Civilinė byla Nr. e2A-45-340/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-14866-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.39.2.5.5;

3.3.1.18; 3.3.1.20.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. kovo 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Neringos Švedienės, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo – K. M..

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,                           

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas išieškoti iš atsakovo ieškovo naudai 21 925,41 Eur sumai dydžio draudimo išmoką, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2015-09-04 ieškovas su atsakovu sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria buvo patvirtintas draudimo liudijimas (Serija LD Nr. 104126354), be to, draudimo sutartis buvo sudaryta vadovaujantis atsakovo parengtomis Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (toliau – Taisyklės). 2015-09-11 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta Draudimo sutartimi apdrausta transporto priemonė MAN 18.440 TGX, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Transporto priemonė). Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas transporto priemonę vairavęs ieškovo darbuotojas K. M.. Po įvykio ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas išmokėti dėl sugadintos transporto priemonės draudimo išmoką, tačiau 2015-10-08 buvo gautas atsakovo raštas, kuriame buvo nurodyta, jog draudimo apsauga eismo įvykio dieną minėtai transporto priemonei negaliojo. Ieškovas 2015-10-19 raštu pakartotinai kreipėsi į atsakovą, tačiau 2015-11-03 raštu atsakovas informavo apie tai, jog laiko ieškovo reikalavimą nepagrįstu, todėl atsisakė šį įvykį pripažinti draudžiamuoju bei išmokėti draudimo išmoką. Pažymėjo, jog draudimo sutartyje šalys susitarė, kad sutarties galiojimas prasideda 2015-09-11 (t. y. 00 val. 00 min.) ir baigiasi 2016-09-10 (imtinai), o 1 206,21 Eur draudimo įmokos mokėjimo terminas buvo atidėtas iki 2015-09-24 (imtinai), t. y. šalys šiuo atveju susitarė, kad draudimo įmokos mokėjimas nėra siejamas su draudimo sutarties įsigaliojimo data, kadangi draudimo apsaugos galiojimo pradžia ir draudimo įmokos mokėjimo data buvo nustatyta skirtingomis datomis. Be to, nors draudimo įmokos mokėjimo terminas ir buvo atidėtas iki 2015-09-24 (imtinai), ieškovas ją sumokėjo dar 2015-09-11, t. y. likus beveik dviem savaitėms iki mokėjimo termino pabaigos, todėl šiuo atveju eismo įvykio dieną draudimo apsauga transporto priemonei galiojo. Pažymėjo, jog UAB „Adampolis“ pateikė ieškovui sąmatą dėl eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės remonto, kurioje nurodyta transporto priemonės remonto kaina (be PVM) yra 21 235,41 Eur suma, be to, ieškovas dėl eismo įvykio patyrė 690,00 Eur išlaidas už techninę pagalbą, šalinant eismo įvykio padarinius. Draudimo sutartyje nustatyta 289,62 Eur sumai dydžio besąlyginė išskaita nėra taikoma, kadangi eismo įvykio kaltininkas yra žinomas, todėl atsakovas, išmokėjęs ieškovui draudimo išmoką, įgytų teisę regreso tvarka išieškoti šią sumą iš eismo įvykio kaltininko trečiojo asmens K. M., todėl atsakovas ieškovui turėtų išmokėti 21 925,41 Eur sumai dydžio draudimo išmoką.
3. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą kildina iš 2015-09-11 10 val. 44 min. įvykusio eismo įvykio, kurio metu kelyje Panevėžys - Pasvalys - Ryga buvo apgadintas ieškovui nuosavybės teise priklausantis automobilis MAN TGX 18 440, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Transporto priemonė), kurį vairavo ieškovo darbuotojas K. M.. 2015-09-11 11 val. 28 min. šalys sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį dėl ieškovui priklausančios minėtos Transporto priemonės pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (2012-11-28 redakcija, galioja nuo 2013-01-01) (toliau – Taisyklės), t. y. šios Taisyklės yra sudedamoji draudimo sutarties dalis, be to, sudarydamos šią draudimo sutartį, šalys susitarė dėl draudimo sutarties sąlygų ir įsipareigojo laikytis draudimo sutarties (įskaitant Taisyklių) reikalavimų. 2015-09-11 ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu išmokėti draudimo išmoką, tačiau atsakovo ekspertai, išanalizavę visus žalos administravimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad eismo įvykio metu ieškovo transporto priemonės draudimo apsauga negaliojo, kadangi draudimo apsauga pradėjo galioti tik 2015-09-11 11 val. 28 min. (imtinai), nes tik tada ieškovui kreipusis į atsakovą dėl Transporto priemonių draudimo liudijimo sudarymo, ir buvo sudaryta sutartis. Nurodė, kad atsakovas buvo jau prieš tai, t. y. 2015-09-04, suformavęs šį Transporto priemonių draudimo liudijimą (pasiūlymą), t. y. 2015-09-04 data yra pasiūlymo suformavimo data, tačiau buvo laukta ieškovo patvirtinimo (t. y. akceptavimo) ir ieškovas patvirtinimą apie ketinimą sudaryti draudimo sutartį išreiškė tik 2015-09-11 11 val. 28 min. (imtinai), atsiųsdamas atsakovui apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, t. y. šiuo atveju ieškovas draudimo sutartį sudarė jau žinodamas apie