programoje nurodyta 3 600,06 Eur suma yra trijų mėnesių (nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.) darbo užmokesčio skola. Teismas, nutaręs, kad apelianto darbo teisiniai santykiai pasibaigė 2021 m. lapkričio 30 d., turėjo prie neišmokėtos darbo užmokesčio skolos pridėti išeitinės išmokos ir atostoginių sumas. Taigi, jeigu daryti prielaidą, kad apeliantas buvo atleistas iš darbo 2021 m. lapkričio 30 d., jam turėjo būti suskaičiuoti ir priteisti ne tik darbo užmokestis, bet ir išeitinė kompensacija bei atostoginiai.

22.5.                        Teismo padaryta išvada, kad likviduojamos dėl bankroto UAB „Lensona“ buhalterinės apskaitos programoje nėra duomenų apie apeliantui suskaičiuotą darbo užmokestį, atostoginius ar kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m, birželio 1 d., yra nepagrįsta. Apeliantas 2023 m. birželio 25 d. procesiniame dokumente prašė teismo išreikalauti iš likviduojamos dėl bankroto UAB „Lensona“ apskaitos programos duomenis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. birželio 3 d., kadangi nemokumo administratorė pateikė tik 2021 m. rugsėjo 1 d.–2021 m. gruodžio 1 d. laikotarpio buhalterinės apskaitos programos elektroninį įrašą. Tokie duomenys teismo neišreikalauti. Kita vertus, vien tai, kad atsakovės apskaitos programoje nėra duomenų dėl išeitinės išmokos ar atostoginių, nėra pagrindas vertinti, jog 2021 m. lapkričio 30 d. atleistas iš darbo darbuotojas E. Š. neturi gauti išeitinės išmokos bei atostoginių.

22.6.                        Jeigu daryti prielaidą, kad ginčo darbo teisiniai santykiai pasibaigė 2021 m. lapkričio 30 d., o apelianto prašymas dėl netesybų DK 147 straipsnio pagrindu priteisimo pateiktas 2024 m. gegužės 17 d., laikytina, kad šio alternatyvaus reikalavimo trejų metų senaties terminas nepraleistas.

22.7.                        Jeigu teismas padarys išvadą, kad dėl netesyboms DK 147 straipsnio pagrindu taikomas CK 1.125 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties, šis terminas irgi nepraleistas. CK 1.127 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Todėl reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai. Atitinkamai, apskaičiuoti už paskutinius 6 mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022, 37 punktas). Iki šiol BUAB „Lensona“ su apeliantu neatsiskaitė, tai yra tęstinis pažeidimas, taigi, apeliantas nepraleido ieškinio senaties termino.

22.8.                       Teismas neteisingai skaičiavo pažeidimo pradžios momentą, nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. pirmo darbo užmokesčio nesumokėjimo. Nurodytą datą apeliantas nebuvo atleistas iš darbo. DK 147 straipsnio 2 dalies norma reglamentuoja tik atvejus, kai darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo.

22.9.                       Apeliantas nesutinka dėl senaties termino praleidimo. Jeigu Lietuvos apeliacinis teismas padarys išvadą, kad toks terminas praleistas, apeliantas prašo jį atnaujinti, kadangi: i) E. Š. nebuvo informuotas apie atleidimą iš darbo BUAB „Lensona“ ir šią aplinkybę sužinojo tik 2024 m. balandžio 24 d. iš nemokumo administratorės prašymo dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo; ii) apeliantas 2022 m. liepos 22 d. prašyme nurodė, kad nebuvo atleistas iš darbo BUAB „Lensona“ ir nemokumo administratorė beveik dvejus metus apie atleidimą neinformavo ir nesiėmė JANĮ nustatytais terminais nepateikė prieštaravimo dėl E. Š. finansinio reikalavimo (tik 2024 m. balandžio 24 d. pateikė prieštaravimus). Jeigu nemokumo administratorius būtų laiku informavęs apeliantą apie atleidimą iš darbo 2021 m. lapkričio 30 d., reikalavimas dėl netesybų DK 147 straipsnio pagrindu nebūtų praleistas. 

