Administracinė byla Nr. A-440-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00567-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. A. (Z. A.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas Z. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovas, Kauno TI), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2016 m. sausio 14 d. buvo kalinamas Kauno TI nežmoniškomis, kankinančiomis sąlygomis, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytos gyvenamojo ploto normos. Pareiškėjo teigimu, jam buvo draudžiama turėti ilgalaikius pasimatymus su fiziniu kontaktu, buvo skiriama tik viena valanda pasivaikščioti. Dušu pasinaudoti buvo galima tik vieną kartą per savaitę 10 minučių, dušo kambaryje yra tik 3–4 dušo purkštukai ir vienu metu jais naudojasi 6 žmonės, be to, mažas dušo patalpos plotas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis yra musulmonas, išpažįsta islamo religiją, todėl parašė Kauno TI administracijai prašymą dėl to, jog nevalgo kiaulienos. Administracija jam paskyrė maistą išvis be jokios mėsos, todėl pareiškėjas patyrė finansinių nuostolių, nes buvo priverstas pirkti maistą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl kalbos nemokėjimo jis patyrė problemų ir pažeminimą, dėl savo tikėjimo – patyčias, ir kad nežmoniškos gyvenimo sąlygos jam sukėlė didelius dvasinius skausmus, depresiją, sugadino sveikatą.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad apie 93,3 procento laiko pareiškėjui Kauno TI buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas gyvenamasis plotas. Mažesnio gyvenamojo ploto sąlygomis pareiškėjas buvo laikomas trumpai ir tai neturėjo jokios įtakos jo fizinei ir psichinei sveikatai. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ploto trūkumas buvo tik 0,02 kv. m., o ploto normatyvo pažeidimai visada yra susiję su etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimais, t. y. su objektyviomis aplinkybėmis, kurios nuo Kauno TI nepriklauso. Be to, atskirais atvejais pareiškėjui tenkantis gyvenamasis plotas viršijo normatyvą nuo 4 iki 6,6 kv. m., pareiškėjui buvo suteikiama galimybė pasivaikščioti, jis galėjo naudotis kiemeliais su sporto įranga, sporto kambariu su teniso stalais, kompiuterių klase, biblioteka, skaitykla, koplyčia,galėjo naudotis socialinės reabilitacijos ir medicinos specialistų pagalba, t. y. visomis priemonėmis kompensuoti kalinimo sukeliamus nepatogumus, todėl, atsakovo nuomone, negalima konstatuoti, kad laikant pareiškėją Kauno TI buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis.
5. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui buvo užtikrinta Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 29 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 11 punkte įtvirtinta suimtųjų teisė kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore.
6. Atsakovas nurodė, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalis ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktas įpareigoja Kauno TI administraciją ne rečiau kaip kartą per savaitę kaliniams suteikti galimybę pasinaudoti pirtimi arba dušu. Kauno TI yra 3 dušų patalpos, kuriose įrengta po 3 vietas praustis, ir viena – keturių vietų, dušų patalpų plotai – 10,84 kv. m, 10,12 kv. m, 12,16 kv. m ir 14,23 kv. m.
7. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo prašymu Kauno TI jam buvo teikiamas vegetarinis maitinimas, pretenzijų dėl maitinimo pareiškėjas nereiškė. Kalėdamas Kauno TI pareiškėjas į psichologinės tarnybos specialistus dėl psichologinės pagalbos nesikreipė, todėl, atsakovo manymu, darytina išvada, kad pareiškėjo psichologinė būsena buvo gera.
8. Kauno TI administracija taip pat nurodė, kad pareiškėjo argumentai yra bendro pobūdžio, nesusiję su konkrečiais jo išgyvenimais, konkrečiai nenurodytos pažeistos teisės ir nedetalizuota, kaip pareiškėjo kalinimo sąlygos veikė kiekvieną iš jų. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kokių priemonių ėmėsi, jei ėmėsi, siekdamas pagerinti savo kalinimo sąlygas, todėl, atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjas kalinimo Kauno TI sąlygomis buvo patenkintas.

II.

9. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo Z. A. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas tinkamas kalinimo sąlygas (dėl gyvenamojo ploto normos), likusią skundo dalį atmetė.
10. Atsižvelgęs į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 ir 111.2 punktus pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m, o kamerų tipo patalpose – 3,6 kv. m vienam žmogui, ir įvertinęs faktinius duomenis apie pareiškėjo laikymo Kauno TI sąlygas, teismas priėjo prie išvados, kad 18 parų nebuvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje (trūko 0,02 kv. m asmeniui tenkančio ploto).
11. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamų sąlygų naudotis dušu. Teismas atsižvelgė į Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktą, pagal kuriuos suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Teismo vertinimu, 10 min. yra protingas laikas nusiprausti po dušu, be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl prausimosi laiko pailginimo, todėl suteikti jam ilgesnį prausimosi laiką atsakovo atstovas neturėjo pagrindo. Teismas akcentavo, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nedetalizuoja prausyklų plotų bei konstrukcinių ypatumų, ir priėjo prie išvados, kad teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, jog atsakovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, susijusius su jam sudarytomis sąlygomis nusiprausti.
12. Vertindamas pareiškėjo pretenzijas dėl per trumpo pasivaikščiojimų laiko, teismas vadovavosi Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu ir nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų suteikiant pareiškėjui galimybę pasivaikščioti gryname ore vieną valandą per dieną. Be to, byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl pasivaikščiojimo laiko pailginimo, teismas sprendė, kad suteikti pareiškėjui ilgesnius pasivaikščiojimus atsakovo atstovas neturėjo teisinio pagrindo.
13. Teismas nustatė, kad 2015 m. balandžio 27 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į Kauno TI direktorių prašydamas teikti jam vegetarišką maitinimą bei nurodydamas, jog su vegetariško maitinimo tvarka yra susipažinęs. Atsižvelgęs į tai, kad teisės aktai nenumato nuteistųjų maitinimo pagal valgiaraštį musulmonams, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju Kauno TI pagal pareiškėjo prašymą paskyrus jam maitinimą pagal vegetarišką valgiaraštį, kuris iš galimų valgiaraščių labiausia atitinka pareiškėjo religinius įsitikinimus, nėra pagrindo konstatuoti Kauno TI neteisėtų veiksmų.
14. Dėl pareiškėjo pretenzijų, susijusių su ilgalaikiais pasimatymais, teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A858-889/2013 ir pažymėjo, kad teisės į pasimatymus realizavimas yra siejamas su asmens, kurio laisvė yra suvaržyta, valios išraiška, nukreipta į pasimatymo suorganizavimą, ir tik minėtam asmeniui išreiškus valią dėl pasimatymo, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga pasimatymą organizuoti, kai tai leidžia teisės aktai. Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų siekęs gauti ilgalaikių pasimatymų, todėl negalėjo kilti neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo.
15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių, susijusių su jo argumentais, jog dėl kalbos nemokėjimo jis patyrė problemų ir pažeminimą, t. y. pareiškėjas nedetalizavo, kada ir kokiu būdu pasireiškė tokie pažeidimai, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų.
16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Kauno TI poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
17. Teismas pripažino, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas mažesnio nei teisės aktuose nustatytas ploto gyvenamosiose patalpose buvo laikomas neilgą laikotarpį (18 parų), minėtu laikotarpiu pareiškėjui trūko itin nedaug gyvenamojo ploto (0,02 kv. m), byloje nėra duomenų, kad Kauno TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos, taip pat tai, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas kankinančiomis, t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis, ir atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010), teismas darė išvadą, jog pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto ir trukmės, kad atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigine išraiška, todėl šioje byloje yra pagrindas apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

III.

18. Pareiškėjas Z. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą ir priteisti jam 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
19. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, pripažinęs pareiškėjo teisių pažeidimą, nepagrįstai nepriteisė neturinės žalos atlyginimo, nepagrįstai sprendė, kad nebuvo padaryta žala pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai. Pareiškėjas nurodo, kad patyrė finansinių nuostolių dėl vegetariško maitinimo, nes turėjo pirkti maistą, dėl kalbos nemokėjimo patyrė nepatogumų ir patyčių, buvo tyčiojamasi iš jo tikėjimo, kad nežmoniškos sąlygos sukėlė jam depresiją, vidinį nerimą ir dvasinį skausmą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

20. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
21. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Kauno TI neužtikrinimu pareiškėjui, atlyginimo.
22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
23. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino pirmiausiai iš to, kad jis buvo laikytas neužtikrinant teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamojo ploto, turinčio tekti vienam asmeniui.
24. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2016 m. sausio 14 d.) pareiškėjas 18 parų buvo laikytas Kauno TI kamerose, pažeidžiant jo teisę į minimalų gyvenamąjį plotą (asmeniui trūko 0,02 kv. m ploto). Taigi, Kauno TI pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam sąlygomis, kai jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto.
25. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Patikrinusi bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnyje nustatyta tvarka, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kitų pareiškėjo pretenzijų, be kita ko, jog jo nusiskundimai dėl netinkamo maitinimo buvo nepagrįsti (atsižvelgiant į tai, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog 2015 m. balandžio 27 d. prašymu pareiškėjas pats kreipėsi į Kauno TI direktorių prašydamas teikti jam vegetarišką maitinimą bei nurodydamas, jog su vegetariško maitinimo tvarka yra susipažinęs (b. l. 32)), o nustatyti laikymo sąlygų reikalavimų pažeidimai nesudarė prielaidų jam patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.
26. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas buvo kalintas jam neužtikrinant minimalios gyvenamojo ploto normos. Tokios aplinkybės galėjo jam sukelti diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).
27. Vertindama pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas tvirtino dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo patyręs depresiją, vidinį nerimą ir dvasinį skausmą bei teigė, kad buvo padaryta žala pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai. Byloje nenustatyta ir pareiškėjas nenurodė, kad jis dėl patirtų neigiamų išgyvenimų būtų kreipęsis į psichologą ar kitus sveikatos priežiūros specialistus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl teismui nurodytų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Kauno TI administraciją ar kitas institucijas. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo pareiškėjas patyrė sunkias neigiamas pasekmes.
28. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti jo prašoma pinigų suma. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus Kauno TI padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (18 parų trūko 0,02 kv. m ploto), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu adekvatus atsakovo padarytam teisės pažeidimui.
29. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Z. A. (Z. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai               Laimutis Alechnavičius

              Artūras Drigotas

              Dalia Višinskienė