Teikimas Nr. TS-49-957/2022
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. birželio 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. K. (P. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), atliekančio bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 58-92 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam P. K.“ panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
P. K. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-106-190/2015, kuris iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-139-197/2016, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį – vienuolikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 ir 65 straipsniais prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta Trakų rajono apylinkės teismo 2012 metų gruodžio 11 d. nuosprendžiu, ir P. K. paskirta galutinė vienuolikos metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. spalio 9 d. iki 2015 m. balandžio 30 d.
Bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. spalio 9 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 9 d. Nuteistasis 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2021 m. rugpjūčio 29 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. balandžio 29 d. yra 3 metai 3 mėnesiai 11 dienų.
Komisija, vadovaudamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2022 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, protokolu Nr. 58-90, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, 2022 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 58-92 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam P. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei rekomendavo nuteistajam dalyvauti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse.
Komisija Nutarime nurodė, kad P. K. Komisijai teikiamas antrą kartą, 2021 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarimu Nr. 81/04-890 nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos bei nustatė šias socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų, dalyvauti programoje „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“, vadovaujantis BVK 125 straipsniu atlikti nemokamus darbus. Turimais duomenimis, rekomendacijų vykdymo laikotarpiu nuteistasis dalyvavo psichologo vykdomoje „Bendravimo įgūdžių ugdymo ir emocijų valdymo“ psichologinio konsultavimosi programoje, kuri vyko nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2021 m. liepos 27 d., užsiėmimus lankė sistemingai. 2021 m. liepos 8 d. nuteistasis paskatintas už nepriekaištingą socialinės reabilitacijos programos „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“ užsiėmimų lankymą ir dalyvavimą jos veikloje. 2021 m. liepos 29 d. P. K. skirta drausminė nuobauda – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Nėra duomenų apie savanoriškas iniciatyvas siekiant dengti turimus įsiskolinimus, apie atliktus neatlygintinus darbus pataisos įstaigoje. Nuo atvykimo į (duomenys neskelbtini) pataisos namus dienos (t. y. nuo (duomenys neskelbtini)) P. K. į specialistus, psichologus, socialinius darbuotojus dėl individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymo ar galimybių jas vykdyti nesikreipė. 2021 m. lapkričio 17 d. nuteistojo atžvilgiu paskelbtas naujas nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo bausmės (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlikimo metu (pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, kurią subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė). Šiuo metu šis nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka (neįsiteisėjęs).
Komisijos nutarime taip pat nurodoma, kad P. K. anksčiau teistas du kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Nuteistojo kriminalinę patirtį šiuo metu sudaro 4 teistumai, iš kurių paskutinis teismo nuosprendis yra apskųstas apeliacine tvarka. P. K. anksčiau buvo teistas už įvairaus smurto formų (seksualinio, fizinio) naudojimą nukentėjusiųjų atžvilgiu, yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę už išžaginimą, šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už sunkų sveikatos sutrikdymą bei neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, tad jo elgesiui pagrįstai nustatomas smurtinių nusikaltimų modelis, jo nusikalstamos veikos sunkėja.
Nurodoma, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis įsidarbinti nesiekė, darbą pataisos namuose traktuoja kaip vergovę ir asmens išnaudojimą už itin mažą atlyginimą, nurodo, jog dirbantiems nuteistiesiems nėra suteikiamos socialinės garantijos, darbo laikas neįskaičiuojamas į darbo stažą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis labiau orientavosi į mokymosi procesus, pataisos įstaigoje įgijo įvairių specialybių, tačiau pagal jas nedirba, nesiekia pritaikyti žinių praktikoje. Nuteistasis formaliai patvirtino savo galimo įsidarbinimo galimybes lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Nuteistojo nuostatos mokymosi procesui visos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu išliko teigiamos, tačiau nuostatos darbinės veiklos pataisos įstaigoje atžvilgiu išlieka negatyvios.
