Civilinė byla Nr. e2-2613-356/2021
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00562-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.3.5.1.; 3.2.6.1.
(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 18 d.
Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Vijolė Vitienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Umbrasienei,
dalyvaujant: ieškovių Utenos rajono savivaldybės, atstovaujamos savivaldybės tarybos ir mero, Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovams advokatams Tomui Bagdanskiui ir Ramunei Šaikuvienei,
atsakovui D. D.,
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, VšĮ (duomenys neskelbtini) E. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-2613-356/2021 pagal ieškovių Utenos rajono savivaldybės, atstovaujamos savivaldybės tarybos ir mero, Utenos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui D. D. dėl individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ (duomenys neskelbtini).
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovės Utenos rajono savivaldybė, atstovaujama savivaldybės tarybos ir mero, Utenos rajono savivaldybės administracija ieškiniu prašė: 1) atmesti atsakovo prašymą, pateiktą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijai, toje dalyje, kurioje atsakovo reikalavimai buvo tenkinti (duomenys neskelbtini) sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (panaikintas Utenos rajono savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigota Utenos rajono savivaldybė nustatyti atsakovui mėnesinės algos pastoviosios dalies didinimo konkretų procentinį dydį Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnio 1 dalyje nustatytų nuo 60 iki 100 procentų ribose laikotarpiui nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos); 2) teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) toje dalyje, kuria patenkinti atsakovo reikalavimai (panaikintas Utenos rajono savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigota Utenos rajono savivaldybė nustatyti atsakovui mėnesinės algos pastoviosios dalies didinimo konkretų procentinį dydį Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnio 1 dalyje nustatytų nuo 60 iki 100 procentų ribose laikotarpiui nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos), laikyti netekusiu galios; 3) priteisti ieškovių naudai iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės faktines aplinkybes ir įrodymus nurodė ieškinyje, rašytiniame paaiškinime, atstovai rėmėsi šiais procesiniais dokumentais, prašė ieškinį tenkinti, paaiškino, kad: atsakovas dirba VšĮ (duomenys neskelbtini), kurios steigėjas yra Utenos rajono savivaldybė, (duomenys neskelbtini); darbo funkcijos numatytos pareiginiuose nuostatuose, darbo diena nenormuota, negalima atriboti, kiek laiko skirta atsakovo nurodytoms papildomoms darbo funkcijoms atlikti, pateikti rašytiniai įrodymai – įsakymai nėra susiję su sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimu COVID-19 pacientams; 2020 m. lapkritį ir gruodį atsakovas kreipėsi į steigėją dėl darbo užmokesčio padidinimo, buvo duotas neigiamas atsakymas, kurį atsakovo prašymą išnagrinėjusi Darbo ginčų komisija sprendimu nutarė panaikinti, o ieškoves įpareigoti padidinti atsakovui darbo užmokesčio pastoviąją dalį, ieškovės vertina sprendimą esant nepagrįstą; nei pirmojo, nei antrojo karantino laikotarpiu atsakovo atliekamos darbo funkcijos neatitiko Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnio reikalavimų bei sistemiškai aiškinamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų bei Sveikatos apsaugos ministro įsakymų reikalavimų; VšĮ (duomenys neskelbtini) nebuvo paskirta paslaugų COVID-19 pacientams teikimą organizuojančia ASPĮ; pirmojo karantino metu VšĮ (duomenys neskelbtini) nebuvo gydomi COVID-19 pacientai; pats atsakovas neteikė paslaugų ir neturėjo kontakto su COVID-19 liga sergančiais žmonėmis; dėl darbo užmokesčio padidinimo už pirmojo karantino laikotarpį atsakovas į steigėją nesikreipė. Prašė priteisti ieškovių naudai iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas D. D. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Atsakovas faktines aplinkybes ir įrodymus nurodė atsiliepime į ieškinį, prašė ieškinį atmesti, jo reikalavimus tenkinti, paaiškino, kad: jis VšĮ (duomenys neskelbtini) priimtas į (duomenys neskelbtini) pareigas; jam abiejų karantinų laikotarpiu buvo pavesta atlikti daug papildomų organizavimo darbų, t.t. ir nenumatytų pareiginiuose nuostatuose; steigėjas privalėjo pats padidinti darbo užmokesčio pastoviąją dalį, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, į jo 2020 m. lapkričio ir gruodžio prašymus dėl darbo užmokesčio padidinimo neatsakė; dėl savo teisės į teisingą darbo apmokėjimą pažeidimo jis kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kuri priėmė sprendimą tenkinti jo prašymą ir įpareigojo ieškoves padidinti jam mokamo darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydį 60 - 100 procentų ribose pirmojo ir antrojo karantino laikotarpiais; jis organizavo paslaugų teikimą, jo darbo funkcijos atitiko Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnio reikalavimus, kaip įrodymus pateikė priimtus įsakymus; ieškovių sprendimas buvo politinio pobūdžio, įtakotas žiniasklaidos, ieškovės iš viso neanalizavo jo priimtų įsakymų turinio, neapskaičiavo papildomai sugaišto darbo laiko, vadovavosi ne tuo norminiu teisės aktu, kuriuo reikėjo vadovautis, todėl nepagrįstai nusprendė nepadidinti darbo užmokesčio; jis pats paslaugų neteikia, kontakto su sergančiais COVID-19 pacientais neturėjo; ieškovės, turėdamos juridinį skyrių, bet sudarydamos sutartis su dviem advokatais dėl atstovavimo nepagrįstai padidino bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ (duomenys neskelbtini) atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo faktines aplinkybes ir įrodymus nurodė atsiliepime į ieškinį, atstovas prašė ieškinį atmesti, paaiškino kad: ieškovės nepriėmė sprendimo padidinti atsakovui darbo užmokestį nepagrįstai, atsakyme rėmėsi norminiu teisės aktu, kuris numato išlaidų kompensavimo kriterijus, o ne kriterijus, kuriems esant turi būti didinamas darbo užmokestis; neanalizavo atsakovo priimtų įsakymų turinio; motyvus atsisakyti padidinti darbo užmokestį sugalvojo tik ieškovių advokatai, nes mero rašte jokių motyvų nėra; buvo pažeista atsakovo konstitucinė teisė į teisingą darbo apmokėjimą; ieškovės nepateikė neginčijamų įrodymų, kad atsakovo darbo veikla abiejų karantinų laikotarpiais neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-04-29 nutarime Nr. 449 patvirtintų kriterijų; VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į sąrašą įstaigų, kuriose organizuojamas paslaugų teikimas; atsakovas realiai vykdė užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemones, pagal kompetenciją priėmė įsakymus; Panevėžio darbo ginčų komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimas darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistu; ieškovių ieškinys atmestinas.
Ieškinys tenkinamas.
Rašytiniu įrodymu – darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta (duomenys neskelbtini) – nustatyta, kad: atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) paskirtas VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigoms; jam nustatytas ir mokamas mėnesinės algos pastoviosios dalies dydis buvo apskaičiuotas dauginant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį iš koeficiento (duomenys neskelbtini) taip pat, iki 2019 m. balandžio 30 d. buvo mokama mėnesinės algos kintamoji dalis – (duomenys neskelbtini) procentų iš VšĮ (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Utenos rajono savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) EUR, apskaičiuotas pagal praėjusių kalendorinių metų VšĮ (duomenys neskelbtini) vieno etato gydytojų ir slaugytojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio vidurkį (duomenys neskelbtini) EUR, dauginant iš koeficiento (duomenys neskelbtini).
Sveikatos priežiūros įstaigų klasifikaciją, jų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, veiklos, jos valstybinio reguliavimo pagrindus, kontrolės priemones, valdymo ir finansavimo ypatumus, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų nomenklatūrą, sveikatos priežiūros įstaigų ir pacientų santykius, atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus pagrindus nustato Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas (šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis) (toliau – SPĮĮ). Pagal VšĮ (duomenys neskelbtini) įstatų I skyriaus 1, 3, 6 punktus, VšĮ (duomenys neskelbtini) yra savivaldybės (duomenys neskelbtini) įstaiga (SPĮĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl jai taikomas SPĮĮ, jos steigėjas – Utenos rajono savivaldybė. (duomenys neskelbtini) priskiriamas LNSS viešosios įstaigos valdymo organams (SPĮĮ 30 straipsnio 1 dalis). Pagal SPĮĮ 151 straipsnio 1 dalį LNSS viešųjų įstaigų (duomenys neskelbtini) ir jų (duomenys neskelbtini) (toliau – vadovaujantieji darbuotojai) darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujančiųjų darbuotojų mėnesinė alga susideda iš pastoviosios ir kintamosios algos dalių. LNSS viešųjų įstaigų (duomenys neskelbtini) mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis (pDU) nustatomas pagal formulę pDU = SvVDU x k.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Atsižvelgiant į situaciją dėl koronaviruso plitimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 15 d. neeiliniame posėdyje nutarė paskelbti karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val. iki birželio 16 d. 24 val. Nuo birželio 17 d. – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos režimas. Nuo 2020 m. lapkričio 4 d. vėl buvo įvestas visuotinis karantinas, kuris tesėsi iki 2021 m. liepos 1 dienos.
Atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją bei karantiną Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas (2020-04-07 įstatymu Nr. XIII-2845, nuo 2020-04-10) buvo papildytas 321 straipsniu, reglamentuojančiu sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, įskaitant gydytojus rezidentus, karantino metu organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose, darbo užmokesčio didinimą ir su tuo susijusių sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų apmokėjimą. Šio straipsnio 1 dalis įtvirtino tai, kad Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos, kai jie organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, pareiginės algos (darbo užmokesčio) pastoviosios dalies koeficientai arba mėnesinė alga (priklausomai nuo įstaigoje taikomos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos) didinami nuo 60 iki 100 procentų, atsižvelgiant į konkretaus sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Straipsnio 2 dalis nustatė, kad Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, patirtos išlaidos, susijusios su šių įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu pagal šio straipsnio 1 dalį, apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Taigi, pagal šio įstatymo nuostatas, LNSS priklausančios sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai įgijo teisę į darbo užmokesčio didinimą, jeigu jie nuo karantino paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, o sveikatos priežiūros įstaigai ar steigėjui atsirado pareiga tokiems darbuotojams nustatyti ir mokėti didesnį darbo užmokestį.
Taigi, įtvirtinus tokį teisinį reglamentavimą, steigėjui atsirado pareiga spręsti dėl (duomenys neskelbtini) darbo apmokėjimo ne tik pagal SPĮĮ 151 straipsnio teisės normas, bet ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsniu, įpareigojančiu spręsti dėl pastoviosios dalies koeficiento padidinimo (nuo 60 iki 100 procentų), atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad steigėjas savo iniciatyva nepriėmė sprendimo dėl atsakovui nustatyto pastoviosios dalies koeficiento padidinimo nei nuo 2020 m. kovo 16 d. iki birželio 16 d., nei nuo 2020 m. lapkričio 4 dienos.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą užmokestį už darbą yra viena svarbiausių prielaidų įgyvendinti Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą teisę į nuosavybę; asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal teisės aktus jam priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas); ši asmens teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnį yra garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė. Pagal Konstituciją negali būti tokios teisinės situacijos, kad darbuotojui, kuris atliko pavestą darbą, už šį darbą nebūtų mokama, būtų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau, negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis išleistus kitus teisės aktus; tokia teisinė situacija reikštų, kad sudaromos teisinės prielaidos teisės aktais pažeisti ir konstitucinę nuosavybės teisę, taigi ne tik Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį, bet ir jos 23 straipsnį (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. bei 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimai).
Atsakovas, laikydamas, kad yra pažeidžiama jo teisė į teisingą darbo apmokėjimą, 2020-11-16 raštu kreipėsi į Utenos rajono savivaldybės merą, prašė padidinti 90 proc. jo pagrindinio darbo užmokesčio pastoviąją dalį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos. Nors prašymas buvo registruotas (duomenys neskelbtini), atsakovas atsakymo raštu negavo, todėl 2020-12-29 su analogiško turinio prašymu pakartotinai kreipėsi į Utenos rajono savivaldybės merą, prašė 90 procentų padidinti pagrindinio darbo užmokesčio pastoviąją dalį nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios (2020 m. lapkričio 1 d.) iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos. Atsakovas nurodė, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus, nes organizavo sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ir epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose), taip pat atitinka ir poįstatyminių norminių teisės aktų nustatytus kriterijus (organizavo asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientams regioniniu mastu, (duomenys neskelbtini) ir jos personalui padidinto pavojaus, padidintos atsakomybės ir padidinto masto sąlygomis ypač pavojingos užkrečiamosios ligos COVID -19 padarinių šalinimo procese, taip pat vykdė jo pareigybės aprašyme nenustatytas ir vadovybės raštu suformuluotas su paslaugų teikimu susijusias papildomas pareigas ir užduotis).