23.       Atsakovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Lensona“ nemokumo administratorė UAB „Robinta“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu motyvus:

23.1.                       Esminė aplinkybė ir būtina sąlyga kreditoriaus (darbuotojo) reikalavimo tenkinimui (darbo užmokesčio ir kitų su darbu susijusių išmokų skaičiavimui ir išmokėjimui) yra darbo funkcijų, numatytų darbo sutartimi, vykdymas. Apeliantas pagal darbo sutartį nevykdė jokių darbinių funkcijų (tokių įrodymų byloje nėra).

23.2.                       UAB „Lensona“ nevykdė mokestinės prievolės (nemokėjo įmokų). Apeliantas galėjo kreiptis į VSDFV su įrodymais, kad kaip darbuotojas vykdo darbines funkcijas, nepaisant to, kad jam nemokamas darbo užmokestis ir darbdavys nevykdo mokestinių prievolių. VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimo apeliantas neskundė. Taigi, E. Š. patvirtino, kad jokių darbo funkcijų, numatytų darbo sutartimi, nevykdė. Darbdavė nedavė jam jokio darbo, nekontroliavo ir nevadovavo darbo procesui. Apelianto siekis prisiteisti, būti įtrauktu į BUAB „Lensona“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą ginčijamu reikalavimu yra nesąžiningas ir neteisingas.

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė; byla nagrinėjama neperžengiant atskirajame skunduose nustatytų ribų.

25.       Atskirojo skundo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias darbo užmokesčio ir juos susijusių išmokų priteisimą. Apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateiktas atskirasis skundas dėl patvirtinto 3600,06 Eur finansinio reikalavimo, todėl teismas, neneigdamas pačio darbo teisinių santykių susiklostymo fakto, vertino aplinkybes susijusias su darbo santykių pasibaigimu, išeitinių išmokų (ne)išmokėjimu.

Dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

26.       Iš valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registre įrašytų duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad UAB „Lensona“ buvo įregistruota 2019 m. rugsėjo 13 d. Akcininkas ir direktorius (nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. (įgaliojimų pradžia) iki 2022 m. birželio 9 d.) V. S.. Likviduojamos dėl bankroto UAB „Lensona“ veiklos rūšis buvo statinių griovimas ir statybvietės paruošimas.

27.        Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-286-656/2024 (pagal 2022 m. kovo 17 d. gautą pareiškėjo VSDFV Panevėžio skyriaus ieškinį) iškelta bankroto byla atsakovei UAB „Lensona“ (nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 3 d.)

28.       Pirmuoju (2022 m. liepos 22 d.) prašymu apeliantas E. Š. prašė patvirtinti virš 10 000 Eur dydžio finansinį reikalavimą (darbo užmokesčio įsiskolinimą, atostoginius bei išeitinę išmoką).

29.       Antruoju prašymu, suformuluotu 2024 m. gegužės 9 d. atsiliepime į nemokumo administratorės prieštaravimą, apeliantas prašė atsakovės bankroto byloje patvirtinti: i) 12 412,84 Eur pirmosios eilės pirmojo etapo reikalavimą; ii) teismui nutarus, kad apelianto darbo teisiniai santykiai BUAB „Lensona“ baigėsi 2021 m. lapkričio 30 d., priteisti iš atsakovės 14 167,04 Eur sumą (4 457,98 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, nepanaudotų atostogų ir išeitinės išmokos + 9 709,06 Eur vidutinio darbo užmokesčio sumą už neatsiskaitymą laiku, t. y. 6 mėn., atskaičius mokesčius) ir atsakovės bankroto byloje patvirtinti kreditoriaus E. Š. 14 167,04 Eur dydžio pirmosios eilės pirmojo etapo reikalavimą.

