Civilinė byla Nr. 2-545/2008
Procesinio sprendimo kategorijos 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. liepos 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko
(teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Danutės
Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų
A. B. ir O. Ž. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės
22 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovų A.
B. ir O. Ž. turto areštas civilinėje byloje Nr. 2-2168-54/2008, iškeltoje pagal
ieškovo BUAB „Gremista“ ieškinį atsakovams A. B. ir O. Ž. dėl skolos
priteisimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB
kelionių centras „Filaretai travel“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovui BUAB
„Gremista“ atstovaujantis bankroto administratorius ieškiniu prašė teismo
priteisti iš atsakovo A. B. 261 300 Lt, o iš atsakovo O. Ž. ir
subsidiariai iš atsakovo A. B. priteisti 3 000 Lt, taip pat iš atsakovų
priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos
iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad iškėlus
ieškovui bankroto bylą ir patikrinus įmonės finansinius dokumentus, nustatyta,
kad atsakovas A. B., būdamas ieškovo vadovas, 2004-2006 m. iš UAB „Gremista“
sąskaitos nepagrįstai išsimokėjo 261 300 Lt, o atsakovui O. Ž. nepagrįstai
sumokėjo 3 000 Lt. Kadangi atsakovui O. Ž. pinigai nepagrįstai išmokėti tuo
metu, kai įmonei vadovavo A. B., 3 000 Lt iš šių atsakovų turi būti priteisti
subsidiariai. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos
priemones:
1) areštuoti atsakovui A. B.
priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises bei pinigines
lėšas, esančias atsakovo A. B. banko sąskaitose, neviršijant 261 300 Lt sumos;
2) areštuoti atsakovui O. Ž.
priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises bei pinigines
lėšas, esančias atsakovo O. Ž. banko sąskaitose, neviršijant 3 000 Lt sumos.
Prašymą grindė tuo, kad didelė
reikalavimo suma gali padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo
neįvykdymo riziką. Šioje byloje ieškovo turtinis reikalavimas, pareikštas
atsakovui A. B., yra labai didelis, t.y. net 261 300 Lt, o atsakovui O. Ž. –
didelis. Atakovai yra fiziniai asmenys, be to, atsakovas O. Ž. neturi
nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Yra nuomonės, kad netaikius laikinųjų
apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali
pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo prašė spręsti, nepranešant apie jo nagrinėjimą atsakovams,
kadangi pinigų pervedimai, išėmimai čekiais buvo atlikti tarp susijusių asmenų,
o tai įrodo atsakovų išankstinius ketinimus, kurie yra priešingi ieškovo interesams.
Vilniaus apygardos teismas 2008 gegužės 22 d.
nutartimi ieškovo prašymą tenkino. Teismas areštavo: 1) atsakovui A. B.
priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą 261 300 Lt sumai,
uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę,
o nesant tokio turto, areštavo šio atsakovo turtines teises bei pinigines
lėšas, esančias banko sąskaitose; 2) atsakovui O. Ž. priklausantį nekilnojamąjį
ir/ar kilnojamąjį turtą 3 000 Lt sumai, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti
ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę, o nesant tokio turto, areštavo šio
atsakovo turtines teises bei pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose. Nutartį
grindė tuo, kad ieškinio suma yra labai didelė, ieškovas yra bankrutuojanti
įmonė. Atsakovams perleidus jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, ieškovui
galimai palankaus sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas.
Atskiraisiais skundais atsakovai A. B. ir O. Ž. prašo
pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės
– ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Atsakovas A. B. atskirąjį skundą grindžia šiais
motyvais:
1)
Nekilnojamojo ar kito
registruotino turto neužteks užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo
įvykdymą, todėl bus areštuotos jo piniginės lėšos. Tai užkirs jam galimybę
išlaikyti save bei vaikus, sumokėti komunalinius ir kitus mokesčius.
2)
Nėra duomenų, kurie leistų
padaryti išvadą, kad atsakovas vengs įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo
sprendimą.
