Pranešėjas Kęstutis Dargužis               Baudžiamoji byla Nr. 1A-613-245-2014

Teisėja Sigita Meškauskienė              Teisminio proceso Nr. 1-22-1-01379-2013-2

              Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                       2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei, nuteistajam M. D., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Dalios Sabaliauskaitės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 str. ir jam paskirta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo,

vadovaujantis BK 641 str., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose,

vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityta laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-12-28 3.30 val. iki 2013-12-28 13.10 val.,

vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., 5 p., 8 p., 71 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviems) metams, šiuo laikotarpiu įpareigojant M. D. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, sumokėti 5 (penkių) MGL dydžių, t. y. 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų), įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

              n u s t a t ė :

M. D. nuteistas už tai, kad įžeidė savo pareigas einančius policijos pareigūnus, t. y. 2013-12-28, apie 01.10 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, sustabdytas policijos pareigūnų dėl automobilio „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavimo esant neblaiviam, po neblaivumo patikrinimo vežamas tarnybiniu automobiliu į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariatą, esantį Kęstučio g. 42, Kaune, įžeidė savo pareigas einančius Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyresniuosius patrulius K. B. ir S. L., išplūsdamas juos necenzūriniais ir jų garbę bei orumą žeminančiais žodžiais.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausioji prokurorė apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014-05-20 nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2012-01-20 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę subendrintą bausmę paskiriant 1 metus 10 mėnesių laisvės atėmimo; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. D., vadovaujantis BK 75 str., atidėtas bausmės vykdymas; likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Skunde nurodo, kad nusikalstama veika, dėl kurios nuteistas M. D., padaryta 2013-12-28, t. y. bausmės, paskirtos 2012-01-20 nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas nesubendrino paskirtos bausmės su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, be to, nurodė, kad 2012-01-20 nuosprendis LITEKO sistemos duomenimis yra įvykdytas 2014-01-21, t. y. asmuo išregistruotas iš Probacijos tarnybos registro pasibaigus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminui. Tačiau aplinkybė, jog priimant 2014-05-20 nuosprendį, jau yra pasibaigęs ankstesniu nuosprendžiu numatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas, nėra pagrindas nebendrinti paskirtų bausmių. Be to, teismas nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas. Turėjo būti atsižvelgta į tai, kad M. D. teisiamas penktą kartą, nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, ankstesni jo teistumai neišnykę, anksčiau buvo teistas už analogiškas ar panašias nusikalstamas veikas, daug kartų baustas administracine tvarka, kas rodo, jog jam būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, jis turi ryškių polinkių nesilaikyti nustatytų įpareigojimų, daryti teisės pažeidimus, pažeidęs įstatymus nedaro išvadų. Todėl pagrindo, leidžiančio manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais bei patikrinusi skundžiamą pirmos instancijos teismo nuosprendį, daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius duomenis, padarė tinkamas išvadas dėl M. D. veikos kvalifikavimo pagal BK 290 straipsnį, tačiau nepagrįstai nebendrino paskirtos bausmės su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, kas lėmė neteisingos bausmės paskyrimą.