30.       12 412,84 Eur finansinio reikalavimo dydis (2019 m. rugsėjo mėn.–2022 m. birželio mėn. laikotarpiui) grindžiamas skaičiavimais (lentele) „E. Š. reikalavimo darbo santykių UAB „Lensona“ pagrindu skaičiavimo duomenys“, kurios apačioje nurodyta: „priimtas 2021 m. rugsėjo 1 d., atleistas 2022 m. birželio 3 d. pagal DK 62 straipsnio 2 dalį“. 14 167,04 Eur reikalavimo dydis (2021 m. rugsėjo mėn. – 2022 m. gegužės mėn. laikotarpiui) grindžiamas skaičiavimais (lentele) „E. Š. reikalavimo UAB „Lensona“ uždelsus atsikaityti skaičiavimo duomenys“ (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-2090-656/2024 dok. Nr. 17760).

Dėl darbuotojo finansinio reikalavimo, pareikšto juridinio asmens bankroto byloje

31.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).

32.       Teismų praktikoje suformuluota įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė darbo bylose, kai sprendžiamas darbuotojo atlyginimo už atliktą darbą sumokėjimo klausimas. Kadangi įstatymas nustato pareigą darbdaviui atlyginti darbuotojui už jo pagal darbo sutartį atliekamą darbą, todėl būtent darbdaviui kyla pareiga įrodyti, kad jis tinkamai įvykdė savo prievolę (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-712/2009). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria juridiniam asmeniui iškeliama bankroto byla ir paskiriamas administratorius, juridiniam asmeniui kaip darbdaviui atstovauja administratorius, kuris, esant ginčui, turi pareigą įrodyti darbo užmokesčio sumokėjimo darbuotojui faktą.

33.       Nemokumo administratorė nurodė, kad galėtų sutikti su apelianto 3 600,09 Eur reikalavimo dalimi, tačiau UAB „Robinta“ neperduoti likviduojamos dėl bankroto UAB „Lensona“ pirminiai (atsakingų asmenų sudaryti ir pasirašyti) apskaitos dokumentai, galintys pagrįsti buhalterinį įrašą dėl E. Š. 3 600,09 Eur darbo užmokesčio nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. Su kita apelianto reikalavimo dalimi nemokumo administratorė nesutiko bei nurodė, kad UAB „Robinta“ neperduoti jokie dokumentai dėl E. Š. darbo funkcijų vykdymo UAB „Lensona“ nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. birželio 3 d. Nuo 2021 m. gruodžio mėn. apeliantas nebuvo apdraustasis darbuotojas (nesumokėtos VSD įmokos).

34.       Nemokumo administratorės pateiktais duomenimis, VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimo registracijos ir parašo sukūrimo data yra 2022 m. sausio 27 d. Dėl to nemokumo administratorė neteisingai traktavo apelianto atleidimo iš darbo datą. Apeliantas negalėjo (negali) būti atleistas iš darbo atgaline data (2021 m. gruodžio 1 d.), iki VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimo priėmimo (registravimo ir pasirašymo 2022 m. sausio 27 d.). 

35.       Pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas ginčo darbo teisinių santykių pabaigos momentą (datą), rėmėsi VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimu, kuriuo nuspręsta: „Neįrašyti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre žemiau nurodyto (ų) apdraustojo (ųjų) pajamų (pajamos), nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos, ir VSD įmokų pagal draudėjos UAB „Lensona“ SAM pranešimą (us) apie apdraustuosius už ataskaitinį (ius) mėnesį (ius) ir jo priedą (us) SAM3SD bei draudėjos teikiamų socialinio draudimo pranešimų duomenų nuo šio sprendimo priėmimo dienos, kol neišnyks aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta, kad draudėja veiklos nevykdo“. Šiame sprendime pateiktos lentelės 47 numeriu nurodyti tokie duomenys: E. Š., laikotarpis nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. pajamos – 2 087 Eur ir VSD įmokos – 506,51 Eur (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-286-656/2024, dok. Nr. 30702).

36.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas (darbuotojas) E. Š. turi teisę įrodinėti, kad ginčo laikotarpiu (2021 m. rugsėjo 1 d. – 2022 m. birželio 3 d.) vykdė UAB „Lensona“ darbo funkcijas ir turėjo gauti su darbo teisiniais santykiais susijusias pajamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-327-407/2021; 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  e2-508-407/2022).