Atsakovas O. Ž. atskirąjį skundą grindžia šiais
motyvais:
1)
Nekilnojamojo ar kito
registruotino turto neturi, todėl bus areštuotos jo piniginės lėšos. Tai užkirs
jam galimybę išlaikyti save bei vaikus, sumokėti komunalinius ir kitus
mokesčius.
2)
Ieškinio suma nedidelė, todėl
teismo taikytas turto areštas nėra adekvati priemonė užtikrinti ieškovui
galimai palankaus sprendimo įvykdymą, juolab, kad nėra duomenų, jog ieškinį
patenkinus, teismo sprendimas gali būti neįvykdytas.
Atsiliepime į atsakovų A. B. ir O. Ž. atskiruosius
skundus ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą,
o atsakovų atskirųjų skundų netenkinti. Nurodo šiuos motyvus:
1)
Ieškiniu prašoma
priteisti pinigų suma yra didelė, todėl preziumuojama, kad ieškinio patenkinimo
atveju teismo sprendimo neįvykdymo rizika gali padidėti. Dėl to gali nukentėti
ne tik ieškovo, bet ir jo kreditorių teisės ir teisėti interesai.
2)
Teismas pagrįstai
pirmiausia taikė atsakovų nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą, ir tik jo
nesant, taikė piniginių lėšų areštą.
3)
Atsakovai nepateikė
teismui įrodymų apie jų sunkią turtinę padėtį. Be to, abu sutuoktiniai turi
pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus ir rūpintis vienas kitu.
4)
Atsakovo O. Ž. turtinė
padėtis pablogėjo dėl to, kad didelės vertės turtą jis neatlygintinai perleido
savo sutuoktinei – ieškovo akcininkei. Šių sandorių pripažinimo negaliojančiais
klausimas sprendžiamas kitoje civilinėje byloje.
5)
Proceso įstatymas
suteikia atsakovams teisę CPK 147 straipsnyje nustatyta tvarka prašyti teismo
taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą.
Atskirieji skundai atmestini.
Siekaint teisingai išspręsti klausimą, ar
teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos
priemones ir areštavo atsakovų turtą, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos
priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį
statusą, jų turtinę padėtį.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu
siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų
ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik
pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus
teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144
str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad
teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu,
preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės
pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo
būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m.
rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2006 m. vasario 9 d.
nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 2-782/2007).
Nagrinėjamoje byloje ieškinį dėl žalos
atlyginimo pareiškė bankrutuojanti įmonė. Ieškinio reikalavimai pareikšti
buvusiam įmonės vadovui ir jo konsultantui dėl įmonės turto pasisavinimo, t.y.
reikalavimai yra turtinio pobūdžio. Reikšdamas didelės sumos turtinio pobūdžio
reikalavimus, bankrutuojančios įmonės administratorius gina ne tik įmonės, bet
ir jos kreditorių interesus, t.y. viešąjį interesą, kurį ginti jį įpareigoja
teisės normos (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8, 23 p.). Todėl teismas,
nenagrinėdamas bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareikšto ieškinio
pagrįstumo, turi teisę netenkinti administratoriaus prašymo dėl laikinųjų
apsaugos priemonių ir netaikyti tokio ieškinio užtikrinimui atsakovų turto
arešto tik tuomet, kai yra neabejotinų duomenų apie atsakovų galimybę įvykdyti
jiems galimai nepalankų teismo sprendimą. Kitokia išvada reikštų, kad net ir
patenkinus ieškinį, nėra galimybės įvykdyti bankrutuojančiai įmonei palankų
procesinį sprendimą ir patenkinti įmonės kreditorių reikalavimus.
