Civilinė byla Nr.
2A-394/2013
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-01359-2010-8
Procesinio sprendimo kategorija 45.11, 42.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T
A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio (kolegijos
pirmininkas ir pranešėjas),
teismo
posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal
ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos
apygardos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal
ieškovo V. M. ieškinį atsakovui E. E. dėl
avanso grąžinimo ir netesybų priteisimo bei atsakovo E. E. priešieškinį
dėl pirkėjo teisių pirkimo-pardavimo sutartyje perleidimo ir šios sutarties
pripažinimo įvykdyta, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei
bendrovei ,,Termionas“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Archista“,
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo
esmė
Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo E. E. priteisti 358 000 Lt negrąžinto avanso, 190 000 Lt
netesybų, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad
tarp ieškovo V. M. (būsimo pirkėjo), atsakovo E. E. (būsimo pardavėjo) ir trečiojo asmens UAB ,,Termionas“
(tarpininko) 2006 m. lapkričio 15 d. buvo pasirašyta preliminarioji sutartis
dėl atsakovui priklausančių teisių į nebaigtą statyti gyvenamojo pastato dalį,
esančią (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog sudarydamos preliminariąją sutartį,
šalys susitarė dėl teisės į turtą perleidimo sąlygų, kurias įvykdžius pastato
dalis ir žemės sklypo dalis turėjo pereiti ieškovo nuosavybėn. Pažymėjo, jog
preliminariosios sutarties sudarymo metu dar nebuvo pagrindinės sutarties
objekto – žemės sklypo objekto, atidalinto iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), ir pastatyto pastato dalies su daline apdaila ir įranga. Pasak
ieškovo, minėti objektai turėjo būti suformuoti kaip atskiri turtiniai vienetai
ir pagrindinė sutartis dėl jų pirkimo-pardavimo turėjo būti sudaryta iki 2006
m. gruodžio 1 d. Ieškovas preliminarią sutartį vykdė ir perdavė atsakovui 358
000 Lt. Atsakovas savo pareigos tinkamai neįvykdė ir turto neatidalijo, dėl
atsakovo kaltės pagrindinė sutartis liko nesudaryta. Kadangi pirkimo–pardavimo
sutartis nebuvo sudaryta iki 2006 m. gruodžio 1 d., atsakovas ieškovui privalo
grąžinti ieškovo sumokėtą avansą bei sumokėti 190 000 Lt netesybų, iš viso -
548 000 Lt (Preliminarios sutarties 4 p.).
Atsakovas E. E. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad
2006 m. lapkričio 15 d. tarp ieškovo ir atsakovo, tarpininkaujant UAB
,,Termionas“, buvo sudaryta pirkėjo teisių būsimo gyvenamojo namo
pirkimo-pardavimo sutartyje perleidimo sutartis ir ši sutartis jau yra
įvykdyta. Nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 29 d. tarp atsakovo ir UAB ,,Archista“
buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl gyvenamojo namo dalies su daline
apdaila ir įranga, ant žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini),
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį. Preliminari
objekto kaina buvo 750 000 Lt. Pažymėjo, jog apsvarstęs savo finansines
galimybes, ėmė ieškoti asmenų, kurie pageidautų pirkti šią pirkėjo teisę ir
perimtų visus įsipareigojimus prieš statytoją. Pažymėjo, jog ieškovas ir
nekilnojamojo turto agentūra UAB ,,Termionas“ kreipėsi dėl šių teisių pirkimo,
todėl buvo sudaryta 2006 m. lapkričio 15 d. trišalė preliminarioji sutartis,
pagal kurią atsakovas įsipareigojo perduoti teises į pastato dalį, o ieškovas
sumokėti atsakovui už teisių perleidimą 358 000 Lt. Atsakovo teigimu, nors
ginčo sutartis pavadinta preliminariąja, pagal turinį ji atitinka teisių
pirkimo-pardavimo sutarties reikalavimus (CK 6.425 str.). Pažymėjo, jog tos
pačios dienos data (2006 m. rugsėjo 29 d.) tarp ieškovo ir UAB ,,Archista“ buvo
sudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis tam pačiam objektui. Pasak
atsakovo, šios aplinkybės patvirtina, jog santykiai tarp atsakovo ir ieškovo
pasibaigė 2006 m. gruodžio 1 d.
