Administracinė byla Nr. eAS-101-602/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09998-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 43.5.1.1.

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjai M. A., T. A., J. S., D. T., J. V., J. P., J. D., E. P., J. B. ir O. Š. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 30-2289/23 ,,Dėl administracijos direktoriaus 2023-04-14 įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2023 m. spalio 9 d. Įsakymas) bei įpareigoti Administracijos direktorių per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos įtraukti į teritorijų sąrašą iš jo išbrauktas 105, 134, 135, 137, 138, 140, 141, 141, 142, 143, 145, 147, 150, 151 ir 152 eilutes ir įtraukti į sklypų sąrašą iš jo išbrauktą 46 eilutę;

2) panaikinti Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. 30-2669/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2023-04-14 įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07- 01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymas, 2023 m. spalio 9 d. Įsakymas ir 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymas kartu – ir Įsakymai) ir įpareigoti Administracijos direktorių įtraukti per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 į teritorijų sąrašą iš jo išbrauktas eilutes ir įtraukti į sklypų sąrašą iš jo išbrauktas 26, 27, 29, 30, 31 eilutes.

Pareiškėjai skunde teismo prašė atnaujinti terminą skundui dėl 2023 m. spalio 9 d. Įsakymo paduoti.

Pareiškėjai skunde pateikė argumentus dėl skundžiamų įsakymų neteisėtumo ir nepagrįstumo bei akcentavo, jog šiais aktais sumažintas teritorijų Vilniaus mieste sąrašas, kuriose galėjo būti formuojami nauji perduodami neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypai piliečiams, taip pat liko išbraukti jau suformuoti nauji žemės sklypai, kurie turėjo būti perduoti Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), kad piliečiai galėtų atkurti nuosavybės teises.         Baigiantis nuosavybės teisių atkūrimo procesui, asmenys, esantys asmenų, kuriems turi būti perduoti nauji žemės sklypai individualiai statybai Vilniaus mieste, eilėje, turėjo pagrįstą lūkestį, kad jų nuosavybės teisės bus atkurtos būtent tokiu būdu. Apribojus pareiškėjų, kaip pretendentų, teises atkurti nuosavybę Vilniaus mieste, buvo pažeistos pareiškėjų teisės ir jų teisėti lūkesčiai. Pareiškėjai nesupranta, dėl kokios priežasties liko išbraukti žemės sklypai, kurie ankstesnių Administracijos sprendimų pagrindu turėjo būti skirti nuosavybės teisėms atkurti ir neatlygintinai perduoti pretendentams, taip pat nepagrįstai prailgintas atkūrimo procesas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas vadovavosi ABTĮ 17 ir 23 straipsniais, 33 straipsnio 2 dalimi. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti.

Teismas nustatė, kad 2023 m. spalio 9 d. Įsakymu Administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymu (toliau – Pakeitimo įstatymas) ir atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, keitė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ (toliau – ir 2023 m. balandžio 14 d. Įsakymas) – pakeitė 2 punktu patvirtintą Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą ir išbraukė iš jo 105, 134, 135, 137, 138, 140, 141, 142, 143, 145, 147, 150, 151, 152 eilutes; pakeitė 3 punktu patvirtintą Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašą ir išbraukė iš jo 46 eilutę; nustatė, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra.

Teismas taip pat nustatė, kad 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymu Administracijos direktorius, vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 22 straipsniu, Pakeitimo įstatymu ir atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, pakeitė Administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. Įsakymą – pakeitė 2 punktu patvirtintą Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą ir išbraukė iš jo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutes; pakeitė 3 punktu patvirtintą Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašą ir išbraukė iš jo 26, 27, 29, 30, 31 eilutes. Įsakymo 2 punktu Administracijos direktorius nustatė, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra.

Įvertinęs skundžiamų Įsakymų turinį, teismas darė išvadą, kad šie įsakymai yra susiję su juose nurodytais teisės aktais, juose nurodyta, koks teisės aktas yra keičiamas.