Komisijos teigimu, nuteistajam būdingas impulsyvumas, agresyvus/kontroliuojamas elgesys, nepakankama problemų įžvalga, paties problemų sprendimo įgūdžiai, pažeidžiant visuomeninių įstatymų bei reikalavimų principus, savo ankstesnio patyrimo bei elgesio pasekmių nekritiškas įsivertinimas. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo stebimi sunkumai laikytis nustatytų taisyklių bei apribojimų. P. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu 21 kartą baustas ir 2 kartus skatintas, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta, be to, nustatyta vidutinė smurtinio elgesio rizika/tikimybė. Nuo perkėlimo į pataisos namus nuteistasis demonstruoja pastangas laikytis nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų, konfliktinėse situacijose su kitais nuteistaisiais ar įstaigos personalu nestebėtas, drausmine tvarka nebaustas, tačiau pastaruoju metu nuteistasis stokoja motyvacijos aktyviau įsitraukti į nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesą.
Nuteistasis P. K. skundu prašo panaikinti Komisijos Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nuteistasis skunde nesutinka su Komisijos teiginiu, kad jis pataisos įstaigoje nedirbo ir bausmės atlikimo metu nesiekė įsidarbinti. Nuteistojo teigimu, jis daug kartų raštiškais prašymais kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pataisos namų administraciją, prašydamas leisti jam užsiimti individualia veikla, tačiau jam neleido vykdyti individualios veiklos. Nuteistasis nurodo, kad už nuteistųjų užimtumą yra atsakinga pataisos įstaiga, kuri privalo pasiūlyti darbą ir darbinę veiklą bei užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų pasiūlytas ne bet koks darbas, o kiek galima labiau atitinkantis nuteistųjų darbingumą ir turimą specialybę. Nurodo, kad asmens byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad jis būtų atsisakęs dirbti kokius nors privalomus darbus ar pataisos įstaigos administracijos pasiūlytus kitus darbus.
Nuteistasis, nesutikdamas su Komisijos išvada apie turimus įsiskolinimus, pažymi, kad, jo nuomone, turimi finansiniai įsipareigojimai negali būti pagrindu ir priežastimi netaikyti lygtinio paleidimo instituto. Jo teigimu, lygtinio paleidimo taikymo galimybės susiejimas su žalos atlyginimu pažeistų lygybės principą, nes geresnėje turtinėje padėtyje esantiems asmenims būtų sudarytos palankesnės lygtinio paleidimo sąlygos. P. K. nurodo, kad antstolis atskaito 30 proc. lėšų, gaunamų iš trečiųjų asmenų, tačiau jei (duomenys neskelbtini) pataisos namai leistų užsiimti individualia veikla arba suteiktų darbą pagal specialybę, jis galėtų savanoriškai dengti turimus įsiskolinimus. Nuteistasis kelia klausimą, kaip jis gali dengti įsiskolinimus savanoriškai, jeigu jam nėra suteikiamos galimybės dirbti.
Nuteistasis P. K. nurodo, kad Komisija, padariusi išvadą, kad jis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nenurodo, kokių priemonių jis nevykdo, todėl jos Nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Nuteistojo teigimu, Komisija neįvertino aplinkybių, kad jis turi šeimą, mažametį sūnų, stiprius socialinius ryšius. Be to, Komisija neįvertino to, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracijai jis pateikė pažymas dėl gyvenamosios vietos, dėl įdarbinimo išėjus į laisvę. Pasak nuteistojo, Komisija įvardijo ir vertino tik jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes.
P. K. skunde taip pat nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendis negali būti teisiniu argumentu ir priežastimi netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes jis neįsiteisėjęs, galioja nekaltumo prezumpcijos principas.
Nuteistasis nesutinka su Komisijos teiginiu, kad jis nuo atvykimo į (duomenys neskelbtini) pataisos namus į specialistus, psichologus, socialinius darbuotojus dėl individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymo ar galimybių jas vykdyti nesikreipė. P. K. teigimu, jis labai norėtų dalyvauti tikslinėse reabilitacijos priemonėse ir intervencinėse programose, neatsisakė jose dalyvauti, toks faktas nėra fiksuotas, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose trūksta psichologų, vizito reikia laukti mėnesiais.
Nuteistojo P. K. teigimu, jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir socialinio tyrimo išvada buvo daroma paskubomis, buvo bandoma jį padaryti „blogiuku“, Komisijai jis turėjo būti pristatytas 2021 m. spalio 23 d., o Komisijai dokumentus iš jo asmens bylos pateikė tik praėjus pusei metų.