II. Pirmosios
instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos
apygardos teismas 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškovo V.
M. ieškinį atmetė, o atsakovo E. E. priešieškinį
tenkino – pripažino galiojančia ir įvykdyta 2006 m. lapkričio 15 d. sutartį dėl
statomo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjo teisių
pirkimo-pardavimo; iš ieškovo atsakovui priteisė 3 790 Lt žyminio mokesčio ir 5
520 Lt advokato pagalbai apmokėti bei valstybei 3 790 Lt žyminio mokesčio.
Pažymėjo,
jog nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas iki 2006 m. gruodžio 1 d.
įsipareigojo atidalyti turtą bei suformuoti jį kaip atskirą turtinį vienetą,
tokių atsakovo įsipareigojimų 2006 m. lapkričio 15 d. sutartyje nėra nurodyta.
Be to, pasak teismo, nekilnojamojo turto atidalijimas bei atskiro turtinio
vieneto suformavimas nėra galimi per 2006 m. lapkričio 15 d. sutartyje nurodytą
laikotarpį (CK 6.193 str.). Teismo vertinimu, 2006 m. lapkričio 15 d. sutarties
nuostatos patvirtina, jog šalys susitarė dėl to, kad ieškovas iki 2006 m.
gruodžio 1 d. atsakovui sumokės iš viso 358 000 Lt už atsakovo turimą nebaigto
statyti namo statytojo teisę, o atsakovas šias teises perduos ieškovui (CK 6.401
str.).
Teismo
vertinimu, 2006 m. lapkričio 15 d. sutartyje nebuvo nurodytos pagrindinės
sutarties esminės sąlygos.
Teismas
sprendė, jog šalys sudarė ir įvykdė būsimo gyvenamojo namo statytojo teisių
pirkimo–pardavimo sutartį, nurodydamas, jog šį faktą, be kita ko patvirtina ir
trečiojo asmens V. C. parodymai, jog ieškovui buvo
pasiūlyta įsigyti nepastatyto namo statytojo teises iš atsakovo E.
E.. Dėl šios priežasties 2006 m. lapkričio 15 d. UAB „Termionas“ bei
ieškovas sudarė atstovavimo sutartį dėl teisių į nekilnojamąjį turtą pirkimo–pardavimo.
Teismo vertinimu, aplinkybę, kad 2006 m. lapkričio 15 d. preliminarioji trišalė
sutartis buvo tinkamai įvykdyta, patvirtina tai, jog ieškovas trečiajam
asmeniui UAB „Termionas“ už paslaugas sumokėjo atstovavimo sutartyje nurodytą
tarpininkavimo mokestį. Pasak teismo, ta aplinkybė, kad 2006 m. lapkričio 15 d.
trišalę preliminariąją sutartį pasirašė ir šalys, ir nekilnojamojo turto
agentūra, patvirtina, jog ieškovui buvo tinkamai išaiškinta, jog jis pagal ginčo
sutartį įgyja ne nuosavybės, bet namo statytojo teises.
Teismas taip pat
atsižvelgė į tai, jog ieškovas pateikė teismui 2006 m. lapkričio 15 d. trišalės
preliminariosios sutarties priedą - statomo gyvenamojo namo projektinę
medžiagą, kas, teismo vertinimu, įrodo, jog preliminariąja sutartimi nebuvo
susitarta dėl nuosavybės teisių pirkimo-pardavimo.