Teismas nesutiko su pareiškėjais, kad būtent ginčijamais Įsakymais buvo sumažintas teritorijų Vilniaus mieste sąrašas, kuriuose galėjo būti formuojami nauji perduodami neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypai piliečiams, taip pat liko išbraukti jau suformuoti nauji žemės sklypai, kurie turėjo būti perduoti NŽT, kadangi ginčijamų įsakymų turinys, teismo vertinimu, buvo tik informacinio, konstatuojamojo pobūdžio, o pats savaime tokio turinio aktas pareiškėjams, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, jokių teisinių pasekmių nesukėlė. Teismas nurodė, kad pareiškėjams teisines pasekmes sukelia būtent Administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. Įsakymo pakeistuose punktuose nustatytas teisinis reguliavimas.

Teismas pažymėjo, kad skundžiamuose įsakymuose nėra nurodyta jų apskundimo tvarka, kas, teismo vertinimu, patvirtino, kad šie įsakymai laikytini pareiškėjams teisines pasekmes nesukeliančiais individualiais teisės aktais.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas darė išvadą, kad Įsakymai pareiškėjams nesukelia jokių tiesioginių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju jis (teismas) asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų beprasmis.

III.

Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį ir perduoti jų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad 2023 m. balandžio 14 d. Įsakymu buvo pakeisti ankstesni Administracijos direktoriaus įsakymai dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriuose bus formuojami nauji sklypai, sąrašo patvirtinimo, šio įsakymo 2 punktu Administracijos direktorius patvirtino vieną bendrą Vilniaus miesto teritorijų, kuriuose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti sąrašą, papildydamas jį naujomis teritorijomis. 2023 m. balandžio 14 d. Įsakymo 3 punktu patvirtintas suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas. Aptariamas įsakymas darė įtaką pareiškėjų teisėms ir interesams, kadangi juo buvo suteikti teisėti lūkesčiai rinktis žemės sklypus iš konkrečiais siūlomų žemės sklypų. Tačiau skundžiami Įsakymai taip pat turi įtakos pareiškėjų teisėms, kadangi buvo apribotos pareiškėjų teisės rinktis konkrečius žemės sklypus, suformuotus konkrečiose ankstesniais įsakymais nurodytose teritorijose. Išbraukęs konkrečias teritorijas ir žemės sklypus, Administracijos direktorius ženkliai sumažino galimybes pretendentams, esantiems eilėje, atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą natūra Vilniaus mieste.

Pareiškėjų vertinimu, liko pažeisti pretendentų teisėti lūkesčiai pretenduoti į žemės sklypus , suformuotus teritorijose, kurios 2023 m. birželio 14 d. Įsakymu ir ankstesniais įsakymais buvo įtrauktos į teritorijas, kuriose turėjo būti formuojami žemės sklypai nuosavybei atkurti. Taigi, pretendentų teisinė padėtis ginčijamais Įsakymais pasikeitė, t. y. ženkliai pablogėjo. Pareiškėjai nesutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjų teisėms ir interesams įtaką darė tik 2023 m. balandžio 14 d. Įsakymas.

Pareiškėjų vertinimu, tai, kad Įsakymuose nenurodyta jų apskundimo tvarka, nepatvirtina, kad Įsakymai laikytini pareiškėjams teisines pasekmes nesukeliančiais individualiais teisės aktais, todėl negalinčiais būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Įsakymai pareiškėjams sukėlė tiesiogines teisines pasekmes, kadangi sumažino pareiškėjų galimybę rinktis konkrečius žemės sklypus, suformuotus konkrečiose teritorijose.

Vadovaudamiesi ABTĮ 5 ir 23 straipsniais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad dėl skundą teismui galima paduoti dėl visų viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, sukeliančių asmenims teisines pasekmes, pareiškėjai laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą dėl to, kad Įsakymai laikytini administraciniais sprendimais, nesukeliančiais pareiškėjams teisinių pasekmių ir todėl negalinčiais būti savarankišku ginčo dalyku administraciniame teisme (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Įsakymų turinį, nustatė, kad Įsakymai pareiškėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl atsisakė priimti pareiškėjų skundą, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjai atskirajame skunde su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nurodydami, kad skundžiamais administraciniais aktais buvo apribotos jų teisės, kadangi Administracijos direktorius, Įsakymais išbraukdamas konkrečias teritorijas (žemės sklypus) iš ankstesniais įsakymais patvirtintų sąrašų, supažino pareiškėjų galimybes atkurti nuosavybės teises pageidaujamu būdu (eilėje, atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą natūra Vilniaus mieste). Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad apskundimo tvarkos nenurodymas nepatvirtina, kad Įsakymai nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012; kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia apskųsti (prašo panaikinti) 2023 m. spalio 9 d. Įsakymą ir 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymą.