įvykusį įvykį, tačiau pagal CK 6.993 str. nuostatas neatskleidė šios informacijos atsakovui, pažeisdamas imperatyviąją draudėjo pareigą ir elgėsi nesąžiningai. Būtent įvykęs įvykis ir lėmė tą aplinkybę, kad ieškovas nusprendė sudaryti sutartį su atsakovu, nors iki tol ilgai delsė. Nurodė, kad ieškovo ieškininis reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas, kadangi vadovaujantis Taisyklių 9.1 p. nuostatomis, nuostolių dydį nustato draudikas, t. y. atsakovas, o ne ieškovo pasirinkta įstaiga, t. y. šiuo atveju UAB „Adampolis“. Ieškovas pateikė tik teorinę sąmatą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog ši sąmata buvo apmokėta ir darbai realiai buvo atlikti, be to, ši sąmata yra sudaryta nesivadovaujant Taisyklių nuostatomis. Ieškovas eismo įvykio metu patyrė tik 10 812,41 Eur žalą. Be to, 690,00 Eur išlaidos už techninę pagalbą, šalinant eismo įvykio padarinius, taip pat yra nepagrįstos, kadangi pagal Taisyklių 10.1.7.3 p. nuostatas gali būti išmokėta ne daugiau kaip 434,43 Eur sumai išmoka už techninę pagalbą, šalinant eismo įvykio padarinius. Ieškovas nepateikė šių išlaidų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, be to, pagal minėtos sutarties nuostatas, ieškovui taip pat privalėtų būti taikoma ir 86,89 Eur besąlyginė išskaita, kuri yra numatyta draudimo liudijime.
4. Trečiasis asmuo K. M. atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-02-06 sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, jog 2015-09-04 ieškovui atsakovas paruošė preliminarų komercinį pasiūlymą dėl draudimo sutarties sudarymo su tam tikromis išskirtinėmis sąlygomis, tačiau šis preliminarus pasiūlymas jokiais ieškovo veiksmais nebuvo akceptuotas bei apmokėtas ir tokių įrodymų byloje nėra. Teismas sprendė, kad 2015-09-04 šalys savo veiksmais nesudarė minėtos sutarties, t. y. šiuo atveju nebuvo gautas ieškovo patvirtinimas, kad šią sutartį tokiomis sąlygomis jis pasirašo bei patvirtina, todėl ieškovo argumentus šioje dalyje teismas atmetė, kaip nepagrįstus bei neįrodytus.
7. Teismas laikė byloje pilnai įrodytomis aplinkybėmis, jog ieškovas draudimo įmoką atsakovui mokėjimo pavedimu sumokėjo tik 2015-09-11 ir apie 11 val., o eismo įvykis įvyko 2015-09-11 10:44 val., draudimo liudijimas ieškovui buvo išduotas tik 2015-09-11, 11:28 val. ir 2015-09-11 14:28 val. ieškovas užregistravo žalą Nr. 1626087. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendė, jog šalių sudaryta draudimo sutartis įsigaliojo nuo draudimo poliso pasirašymo momento, t. y. draudimo apsauga ieškovui iki 2015-09-11 11:28 val. negaliojo, ir atsakovas šiuo atveju teisėtai bei pagrįstai atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką.
8. Teismas taip pat sprendė, kad šiuo atveju ieškovas taip pat neįrodė visų aplinkybių dėl žalos dydžio ir paskaičiavimo pagrįstumo bei teisėtumo, kadangi esant jau realiai suremontuotai transporto priemonei ir byloje nesant jokių įrodymų apie tai, už kokią kainą ir kur ši transporto priemonė yra suremontuota, ieškovo pateikta UAB „Adampolis“ sąmata šiuo atveju negali būti laikoma tinkamu įrodymu žalos dydžiui nustatyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovas A. Č. prašo panaikinti arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė draudimo apsaugos galiojimo laikotarpį, jo pradžios momentą, neatsižvelgė ir neįvertino, kad draudimo apsaugos įsigaliojimo momentas nebuvo siejamas su draudimo įmokos, kuri turėjo būti sumokėta iki 2015-09-24, gavimu. Dėl nurodytų priežasčių teismas padarė neteisingas išvadas, lėmusias neteisėto ir nepagrįsto skundžiamo sprendimo priėmimą.
2. Kadangi Sutartyje buvo numatyta būtent apelianto teisė pasirinkti, kur remontuoti transporto priemonę ir už tokią teisę apeliantas buvo sumokėjęs didesnę draudimo įmoką, atsakovo argumentai, kad jis būtų pasiūlęs pigesnius servisus, kad transporto priemonę galėtų suremontuoti už 5 653,13 Eur, neturi teisinės reikšmės, apeliantui tokie atsakovo pasiūlymai yra neprivalomi. Sprendžiant ginčą turi būti vadovaujamasi UAB „Adampolis“ parengta transporto priemonės remonto darbų sąmata, kadangi būtent ši sąmata yra objektyviausia, parengta nešališko ir ginčo baigtimi nesuinteresuoto asmens. Įvertinęs atsakovo pastabas, kad UAB „Adampolis“ sąmatoje turėjo būti įvertintas detalių nusidėvėjimas, UAB „Adampolis“ sąmatoje nurodyta detalių kaina – 17 302,91 Eur, apeliantas sutinka sumažinti 25 %. Taigi, vietoje UAB „Adampolis“ apskaičiuotos detalių kainos – 15 001,62 Eur (t. y. 17 302,91 - 15 %), už detales draudimo išmoka turi sudaryti 12 977,18 Eur (t. y. 17 302,91 - 25 %). Atitinkamai 2 024,44 Eur suma apeliantas mažina ginčijamos sumos dydį. Viso draudimo išmoka tokiu atveju turi sudaryti 19 900,97 Eur.
3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, nepašalino įrodymų tarpusavio prieštaravimų, neįvertino įrodymų viseto, dėl daugumos byloje esančių įrodymų ir apelianto išdėstytų argumentų visiškai nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas prioritetą teikė suinteresuotų asmenų paaiškinimams, o ne byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

10. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-06 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:
1. Pirmosios instancijos teisingai įvertino situaciją ir atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindą. Nesutiktina su apeliantu, kad jei įvykis neatitinka nei vieno iš nedraudžiamųjų įvykių (Taisyklių 8 skyrius), draudimo išmoka turi būti mokama. Ieškovas sutarties sudarymo metu (sumokėdamas pirmąją įmoką) žinojo apie įvykusį eismo įvykį, tačiau šios informacijos neatkleidė, pažeisdamas CK 6.993 str. reikalavimus. Konstatuotina, kad šis pažeidimas yra esminis, lemiantis sutarties sudarymą/nesudarymą, nes sutarties sudarymo metu automobilis buvo sugadintas.
2. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad jo į bylą pateiktas polisas su parašais yra vienintelis, kuris gali būti vertinamas, nes kiti dokumentai nepasirašyti. Atsakovas niekada nekvestionavo ieškovo pateiktos draudimo sutarties su parašais. Draudikas pripažįsta, kad tai polisas, kuris buvo išduotas klientui sutarties sudarymo metu. Tačiau sutarties sudarymas yra 2015-09-11, nepaisant to, kad dokumente vienoje iš grafų yra nurodoma ir 2015- 09-04 data, žyminti ikisutartinių santykių pradžią. Draudimo apsaugos laikotarpis siejamas su įmokos data. Vėliau klientui buvo teikti pakartotiniai pasiūlymai (priminimai), o klientui sumokėjus įmoką 2015-09-11 ant pasirašyto draudimo liudijimo nurodoma apsaugos data nuo 2015-09-11 iki 2016-09-10 (t. y. skaičiuojant nuo įmokos sumokėjimo), kas atitinka atsakovo darbuotojų parodymus, jog klientui buvo taikomas išankstinis apmokėjimas (o ne įmokos atidėjimas). Klientui tik 2015-09-11 sumokėjus nuo tos dienos ir buvo išduotas polisas bei suteikta draudimo apsauga. Tačiau sprendimą sudaryti sutartį klientas priėmė tik tada, kai įvyko įvykis, žinodamas apie jį (kas, tikėtina, lėmė sprendimo priėmimą), tačiau siekdamas gauti draudimo išmoką, neatskleidė šios informacijos Draudikui.
3. Žalos administravimo metu nuostolio dydis nebuvo derinamas, nes buvo nustatyta, kad įvykis įvyko ne draudimo apsaugos metu. UAB „Adampolis“ pateikta sąmata nebuvo suderinta, nurodant, kad draudimo išmoka nebus mokama. Nesutiktina, kad minėta sąmata neprivalo būti derinama ir turi būti per se akceptuojama vien dėl to, kad tai yra Draudiko partneriai ir (ar) įgalioti MAN atstovai. Sąmatos yra visuomet derinamos, suderinant ne tik atliekamų darbų kiekį, jų vertę, tačiau ir keičiamų dalių kiekį, jų kainą. Patikrinus UAB „Adampolis“ sąmatą, nustatyta, kad joje nustatyta remonto darbų vertė yra ne pagal Taisyklių nuostatas. Bylos nagrinėjimo metu draudikas pagal UAB „Adampolis“ sąmatą (dėl darbų apimties ir dydžio) sudarė remonto darbų sąmatą (suderino UAB „Adampolis“ pateiktą sąmatą) 15 379,27 Eur sumai. Taigi, būtent tokio dydžio išmoka priklausytų klientui pagal Taisyklių 9.6.2.1 punktą, jei klientas remontuotų transporto priemonę UAB „Adampolis“ ir pateiktų remonto faktą ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, o įvykis būtų įvykęs draudimo apsaugos galiojimo metu. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta įrodymų apie tai, kad automobilis būtų remontuojamas UAB „Adampolis“. Nesant pateiktų duomenų apie transporto priemonės remonto atlikimą, nuostolis vertinamas pagal Taisyklių 9.6.1.1 punktą (be PVM, atsižvelgus į rekomenduojamus laiko normatyvus, įvertinus draudiko turimą kainą). AB „Lietuvos draudimas“ sudarė sąmatą pagal Taisyklių 9.6.1.1 punktą, pagal kurią draudimo išmoka galėtų būti 10 812,42 Eur sumai. Taigi, net jei teismas laikytų, kad įvykis įvyko draudimo apsaugos metu, nepateiktus į bylą realų remonto faktą ir dydį patvirtinančių duomenų, draudimo išmoka pagal Taisyklių 9.6.1.1 punktą būtų 10 812,42 Eur.
4. Teismas nepadarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, ginčą tarp šalių sprendė remiantis visų įrodymu visuma.
11. Trečiasis asmuo K. M. atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

23. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Tačiau pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, dėl ko netinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį bei nepagrįstai nustatė, kad  draudimo apsauga pagal šalių draudimo sutartį buvo taikoma nuo draudimo įmokos sumokėjimo. Ieškovo reikalavimas dėl draudimo išmokos buvo atmestas, kaip neįrodytas; t.y. ginčo dėl draudimo išmokos dydžio esmė nebuvo atskleista. Teismas konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai sudaro pagrindą skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti  ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

12. Nagrinėjamo ginčo esmė  draudimo apsaugos pagal draudimo sutartį įsigaliojimo  momento nustatymas.
13. Draudimo sutartis priklauso rizikos sutarčių grupei. Šia sutartimi draudikas prisiima atsakomybę už draudiminio įvykio metu padarytų nuostolių atlyginimą. Draudimo įmoka (premija) – pinigų suma, kurią draudėjas moka draudikui už draudiminę apsaugą, taigi tai yra mokestis draudikui už jo prisiimtą riziką. CK 6.1004 straipsnyje, reglamentuojančiame draudimo įmoką, nurodyta, kad draudėjas (naudos gavėjas) už draudiminę apsaugą privalo mokėti draudikui draudimo sutartyje ar įstatyme nustatytais terminais nustatyto dydžio pinigų sumą ar sumas (draudimo įmoką (premiją). Beveik analogiškai draudimo įmoka apibrėžiama ir Draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 punkte. Draudimo įmokos (premijos) sumokėjimas rodo dvišalį draudimo teisinį santykį. Draudimo įmonių veikla yra susijusi su pinigų, gautų draudimo įmokų (premijų) forma, kaupimu ir panaudojimu atsiradusiems nuostoliams padengti, todėl logiška, kad draudimo įmoka (premija) sumokama pirmiau negu įsigalioja draudimo sutartis. Dėl to CK 6.996 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką (premiją). Tačiau įstatymų leidėjas, nustatydamas bendrąją draudimo sutarties įsigaliojimo taisyklę, toje pačioje teisės normoje (CK 6.996 straipsnio 1 dalyje) paliko teisę draudimo teisinių santykių dalyviams konkrečioje jų sudaromoje sutartyje susitarti ir dėl kitokios draudimo sutarties įsigaliojimo tvarkos, t. y. nesiejant jos įsigaliojimo, o kartu ir draudiminės apsaugos atsiradimo, su draudimo įmokos sumokėjimu. Dėl to, sprendžiant draudimo sutarties šalių ginčą dėl jų sudarytos sutarties galiojimo, kiekvienu atveju būtina analizuoti konkrečios sutarties turinį, nes ne visais atvejais draudimo sutarties įsigaliojimas ir draudiminės apsaugos atsiradimas priklauso nuo draudimo įmokos ar pirmos jos dalies sumokėjimo (LAT CBS teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2006).
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015-09-04 apeliantas ir atsakovė sudarė  Transporto priemonių draudimo sutartį (draudimo liudijimas Serija LD Nr. 10126354); draudimo polise nurodyta, kad draudimo sutartis (polisas ) sudarytas 23015-09-04, draudimo apsauga galioja nuo  2015-09-11 iki 2016-09-11, draudimo įmoka turi būti sumokėta iki 2015-09-24.  Draudimo sutartis buvo sudaryta  AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2012-11-28 redakcija, galiojanti nuo 2013-01-01) pagrindu. Taisyklių 5.1  punkte nustatyta, kad  draudimo sutartis sudaroma draudimo sutarties šalių sutartam laikotarpiui. Draudimo laikotarpis nurodomas draudimo liudijime. Taisyklių 5.2 punkte nustatyta, kad  draudimo apsauga prasideda nuo draudimo liudijime nurodytos draudimo laikotarpio pradžios, išskyrus atvejus, kai draudimo apsaugos įsigaliojimas yra siejamas su pirmosios draudimo įmokos sumokėjimu ir draudėjas jos nesumoka draudimo liudijime nurodytu terminu.