Atsakovas atsakymo raštu negavo ir į 2020-12-29 prašymą, registruotą (duomenys neskelbtini), todėl Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio darbo ginčų komisijai (toliau – Panevėžio DGK) (duomenys neskelbtini) padavė prašymą, suformulavo reikalavimą jam priteisti 90 proc. padidintą pagrindinio darbo užmokesčio pastoviąją dalį nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo (2020-11-01) iki karantino galiojimo pabaigos ir priteisti delspinigius dėl pavėluoto darbo užmokesčio mokėjimo, o tuo atveju, jeigu nebūtų tenkinamas toks prašymas, prašė įpareigoti organizuoti jo dviejų prašymų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka, priimti sprendimą ir apie tai informuoti, įpareigoti atlikti kitus įstatymuose ar darbo teisės normose numatytus veiksmus. Po to, kai atsakovas gavo Utenos rajono savivaldybės mero atsakymą, datuotą (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kad prašymas dėl darbo užmokesčio padidinimo netenkinamas, Panevėžio DGK (duomenys neskelbtini) pateikė patikslintą prašymą, suformulavo tokius reikalavimus: panaikinti Utenos rajono savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini); atnaujinti terminą prašymui paduoti dėl pirmojo karantino laikotarpio; priteisti 90 proc. padidintą pagrindinio darbo užmokesčio pastoviąją dalį už pirmąjį karantiną (nuo 2020-03-01 iki 2020-06-30) ir už antrąjį karantiną (nuo 2020-11-01 iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos); priteisti delspinigius nuo neišmokėtos sumos dėl pavėluoto neišmokėto darbo užmokesčio; jeigu nebūtų tenkinamas toks prašymas, prašė įpareigoti organizuoti jo dviejų prašymų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka, priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą ir apie tai nedelsiant informuoti, įpareigoti atlikti kitus įstatymuose ar darbo teisės normose numatytus veiksmus, kurie užtikrintų teisę gauti teisingą atlyginimą už darbą pirmojo ir antrojo karantino laikotarpiu.
Panevėžio DGK (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašymą tenkino iš dalies, atnaujino praleistą terminą prašymui dėl individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo pateikti; panaikino Utenos rajono savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojo Utenos rajono savivaldybę nustatyti mėnesinės algos pastoviosios dalies didinimo konkretų procentinį dydį Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnio 1 dalyje nustatytų nuo 60 iki 100 procentų ribose laikotarpiui nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos; kitoje dalyje prašymą atmetė.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, ji turi teisę per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis. DK 229 straipsnis nustato, kad darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus šio kodekso 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme; jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi.
Ieškovės ieškiniu prašė atmesti atsakovo prašymą, pateiktą Panevėžio DGK, toje dalyje, kurioje atsakovo reikalavimai buvo tenkinti (duomenys neskelbtini) sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (panaikintas Utenos rajono savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigota Utenos rajono savivaldybė nustatyti atsakovui mėnesinės algos pastoviosios dalies didinimo konkretų procentinį dydį Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnio 1 dalyje nustatytų nuo 60 iki 100 procentų ribose laikotarpiui nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos).
Teismas vertina, kad atsakovo Panevėžio DGK pareikšti reikalavimai yra glaudžiai tarpusavyje susiję (t.t. alternatyvūs reikalavimai), todėl, nors nei viena iš šalių teismo neprašė nagrinėti individualų darbo ginčą dėl Panevėžio DGK (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atmestų atsakovo reikalavimų, vadovaujantis DK 229 straipsnio normomis negali būti laikoma, kad minėta sprendimo dalis yra įsiteisėjusi. Taigi teismas nagrinėja individualų darbo ginčą dėl visų atsakovo Panevėžio DGK (duomenys neskelbtini) pateikto patikslinto prašymo reikalavimų.
