Civilinė byla Nr. 2-3695-467/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00729-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.4. (s)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė,

sekretoriaujant Rimutei Svirobovičienei,

dalyvaujant ieškovui A. M.,

atsakovo atstovei advokatei Beatai Vilienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatų tarybos 2018-03-08 sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

1. Ieškovas A. M. 2018 m. balandžio 20 d. kreipėsi su ieškiniu atsakovui Lietuvos advokatūrai ir prašo pripažinti Lietuvos advokatų tarybos 2018 m. kovo 8 d. sprendimą (protokolo išrašas Nr. 44) neteisėtu ir jį panaikinti.
2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad ginčijamas sprendimas priimtas, nurodant, jog, remiantis 2018 m. kovo 1 d. neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-851/2018, ieškovas išbraukiamas iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Šiuo sprendimu nutraukta ieškovo darbinė veikla, kuria jis užsiima nuo 2001 metų. Sprendimas priimtas neįspėjus ieškovo apie tai, kada ir kur jis bus priiminėjamas, nesuteikus galimybės paaiškinti situaciją, pasiaiškinti ar pateikti nuosprendžio nuorašą, kuris šiai dienai yra apskųstas ir neįsiteisėjęs.
3. Ieškovo teigimu, tokio sprendimo pasėkoje, jis atsidūrė situacijoje, kai, faktiškai nieko nežinodamas apie jo priėmimą, ieškovas teikė paslaugas visai eilei klientų, neturėdamas tokios teisės, atstovavo juos teismuose, vykdė atsiskaitymus už paslaugas, mokesčių, kitų įmokų mokėjimą, derino posėdžius, draudė savo profesinę civilinę atsakomybę ir pan. Mano, kad atsakovas, nors ir turėdamas teisę nutraukti bet kurio advokato profesinę praktiką, privalėjo tai daryti laikantis nustatytos procedūros, t.y. įspėjus advokatą apie numatytą posėdį ir suteikus galimybę jam dalyvauti arba bent jau informavus jį, kad būtų galima planuoti savo profesinę veiklą.
4. Be to, ieškovo tvirtinimu, advokato profesinės veiklos nutraukimas galėtų būti atliktas esant juridiniam pagrindui, nes neįsiteisėjęs teismo sprendimas nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Ginčijamas ieškovo profesinės veiklos nutraukimas sukėlė ieškovui ir jo šeimai itin sunkias pasekmes, kadangi tai buvo ieškovo pagrindinės pajamos, iš kurių jis išlaiko šeimos būstą, dukrą K. M..
5. Ieškovo teigimu, jis pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas priiminės vienus ar kitus sprendimus dėl jo advokato praktikos, bet tik nuosprendžiui įsiteisėjus, o, belaukdamas nuosprendžio įsiteisėjimo, jis turėtų galimybę tam ruoštis, pavyzdžiui, ieškotis kito darbo.
6. Atsakovas Lietuvos advokatūra atsiliepime su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad dar 2011-06-27 iš naujienų portalo sužinojo apie tai, kad ieškovas yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 300 ir 182 straipsniuose. Advokatų tarybos posėdžiai dėl ieškovo laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo vyko 2012-06-21 ir 2014-11-20, bet buvo nutarta ieškovo laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo klausimo svarstymą atidėti. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2018-03-01 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-851/2018 ieškovą pripažino kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant 369 959,27 EUR), jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant ieškovą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar be pažeidimų registruotis darbo biržoje, darbą ar registraciją darbo biržoje pradedant ne vėliau, kaip per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
8. Atsakovas 2018-03-05 raštu Nr. 234 pranešė ieškovui, kad Advokatų tarybos 2018-03-08 posėdyje bus sprendžiamas klausimas dėl ieškovo laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo ir 2018-03-08 Advokatų taryba nusprendė ieškovą laikinai išbraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2018-03-09 iki tol, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės. Advokatų tarybos 2002-11-21 sprendimas ieškovą pripažinti advokatu liko galioti.
9. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 23 straipsnį advokatas Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jei jis yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu. Tokiu atveju kalbama apie įtarimą ar kaltinimą nusikalstamos veikos padarymu, o ne apie pripažinimą kaltu įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Taigi atsakovo 2018-03-08 sprendimu nustatytas ieškovo teisių ribojimas yra numatytas įstatyme, o tokiu apribojimu proporcingai siekiama teisėtų tikslų.