37.       Apeliantas nėra pateikęs įrodymų, kad iki bankroto bylos iškėlimo buvo kreipęsis į darbdavę (atsakovę) su reikalavimu dėl darbo užmokesčio išmokėjimo ir (ar) VSD įmokų mokėjimo arba į Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nemokėto (nesumokėto) darbo užmokesčio (DK 216 straipsnio 1 dalis; 220 straipsnis). Taip apeliantas neskundė VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimo ir nebuvo pateikęs VDI teritoriniam skyriui įrodymų, kad sumos, nuo kurių apskaičiuotos draudžiamosios pajamos, apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą. Priešingų įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). 

38.       Apeliantas 2024 m. birželio 25 d. pateikė (registruota 2024 m. birželio 26 d.) VSDFV informaciją apie E. Š. valstybinį socialinį draudimą BUAB „Lensona“ nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Šioje informacijoje yra nurodyti atskiri (kas mėnesį) draudimo laikotarpiai, draudžiamosios pajamos (po 2 087 Eur, išskyrus, 2021 m. gruodžio 1 d. – 0 Eur), tarifas (po 24,27 proc.), VSD įmokų sumos (po 506,51 Eur); atleidimo pagrindas nenurodytas (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-2090-656/2024 dok. Nr. 22663 priedas).

39.       Taip pat VSDFV informacinės sistemos oficialūs duomenys patvirtina, kad 2021 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais nuo apelianto gautų (gautinų) pajamų (2 087 Eur darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių) buvo sumokėtos VSD įmokos.

40.       Atsakovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Lensona“ buhalterinės apskaitos programoje yra įrašytas apie nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. nesumokėjimą darbuotojui E. Š. 3 600,06 Eur (t. y. 1 200,02 Eur darbo užmokestis, atskaičius mokesčius × 3 mėn.).

41.       Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad E. Š. ir UAB „Lensona“ darbo teisiniai santykiai pasibaigė 2021 m. lapkričio 30 d., ir atsakovės bankroto byloje patvirtinęs apelianto  3 600,06 Eur darbo užmokesčio reikalavimą, tačiau dėl kitos šio reikalavimo dalies – atostoginių 2021 m. rugsėjo 1 d. – 2021 lapkričio 30 d. laikotarpiu ir išeitinės išmokos – nepasisakė. Kasacinio teismo išaiškinta, kad darbo sutarties pasibaigimas reiškia, jog pasibaigia jos šalių teisės ir pareigos, susijusios su darbo sutarties vykdymu, tačiau tai nereiškia, kad, pasibaigus darbo sutarčiai, baigiasi ir visos jos šalis siejusios, iš darbo teisinių santykių kilusios teisės ir pareigos, pavyzdžiui, teisė ir pareiga dėl atsiskaitymo, išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233-701/2017, 53 punktas). 

42.       Teisė į kasmetines atostogas reglamentuojama DK 127 straipsnyje. Išeitinės išmokos mokėjimas (nemokėjimas) priklauso nuo darbo sutarties nutraukimo pagrindo. Byloje kilęs ginčas dėl darbo teisinių santykių pabaigos. Skundžiamoje teismo nutartyje nėra nurodyta, kokiu DK įtvirtintu pagrindu 2021 m. lapkričio 30 d. pasibaigė E. Š. ir UAB „Lensona“ darbo teisiniai santykiai.

43.       Byloje nustatyta, kad E. Š. ir UAB „Lensona“ darbo sutartis sudaryta 2021 m. rugpjūčio 31 d. ir apeliantas nekvestionuoja, kad nuo jo darbo pradžios (2021 m. rugsėjo 1 d.) jam nebuvo mokėtas (išmokėtas pavedimu arba grynaisiais pinigais) darbo užmokestis. Darbo sutartyje nėra įrašo apie E. Š. atleidimą iš darbo UAB „Lensona“ DK 53 straipsnyje nurodytu atitinkamu pagrindu: 1) nutraukus darbo sutartį šalių susitarimu; 2) nutraukus darbo sutartį vienos iš šalių iniciatyva; 3) nutraukus darbo sutartį darbdavio valia; 4) nutraukus darbo sutartį nesant šalių valios; 5) mirus darbo sutarties šaliai – fiziniam asmeniui; 6) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, kai neįmanoma nustatyti darbdavio – fizinio asmens ar darbdavio atstovų buvimo vietos; 7) kitais šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais.

