Civilinė byla Nr. 3K-3-476/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

106.1; 106.8.4 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Janinos Januškienės ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl išlaikymo skolos priteisimo.   

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 9000 Lt nepilnamečių vaikų išlaikymo skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 15 d. iki 2007 m. gruodžio 14 d. Ieškovė reikalavimą grindė nurodydama, kad atsakovas šiuo laikotarpiu nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

 

Vilniaus rajono apylinkės teismas, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį dėl išlaikymo skolos priteisimo. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 14 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, kurioje šalys, be kitų sąlygų, taip pat aptarė nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus. Teismas sprendė, kad bylos dėl santuokos nutraukimo ir ieškovės ieškinio dėl išlaikymo skolos priteisimo visi trys ieškinio elementai - šalys, ieškinio pagrindas bei dalykas - yra tapatūs. Šią išvadą teismas grindė nurodydamas, kad ieškovė reikalauja priteisti skolą, kuri susidarė iki teismo sprendimo nutraukti šalių santuoką įsiteisėjimo dienos, o sprendimas dėl santuokos nutraukimo apima ir nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus, be to, sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių sutuoktiniai išsamiai pasisakė dėl vaikų išlaikymo būdo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 17 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nustatė, kad šalys sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių detaliai nustatė išlaikymo nepilnamečiams vaikams mokėjimo sąlygas ir tvarką, tačiau jokių klausimų, susijusių su išlaikymo vaikams teikimu už laikotarpį iki santuokos nutraukimo, neaptarė. Teisėjų kolegija šio klausimo nepaminėjimą sutartyje vertino kaip ginčo nebuvimą ir nurodė, kad nekeliamas išlaikymo skolos klausimas rodo, jog sutuoktiniai neturėjo vienas kitam jokių pretenzijų dėl vaikų išlaikymo už laikotarpį iki santuokos nutraukimo. Teisėjų kolegija nurodė, kad teismo patvirtinta šalių sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių išsprendžiami visi su santuoka susiję turtiniai bei neturtiniai reikalai, tai reiškia, kad tokią sutartį patvirtinus, ginčai dėl tų klausimų, kurie buvo arba turėjo būti išspręsti nutraukiant santuoką, iš naujo negali būti keliami. Dėl to Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo yra galutinis ir įgijo res judicata galią, o reikalavimas dėl išlaikymo už ankstesnį laikotarpį laikytinas išspręstu be ginčo.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 17 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir ieškinį priimti. Kasatorė nurodo, kad teismai netinkamai išaiškino CK 3.53 straipsnio 3 dalies nuostatas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo padarinių sutarties sudarymą bei jos turinį, todėl nepagrįstai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą pagrindą atsisakyti priimti ieškinį. Teismai pareikšto ieškinio tapatumą nustatė atsižvelgdami tik į teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygas ir nepagrįstai laikė, kad jei ginčo šalys sutartyje nenurodė išlaikymo skolos, tai tokios skolos ir nebuvo. CK nenustatyta, kad santuokos nutraukimo padarinių sutartyje privalo būti aptartas išlaikymo skolos klausimas, o jei tai ir būtų privaloma, sutartyje turėtų būti aiškiai nurodoma, kad išlaikymo skolos nėra. Aplinkybė, kad sutartyje tokia skola neaptarta, neduoda pagrindo teigti, jog ginčo šalys nutraukdamos santuoką sutarė dėl išlaikymo skolos. Be to, net ir esant tokiai sutarties sąlygai, ji negalėtų būti pagrindas atsisakyti iškelti civilinę bylą dėl skolos priteisimo.   

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo apėmė ir nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus, todėl teismai pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju visi trys elementai – šalys, ieškinio pagrindas ir dalykas – yra tapatūs. Teismai teisingai nurodė, kad šalių sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių išsprendžiami visi su santuoka susiję turtiniai reikalai, tai reiškia, kad, tokią sutartį patvirtinus, ginčai dėl tų klausimų, kurie buvo arba turėjo būti išspręsti nutraukiant santuoką, iš naujo negali būti keliami. Klausimai, susiję su išlaikymo vaikams teikimu už laikotarpį iki santuokos nutraukimo, buvo aptarti sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sudarymo metu. Aplinkybė, kad sutartyje nekeliamas išlaikymo skolos klausimas, reiškia, jog tokios nebuvo, o sutuoktiniai neturėjo vienas kitam jokių pretenzijų dėl vaikų išlaikymo už laikotarpį iki santuokos nutraukimo.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Kasacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje yra teisės normų, susijusių su ieškinių tapatumo nustatymu, aiškinimo ir taikymo klausimai.