Nors COVID-19 liga yra pripažinta ypač pavojinga užkrečiamąja liga, pagrindinis įstatymas (Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnis) aiškiai neapibrėžė, kokiais atvejais laikoma, kad darbuotojas karantino metu organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, tačiau pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir sveikatos apsaugos ministrui priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020-03-04 įsakymu Nr. V-281 patvirtintas Sveikatos priežiūros paslaugų dėl koronaviruso (COVID-19) organizavimo tvarkos aprašas, jo 2.3. p. p. nustatyta, kad paslaugų teikimą organizuojanti ASPĮ yra tretinio lygio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti ASPĮ, organizuojanti ir koordinuojanti paslaugų teikimą nustatytoje veikimo teritorijoje, VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, kurios veikimo teritorija ir ASPĮ, kuriose organizuojamas paslaugų teikimas yra, be kitų, ir VšĮ (duomenys neskelbtini), 4.5 p. p. ir 8.5 p. p. yra priskirta tiek prie pagrindinių stacionarines asmens sveikatos paslaugas teikiančių ASPĮ, tiek ir prie paslaugų teikimą COVID-19 pacientams organizuojančių ASPĮ. Taigi VšĮ (duomenys neskelbtini) nebuvo paskirta paslaugų COVID-19 pacientams teikimą organizuojančia ASPĮ.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 449 patvirtino Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu tvarkos aprašą, jo 3 p. nustatė, kad LNSS priklausančių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo konkretus procentinis dydis nuo 60 iki 100 procentų nustatomas LNSS priklausančių įstaigų (duomenys neskelbtini) sprendimu, atsižvelgiant į konkretaus darbuotojo, karantino metu organizuojančio ir (ar) teikiančio sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančio epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose, atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą. Šiuo Vyriausybės nutarimu buvo nustatyti kriterijai, kuriais būtina vadovautis vertinant paslaugos teikimo metu atliekamų funkcijų pobūdį, darbuotojo veiksmų, atliekamų teikiant paslaugas, sudėtingumą, atsakomybę ir veiklos mastą, darbuotojo darbo krūvį.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-1057 patvirtino Asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų darbo užmokesčio padidinimui dėl covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) kompensavimo privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis tvarkos aprašą. Šio aprašo 1 punktas nustatė, kad aprašas nustato Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (toliau – TLK) dėl paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis (toliau – ASPĮ), patirtų išlaidų, susijusių su šių įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (toliau – COVID-19) sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones COVID-19 židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnio 1 dalį (toliau – sąnaudos darbo užmokesčiui), apmokėjimo PSDF lėšomis tvarką.
Šio aprašo 2 punktas nustatė: „Laikoma, kad darbuotojas karantino metu organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas COVID-19 sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones COVID-19 židiniuose, jei jis dirba ASPĮ ir atitinka bent vieną iš žemiau nurodytuose papunkčiuose išvardintų sąlygų: 2.1. teikė kontaktines (ne nuotoliniu būdu) asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientams ir (ar) turėjo sąlytį su žmogaus kūno skysčiais ir (ar) atliko laboratorinius (įskaitant ir patologoanatominius) tyrimus, arba vykdė funkcijas tokio kontakto pavojaus sąlygomis (ASPĮ esančių patalpų, aplinkos daiktų ir paviršių valymas bei dezinfekcija); 2.2. organizavo Aprašo 2.1 papunktyje nurodytų paslaugų teikimą ASPĮ ir (ar) atitinkamame regione; 2.3. buvo pasitelktas teikti Aprašo 2.1-2.2 papunktyje nurodytas paslaugas kitose sveikatos priežiūros įstaigose, karščiavimo klinikose, mobiliuose punktuose.“.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020-07-17 įsakymu Nr. V-1685 buvo pakeista 2 punkto pirmoji pastraipa ir ji išdėstyta taip: „2. Laikoma, kad darbuotojas karantino metu (nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos) organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas COVID-19 sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones COVID-19 židiniuose, jei jis dirba ASPĮ ir atitinka bent vieną iš žemiau nurodytuose papunkčiuose išvardintų sąlygų:“.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. V-2483 patvirtino naują redakciją, 2 punktą, dalyje dėl paslaugų organizavimo, išdėstė taip: „Laikoma, kad darbuotojas karantino metu (nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos) organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas COVID-19 sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones COVID-19 židiniuose, jei jis dirba ASPĮ ir atitinka bent vieną iš žemiau nurodytuose papunkčiuose išvardintų sąlygų: <...> 2.8. organizuoja Aprašo 2.1–2.6 papunkčiuose nurodytų paslaugų teikimą ASPĮ ir (ar) atitinkamo regiono ASPĮ ir šiose ASPĮ per ataskaitinį laikotarpį turėjo tiesioginį (ne nuotoliniu būdu) kontaktą su pacientu, kuriam patvirtintas COVID-19, ar jo kūno skysčiais.“.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. V-2751 padarė tokius pakeitimus: „2.2. dirba ASPĮ padalinyje, teikiančiame greitosios medicinos pagalbos paslaugas, stacionarines paslaugas teikiančių ASPĮ skubiosios pagalbos padalinyje, pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių ASPĮ atskirame padalinyje, organizuotame teikti paslaugas karščiuojantiems pacientams, ASPĮ karščiavimo klinikoje, mobiliojoje komandoje ar mobiliajame punkte ir sveikatos priežiūros paslaugas pacientams teikia tiesiogiai (ne nuotoliniu būdu)“.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2021 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-398 2 punktą, dalyje dėl paslaugų organizavimo, išdėstė taip: „Laikoma, kad darbuotojas karantino metu (nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelių savivaldybių ar vienos savivaldybės teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos) organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas COVID-19 sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones COVID-19 židiniuose, jei jis dirba ASPĮ ir atitinka bent vieną iš toliau nurodytuose papunkčiuose išvardytų sąlygų: <...> 2.8. organizuoja Aprašo 2.1–2.6 papunkčiuose nurodytų paslaugų teikimą ASPĮ ir (ar) atitinkamo regiono ASPĮ ir organizuodamas nurodytas paslaugas šiose ASPĮ per ataskaitinį laikotarpį turėjo tiesioginį (ne nuotoliniu būdu) kontaktą su pacientu, kuriam patvirtintas COVID-19, ar jo kūno skysčiais.“.