44.       Apeliantas teigia, kad darbuotojo E. Š. 2021 m. lapkričio 30 d. atleidimo iš darbo UAB „Lensona“ pagrindas yra DK 53 straipsnio 1 dalis (šalių susitarimu). Tokiu atveju išeitinė išmoka mokama (nemokama) irgi šalių susitarimu. Darbo sutartyje toks šalių susitarimas neįtvirtintas. Apeliantas nėra pateikęs paaiškinimų dėl šalių susitarimo, kad atleidimo šalių susitarimu atveju UAB „Lensona“ sumokės darbuotojui E. Š. išeitinę išmoką. Be kita ko, darbo sutarties 5 punkte nustatyta papildoma sąlyga – taikomas 3 mėn. bandomasis laikotarpis, t. y. iki 2021 m. lapkričio 30 d. Darbo sutarties nutraukimo susitarimo dėl išbandymo metu (DK 36 straipsnis) išeitinė išmoka nemokama. Todėl atmetamas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pagal DK išeitinė kompensacija darbuotojui nemokama tik tuo atveju, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo dėl jo kaltės (šioje byloje nenustatyta).

45.       Darbo sutarties nutraukimas darbdavio (BUAB „Lensona“) bankroto atveju reglamentuojamas DK 62 straipsnyje. Byloje nustatyta ir apeliantas nekvestionuoja, kad su juo nebuvo sudaryta terminuota darbo sutartis dirbti BUAB „Lensona“ bankroto proceso metu, t. y. nuo 2022 m. birželio 3 d. (DK 62 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 62 straipsnio 2 dalį per 3 darbo dienas arba DK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyto grupės darbuotojų atleidimo atveju – ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo <..> darbuotojai raštu įspėjami apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir penkioliktą darbo dieną nuo tokio įspėjimo įteikimo dienos su jais nutraukiamos darbo sutartys. Įspėjimas darbuotojui apie būsimą darbo sutarties nutraukimą, kai jo negalima įteikti darbo vietoje, laikomas įteiktu praėjus 5 darbo dienoms nuo jo išsiuntimo registruotąja pašto siunta darbuotojo deklaruotos gyvenamosios vietos ar kitu darbuotojo nurodytu (darbdaviui žinomu) adresu dienos arba nuo perdavimo elektroninių ryšių priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita) dienos, jeigu, įteikus įspėjimą elektroninių ryšių priemonėmis, įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės šią informaciją išsaugoti. Nemokumo administratorė nurodė, kad darbo sutarties su UAB „Lensona“ darbuotoju E. Š. DK 62 straipsnio 2 dalies arba kitu pagrindu nenutraukė ir pranešimų dėl darbo sutarties nutrakimo apeliantui nesiuntė, kadangi šio darbuotojo darbo teisinių santykių pabaigą traktavo 2021 m. gruodžio 1 d., nurodytą VSDFV Panevėžio skyriaus sprendime.

46.       Siekiant nustatyti, kada ir kokiu pagrindu apeliantas atleistas iš darbo, pirmiausiai turi būti nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su jo darbo teisiniais santykiais UAB „Lensona“ (ar buhalterinės apskaitos programoje yra įrašai dėl mokėjimų 2021 m. gruodžio 1 d. – 2022 m. birželio 3 d. laikotarpiu; ar nuo 2022 m. sausio 1 d. buvo mokėtos VSD įmokos (nes 2021 m. gruodžio mėn. nesumokėtos); kada (kokiu ginčo laikotarpiu) ir kokios buvo E. Š. darbo funkcijos UAB „Lensona“).