Teisėjų kolegija nustatė, kad 2023 m. spalio 9 d. Įsakymu Administracijos direktorius, vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 22 straipsniu, Pakeitimo įstatymu ir atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, pakeitė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. Įsakymą – pakeitė 2 punktu patvirtintą Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą ir išbraukė iš jo 105, 134, 135, 137, 138, 140, 141, 141, 142, 143, 145, 147, 150, 151 ir 152 eilutes; pakeitė 3 punktu patvirtintą Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašą ir išbraukė iš jo 46 eilutę. Šio įsakymo 2 punktu Administracijos direktorius nustatė, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra.

Administracijos direktorius 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymu, vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 22 straipsniu, Pakeitimo įstatymu ir atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, pakeitė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. Įsakymą – pakeitė 2 punktu patvirtintą Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą ir išbraukė iš jo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutes; pakeitė 3 punktu patvirtintą Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašą ir išbraukė iš jo 26, 27, 29, 30, 31 eilutes. Šio įsakymo 2 punktu Administracijos direktorius nustatė, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra.

Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog savivaldybės administracijos direktorius iki 2018 m. sausio 1 d. įsakymu patvirtina miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą (su gatvių pavadinimais ir grafine informacija – planu ar schema, kuriame (kurioje) pažymėtos teritorijų ribos) ir jį viešai paskelbia savivaldybės interneto svetainėje.

Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad savivaldybių, kuriose nuosavybės teisių atkūrimo procedūros nebaigiamos iki 2023 m. gruodžio 31 d., administracijos turi pažymėti kartografinėje medžiagoje laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotus, o savivaldybės meras turi priimti sprendimą, kad laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotų žymėjimas kartografinėje medžiagoje baigiamas, nurodydamas, kad savivaldybės teritorijoje nebėra laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės. Šis sprendimas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos turi būti pateiktas Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 nusprendė patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS) Nr. K-RJ_13-16-209) pagal pridedamas tekstinę ir grafinę dalis (1 p.).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2023 m. balandžio 14 d. Įsakymo 2 punktu sudarė iš 1 punkte nurodytų sąrašų vieną bendrą Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybės nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą papildydamas naujomis teritorijomis (pridedama); 3 punktu patvirtino suprojektuotų naujų žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašą (pridedama).

Įvertinusi pareiškėjų ketinamų apskųsti Įsakymų turinį ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kaip teisės aktų nuostatos ar konkretūs Savivaldybės institucijų sprendimai daro (nedaro) įtaką pareiškėjų teisėms ir pareigoms, t. y. nepateikė jokių motyvų dėl išvados, kad Įsakymai pareiškėjams teisinių pasekmių nesukelia. Taigi, šiuo aspektu pareiškėjų atskirojo skundo argumentai laikytini pagrįstais. Pareiškėjai taip pat teisingai nurodė, apskundimo tvarkos administraciniame akte nenurodymas savaime nepatvirtina, kad toks aktas pareiškėjams teisinių pasekmių nesukelia.

Vertindama pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvados, kad dėl Įsakymų, kaip pasekmių pareiškėjams nesukeliančių administracinių sprendimų, skundas negali būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje yra akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-541-520/2016, 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-665-968/2023).

Tačiau kartu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Vis dėlto, tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017).

Akcentuotina, kad skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo, pareiškimo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020; kt.).

Atsižvelgdama į aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į tai, jog skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų motyvų, kad Įsakymai pareiškėjams teisinių pasekmių nesukelia, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju skundo priėmimo stadijoje nėra neabejotinai akivaizdu, kad Įsakymai nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių ir tik bylą nagrinėjant iš esmės būtų galima pagrįstai spręsti dėl Įsakymo pobūdžio bei poveikio pareiškėjų teisių ir pareigų apimčiai (šiuo aspektu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-100-602/2024). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad kitų pagrindų atsisakyti priimti pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas – pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų M. A., T. A., J. S., D. T., J. V., J. P., J. D., E. P., J. B. ir O. Š. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir pareikšėjų M. A., T. A., J. S., D. T., J. V., J. P., J. D., E. P., J. B. ir O. Š. skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

        Ričardas Piličiauskas

        Veslava Ruskan