Nuteistojo teigimu, jo atžvilgiu yra nustatyti du formalūs ir du materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Pasak nuteistojo, nustatyti formalieji pagrindai yra šie: nuteistojo prašymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijai; nuteistasis turi būti atlikęs minimalią bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo manymu, du materialieji pagrindai yra šie: nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas; pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis akcentuoja, kad sprendžiant dėl lygtino paleidimo iš pataisos įstaigos, būtina įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet atsižvelgti į visų kitų aplinkybių visumą: socialinius ryšius, galimybes adaptuotis laisvėje, atliktą bausmės dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir kt.
Nuteistojo P. K. skundas netenkintinas.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai.
Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.
Nagrinėjamu atveju nuteistajam yra paskirta vienuolikos metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę nuteistasis pradėjo atlikti 2013 m. spalio 9 d., bausmės pabaiga numatyta 2025 m. rugpjūčio 9 d. Svarstymo metu (t. y. 2022 m. balandžio 29 d.) neatlikta bausmės dalis sudarė trejus metus tris mėnesius vienuolika dienų laisvės atėmimo. Įstatyme reikalaujamus du trečdalius bausmės nuteistasis atliko 2021 m. rugpjūčio 29 d. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo P. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, ji įvertinta kaip aukšta. Toks rizikos įvertinimas savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, kadangi lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas ir tais atvejais, kai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta, tačiau stebima akivaizdi nuteistojo pažanga šią riziką mažinant.
Komisija neįžvelgė pagrindo pripažinti, kad nuteistasis, kurio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kaip minėta, įvertinta aukšta, jau šiuo metu yra padaręs akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis su tokiu Komisijos vertinimu nesutinka ir mano, kad jo atžvilgiu sprendimas priimtas visapusiškai neišnagrinėjus visų reikšmingų aplinkybių, yra neobjektyvus, nemotyvuotas. Teismas neturi pagrindo pritarti tokiai nuteistojo pozicijai. Įvertinus nuteistojo skundo turinį, taip pat ir Komisijos nutarimo argumentus, darytina išvada, kad sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra motyvuotas, priimtas tinkamai įvertinus pateiktą socialinio tyrimo išvadą (joje yra aiškiai išskirtos sritys, kuriose nuteistasis turėtų daryti didesnę pažangą) ir nuteistojo asmens bylos medžiagą. Nors toks sprendimas ir neatitinka nuteistojo asmeninių lūkesčių, tačiau jis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl teismas neturi pagrindo jį panaikinti.
Iš nuteistojo P. K. asmens bylos matyti, kad jis buvo svarstomas dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo antrą kartą. 2021 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarimu Nr. 81/04-890 nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos bei nustatė šias socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų, dalyvauti programoje „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“, atlikti nemokamus darbus. Nustatyta, kad pateiktas rekomendacijas nuteistasis vykdė tik iš dalies, kadangi pažeidė režimo reikalavimus (2021 m. liepos 23 d. vykdyto patikrinimo metu nustatyta, kad nuteistajam priklausančiame televizoriuje įmontuota Android išmanioji televizoriaus plokštė su papildomai priklijuota bevielio ryšio plokštele), už ką jam 2021 m. liepos 29 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus nutarimu buvo paskirta vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą), be to, nuteistasis nerodė iniciatyvos įsitraukti į nemokamus darbus. Teismo vertinimu, Komisija rekomendavo nuteistajam P. K. atlikti tokius veiksmus, kurie vertinami kaip baziniai, siekiant efektyvaus pasiruošimo integracijai į visuomenę, todėl nuteistasis P. K. turi imtis aktyvesnių priemonių, siekdamas išties parodyti savo motyvaciją keisti elgesį teigiama linkme. Kita vertus, režimo reikalavimų pažeidimas, vertinant jį bendrame aplinkybių kontekste, itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, ir nors iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad paskirta drausminė nuobauda nebegalioja, visgi ji rodo, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis nustatytų elgesio taisyklių net ir struktūruotoje aplinkoje.