Teismas taip pat
įvertino tarp UAB „Archista“ ir ieškovo sudarytą preliminarią statomo
gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį, pažymėdamas, jog nors sutarties sudarymo
data nurodyta 2006 m. rugsėjo 29 d., tačiau šalys pripažino, jog ši sutartis
buvo sudaryta po to, kai tarp šalių buvo pasirašyta 2006 m. lapkričio 15 d.
trišalė sutartis. Teismas pažymėjo, jog preliminariosios sutarties su BUAB
„Archista“ priedai įrodo, kad ieškovas ir BUAB „Archista“ susitarė dėl statybos
to paties gyvenamojo namo, dėl kurio buvo susitarta 2006 m. lapkričio 15 d. trišale
sutartimi. Nurodė, jog preliminariąja sutartimi, sudaryta tarp ieškovo ir BUAB
„Archista“, buvo susitarta ne tik dėl statomo namo, bet ir dėl žemės sklypo
pirkimo–pardavimo (sutarties 1.3 p.). Šios sutarties 3.1 p. yra nustatyta, kad
ieškovui parduodamo turto kaina yra 560 000 Lt. Teismo vertinimu, ši aplinkybė
patvirtina, jog ieškovui sudarant sutartį su BUAB „Archista“, jau buvo žinoma
apie atsakovo E. E., kaip pradinio statytojo, BUAB
„Archista“ sumokėtas lėšas - atsakovo E. E. sumokėtas UAB
„Archista“ pradinis statytojo įnašas buvo įskaitytas į ieškovo mokėtiną turto
kainą ir tai patvirtina 2006 m. lapkričio 15 d. trišalės sutarties įvykdymą.
Teismas pažymėjo, jog
abi šalys pripažįsta, jog kartu vyko į Vilnių dėl ieškovo ir UAB „Archista“
sutarties sudarymo, kad atsakovui 320 000 Lt suma buvo sumokėta tą pačią dieną
po to, kai ieškovas pasirašė sutartį su UAB „Archista“, atsižvelgė į liudytojo K. A. parodymus, jog atsakovas negalėjo ieškovui perleisti
nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, nes turtas dar nebuvo pastatytas, iki
šiol neišspręsti žemės atidalijimo klausimai, o atsakovui perleidus ieškovui
statytojo teises, namo statyba rūpinosi tik ieškovas.
Teismas taip pat
atsižvelgė į tai, jog po 2006 m. lapkričio 15 d. trišalės sutarties pasirašymo
ieškovas iki 2010 m spalio 18 d. atsakovui raštu nepareiškė jokių pretenzijų,
be to, ieškovas vykdė sutartį, sudarytą su UAB „Archista“ ir sumokėjo jai 168
000 Lt už namo statybą, pareiškė finansinį reikalavimą UAB „Archista“ bankroto
byloje.
Įvertinęs nurodytas
aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad šalys 2006 m. lapkričio 15 d. sudarė
nepastatyto gyvenamojo namo pirkėjo (statytojo) teisių pirkimo–pardavimo sutartį
ir ją tinkamai įvykdė (CK 6.401 str.). Teismo vertinimu, 2006 m. lapkričio 15
d. sutarčiai nėra būtina notarinė forma, nes ja nėra perleidžiamos nuosavybės
teisės į nekilnojamąjį daiktą ir CK 6.393 straipsnio nuostatos šiuo atveju
netaikytinos.
Dėl nurodytų
aplinkybių teismas ieškinį atmetė, o atsakovo priešieškinį patenkino (CK 6.425
str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį
argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m.
lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti/pakeisti – ieškovo ieškinį tenkinti, o
atsakovo priešieškinį atmesti arba vertinti 2006 m. lapkričio 15 d. sutarties
atitikimą įstatymų keliamiems reikalavimams ir esant teisiniam pagrindui
pripažinti sutartį negaliojančia.
Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Teismas, spręsdamas, jog 2006 m. lapkričio 15 d. preliminari
pirkimo-pardavimo sutartis negali būti vertinama vien pagal sutarties
pavadinimą ir vertindamas ją kaip teisių pirkimo-pardavimo sutartį, netinkamai
vadovavosi ir taikė sutarčių aiškinimo taisykles bei nukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikos. Preliminariosios sutarties sudarymo metu nebuvo
pagrindinės sutarties objekto – žemės sklypo dalies, atidalytos teisės aktų nustatyta
tvarka iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatyto
pastato dalies – gyvenamojo namo su daline apdaila ir įranga, t. y. suformuotų
kaip atskirų turtinių vienetų, dėl kurių pirkimo-pardavimo teisių tarėsi šalys,
sudarydamos sutartį. Minėti objektai turėjo būti suformuoti kaip atskiri
turtiniai vienetai ir pagrindinė sutartis dėl teisių į šiuos objektus įgijimo turėjo
būti sudaryta iki 2006 m. gruodžio 1 d. Tačiau šalys iki 2006 m. gruodžio 1 d.
nepasirašė pagrindinės sutarties, nes atsakovas neįvykdė preliminariosios
sutarties sąlygų – neparengė dokumentų, būtinų pirkimo-pardavimo sandoriui
sudaryti, neatskyrė žemės sklypo dalies iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), ir nesuformavo atskira tvarka kaip atskiro turtinio vieneto
pastato dalies – gyvenamojo namo su daline apdaila ir įranga, jų teisiškai
neįregistravo ir neperdavė teisių ieškovui į minėtą turtą. Nors atsakovas
nurodo, kad ieškovui pardavė teises į minėtus nekilnojamuosius daiktus, tačiau nėra
žinoma, ar jis apskritai turėjo kokias teises į minėtus nekilnojamuosius
daiktus; atsakovas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių turėtas teises į šiuos
daiktus. Be to, neaišku, kokias teises atsakovas apskritai perleido ar norėjo
perleisti už 358 000 Lt avansą, jei visa įgyjamo turto vertė sudarė 750 000 Lt.
Šią aplinkybę teismas vertino tik atsakovo naudai, tačiau pagrįstų argumentų
sprendime nenurodė, vadovavosi tik prielaidomis, o ne rašytiniais dokumentais.
2) Teismo vertinimas, jog 2006 m. lapkričio 15 d. sutartis atitinka
pirkimo – pardavimo sutarties nuostatas yra nepagrįstas, nes viena iš sąlygų,
reikalaujamų tokioms sutartims yra notarinė sandorio forma (CK 1.74 str.).
Teismas nenurodė pagrįstų argumentų, kodėl teisių pirkimo-pardavimo sutarčiai į
nekilnojamąjį turtą notarinė forma netaikoma.
3) Teismas, įvardindamas, jog 2006 m. lapkričio 15 sutartis yra teisių
pirkimo-pardavimo sutartis, vadovavosi ne rašytiniais duomenimis, tokiais,
kaip sutarties dalykas (CK 6.396 str.), bei dokumentais, patvirtinančiais teisių
į daiktą perdavimą (CK 6.398 str. 1 d., 2 d.), o nepagrįstais atsakovo ir
trečiojo asmens paaiškinimais, todėl ginčo sutarties vertinimas kaip teisių į
nekilnojamuosius daiktus pirkimas-pardavimas yra negalimas, nes neatitinka
įstatymo nustatytų imperatyvių reikalavimų.
4) Teismas, aiškindamas sutarties sąlygas, pažeidė įrodymų vertinimo
taisykles. Ginčo sutarties 10 punkte nurodyta, jog sutartis baigiasi įvykus
objekto pirkimo-pardavimo sutarčiai, tačiau sutartis niekada negalės būti
įgyvendinta, nes objekto iki sutartyje nurodyto termino – 2006 m. gruodžio 1 d.
– nebuvo. Sutarties 11 punktas, numatantis apie turto perleidimo teisę iki
sutartyje nustatyto termino, patvirtina, jog tam, kad sutartis galėtų būti
tinkamai įgyvendinta, objekto buvimas yra privalomas. Teismui nustačius, jog
sutartis neatitinka imperatyvių įstatymo nuostatų, ji gali būti pripažinta
negaliojančia. Teismas ex officio nesprendė, ar sutartis apskritai
atitinka įstatymo nuostatų keliamus reikalavimus, nekėlė sutarties negaliojimo
klausimo.