15. Nagrinėjamu atveju draudimo apsauga prasidėjo nuo 2015-09-11 – draudimo liudijime nurodytos datos, draudimo laikotarpio pradžia nėra  siejama su pirmosios draudimo įmokos sumokėjimu. Draudimo įmokos sumokėjimo terminas nustatytas – iki 2015-09-25. Darytina išvada, kad šalių draudimo liudijime nustatytos ir aptartos individualios draudimo sutarties ir draudimo apsaugos įsigaliojimo sąlygos. Eismo įvykio metu ( 2015-09-11) draudimo apsauga galiojo. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis  atsakovės darbuotojų I. S. ir L. M. parodymais nustatė, kad  iš tikrųjų ieškovui dėl jo nemokumo buvo keliamas  reikalavimas dėl išankstinės draudimo įmokos sumokėjimo, todėl draudimo sutartis įsigaliojo  tik po draudimo įmokos sumokėjimo ir  draudimo liudijimo įregistravimo  atsakovės sutarčių apskaitos sistemoje  2015-09-11 11.30 val., t.y. sutartis įsigaliojo po  eismo įvykio. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojų parodymai nepaneigia draudimo liudijime (polise) raštu įtvirtintų draudimo sutarties individualių sąlygų, o draudimo  liudijimo įregistravimo atsakovės sistemoje faktas  nesukelia draudimo sutarties šalims jokių teisnių pasekmių. Draudimo liudijime įtvirtintos sąlygos dėl draudimo apsaugos galiojimo ir draudimo įmokos sumokėjimo termino nenuginčytos, todėl galioja.
16. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad draudimo apsauga eismo įvykio metu galiojo, pripažintina, kad ieškovas turėjo teisę gauti draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ir dėl to, kad ieškovas  neįrodė jam priklausančios draudimo išmokos dydį. Ieškovas pateikė UAB „Adampolis“ sąmatą, tačiau teismas  nurodė, kad  bylos duomenimis  automobilis jau yra suremontuotas, duomenų, kad jis buvo remontuojamas UAB „Adampolis“ teismui nepateikta, taip pat nėra duomenų apie realiai patirtas  remonto išlaidas. Teismas sprendė , kad UAB „Adampolis“ sąmata šiuo atveju negali būti laikytinu tinkamu įrodymu ir ieškinį atmetė, kaip neįrodyta. Teisėjų kolegija  sprendžia, kad  bylos dalis dėl mokėtinos pagal draudimo sutarties sąlygas išmokos dydžio nustatymo liko neatskleista.
17. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog apeliacinės instancijos teisme byla būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl ir dėl šios priežasties yra pagrindas bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
18. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-02-06 sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). 

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

         Ieškovo A. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

Teisėjos                                                                                   Danutė Kutrienė

                                                                                                 Neringa Švedienė

                                                                                                 Tatjana Žukauskienė