47.       Byloje nustatyta, kad VSDFV duomenų bazėje nėra registruotų duomenų apie 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. birželio 6 d. laikotarpio E. Š. draudžiamąsias pajamas UAB „Lensona“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliantas 2024 m. birželio 25 d. procesiniame dokumente, kita ko, prašė teismo išreikalauti ginčo (2021 m. gruodžio 1 d.– 2022 m. birželio 3 d.) laikotarpio UAB „Lensona“ apskaitos programos išrašą. Šie įrodymai iš atsakovės nebuvo išreikalauti ir skundžiamoje teismo nutartyje nėra argumentų, kurių pagrindu nurodytas prašymas netenkintas. Apeliacinės instancijos teismui nėra pateiktas 2021 m. gruodžio 1 d. – 2022 m. birželio 3 d. laikotarpio UAB „Lensona“ apskaitos programos išrašas (jo kopija).

48.       Darbo sutarties 1.2 papunktyje nurodyta, kad darbuotojas (apeliantas) priimtas dirbti vairuotoju; 1.3 papunktyje nurodytas 2 087 Eur darbo užmokestis, išmokamas du kartus per mėnesį 15 ir 30 dienomis. Darbo sutarties 4 punktu nustatyta darbo laiko norma – 8 val. per dieną (40 val. per savaitę). Darbo sutartis įsigaliojo ir darbuotojas E. Š. dirbti pradėjo 2021 m. rugsėjo 1 d. (7 punktas).

49.       Pagal DK 34 straipsnio 1 dalį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. DK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše. Darbuotojo prašymu informaciją apie susitartos darbo funkcijos turinį ir jos apimtį (darbo normą) ar darbo funkcijai keliamus reikalavimus darbdavys turi pateikti raštu per penkias darbo dienas nuo darbuotojo prašymo pateikimo darbdaviui dienos. Pagal DK 44 straipsnio 1 dalie 4 punktą iki darbo pradžios darbdavys turi pateikti darbuotojui darbo funkcijos apibūdinimą ar aprašymą arba darbo pavadinimą.

50.       Darbo sutartyje yra nurodytas E. Š. darbo funkcijų pavadinimas (pareigybė – vairuotojas), tačiau pareigybės turinys nedetalizuotas (neaprašytas). E. Š. 2024 m. gegužės 9 d. atsiliepime į prašymą (prieštaravimus) nurodė, kad dirbo UAB „Lensona“ vairuotoju ir jam nežinoma, kokius tokių funkcijų vykdymo įrodymus jis galėtų arba turėtų pateikti; administratorė nenurodė, ką E. Š. turi papildomai pateikti. Pirmosios instancijos teismas buvo pasiūlęs E. Š. pateikti įrodymus, reikalavimams pagrįsti, tačiau apeliantas teismo posėdyje nebuvo apklaustas (byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka) ir byloje nėra duomenų, kad apeliantui buvo pasiūlyta pateikti darbo sutartyje nurodytos pareigybės (vairuotojo) aprašą, aprašymą, nuostatus ar pan. ir (arba) motyvuotus rašytinius paaiškinimus apie ginčo laikotarpiu vykdytas darbo funkcijas UAB „Lensona“.  

51.       Taigi, nagrinėjamoje byloje tirtinoms aplinkybėms reikalingi įrodymai nebuvo išreikalauti pirmosios instancijos teismo ir nepateikti apeliacinės instancijos teismui. Todėl nėra galimybės nustatyti aplinkybes, ar visą ginčo laikotarpį (jo dalį) darbuotojas E. Š. vykdė (nevykdė) darbo funkcijas UAB „Lensona“, atitinkamai spręsti, kada ir kokiu pagrindu pasibaigė darbo teisiniai santykiai.  

52.       Apeliantas antrame prašyme (2024 m. gegužės 9 d. atsiliepime į nemokumo administratorės prieštaravimą) pateikė alternatyvų reikalavimą. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015). 