5) Nepagrįstas teismo argumentas, jog ieškovas rašytines
pretenzijas pateikė tik 2010 m. spalio 18 d., t. y. praėjus ilgam laikui nuo
2006 m. lapkričio 15 d. sutarties pasirašymo. Ieškovas buvo ne kartą nurodęs,
jog nuolat domėjosi atsakovo veiksmais, atsakovas nuolat atidėliodavo
susitikimus su ieškovu, vėliau apskritai vengė bendrauti su ieškovu.
6) Teismas, primygtinai reikalaudamas atsakovo atstovės
pareikšti priešieškinį, leidžia spręsti apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi.
7) Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato
pagalba, teismas turėjo įvertinti, ar byla, kuriai atstovauja advokatas, yra
sudėtinga, kokios buvo advokato darbo sąnaudos ir kt. Teismo atsakovui
priteista 5 520 Lt bylinėjimosi išlaidų suma, neatitinka bylos sudėtingumo ir
teikiamų paslaugų dydžio, o ypač nesant byloje prašymo su išlaidų apskaičiavimu
ir pagrindimu.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį
skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovas
tiesiogiai sudaryti sutartį su UAB ,,Archista“ negalėjo, nes nebuvo laisvų
parduodamų pastatų, todėl 2006 m. lapkričio 15 d. sutartimi jis įsigijo pirkėjo
teisę iš atsakovo. Pažymi, jog akivaizdu, kad ginčo sutartis neatitinka CK
6.165 straipsnio, reglamentuojančio preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį,
nuostatų. Ginčo sutartyje nėra jokių nuostatų, kad atsakovas būtų įsipareigojęs
atlikti ieškovo nurodomus veiksmus - atskirti žemės sklypo dalį ir suformuoti
kaip atskirą turtinį vienetą pastato dalį. Jei, ieškovo vertinimu, 2006 m.
lapkričio 15 d. sutartis buvo preliminarioji turto pirkimo-pardavimo sutartis,
tokiu atveju neaišku, kodėl jis dėl to paties turto sudarė preliminarią
pirkimo-pardavimo sutartį su UAB ,,Archista“. Teisių perleidimo sutartis ne
tik neprivalėjo, bet ir negalėjo būti sudaryta notarine forma, nes pasirašant
2006 m. lapkričio 5 d. sutartį nekilnojamasis turtas dar nebuvo įregistruotas
viešame registre. Ieškovo argumentas, jog 2006 m. lapkričio 15 d. sutartį
teismas ex officio turėjo pripažinti negaliojančia, nes jos pasirašymo
metu nebuvo nuosavybės objekto, yra nepagrįsta, nes ginčo sutartimi buvo
sudaryta teisių į būsimą statomą objektą pirkimo-pardavimo sutartis, o
ne nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis. Pažymi, kad jei ieškovui kilo
abejonių teismo šališkumu, jis galėjo pasinaudoti teisėjo nušalinimo teise (CPK
68 str.). Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai priteisė 5 520 Lt dydžio
bylinėjimosi išlaidas.
IV. Apeliacinio
teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis
skundas atmetamas.
Apelianto
teigimu, teismas netinkamai kvalifikavo 2006 m. lapkričio 15 d. preliminarią
trišalę sutartį kaip teisių pirkimo-pardavimo sutartį, iš esmės įrodinėdamas,
jog ši sutartis yra preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo
sutartis. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio
skundo argumentų dėl apygardos teismo netinkamo šalių sudarytos sutarties
aiškinimo ir kvalifikavimo.
Minėtos
trišalės sutarties nuostatos (1 t., b. l. 7-8) patvirtina, kad ginčo šalys
susitarė dėl būsimo teisių perleidimo – ieškovas iki 2006
m. gruodžio 1 d. įsipareigojo nupirkti, o atsakovas parduoti savo teises
į nekilnojamąjį turtą – pastato dalį (gyvenamąjį namą Nr. (duomenys
neskelbtini), bendras pl. 80 kv. m., su daline apdaila ir įranga, aprašyta ir
nurodyta dalinės apdailos projekte, adresas (duomenys neskelbtini), ant žemės
sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini)) (Sutarties 1 p.).