10. Advokatų taryba, priimdama 2018-03-08 sprendimą, vertino, ar ieškovo, turinčio advokato statusą, procesinė kaltinamojo padėtis baudžiamojoje byloje nekenkia Lietuvos advokatūros, ieškovo, kaip advokato, esamų ir galimų klientų bei visuomenės interesams. Buvo nuspręsta, kad, atsižvelgiant į advokato veiklos ypatumus ir reikalavimus, taikomus advokatams, taip pat į tai, kad ieškovas neįsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo nuteistas už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą, kad viešoje elektroninėje erdvėje buvo paskelbta ne viena publikacija apie ieškovui pareikštus įtarimus ir baudžiamosios bylos eigą, ieškovo dalyvavimas Vilniaus apygardos teismo 2018-03-01 baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-851/2018 kenkia Lietuvos advokatūros, ieškovo klientų (esamų ir galimų) bei visuomenės interesams.
11. Pagal teismų praktiką Advokatų tarybos teisę sustabdyti asmens buvimą Lietuvos praktikuojančių advokatų sąraše, jeigu asmuo yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, negali įtakoti aplinkybė, jog asmeniui tam tikru laikotarpiu bus apribota galimybė gauti pajamas iš advokato profesinės veiklos, nes toks ribojimas laikytinas adekvačia priemone siekiant užtikrinti, kad tik nepriekaištingo profesinio elgesio teisininkai dalyvautų teisingumo įgyvendinimo procese. Todėl ieškovo teismui pateikti dokumentai, patvirtinantys ieškovo faktines pragyvenimo išlaidas, niekaip nėra ir negali būti susiję su skundžiamo sprendimo teisėtumu.
12. Pažymi, kad atsakovas neprivalėjo kviesti ieškovo į 2018-03-08 posėdį, nes Advokatūros įstatymas nereglamentuoja sprendimų dėl advokato laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo priėmimo procedūros. Šią procedūrą reglamentuoja Advokatų tarybos 2011-12-15 sprendimas „Dėl advokatų ir advokatų padėjėjų, kurie yra įtariami ar kaltinami nusikalstamos veikos padarymu“, kurio 4 punkte nustatyta, kad Advokatų taryba turi teisę, bet ne pareigą, kviesti asmenį, kuriam pareikšti įtarimai ar kaltinimai nusikalstamos veikos padarymu, dalyvauti Advokatų tarybos posėdyje, kuriame svarstomas klausimas dėl šio asmens laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Asmens nedalyvavimas tarybos posėdyje nėra kliūtis nagrinėti šį klausimą. Asmuo laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo apie priimtą sprendimą informuojamas išsiunčiant jo darbo vietos adresu išrašą iš Advokatų tarybos posėdžio protokolo.
13. Nepaisant to, kad atsakovas neprivalėjo ieškovo kviesti į Advokatų tarybos 2018-03-08 posėdį, ieškovui apie posėdį buvo pranešta 2018-03-05 raštu Nr. 234, kuris išsiųstas tos pačios dienos elektroniniu laišku ieškovo nurodytu el. pašto adresu andrius@adversus.lt.
14. Ieškovas nepateikė nė vieno argumento (įrodymo), nors iš dalies patvirtinančio, kad ieškovo kaltinimas nusikalstamos veikos padarymu Vilniaus apygardos teismo 2018-03-01 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-851/2018 buvo neteisėtai atsakovo įvertintas kaip pagrindas priimti skundžiamą sprendimą.
15. Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, o patenkinus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus ir motyvus, papildomai nurodė, kad baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo pradėta dar 2009 metais ir jis dėl to daug kartų aiškinosi Advokatų taryboje, visada buvo kviečiamas į posėdžius. Taryba buvo priėmusi sprendimą atsisakyti išbraukti jį iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Jis būtinai būtų dalyvavęs ir šiame posėdyje, nes jam tai labai svarbu, būtina pragyvenimui. Jis kategoriškai nesutinka su priimtu nuosprendžiu, yra jį apskundęs. Taryba neišnaudojo visų galimybių užtikrinti jo dalyvavimą, neišsiuntė pranešimo paštu, nepaskambino. Jis yra 17 metų advokatų asociacijos narys, o šiuo atveju iš jo atimta teisė bent jau būti išklausytam.