Nuteistasis savo skunde nurodo, kad nesutinka su Komisijos teiginiu, kad jis pataisos įstaigoje nedirbo ir bausmės atlikimo metu nesiekė įsidarbinti, nes, anot jo, jis daug kartų raštiškais prašymais kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pataisos namų administraciją, prašydamas leisti jam užsiimti individualia veikla, tačiau jam neleido vykdyti individualios veiklos. Vertinant šiuos nuteistojo P. K. skundo teiginius, visų pirma pažymėtina, kad nuteistojo kreipimasis į pataisos įstaigos administraciją teikiant prašymą leisti jam užsiimti individualia veikla, nepaneigia Komisijos išvados, kad jis pataisos įstaigoje nedirbo. Antra, iš nuteistojo pozicijos matyti, kad jis pataisos įstaigoje siekia dirbti ne bet kokį, o tik savo siekiamą darbą, kuris jam priimtinas. Šiuo atžvilgiu sutiktina su Komisijos nuomone, kad P. K. nededa maksimalių pastangų ne tik įsidarbinti pataisos įstaigoje (t. y. iš esmės nesiekia įsidarbinti), bet taip pat ir pagerinti savo finansinę būseną. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis darbą pataisos įstaigoje suvokia kaip vergovę ir asmens išnaudojimą už itin mažą atlyginimą. Teismo vertinimu, toks nuteistojo P. K. požiūris į darbą pataisos įstaigoje rodo, kad nuteistasis vis dar patiria sunkumų orientuojantis į savo resocializacijos bei integracijos procesą, taip pat rodo gana žemą jo brandą. Iš socialinio tyrimo išvados, be kita ko, matyti, kad finansinės problemos turėjo didelę įtaką P. K. pakartotiniam nusikalstamumui. Nuteistojo teigimu, finansinės problemos prasidėjo po 2012 m. gruodžio 11 d. teismo nuosprendžio, kuriuo teismas priteisė atlyginti Valstybinei ligonių kasai 8 589 Lt žalos atlyginimą, nukentėjusiajam – 39 760,13 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Interviu metu P. K. pateisino savo įvykdytą veiką dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti, nurodydamas, kad jis atsidūrė „finansinėje duobėje“, tad griebėsi visų įmanomų būdų materialinei padėčiai pagerinti nepaisant veikos neteisėtumo. Nors 2022 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenimis, nuteistasis P. K. skolingas pagal vykdomuosius dokumentus 17 278,99 Eur (iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 165,52 Eur), visgi akivaizdu, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis P. K. nedėjo maksimalių pastangų, siekdamas pataisos įstaigoje įsidarbinti ir sumažinti turimus finansinius įsipareigojimus. Teismas pažymi, kad nuteistojo P. K. finansiniai įsipareigojimai šiai dienai yra labai dideli, o nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje, neieškant būdų, kaip turimus įsiskolinimus bent iš dalies likviduoti savarankiškai, tik sustiprina poziciją, jog jis ir toliau elgiasi savanaudiškai, nėra linkęs atsakyti už savo veiksmus, ieškoti būdų kompensuoti asmenims nusikalstama veika padarytą žalą. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis tikisi priteistas sumas palaipsniui išmokėti po to, kai išeis į laisvę ir pradės dirbti, tačiau, teismo vertinimu, toks nuteistojo požiūris rodo tik deklaratyvius jo siekius. Pažymėtina, kad P. K. iki šios bausmės atlikimo turėjo darbą ir legalias pajamas, tačiau tai jo nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos darymo, kuria jis siekė finansinės naudos. Kitaip tariant, nuteistojo nusikalstamo elgesio modelyje dominuoja elgsena, sietina su finansinio atlygio motyvacija, o tai rodo, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, buvo linkęs pragyvenimui pelnytis neteisėtais būdais. Šiuo atveju pritartina Komisijos išvadai, kad nuteistasis nededa pakankamai pastangų darbinėje veikloje atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, o skundo argumentas dėl to, kad pataisos įstaiga neužtikrina galimybės įsidarbinti, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas sutinka su nuteistojo skundo teiginiu, kad jo turimi finansiniai įsipareigojimai negali būti pagrindu ir priežastimi netaikyti lygtinio paleidimo instituto, tačiau žalos atlyginimo klausimas yra svarbus vertinant asmens požiūrį į padarytus nusikaltimus ir dedamas pastangas įvykdyti teismo nuosprendžiu jam paskirtus įpareigojimus bei sprendžiant, ar jis pasirengęs resocializuotis būdamas neizoliuotas.