Nagrinėjamu atveju, M. D. yra nuteistas už 2013 m. gruodžio 28 d. padarytą nusikalstamą veiką. Tačiau 2012 m. sausio 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2012 m. vasario 10 d., M. D. paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo atidėta dvejų metų laikotarpiui. Vadinasi, paskutinį nusikaltimą nuteistasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu ir visiškai nesvarbu, jog bausmės vykdymo atidėjimo terminas jau buvo beveik pasibaigęs, kaip pažymi apylinkės teismas. Pagrindinis argumentas, kodėl nebuvo subendrinti minėti nuosprendžiai, kaip to imperatyviai reikalauja BK 64 str. 1 d. nuostatos, nurodyta tai, jog 2012 m. sausio 20 d. nuosprendis LITEKO sistemos duomenimis yra įvykdytas 2014 m. sausio 21 d., t. y. 2014 m. gegužės 20 d. priimant apkaltinamąjį nuosprendį, M. D. jau buvo išregistruotas iš Probacijos tarnybos registro, pasibaigus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminui. Tokia argumentacija prasilenkia su teismų formuojama praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-15/2009 nurodyta, jog tuo atveju, jei apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu jau yra teismo pagal BK 75 straipsnio 4 dalies 1 punktą (straipsnio redakcija iki 2012-07-01) priimta nutartis, naują apkaltinamąjį nuosprendį priimantis teismas turėtų konstatuoti, kad nutartis dėl atleidimo nuo bausmės naikinama (teismo baigiamuosiuose aktuose gali būti konstatuojama, kad kituose (nebaigiamuosiuose) teismo aktuose tam tikros aplinkybės buvo nustatytos neteisingai), ir, vadovaudamasis BK 64 straipsniu, bausmes subendrinti. Pagrindas manyti, kad asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gali būti padaręs naują nusikalstamą veiką, gali atsirasti tiek iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pasibaigimo, tiek ir šiam terminui pasibaigus. Šia praktika vadovaujamasi ir kitose LAT nutartyse, pavyzdžiui, Nr. 2K-391/2013. Taigi, yra sukurtas precedentas, kurio žemesnės instancijos teismai privalo laikytis. Todėl sutiktina su Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės apeliacinio skundo prašymu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2012 m. sausio 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjo išsakyti teiginiai dėl minėtoje LAT nutartyje Nr. 2A-7-15/2009 suformuotos taisyklės neatitikimo nagrinėjamai situacijai, atmetami. Šiuo metu BK 75 straipsnio nuostatos yra pasikeitusios, nuo 2012-07-01 galioja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas, kuris nustato probacijos vykdymo tvarką ir sąlygas, asmenų, kuriems paskirta probacija, teisinę padėtį, probacijos vykdymo teisėtumo priežiūrą. Šio įstatymo 31 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kai probacijos vykdymas pasibaigia, tačiau nei minėtas įstatymas, nei BPK šiuo metu nereglamentuoja, kaip turėtų būti elgiamasi, kai priimant naują nuosprendį ankstesniu nuosprendžiu paskirtas bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra pasibaigęs, nors asmuo įstatymo saugomus teisinius gėrius pažeidė dar bausmės vykdymo atidėjimo metu. Tai pripažintina teisės spraga, kurios sprendimą analizavo LAT minėtoje nutartyje.

Pažymėtina, kad negalima tokia teisinė situacija, kai net ir neginčijamai nustačius, jog nuteistasis sąmoningai ir piktybiškai ignoravo įstatymo reikalavimus nusikalsdamas ir taip panaikindamas pagrindinę bausmės vykdymo atidėjimo sąlygą, būtų sudarytos galimybės jam išvengti paskirtos bausmės vien dėl to, kad teismo sprendimo priėmimo dieną faktiškai buvo pasibaigęs bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Šiuo atveju nustačius, kad nuteistasis paskirtos bausmės tinkamai neatliko ir vien tik formaliais pagrindais (dėl pasibaigusio bausmės vykdymo atidėjimo termino) nesubendrinus nuosprendžių, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju remtis vien tik nuteistojo gynėjo cituojama norma dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos, visiškai nekreipiant dėmesio į bausmės paskirtį bei tai, kad nuteistasis bausmės tinkamai neatliko, negalima, nes tai prieštarautų teisingumo principui ir sudarytų sąlygas asmeniui išvengti bausmės, kas tik formuotų nepagrįstas nuostatas dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Pažymėtina, kad asmens probacija – tai savotiškas asmens testavimas, tikrinimas, ar jis gali gyventi nenusikalsdamas ir neizoliuotas nuo visuomenės. Atsakingi asmenys privalo nepertraukiamai stebėti, kaip asmeniui sekasi integruotis į visuomenę, dirbti ar mokytis, užsiimti kita socialine veikla. Nagrinėjamu atveju įgyvendinti probacijos sąlygų M. D. nepavyko ir tai yra atitinkamas teisines pasekmes sukeliantis faktas. Be to, ir probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laikomas atlikusiu bausmę tik toks probuojamasis, kuris probacijos laikotarpiu įvykdė auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, bei nepadarė šio straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo arba lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų terminas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. D. bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė ne tik baudžiamosios teisės pažeidimą, bet ir šiurkštų administracinį teisės pažeidimą – vairavo būdamas neblaivus (b. l. 92-93), taigi nors bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra pasibaigęs, tačiau M. D. negalima laikyti atlikusiu bausmę.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su prokurorės argumentais dėl nepagrįsto BK 75 straipsnio nuteistajam taikymo. Analizuojamoje situacijoje, teismo vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimas nėra galimas. Apygardos teismas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra bausmės realizavimo forma, galima tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, kuriai esant teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistam asmeniui bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus bylos medžiagą, susijusią tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.

Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Priimdamas pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56/2014, 2K-7-168/2014). Jau minėta, kad M. D. nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, kaip teisingai apeliaciniame skunde pažymėjo prokurorė, teistumas neišnykęs, šį kartą M. D. teisiamas penktą kartą, anksčiau teistas už analogiškas bei panašias veikas. Tai rodo, jog asmuo nelinkęs taisytis, bausmės vykdymo atidėjimas norint pasiekti bausmės tikslus jam neefektyvus. Atkreiptinas dėmesys, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos baudos nebuvo savanoriškai sumokėtos, visas teko išieškoti priverstinai. Tai, kad nuteistasis kartu su sutuoktine augina du mažamečius vaikus nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą pakartotinai taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tokiu būdu nuteistajam išvengiant realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Be to, M. D. neigiamai charakterizuoja ir kita bylos medžiaga – administracine tvarka jis baustas 26 kartus, turi galiojančią nuobaudą, paskutinį kartą baustas dėl vairavimo esant neblaiviam, jam atimta teisė vairuoti transporto priemones dviems metams ir šešiems mėnesiams. Akivaizdu, jog nuteistasis negerbia visuomenėje nustatytų bendrabūvio taisyklių, jas ignoruoja savo interesus iškeldamas aukščiau kitų. Iš ankstesnių patyrimų M. D. nesimoko ir reikiamų išvadų nedaro, todėl nors bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga, šia teise pasinaudoti apygardos teismas neturi objektyvaus pagrindo. Ta aplinkybė, jog M. D. netektų darbo, laikytina pagrįsta kryptingo jo nusikalstamo elgesio pasekme. Be to, nuteistasis byloje esančiais Sodros duomenimis (b. l. 71) vykdo individualią žemės ūkio veiklą, taip pat dirba motinos I. D. ūkyje, taigi atleistas iš darbo jis nebūtų, tiesiog tektų kuriam laikui stabdyti individualios veiklos vykdymą. Aukštesnės instancijos teismas atmeta ir gynėjo advokato teiginius, jog M. D. veiksmai yra daugiau nelabai subrendusios asmenybės, vėjavaikiškumo požymis. Pažymėtina, kad M. D. yra 39 metų vyras, sukūręs šeimą bei auginantis vaikus. Jokių psichikos sutrikimų, dėl kurių jis negalėtų suvokti savo atliekamų veiksmų prasmės, bylos duomenimis nėra. Jo elgesiui nėra būdingas vėjavaikiškumas, priešingai, yra sistemingai daromi teisės pažeidimai priešpastatant save aplinkiniams bei pažeidžiant jų teises ir interesus. Valstybės tarnautojų įžeidimas buvo padarytas tiesiogine tyčia, M. D. prieš pareigas einančius nukentėjusiuosius išsakė juos žeminančius žodžius, demonstravo bendrą neigiamą jų asmenybės vertinimą, diskreditavo juos ir kenkė jų moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jų pačių akyse. Minėti garbę ir orumą žeminantys žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš valstybės tarnautojų veiksmus – administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą. Taigi įžeidimas buvo atsakas į teisėtai pavestų pareigų atlikimą. Necenzūriniai žodžiai buvo sakomi ilgą laiką, jie nebuvo momentiniai, ir nors pareigūnų profesinis pasirengimas įpareigoja sugebėti šalinti ir spręsti bręstančias ar jau kilusias konfliktines situacijas, kurių metu pažeidėjų pasakytų žodžių ir jų turinio toleravimo laipsnis turi būti daug aukštesnis, šiuo atveju į visus perspėjimus ir bandymus nuraminti pažeidėją nebuvo reaguojama, priešingai, įžeidinėjimas tęsėsi, buvo intensyvus ir sistemingas. Manytina, tokiam elgesiui pakeisti reikalingas griežtesnis asmens teisių varžymas, kuris darytų poveikį nuteistajam ir neskatintų vėl nusikalsti. Į tai atsižvelgiama skiriant M. D. bausmės dydį.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog M. D. taikytas bausmės vykdymo atidėjimas nėra pagrįstas objektyvia byloje esančių duomenų analize. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pritaikius M. D. bausmės vykdymo atidėjimą, jis nebus pakankamai nubaustas, jam nebus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymas naikintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, teismas

n u s p r e n d ė :

              Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.

              Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendį pakeisti.

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2012 m. sausio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, prie didesnės neatliktos bausmės pridedant dalį paskirtos Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoneriems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

              Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas bausmės vykdymas.

              Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

              Kolegijos pirmininkas                                                                                    Kęstutis Dargužis

              Teisėjai                                                                                                                 Dmitrijus Korsakovas

                                                                                                                                            Gytis Večerskas