16. Teismo posėdyje atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir motyvus, papildomai nurodė, kad ieškovas iš sąrašo išbrauktas laikinai. Priimant ginčijamą sprendimą, buvo atsižvelgta į tai, kad, nors nuosprendis neįsiteisėjęs, bet ieškovas nuteistas už sunkų tyčinį nusikaltimą. Įstatymas nedraudžia pakartotinai svarstyti klausimą dėl išbraukimo. Ieškovas į posėdį buvo kviečiamas el. laišku, bet jis neatvyko.
17. Ieškinys atmestinas.
18. Byloje nustatyta, kad Advokatų tarybos 2012-06-21 posėdyje (protokolo Nr. 13 išrašas b.l. 100) buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo ir nutarta ieškovo nebraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Įpareigoti ieškovą pateikti procesinius dokumentus ir informuoti Advokatų tarybą apie proceso eigą.
19. Pakartotinai ieškovo laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo klausimas buvo svarstytas Advokatų tarybos 2014-11-20 posėdyje (protokolo Nr. 6 išrašas b.l. 101), kuriame nutarta ieškovo laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo klausimo svarstymą atidėti. Iškelti ieškovui drausmės bylą.
20. Vilniaus apygardos teismo 2018-03-01 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-851/2018 (b.l. 28-90 ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys) ieškovas pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant 369 959,27 EUR), jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant ieškovą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar be pažeidimų registruotis darbo biržoje, darbą ar registraciją darbo biržoje pradedant ne vėliau, kaip per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis yra neįsiteisėjęs, ieškovas jį apskundė apeliaciniu skundu. Ieškovo apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniame teisme neišnagrinėtas.
21. Lietuvos advokatūra 2018-03-05 raštu Nr. 234 pranešė (išsiuntė el. paštu Andrius@adversus.lt) ieškovui, kad Advokatų tarybos 2018-03-08 posėdyje bus sprendžiamas klausimas dėl ieškovo laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo dėl to, kad ieškovo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pranešime nurodyta, kad ieškovo dalyvavimas Advokatų tarybos posėdyje yra būtinas (b.l. 102-103).
22. Advokatų taryba 2018-03-08, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2018-03-01 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-851/2018, nusprendė (protokolo Nr. 44 išrašas b.l. 3) ieškovą laikinai išbraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2018-03-09 iki tol, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės. Lietuvos advokatų tarybos 2002-11-21 sprendimas ieškovą pripažinti advokatu liko galioti.
23. Pareikštu ieškiniu nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija Advokatų tarybos 2018-03-08 sprendimo teisėtumą, nurodydamas, kad sprendimas buvo priimtas neįsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2018-03-01 nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-851/2018 ir nesilaikant nustatytų procedūrų (neįspėjus ieškovo apie numatytą Advokatų tarybos posėdį ir nesuteikus galimybės jame dalyvauti). Atsakovas gi tvirtina procedūrų nepažeidęs, pagrįstai ir teisėtai laikinai išbraukęs ieškovą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo.
24. Teismas sutinka su atsakovu, kad advokatūros veikla neabejotinai yra priskiriama prie sričių, turinčių svarbą visuomenei, todėl pagrįstai yra keliami specialūs reikalavimai ir griežtesni jų elgesio standartai asmenims, užsiimantiems advokato praktika. Europos Sąjungos Teisingumo teismas yra ne kartą nurodęs, kad advokatas laikomas teisingumo pagalbininku, kuris visiškai nepriklausomai ir vadovaudamasis viršesniais teisingumo interesais turi teikti klientui reikalingą teisinę pagalbą. Vienas iš tokių apribojimų yra galimybė advokato, kuriam pareikštas įtarimas ar kuris kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, teisės užsiimti profesine veikla laikinas sustabdymas, įtvirtintas Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje, kuris iš esmės atitinka Teisingumo teismo iškeltą advokato vaidmens koncepciją.
25. Ginčijamas Advokatų tarybos 2018-03-08 sprendimas, nors pateiktame išraše ir nenurodyta, yra priimtas vadovaujantis Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ką pripažįsta savo atsiliepime ir atsakovas. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje teisės normoje kalbama apie įtarimą ar kaltinimą nusikalstamos veikos padarymu, o ne apie pripažinimą kaltu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamoje byloje.
26. Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta priemonė yra nepriekaištingos reputacijos praradimo, nebeatitikimo advokatams keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo pasekmė, kurią sąlygoja viešasis interesas užtikrinti, jog tik nepriekaištingo profesinio elgesio teisininkui būtų patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese. Taigi Advokatų tarybos 2018-03-08 sprendimu nustatytas laikinas ieškovo teisių ribojimas yra numatytas įstatyme, o tokiu apribojimu proporcingai siekiama teisėtų tikslų.
27. Šiuo atveju byloje yra duomenys ir to neneigia ieškovas, kad klausimas dėl ieškovo laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo buvo sprendžiamas tris kartus: 2012-06-21 posėdyje nutarta neišbraukti, 2014-11-20 posėdyje - šio klausimo nagrinėjimas atidėtas, 2018-03-08 – nuspręsta laikinai išbraukti. Taigi pastarasis (ginčijamas) Advokatų tarybos sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad baudžiamasis persekiojimas ieškovo atžvilgiu jau nebuvo pradinėje įtarimų pareiškimo stadijoje - baudžiamoji byla buvo ne tik perduota teismui, bet ir baigta nagrinėti pirmosios instancijos teisme, priimant ieškovo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą, nors jis dar ir neįsiteisėjęs.
28. Iš atsakovo atstovės paaiškinimų matyti, kad Advokatų taryba, priimdama ginčo sprendimą, vertino ir svarstė tiek proceso stadiją, tiek inkriminuojamos veikos pobūdį ir sunkumo laipsnį, tiek kitas reikšmingas aplinkybes. Todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, kad vieną kartą nusprendusi ieškovo neišbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo Advokatų taryba pakartotinai to klausimo negalėjo spręsti, nes aplinkybės iš esmės pasikeitė, kadangi ieškovo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nors jis nėra įsiteisėjęs.
29. Jau minėta, kad Advokatų tarybos taikomo laikino išbraukimo tikslas yra išvengti advokato ir visos advokatūros vardo diskreditavimo bei eliminuoti galimybę kaltinamojo statusą turinčiam advokatui dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese. Leidimas šiame procese dalyvauti bet kam, neatsižvelgiant į jo elgesį, diskredituotų teisingumo įgyvendinimo idėją. Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalies pagrindu priimdama sprendimą Advokatų taryba nagrinėjamu atveju tik įgyvendino Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatūros įstatų, priimtų visuotiniame advokatų susirinkime 2006 m. balandžio 21 d., 3.5 punkte numatytą pareigą atlikti advokatų veiklos kontrolę. Be to Lietuvos advokatūra kaip subjektas, įgyvendinantis advokatų savivaldą ir vienijantis visus advokatus (Advokatūros įstatymo 56 str.), turi ne tik teisę, bet ir pareigą užtikrinti, kad praktikuojantys advokatai atitiktų profesijos atstovams keliamus aukštus standartus, kad nekiltų abejonių dėl asmens, užsiimančio advokato praktika, reputacijos nepriekaištingumo ir veiklos teisėtumo, nebūtų sudarytos sąlygos interesų konfliktui.
30. Ieškovo laikinas išbraukimas iš praktikuojančių advokatų sąrašo - nepriekaištingos reputacijos praradimo, nebeatitikimo advokatams keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo pasekmė, kurią sąlygoja viešasis interesas užtikrinti, jog tik nepriekaištingo profesinio elgesio teisininkui būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese (Advokatūros įstatymo 39 str. 1 d. 1, 2 p.). Tuo tarpu įsiteisėjusiu nuosprendžiu asmenį pripažinus kaltu, padarius tyčinį nusikaltimą, asmuo praranda nepriekaištingą reputaciją (Advokatūros įstatymo 8 str. 1 p.) ir ši aplinkybė sudaro pagrindą panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu, išbraukti iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo ir išbraukti jau ne laikinai iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo (Advokatūros įstatymo 13 str. 1 d. 3 p. ir 3 d., 23 str. 1 d. 2 p.).