Nuteistasis savo skunde, be kita ko, kelia klausimą, kaip jis gali dengti įsiskolinimus savanoriškai, jeigu jam nėra suteikiamos galimybės dirbti. Viena vertus, kaip jau buvo minėta, nuteistasis neišnaudojo visų galimybių siekdamas įsidarbinti pataisos įstaigoje ir taip sumažinti turimus finansinius įsipareigojimus gaunamu darbo užmokesčiu, kita vertus, vertinimo metu išdėstė teiginius, akivaizdžiai rodančius neigiamą požiūrį į priteistos žalos atlyginimą. Antai, interviu metu nuteistasis nurodė, kad po paleidimo iš pataisos įstaigos jis planuoja gyventi jo sugyventinės seseriai priklausančiame bute, kuris iš tiesų yra jo, tačiau oficialiai užregistruotas jo sugyventinės sesers vardu, nes jis baiminosi, kad dėl turimų įsiskolinimų jo turimą butą antstoliai galėjo parduoti jo turimoms skoloms padengti. Taigi, teismo vertinimu, nuteistasis ne tik nesiekia atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytos žalos, tačiau kartu imasi veiksmų, kuriais sąmoningai siekia, kad ši žala nebūtų atlygint bei taip demonstruoja ir įžūlų požiūrį į nukentėjusiuosius bei jiems priteistos žalos atlyginimą. Tokios nuteistojo nuostatos, nepakankamai kritiškas savo veiksmų vertinimas, nededamos maksimalios pastangos su ankstesniu nusikalstamu elgesiu tiesiogiai susijusioje lėšų tvarkymo ir pajamų srityje teismui kelia pagrįstas abejones dėl nuteistojo pasirengimo jau dabar tęsti socialinės reabilitacijos procesą jam būnant neizoliuotam nuo visuomenės ir kartu nesuteikia pakankamo pagrindo spręsti, kad P. K. jau šiuo metu yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
Nuteistasis savo skunde pažymi, kad jis turi šeimą, mažametį sūnų, palaiko su jais stiprius socialinius ryšius, tačiau Komisija šių aplinkybių neįvertino. Teismas su tokiais nuteistojo skundo argumentais nesutinka. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis telefonu retkarčiais bendrauja su (duomenys neskelbtini) gyvenančiu tėvu, tai pat palaiko tarpusavio santykius telefonu su (duomenys neskelbtini) gyvenančia motina, kurios yra lankomas ir pasimatymų metu, telefonu bendrauja ir su seserimis. Nuteistojo teigimu, motina bei seserys jį palaiko materialiai ir morališkai. Nors yra nevedęs, tačiau turi sugyventinę, su kuria (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus (sūnus auga pas močiutę (duomenys neskelbtini), sugyventinė dabartiniu metu gyvena užsienyje). Pasak nuteistojo, santykiai su sugyventine yra geri, su ja nuolat bendrauja telefonu ir vaizdo skambučiais, gauna nuo jos finansinę paramą. Šios aplinkybės, priešingai nei nurodo nuteistasis, buvo įvertintos ir skundžiamame nutarime. Visgi, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog tai, kad nuteistasis turi stiprius socialinius ryšius su artimaisiais, yra vertintina teigiamai, tačiau nesudaro pagrindo iškelti nuteistojo asmeninius interesus aukščiau bausmės tikslų, kurie teismo vertinimu, dar nėra pasiekti, bei nukentėjusiųjų ir visuomenės interesų. Be to, artimuosius nuteistasis turėjo dar iki tol, kol pradėjo daryti nusikalstamas veikas, tačiau ši aplinkybė P. K. nebuvo tiek svarbi, kad sulaikytų jį nuo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, todėl ir šiuo atveju nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog nuteistojo artimų socialinių ryšių palaikymas atgrasys P. K. nuo naujų nusikalstamų veikų galimo padarymo.
Nors, nuteistojo manymu, Komisija ignoravo ir kitus jį teigiamai charakterizuojančius duomenis apie jo galimybę dirbti laisvėje, turimą nuolatinę gyvenamąją vietą, visgi teismas, įvertinęs P. K. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuoja, jog priešingai nei teigiama skunde, Komisija objektyviai įvertino ir šiuos nuteistąjį P. K. teigiamai charakterizuojančius duomenis, o socialinio tyrimo išvadoje, kuria rėmėsi ir Komisija, aplinkybė, kad nuteistasis formaliai patvirtino gyvenamosios vietos ir įsidarbinimo galimybes po paleidimo iš pataisos įstaigos, įvertinta kaip apsauginis veiksnys. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis taip pat buvo darbingas ir dirbantis, turintis gyvenamąją vietą, visgi šios aplinkybės nestabdė nuteistojo elgtis nusikalstamai. Todėl šis veiksnys nelaikytinas lemiamu ir esminiu sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo ar netaikymo, o vertinami visų klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių kontekste.
Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę P. K. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdama skundžiamą nutarimą Komisija analizavo tik neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, Komisijos vertinimu, P. K. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teismas.
Teismas pažymi, kad sėkminga nuteisto asmens resocializacija yra įmanoma tik tuo atveju, kai jis sugeba sėkmingai identifikuoti problemines sritis, geba suvokti, kokie konkretūs jo veiksmai ar neveikimas nulėmė jų atsiradimą ir spręsti jas pasirenkant tam tinkamus modelius. Nors nuteistasis deda tam tikras pastangas, t. y. pastaruoju metu yra stebimas nuteistojo didesnis įsitraukimas į tikslinių intervencinių priemonių vykdymą ir siekis įgyti specialybių, vis tik dar nėra stebima pakankama nuteistojo pažanga. Susipažinus su socialinio tyrimo išvada matyti, kad nuteistajam būdingas aukštas savęs vertinimas, kuris sietinas su nusikalstamo elgesio pasireiškimu (nuteistasis buvo teistas dėl išžaginimo kartu su kitais asmenimis, galimai taip siekė pademonstruoti savo galią, taip pat buvo teisiamas dėl sunkaus kūno sužalojimo, kuomet viešoje vietoje, dienos metu, dėl nukentėjusiojo neva nepadoraus parodyti gesto siekė spręsti įžeidimo problemą „vyriško pokalbio metodu“, be to, ir dabartinę nusikalstamą veiką galima sieti su per didelio pasitikėjimo savo jėgomis raiška, nevertinant galimos rizikos bei pasekmių). Stebima menka nuteistojo motyvacija asmenybės ar elgesio bruožų korekcijai, nuteistasis neįvardija problemų, susijusių su jo nusikalstamumu, nemano, jog yra poreikis pokyčiui, nėra linkęs inicijuoti asmeninių, vertybinių vidinių pokyčių, patiria sunkumų savo asmenybės bruožų bei nusikalstamumo sąsajų analizės srityje. Teismo vertinimu, visa tai atsispindi nuteistojo požiūryje į jo padarytas nusikalstamas veikas ir už jas kilusią teisinę atsakomybę. Matyti, kad nuteistasis menkina savo atsakomybę bei vaidmenį nusikalstamuose veiksmuose, smurtinio pobūdžio veikas linkęs minimizuoti, racionalizuoja nusikaltimo priežastis (pvz., „prisikabino, pats nukrito“), nelinkęs visapusiškai įvertinti elgesio pasekmių iš nukentėjusiųjų pozicijos. Toks nuteistojo požiūris kelia pagrįstas abejones, ar pastarasis mąstymo ir elgesio, emocinės gerovės nuostatų srityse geba adekvačiai vertinti save, savo elgesį su aplinkiniais, suprasti dėl savo netinkamų veiksmų galinčias iškilti neigiamas pasekmes, tiek teisinę, tiek moralinę atsakomybę dėl savo netinkamo elgesio. Nors, kaip minėta, nuteistasis deda tam tikras pastangas (dalyvauja užsiėmimuose, siekia įgyti specialybių), vis tik mąstymo ir elgesio, emocinės gerovės nuostatų srityse dar nėra padaręs tokios pažangos, kurią būtų galima laikyti akivaizdžia, sudarančia pagrindą teismui manyti, jog ateityje P. K. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
Bendrame skundo kontekste pažymėtina ir tai, kad nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu gana dažnai pasižymėjo neigiamu elgesiu. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas 2 kartus (2017 m. balandžio 24 d. už nepriekaištingą elgesį būryje ir dalyvavimą „Relaksacijos“ programoje; 2021 m. liepos 8 d. už gerą užsiėmimų lankymą ir pažangumą, specialybės įgijimą bei nepriekaištingą socialinės reabilitacijos programos „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“ užsiėmimų lankymą ir dalyvavimą jos veikloje), tačiau bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistajam už režimo reikalavimų pažeidimus buvo paskirta net 21 nuobauda, paskutinė jų paskirta 2021 m. liepos 29 d., t. y. po ankstesnio Komisijos nutarimo, kuriuo, be kita ko, buvo pateikta rekomendacija nuteistajam elgtis gerai ir nepažeidinėti režimo reikalavimų. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo elgesio stebėsena bausmės atlikimo metu leidžia teigti, kad nuteistasis ne visuomet geba laikytis visuotinai priimtinų bendravimo taisyklių. P. K. ne kartą buvo baustas drausmine tvarka dėl necenzūrinių žodžių vartojimo priežiūrą vykdančio personalo atžvilgiu, kas liudija apie nepakankamus savitvardos įgūdžius, būdingus impulsyvaus elgesio bruožus. Nors iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų šiuo metu neturi, tačiau gana sistemingi nustatytos tvarkos pažeidimai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu ne visada stengiasi elgtis nepriekaištingai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal smurtinio elgesio rizikos įvertinimo metodiką HCR-20 nuteistajam yra nustatyta vidutinė smurtinio elgesio pasireiškimo tikimybė. Teismas pritaria socialinio tyrimo išvadoje suformuluotai išvadai, kad nuteistojo P. K. probleminės sritys, susijusios su lėšų tvarkymo ir pajamų, darbinės veiklos, gyvenimo stiliaus, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritimis, ir šiuo metu išlieka aktualios bei reikalaujančios nuoširdžių nuteistojo tęstinių tikslingų veiksmų jas eliminuojant.