Civiliniame procese vyrauja rungimosi
principas, reiškiantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis
remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Ieškinys
pareikštas atsakovams – fiziniams asmenims, kurie buvo susiję su įmone darbo
teisiniais santykiais. Atsakovai atskiruosiuose skunduose nepateikė duomenų
apie tai, kad jų turtinė padėtis yra tokia gera, kad nėra grėsmės, jog teismo
sprendimas gali būti neįvykdytas. Atvirkščiai, atsakovai įrodinėja, kad jų turtinė
padėtis yra bloga, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nepakanka užtikrinti
ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymą. Duomenys apie atsakovų šeimų sudėtį, jų
darbo vietas nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą, nes ieškovas nėra ir
negali būti atsakingas už atsakovų turimo turto sudėtį, jų turtinę padėtį.
Aplinkybė, kad iš atsakovo O. Ž. prašoma
priteisti 3000 Lt suma yra nedidelė, savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą,
jog ieškinio patenkinimo atveju bus galima įvykdyti teismo sprendimą, juolab,
kad pats atsakovas abejoja savo finansinėmis galimybėmis. Be to, atsakovui O.
Ž. ir jo sutuoktinei pareikšti turtiniai reikalavimai ir kitoje civilinėje
byloje, kurioje pareikštas reikalavimas dėl kelių šimtų tūkstančių litų
priteisimo iš atsakovo bei ginčijami šio atsakovo ir jo sutuoktinės sudaryti
neatlygintini turto perleidimo sandoriai ir joje Vilniaus apygardos teismas
2008 m. gegužės 22 d. nutartimi taikė atsakovui O. Ž. nuosavybės teise
priklausančio turto bei nekilnojamojo turto, dėl kurio vyksta ginčas toje
byloje, areštą (civilinė byla Nr. 2-2179-54/2008).
Dėl atsakovo A. B. atskirajame skunde
išdėstytų argumentų pažymėtina, kad byloje esantis pažymėjimas iš Turto arešto
aktų registro įrodo, jog ieškovui atstovaujantis antstolis aprašė šiam
atsakovui nuosavybės teise priklausantį registruotiną turtą: didelio ploto
žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais (b.l. 24-28), tačiau šio turto
vertės nepakanka patenkinti ieškovo reikalavimą. Kitam atsakovui O. Ž.nuosavybės
teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto antstolis nesurado.
Esant tokioms aplinkybėms, antstolis priėmė patvarkymą dėl atsakovų bankų
sąskaitose esančio turto aprašymo. Jeigu atsakovas mano, kad antstolis,
vykdydamas teismo nutartį dėl turto arešto, netinkamai įvykdė teismo nutartį ir
aprašė turtą, pažeisdamas nutartyje nustatytą eiliškumą ar areštavo daugiau
turto negu nustatė teismas, ar kitaip pažeidė proceso teisės normas, jie turi
teisę apylinkės teismui teikti skundą dėl antstolio veiksmų (CPK XXXI skyrius).
Pirmosios instancijos teismas proceso
teisės normų, reguliuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepažeidė, pagrįstai
nustatė areštuojamo turto eiliškumą ir atsakovų pinigines lėšas leido areštuoti
tik nesant ar esant nepakankamai kito atsakovams nuosavybės teise priklausančio
turto. Esant tokioms aplinkybėms, naikinti pirmosios instancijos teismo
nutarties atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Šis teismo procesinis sprendimas
neužkerta galimybės atsakovams prašyti teismo taikyti galimų nuostolių
atlyginimo užtikrinimą, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą
priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą, prašyti pakeisti vieną laikinąją
apsaugos priemonę kita (CPK 146, 147, 150 str.). Neatsižvelgiant į tai, ar atsakovai,
vadovaudamiesi CPK 147 straipsnio pirmąja dalimi, pareikš prašymą pirmosios
instancijos teismui dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ar tokio
prašymo nepareikš, įstatymas jiems suteikia teisę reikalauti nuostolių
atlyginimo, jeigu įsiteisėtų sprendimas, kuriuo ieškinys būtų atmestas (CPK 147
str. 3 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK
337 straipsnio 1 punktu, teisėjų
kolegija
n
u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartį palikti
nepakeistą.
|
Teisėjai:
|
Artūras Driukas
Konstantinas Gurinas
Danutė Milašienė
|