 

Dėl ieškinio reikalavimų tapatumo

Nagrinėjamu atveju teismai atsisakė priimti kasatorės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, konstatuodami, kad jos reiškiamas ieškinys dėl išlaikymo vaikui skolos priteisimo yra tapatus ieškiniui dėl santuokos abiejų sutuoktinių sutikimu nutraukimo. Teismai nurodė, kad kasatorė reikalauja priteisti skolą, kuri susidarė iki teismo sprendimo nutraukti šalių santuoką įsiteisėjimo dienos, o teismo patvirtinta šalių sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių išsprendžiami visi su santuoka susiję turtiniai bei neturtiniai reikalai, tai reiškia, kad, tokią sutartį patvirtinus, ginčai dėl tų klausimų, kurie buvo arba turėjo būti išspręsti nutraukiant santuoką, iš naujo negali būti keliami. Be to, sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių sutuoktiniai išsamiai pasisakė dėl vaikų išlaikymo būdo. Teismų teigimu, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo yra galutinis ir įgijo res judicata galią, o reikalavimas dėl išlaikymo už ankstesnį laikotarpį buvo išspręstas be ginčo, nes dėl to nebuvo keliamas klausimas.  

Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pozicija nepagrįsta. Kasacinio teismo nutartyse ne kartą yra nurodyta ir nagrinėjamu atveju teismai teisingai aiškino, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje V. T. v. A. R. T., bylos Nr. 3K-3-362/2010; 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje R. A. P. v. J. E. A., Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-290/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje A. D. v. M. D., bylos Nr. 3K-3-326/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl to, ar tapatūs yra ieškiniai dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu bei skolos už vaiko išlaikymą, atsiradusios iki santuokos nutraukimo, priteisimo. 

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurioje sutuoktiniai privalo aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo. Taigi ieškinio dalykas tokioje byloje yra santuokos nutraukimas, kartu išsprendžiant visus su tuo susijusius ir iš to išplaukiančius klausimus – vaikų išlaikymo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių turto padalijimo ir pan. Pagrindinė teismo funkcija tokiu atveju yra patikrinti sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių turinį, kad ja nebūtų pažeidžiama viešoji tvarka, sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisės bei teisėti interesai. Tokioje byloje siekiama nutraukti santuoką ir sureguliuoti tolesnius šalių santykius, kiek įmanoma užkertant kelią ateityje galintiems kilti ginčams. Pažymėtina, kad tą patvirtina ir ginčo atveju Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlyga, jog, teismui patvirtinus sutartį, šalys neturės viena kitai šioje sutartyje nenumatytų turtinių reikalavimų, įsipareigojimų ir pretenzijų, susijusių su bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiu turtu bei santuokos nutraukimu. Ši iš esmės yra dėl santuokos nutraukimo sąlygų ir šalių tarpusavio santykių po to.    

Tuo tarpu ieškinio dėl išlaikymo vaikui skolos, atsiradusios iki santuokos nutraukimo, priteisimo dalykas yra skolos išreikalavimas. Šiuo atveju nekeliama klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu ar šalių santykiais, teisėmis bei pareigomis po santuokos nutraukimo, o sprendžiama, ar atsakovas prisidėjo išlaikant vaiką iki santuokos nutraukimo, ar nėra dėl to skolingas ir pan. Šio ginčo nagrinėjimo objektas yra iki santuokos nutraukimo buvusi situacija. Pažymėtina, kad šią išvadą patvirtina ir teismų nustatyta aplinkybė, jog iš priimto Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. sprendimo turinio matyti, kad byloje dėl santuokos nutraukimo nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo su vaikų išlaikymu susijusios skolos, nebuvo pasisakyta dėl vaikų išlaikymo išlaidų bei buvusių sutuoktinių indėlio jas dengiant iki santuokos nutraukimo. Aplinkybė, kad šalys pareiškime dėl santuokos nutraukimo nepasisakė dėl išlaikymo skolos buvimo ar nebuvimo, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad kasatorei pareiškus ieškinį dėl išlaikymo skolos priteisimo buvo įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju skiriasi ieškinio dėl išlaikymo skolos priteisimo ir ieškinio dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimo objektas, šių ieškinių dalykai nėra tapatūs. Dėl to teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktų, 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas), be pagrindo suvaržė kasatorės teisę reikšti ieškinį dėl išlaikymo skolos priteisimo. Remiantis nurodytais motyvais bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai naikinami ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo (CPK 346 straipsnis).  

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą Vilniaus rajono apylinkės teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                Sigitas Gurevičius

 

 

 

                                                                                                            Janina Januškienė   

 

 

 

                                                                                                            Gintaras Kryževičius