Pagal
šią sutartį ieškovas įsipareigojo atsakovui iki 2006 m. gruodžio 1 d. papildomai
sumokėti 320 000 Lt sumą (Sutarties 2.1 p.), o atsakovas - iki šios datos
perleisti turimą teisę į nekilnojamąjį turtą (Sutarties 1 p., 2.1 p., 11 p.). Sutartyje
padarytas įrašas patvirtina, kad ieškovas savo pareigą įvykdė – bendrą 358 000
Lt sumą atsakovui sumokėjo. Aplinkybę, jog atsakovas perleido savo kaip būsimo
nekilnojamojo turto pirkėjo (statytojo) teises patvirtina preliminarioji
pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovo V. M. (pirkėjo)
ir trečiojo asmens UAB ,,Archista“ (pardavėjo) (CK 6.401 str. 5 d.; 1 t., b. l.
68-75). Ieškovas pripažino, jog ši preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis
buvo sudaryta po trišalės sutarties sudarymo (1 t., b. l. 126-129; 189-196).
Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad trišalė sutartis buvo įvykdyta, t. y.
atsakovo kaip statytojo (pirkėjo) teisės į minėtą būsimą nekilnojamąjį turtą buvo
perleistos. Ši preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis kartu patvirtina ir
atsakovo turėtas teises į nekilnojamąjį turtą, kurias atsakovas įsipareigojo
perleisti ir perleido trišale sutartimi. Dėl nurodytų aplinkybių, pirmosios
instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo preliminariąją trišalę sutartį kaip
teisių pirkimo-pardavimo sutartį (CK 6.425 str.; CPK 185 str.).
Apeliantas,
vadovaudamasis CK 1.74, 6.393 straipsniais, įrodinėja, jog teismas nepagrįstai
ginčo sutartį kvalifikavo kaip teisių į nekilnojamąjį turtą pirkimo-pardavimo
sutartį, kadangi jai privaloma notarinė forma, kurios šiuo atveju buvo
nesilaikyta. Įstatymas numato, jog notarine forma turi būti sudaromi daiktinių
teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir bei daiktinių teisių ir nekilnojamojo
daikto suvaržymo sandoriai (CK 1.74 str. 1 d. 1 p.). Trišale sutartimi
atsakovas perleido ne daiktines teises į nekilnojamąjį turtą, o savo kaip
pirkėjo (statytojo) teises pagal preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį,
kuriai taikoma paprasta rašytinė forma (CK 6.165 str. 2 d.), todėl ir teisių
pagal preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį perleidimo sandoriui nėra
privaloma notarinė forma.
Kaip
minėta, trišale sutartimi buvo perleistos atsakovo turėtos teisės pagal
preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, o ne nekilnojamasis daiktas, todėl
teismas pagrįstai nesivadovavo apelianto nurodomomis CK 6.396 ir CK 6.398
straipsniuose įtvirtintomis normomis, reglamentuojančiomis nekilnojamojo daikto
pirkimo-pardavimą.
Šalių
ir trečiųjų asmenų paaiškinimai yra CPK leistina įrodinėjimo priemonė (CPK 186
str.), todėl apeliantas neteisus teigdamas, kad teismas, vadovaudamasis byloje
dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, rėmėsi prielaidomis.
Atmestinas
kaip nepagrįstas apelianto teiginys, jog trišale sutartimi atsakovas
įsipareigojo gyvenamojo pastato dalį ir žemės sklypo dalį suformuoti kaip
atskirus turtinius vienetus, kadangi minėtoje sutartyje tokio įpareigojimo nėra
nustatyta (1 t., b. l. 7-8; CPK 185 str.). .
Trišalės
sutarties 10 punktas, numatantis, kad sutartis yra neterminuota ir laikoma
baigta, kai įvyksta objekto pirkimas-pardavimas, vertinant šią sutartinę
nuostatą kitų sutarties sąlygų atžvilgiu ir byloje nustatytų aplinkybių
kontekste, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad šalys susitarė
dėl ieškovo turimų pirkėjo pagal preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį
teisių, o ne dėl preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties.