Konstitucinio Teismo aktuose konstatuota, kad įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 2004 m. kovo 5 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai). Vyriausybės pareiga priimti poįstatyminius aktus, būtinus įstatymams įgyvendinti, kyla tiesiogiai iš Konstitucijos, o esant įstatymų leidėjo pavedimui – ir iš įstatymų bei Seimo nutarimų dėl įstatymų įgyvendinimo; svarbu, kad poįstatyminius teisės aktus Vyriausybė priimtų neviršydama savo įgaliojimų ir kad šie aktai neprieštarautų Konstitucijai ir įstatymams (Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 18 d., 2004 m. kovo 5 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2012 m. spalio 24 d. nutarimai).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad išlaidos, susijusios su darbo užmokesčio padidinimu pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnio 1 – 2 dalis, apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, todėl šio įstatymo, minėto Vyriausybės nutarimo, Sveikatos apsaugos ministro įsakymų teisės normos, reglamentuojančios darbuotojų teisę gauti padidinto dydžio darbo užmokestį, lėšų kompensavimą turi būti aiškinamos ne atsietai, o sistemiškai (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Priešingu atveju, t. y. sistemiškai neaiškinant minėtų norminių teisės aktų, neatsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministro įsakyme įsakmiai nurodytus kriterijus, nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnyje įvirtintas tikslas – apmokėti PSDF biudžeto lėšomis.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini), todėl yra atsakingas už visą įstaigos veiklą, jis užtikrina kasdienį įstaigos funkcionavimą ir jos reikalų tvarkymą. Jo teisės ir pareigos numatytos VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašyme, Utenos rajono savivaldybės mero patvirtintame (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) (darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini), 54-56 lapai). (duomenys neskelbtini) darbo pobūdis lemia tai, kad negali būti tiksliai apibrėžiamas jo darbo mastas, nustatomos tam tikros normos ar kiekiai, (duomenys neskelbtini) darbo apimtis nėra vienoda kiekvieną dieną, ją lemia būtini spręsti klausimai.
Panevėžio DGK atsakovas kartu su prašymu pateikė laikotarpiu nuo 2020-02-28 iki 2020-12-17 jo priimtų įsakymų kopijas (darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini), 7-52 lapai), kartu su atsiliepimu, nors nurodė, tačiau vadovaudamasis ekonomiškumo principu šių įrodymų neteikė, nes prie nagrinėjamos civilinės bylos buvo nutarta pridėti darbo bylą. Įsakymai buvo priimti šiais klausimais: (duomenys neskelbtini). Ieškovės vertina, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai – įsakymai nėra susiję su sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimu COVID-19 pacientams.