31. Pažymėtina, kad ieškovo ginčijamu Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalies pagrindu priimtu sprendimu Advokatų taryba netyrė konkrečių nusikalstamos veikos, kuria įtariamas ieškovas, aplinkybių ir nenusprendė dėl jo kaltės, o tik įvertino, ar ieškovo, turinčio advokato statusą, procesinė įtariamojo padėtis baudžiamojoje byloje nepakenks advokatūros, advokato esamų ir galimų klientų bei visuomenės interesams. Kadangi nagrinėjamu atveju tokia grėsmė buvo konstatuota, teismas neturi jokio teisinio pagrindo spręsti priešingai. Ieškovas nepateikė teismui nė vieno argumento (įrodymo), nors iš dalies patvirtinančio, kad ieškovo kaltinimas nusikalstamos veikos padarymu Vilniaus apygardos teismo 2018-03-01 baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-851/2018 buvo neteisėtai atsakovo įvertintas kaip pagrindas priimti skundžiamą Advokatų tarybos 2018-03-08 sprendimą (CPK 178 str.).
32. Be to, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju baudžiamasis persekiojimas nėra pradinėje įtarimų pareiškimo stadijoje, baudžiamoji byla buvo jau išnagrinėta pirmos instancijos teisme, kuris ieškovo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Teismo vertinimu, faktas, kad ieškovo atžvilgiu yra priimtas neįsiteisėjęs nuosprendis dėl tyčinio, sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai Advokatų tarybos įvertintas kaip pakankamas pagrindas priimti ginčijamą sprendimą.
33. Teismo vertinimu, Lietuvos advokatų tarybos priimtas sprendimas ieškovo atžvilgiu negali būti pripažintas neteisėtu ir dėl to, kad šis sprendimas sukėlė ieškovui tam tikras neigiamas pasekmes, t.y. pajamų neteikimą ir negalėjimą vykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Įstatymų leidėjas numato Advokatų tarybos teisę sustabdyti asmens buvimą Lietuvos praktikuojančių advokatų sąraše, jeigu asmuo yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, ir tokio sprendimo priėmimo negali įtakoti aplinkybė, jog asmeniui tam tikru laikotarpiu bus apribota galimybė gauti pajamas iš advokato profesinės veiklos, nes toks ribojimas laikytinas adekvačia priemone siekiant užtikrinti, kad tik nepriekaištingo profesinio elgesio teisininkai dalyvautų teisingumo įgyvendinimo procese.
34. Dėl to ieškovo teismui pateikti dokumentai, patvirtinantys ieškovo faktines pragyvenimo išlaidas (b.l. 4-10), vertintini kaip nesusiję su ginčijamo Advokatų tarybos 2018-03-08 sprendimo teisėtumu ir/ar pagrįstumu. Be to, kaip nurodo pats ieškovas, jis yra profesionalus teisininkas, advokatas, Lietuvos advokatūros narys, todėl jam buvo (turėjo būti) žinomos pasekmės, kurias sukelia įtarimas ar kaltinimas nusikalstamos veikos padarymu, t.y. kad jis, vadovaujantis Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, gali būti laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Taigi apie galimus materialinius sunkumus ieškovui buvo/ turėjo būti žinoma iš anksto, todėl jis galėjo imtis priemonių šių sunkumų išvengti arba bent jau juos sumažinti. Be to ginčijamu Advokatų tarybos 2018-03-08 sprendimu ieškovo galimybė dirbti ir gauti pajamų iš kitos veiklos nėra apribota. Taigi ieškovo interesas gauti pajamų iš vykdomos advokato veiklos negali būti laikomas svarbesniu nei interesas, kuris užtikrinamas Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalies reglamentavimu.
35. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad Advokatų tarybos 2018-03-08 sprendimas buvo priimtas nesilaikant nustatytų procedūrų - neįspėjus ieškovo apie numatytą Advokatų tarybos posėdį ir nesuteikus galimybės jame dalyvauti, nes tokie ieškovo argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
36. Advokatūros įstatymas nereglamentuoja sprendimų dėl advokato laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo priėmimo procedūros. Šią procedūrą reglamentuoja Advokatų tarybos 2011-12-15 sprendimas „Dėl advokatų ir advokatų padėjėjų, kurie yra įtariami ar kaltinami nusikalstamos veikos padarymu“ (b.l. 104), kurio 4 punkte nustatyta, kad Advokatų taryba turi teisę, bet ne pareigą kviesti asmenį, kuriam pareikšti įtarimai ar kaltinimai nusikalstamos veikos padarymu, dalyvauti Advokatų tarybos posėdyje, kuriame svarstomas klausimas dėl šio asmens laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Asmens nedalyvavimas tarybos posėdyje nėra kliūtis nagrinėti šį klausimą. Asmuo, laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, apie priimtą Advokatų tarybos sprendimą informuojamas, išsiunčiant jo darbo vietos adresu išrašą iš Advokatų tarybos posėdžio protokolo. Taigi atsakovas neprivalėjo kviesti ieškovą į Advokatų tarybos 2018-03-08 posėdį.
37. Nepaisant to, kad pagal minėtą 2011-12-15 sprendimo 4 punktą Advokatų taryba neprivalėjo ieškovo kviesti į Advokatų tarybos 2018-03-08 posėdį, ieškovui apie posėdį buvo pranešta atsakovo 2018-03-05 raštu Nr. 234, kuris išsiųstas tos pačios dienos elektroniniu laišku ieškovo nurodytu atsakovui el. pašto adresu andrius@adversus.lt (b.l. 102-103). Toks pranešimas, vadovaujantis Asmenų informavimo elektroniniu paštu tvarka, patvirtinta Advokatų tarybos 2015- 01-08 sprendimu (b.l. 105), vertintinas kaip tinkamas.
38. Atmestinas kaip nepagrįstas ir kitas ieškovo teiginys - kad ieškovui nedalyvaujant Advokatų tarybos 2018-03-08 posėdyje, jis neturėjo galimybės paaiškinti situaciją, pateikti nuosprendį, dėl kurio buvo pateiktas apeliacinis skundas. Jau minėta, kad ieškovui apie vyksiantį posėdį buvo pranešta tinkamai, priešingų įrodymų byloje nėra, o visus paaiškinimus ir nuosprendį baudžiamojoje byloje ieškovas turėjo (galėjo) pateikti atsakovui bet kuriuo atveju. Tokia ieškovo pareiga jam buvo skirta tiesiogiai Advokatų tarybos 2012-06-21 posėdyje, be to pagal Advokatų tarybos 2011-12-15 sprendimo 2 ir 3 punktus advokatai, įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, privalo nuolat raštu informuoti Lietuvos advokatūrą apie jiems iškeltos baudžiamosios bylos eigą, pagrindinius byloje atliekamus procesinius veiksmus, pateikti kiekvienos instancijos teismo nuosprendžių kopijas bei informaciją apie nuosprendžių apskundimą.
39. Taigi, jeigu nagrinėjamu atveju ieškovas ir būtų nežinojęs apie Advokatų tarybos 2018-03-08 posėdį, jis turėjo ir galėjo atsakovui pateikti visą medžiagą, susijusią su Vilniaus apygardos teismo baudžiamąja byla Nr. 1- 22-851/2018, tačiau to nepadarė. Be to ieškovas šiuo atveju ir neįrodo, kaip jo dalyvavimas (paaiškinimų, nuosprendžio pateikimas) Advokatų tarybos 2018-03-08 posėdyje, galėjo įtakoti kitokio sprendimo jo atžvilgiu priėmimą.
40. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys nagrinėjamoje byloje atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
41. Atsakovas pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 720 EUR išlaidų advokato pagalbai atlyginimą. Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Atsakovas nurodo ir pateikia duomenis, kad 720 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti susideda iš 320 EUR už atsakovo atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018-04-27 nutarties parengimą, 320 EUR už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 80 EUR už pasirengimą bei atstovavimą Vilniaus apygardos teismo 2018-06-12 posėdyje.
42. Spręsdamas dėl išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; bylos sudėtingumą; advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009). Šiuo atveju atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai neviršija rekomenduojamų dydžių, yra realios ir pagrįstos, pagrindų jas mažinti nėra nustatyta, todėl iš ieškovo atsakovui priteistina 720 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

              Ieškovo A. M. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatų tarybos 2018-03-08 sprendimo panaikinimo atmesti.                           

Priteisti iš ieškovo A. M. atsakovui Lietuvos advokatūrai 720 EUR (septynis šimtus dvidešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                Alma Urbanavičienė