53.       Pirmosios instancijos teismas nuo nustatytos atleidimo iš darbo datos (2021 m. lapkričio 30 d.) neteisingai skaičiavo alternatyvaus reikalavimo dėl netesybų DK 147 straipsnio pagrindu terminą. Apeliantas 2022 m. liepos mėn. 22 d. prašyme, pateiktame nemokumo administratorei, nurodė: „Darbo sutartis iki šiol nėra nutraukta“. Byloje nėra duomenų, kad nemokumo administratorė buvo informavusi darbuotoją E. Š. dėl jo atleidimo. VSDFV nustatyta apdraustojo E. Š. valstybinio socialinio draudimo pabaigos data (2021 m. gruodžio 1 d.) negali būti tapatinama su jo darbo UAB „Lensona“ teisinių santykių pabaiga. Apeliantas iš gauto VSDFV pranešimo sužinojo ne atleidimo iš darbo UAB „Lensona“ faktą (ir pagrindą), o aplinkybę, kad nėra draustas valstybės socialiniu draudimu. Tik atleidimo iš darbo teisinio pagrindo ir kitų reikšmingų aplinkybių sužinojimas lemia galimybę darbuotojui ginti savo teises pareiškiant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2009).

54.       Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d.) darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių (DK 146 straipsnio 2 dalis). Reikalavimams dėl netesybų DK 147 straipsnio pagrindu, skaičiuoti taikomos specialiosios (DK) ieškinio senaties taikymo nuostatos (DK 15 straipsnio 4 dalis). Ieškinio senatis – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ar pateikdamas prašymą išnagrinėti darbo ginčą (DK 15 straipsnio 1 dalis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra treji metai, jeigu DK ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 15 straipsnio 2 dalis). DK reikalavimams dėl netesybų nenustatyti trumpesni ieškinio senaties terminai (DK 15 straipsnio 2 dalis). Taigi, taikomas bendrasis trejų metų DK nustatytas senaties terminas. 

55.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-684/2017).

56.       Apibendrinus tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl byloje tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų bylos pagrindinė dalis apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tai reiškia, kad yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti iš dalies ir perduoti klausimus dėl darbuotojo E. Š. atleidimo iš darbo UAB „Lensona“ datos ir pagrindo bei su darbo teisiniais santykiai susijusių mokėjimų, jų dydžių pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

57.       Nagrinėjamoje byloje nustatinėtinos šios aplinkybės: 1) kokiu ginčo laikotarpiu darbuotojas E. Š. vykdė darbo funkcijas UAB „Lensona“. Dėl to turi būti: i) išreikalautas iš nemokumo administratorės 2021 m. rugsėjo 1 d. – 2022 m. birželio 3 d. laikotarpio BUAB „Lensona“ apskaitos programos išrašas; ii) pasiūlyta E. Š. pateikti pareigybės (vairuotojo) aprašą, aprašymą, nuostatas ir šis darbuotojas turi būti iškviestas į teismo posėdį bei apklaustas, kokias darbo funkcijas atliko UAB „Lensona“ 2021 m. gruodžio 1 d.– 2022 m. birželio 3 d. laikotarpiu. 2) Kokiu DK pagrindu E. Š. atleistas iš darbo UAB „Lensona“. 3) Atsižvelgus į darbo teisinių santykių pabaigos momentą ir teisinį pagrindą, spręstina dėl darbo užmokesčio, atostoginių, išeitinės išmokos ir (ar) netesybų DK 147 straipsnio pagrindu, jų dydžių. E. Š. turi būti pasiūlyta pateikti paaiškinimus ir reikalavimų skaičiavimus, o nemokumo administratorei – atsiliepimą į juos (paaiškinimus bei skaičiavimus). Nors byloje yra viešasis interesas, tačiau šalys nėra atleistos nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Teismo aktyvumas skirtas aiškintis aplinkybes, padedančias kreditoriui įrodyti savo reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-652/2012). 

58.       Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisėjų kolegija nepasisako. Bylinėjimosi išlaidų, įskaitant patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas bus išspręstas teismo sprendimu, nustačius, kuri šalis laimėjo ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019).

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 9 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus (darbuotojo) E. Š. 3 600,06 Eur pirmosios eilės pirmojo etapo finansinis reikalavimas palikti nepakeistą, o kitą dalį, kuria nepatvirtintas kreditoriaus (darbuotojo) E. Š. finansinis reikalavimas, panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                                     Laima Ribokaitė

                                                                                     Antanas Rudzinskas

                                                                             Žilvinas Terebeiza