Asmens byloje esantys duomenys liudija, kad P. K. yra teistas tris kartus, šiuo metu jis atlieka pagal du teismo nuosprendžius paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. P. K. anksčiau buvo teistas už įvairaus smurto formų (seksualinio, fizinio) panaudojimą nukentėjusiųjų atžvilgiu, yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę už išžaginimą, šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už sunkų sveikatos sutrikdymą bei neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. P. K. elgesiui būdingas smurtinių nusikaltimų modelis, jo nusikalstamos veikos sunkėja. Veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, nuteistasis padarė laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu. Nepaisant nuteistojo atžvilgiu taikytos švelnesnės ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, jam suteiktų galimybių pasitaisyti, jis ir toliau nevengė rizikingų situacijų. Be kita ko, pažymėtina, kad P. K. Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-123-397/2021 už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje (galimai padarytos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu) padarymą paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šis teismo nuosprendis neįsiteisėjęs (pateiktas apeliacinis skundas), todėl teismas į šį nuosprendį neatsižvelgia. Nepaisant to, teismo vertinimu, kiti ankstesni nuteistojo teistumai, jam suteiktos galimybės pakoreguoti savo elgesį tinkama linkme, kurių nuteistasis neįvertino, pasikartojantis smurtinių nusikaltimų modelis rodo, kad nuteistojo elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas šiuo metu leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu, kadangi praeityje nuteistajam parodytas pasitikėjimas teigiamų rezultatų nedavė.
Teismas sutinka su nuteistojo argumentu, jog apkaltinamasis nuosprendis, kuris nėra įsiteisėjęs, negali būti priežastis netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog duomenys apie neįsiteisėjusį Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendį skundžiamame nutarime pateikti įžanginėje dalyje kaip informacija apie paskutinius nuteistojo atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, nurodant, kad minėtas teismo nuosprendis nėra įsiteisėjęs, nes yra apskųstas apeliacine tvarka. Nutarimo dalyje, kuriame išdėstyti motyvai, minėto neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio Komisija neanalizuoja, nevertina jame aprašytos veikos ir pan., taigi juo nesiremia, tik pamini, kad paskutinis teismo nuosprendis yra neįsiteisėjęs. Taigi nėra pagrindo sutikti su nuteistojo P. K. teiginiu, kad Komisija rėmėsi neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuris buvo priežastis netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nuteistojo P. K. skunde išdėstytus teiginius apie tai, kad jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas skubotai, socialinio tyrimo išvada surašyta skubotai, kad buvo bandoma jį padaryti „blogiuku“, atmeta kaip deklaratyvius ir nepagrįstus.
Taigi, Komisijos nutarime aptartos bei teismo dar kartą įvertintos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad atlikta bausmės dalis jau yra pakankama ir kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinai paleidus P. K., nebūtų išlaikytas proporcingumas tarp bausmės humaniškumo ir teisingumo principų, pirmajam suteikiant prioritetą, nesant objektyvaus pagrindo, nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Šiuo metu nėra pagrindo pripažinti, kad Komisija netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl teismas nuteistojo P. K. skundą atmeta, o (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 58-92 palieka galioti, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo P. K. (P. K.) skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 58-92.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Marijus Kursevičius