Kaip matyti iš ieškovių pateiktų rašytinių įrodymų (Valstybinės ligonių kasos duomenų), pirmojo karantino laikotarpiu, kuris tęsėsi nuo 2020 m. kovo 16 d. iki birželio 16 d., VšĮ (duomenys neskelbtini) nebuvo gydomų žmonių, kurie sirgtų COVID-19 liga. Taigi kontaktinės paslaugos tokiems ligoniams teikiamos nebuvo. Minėta, kad atsakovas reikalavimą jam priteisti 90 proc. padidintą darbo užmokesčio pastoviąją dalį už pirmąjį karantiną (nuo 2020-03-01 iki 2020-06-30) suformulavo tik patikslintu prašymu Panevėžio DGK, tokio prašymo tiesiogiai Utenos rajono savivaldybės merui pateikęs nebuvo, todėl Utenos rajono savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl šio laikotarpio iš viso negalėjo būti pasisakyta.
Taigi padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovo, kaip VšĮ (duomenys neskelbtini) veikla, jam priimant jau minėtus įsakymus pirmojo karantino laikotarpiu atitiko Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnio, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-1057 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų darbo užmokesčio padidinimui dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) kompensavimo privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis tvarkos aprašo reikalavimus, nėra pagrindo.
Pagal Valstybinės ligonių kasos pateiktus duomenis, VšĮ (duomenys neskelbtini) 2020 metų lapkritį buvo 40 gydomų žmonių, kurie sirgo COVID-19 liga, gruodį – 95, 2021 m. sausį – 108, vasarį – 91, kovą – 54, balandį – 67.
Atsakovas pripažino, kad jis niekada neteikė gydymo paslaugų ir neturėjo kontaktų su pacientais, kuriems patvirtintas COVID-19, ar jų kūno skysčiais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas ne tik pirmojo, bet ir antrojo karantino laikotarpiu neturėjo tiesioginio (ne nuotoliniu būdu) kontakto su pacientu, kuriam patvirtintas COVID-19, ar jo kūno skysčiais.
Taigi padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovo, kaip VšĮ (duomenys neskelbtini) atliekamos darbo funkcijos, jam priimant jau minėtus įsakymus antrojo karantino laikotarpiu atitiko Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnio, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. V-2483 patvirtintos redakcijos Asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų darbo užmokesčio padidinimui dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) kompensavimo privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis tvarkos aprašo reikalavimus, nėra pagrindo, nes neįrodyta, kad organizuojant aprašo 2.1–2.6 papunkčiuose nurodytų paslaugų teikimą ASPĮ ir (ar) atitinkamo regiono ASPĮ, organizuojant nurodytas paslaugas šiose ASPĮ per ataskaitinį laikotarpį turėjo tiesioginį (ne nuotoliniu būdu) kontaktą su pacientu, kuriam patvirtintas COVID-19, ar jo kūno skysčiais.
Atsakovas Utenos rajono savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) raštu buvo informuotas, kad (duomenys neskelbtini) prašymas „Dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies padidinimo“ netenkinamas, kadangi vykdomos tarnybinės funkcijos neatitinka sąlygų, nustatytų Asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų darbo užmokesčio padidinimui dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) kompensavimo privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-1057.
Pažymėtina, kad steigėja Utenos rajono savivaldybė neturi visiškos diskrecijos spręsti dėl viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) mokėtino darbo užmokesčio dydžio, nes Savivaldybės tarybos sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus nustatant darbo užmokesčio sudedamąsias dalis. Utenos rajono savivaldybės taryba (duomenys neskelbtini) tarybos posėdyje nepriėmė sprendimo atsakovui padidinti darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydį (darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini), 103-116 lapai). Nors Utenos rajono savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) rašte buvo remtasi tik vienu norminiu teisės aktu – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-1057, tačiau sprendimas priimtas teisingas, atsakovo teisių nepažeidžia, todėl jį panaikinti pagrindo nėra.
Pažymėtina, kad į atsakovo, kaip (duomenys neskelbtini), darbų apimtį yra atsižvelgiama nustatant kintamąją darbo užmokesčio dalį, kuri susijusi su veiklos rezultatais (SPĮĮ 151 straipsnis).
Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, prieina prie išvados, kad ieškovės įrodė (CPK 12, 178 straipsniai) aplinkybes, kuriomis rėmėsi, t. y. kad atsakovo atliekamos darbo funkcijos nei pirmojo, nei antrojo karantino metu neatitiko Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnio ir kitų sprendime nurodytų sistemiškai aiškinamų norminių teisės aktų reikalavimų, todėl panaikinti Utenos rajono savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) raštą bei tenkinti atsakovo Panevėžio DGK (duomenys neskelbtini) pareikštus kitus reikalavimus, pagrindo nėra, ieškovių ieškinys tenkinamas, o atsakovo reikalavimai, pareikšti (duomenys neskelbtini) patikslintame prašyme Panevėžio DGK, atmetami visa apimtimi, sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstant išvadą dėl ieškinio tenkinimo ir kitos darbo ginčo šalies atmetamų reikalavimų turinio.
Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai turėtos, susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 straipsniai). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Teismas vertina, kad šalių procesinis elgesys iš esmės buvo tinkamas, todėl pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsniu nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra. Esminis ieškovių interesas, kuriam apginti buvo pradėta ši civilinė byla, yra pasiektas, teismas pripažįsta, kad ieškovės yra šalis, kurių naudai priimtas teismo sprendimas, todėl turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant šią civilinę bylą, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Kiekviena ieškovė 2021-06-04 sudarė atstovavimo sutartis su advokatais Tomu Bagdanskiu ir Ramune Šaikuviene. Ieškovės pateikė prašymą priteisti turėtas 2 936,78 EUR (su PVM) bylinėjimosi išlaidas: 1 764,59 EUR už ieškinio parengimą (iš viso už 11,66 val.); 1 172,19 EUR už kliento konsultavimą dėl bylos, pasirengimą ir atstovavimą 2021-09-28 parengiamajame teismo posėdyje (iš viso už 7,75 val.). Paslaugų perdavimo-priėmimo aktą (dėl ieškinio parengimo) parengė advokatas Tomas Bagdanskis, (duomenys neskelbtini)PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 1 764,59 EUR sumai išrašyta apmokėti ieškovei Utenos rajono savivaldybės administracijai, kuri šią sąskaitą apmokėjo (duomenys neskelbtini). PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 1 172,19 EUR sumai išrašyta apmokėti tai pačiai ieškovei, o (duomenys neskelbtini) apmokėta. Parengiamajame teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, ieškoves atstovavo abu advokatai.
Taigi ieškovė Utenos rajono savivaldybės administracija iš viso turėjo 2 936,78 EUR (su PVM) bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą, konsultavimą ir atstovavimą.
Ieškovės turėtų išlaidų advokatų pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R–85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“: 8.2, 8.19 papunkčiuose, 9 punkte numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, į tai, kad 2021 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydis buvo 1 517,40 EUR, teismo posėdis, kuriame dalyvavo ieškovių atstovai, truko 4 val., pripažintina, kad ieškovės realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos buvo būtinos, turėtų išlaidų dydis neviršija nustatytų maksimalių dydžių (už ieškinio parengimą maksimalus dydis – 3 793,50 EUR, už konsultavimo, atstovavimo 1 valandą – 151,74 EUR), todėl bylinėjimosi išlaidos – 2 936,78 EUR yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokatų darbo ir laiko sąnaudoms (nors teismo posėdyje atstovavo du advokatai, tačiau išlaidos už atstovavimą nėra didesnės, nei galėtų būti atstovaujant vienam advokatui), todėl jų mažinti pagrindo nėra.
Ieškovei Utenos rajono savivaldybės administracijai iš atsakovo priteistina 2 936,78 EUR už advokatų teisines paslaugas (CPK 93, 98 straipsniai).
Byloje susidariusių išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Palikti galioti Utenos rajono savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini).
Atmesti atsakovo D. D. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijai (duomenys neskelbtini) pateikto patikslinto prašymo visus reikalavimus: panaikinti Utenos rajono savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti 90 proc. padidintą pagrindinio darbo užmokesčio pastoviąją dalį už pirmąjį karantiną (nuo 2020-03-01 iki 2020-06-30) ir už antrąjį karantiną (nuo 2020-11-01 iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos); priteisti delspinigius nuo neišmokėtos sumos dėl pavėluoto neišmokėto darbo užmokesčio; netenkinus prašymo – įpareigoti organizuoti jo dviejų prašymų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka, priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą ir apie tai nedelsiant informuoti, įpareigoti atlikti kitus įstatymuose ar darbo teisės normose numatytus veiksmus, kurie užtikrintų teisę gauti teisingą atlyginimą už darbą pirmojo ir antrojo karantino laikotarpiu.
Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės Utenos rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710442, naudai 2 936,78 EUR už advokatų teisines paslaugas.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimas darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenka galios.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, Panevėžio darbo ginčų komisijai grąžinti darbo bylą (bylos indeksas: Nr. (duomenys neskelbtini)).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.
Teisėja Vijolė Vitienė