Nors atsakovas nepateikė preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties,
sudarytos tarp jo (pirkėjo) ir pardavėjo UAB ,,Archista“, patvirtinančios
atsakovo turėtas pirkėjo (statytojo) teises, tačiau dėl šios sutarties
egzistavimo byloje nekilo ginčo. Perėmęs šią teisę, apeliantas preliminariąją
nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį sudarė su UAB ,,Archista“, ir šis
faktas laikytinas šalių įsipareigojimų pagal trišalę sutartį įvykdymu.
Nenustačius,
kad minėta preliminarioji trišalė sutartis pažeistų imperatyvias įstatymo
normas, apelianto teiginys, jog teismas nepagrįstai nevertino ginčo sutarties imperatyvioms
įstatymo normoms (CK 1.78 str. 5 d.; 1.80 str.) neturi teisinės reikšmės.
Pažymėtina,
kad tuo atveju, jei ieškovui kilo abejonių dėl bylą nagrinėjusio teisėjo
šališkumo, jis turėjo teisę pasinaudoti teisėjo nušalinimo teise (CPK 68 str.),
tačiau nepasinaudojo. Aplinkybė, jog teismas priėmė šaliai nepalankų sprendimą,
savaime nereiškia, jog jis yra šališkas. Be to, skirtingai nei teigia
apeliantas, išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad skundžiamas teismo sprendimas
yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl nurodytų aplinkybių negalima spręsti apie jį
priėmusio teisėjo šališkumą.
Apeliantas
ginčija teismo atsakovui priteistų 5 520 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios
instancijos teisme apmokėti dydį. Atsakovas pirmosios instancijos teisme už
advokato teisinę pagalbą sumokėjo 6 050 Lt (1 t., b. l. 35), šias išlaidas
prašė priteisti iš ieškovo (1 t., b. l. 31-34; 84-86). Pareiga pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu numatyta tik
nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje CPK 98 straipsnio redakcijoje. Ši
byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta 2011 m. rugpjūčio 29 d.,
todėl aplinkybė, kad atsakovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas
ir šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, tačiau nepateikė prašymo, kuriame
būtų nurodytas bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimas, nesudaro pagrindo nepriteisti
bylinėjimosi išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo
ministro patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino
užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą
(paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) iš ieškovo priteisė 5
520 Lt sumą. Kaip matyti iš bylos duomenų atsakovą atstovavusi advokatė nagrinėjamoje byloje parengė atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį,
dalyvavo 7 teismo posėdžiuose, kurių bendrą trukmė 7 va todėl, skirtingai nei
teigia apeliantas, teismo priteistų išlaidų suma yra pagrįsta (Rekomendacijų
8.2 p., 8.18 p.).
Atsakovas
už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 1 815 Lt išlaidų advokato
teisinei pagalbai apmokėti. Kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose numatytus
maksimalius priteistinus dydžius, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo
principus, atsakovui iš apelianto priteistinas išlaidas už advokato teisinę
pagalbą sumažina iki 1 200 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.
1, 5 d., 98 str. 2 d., Rekomendacijų 8.2 p.).
Atmetus
apeliacinį skundą, iš apelianto valstybės naudai priteisiamas 9 480 Lt žyminis
mokestis, kurio sumokėjimas buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2011 m.
gruodžio 5 d. nutartimi (2 t., b. l. 8-9; CPK 93 str. 1, 3 d., 302 str.).
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1
punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos
apygardos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš
ieškovo V. M., a. k. (duomenys
neskelbtini) atsakovui E. E., a. k. (duomenys
neskelbtini) 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) atstovavimo išlaidų,
turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš
ieškovo V. M., a. k. (duomenys
neskelbtini) valstybei 9 480 Lt (devynis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt
litų) žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo
2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi.
|
Teisėjai
|
Danutė
Gasiūnienė
|
|
|
|
|
|
Vytas
Milius
|
|
|
|
|
|
Vigintas Višinskis
|