Administracinė byla Nr. N62-4367/2011
Teisminio proceso Nr. 4-05-3-08453-2010-5
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2; 45.4.4
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugpjūčio 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. lapkričio 15 d. A. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. lapkričio 15 d., apie 00.15 val., Kaune, Kalniečių gatvėje, ties namu Nr. 180, vairavo automobilį Volkswagen Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 4,15 promilių girtumas), pradėjęs važiuoti kliudė stovinčią transporto priemonę Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją apgadino, taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, valstybinės techninės apžiūros talono bei privalomojo transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo dokumento. Protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 14, 16, 106 ir 238 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 1241 straipsnio 6 dalyje ir 127 straipsnio 3 dalyje.
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 29 d. nutarimu A. K. už ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 30 Lt baudą, o už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 4 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, teismas, subendrinęs administracines nuobaudas, A. K. galutinai paskyrė 4 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltu neprisipažino, teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė įrodyta. Pažymėjo, jog iš liudytojo T. J. rašyto paaiškinimo iš karto po eismo įvykio matyti, kad jis, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, labai konkrečiai ir detaliai nurodė, jog 2010 m. lapkričio 15 d. apie 12 val. 05 min. (nakties) išgirdo už lango žmonių balsus, jam pažvelgus pro langą pamatė šalia jam priklausančio automobilio Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintį baltos spalvos automobilį Volkswagen Jetta, kuriame užvedęs automobilio variklį sėdėjo žmogus ir bandė važiuoti. Tačiau jis buvo labai girtas, todėl kiti žmonės jam neleido važiuoti, bet jis jų nepaklausė ir T. J. stebint pro langą, pajudėjo iš vietos bei apgadino jo automobilį. Tai pamatęs T. J. paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį (b. l. 9). Teismas atkreipė dėmesį, kad nors teismo posėdžio metu liudytojas keitė parodymus, tačiau patvirtino, jog automobilio signalizacija suveikė po transporto priemonių susidūrimo, o dar prieš tai T. J. girdėjo triukšmą, matė kieme žmones. Pirmosios instancijos teismas taip pat pabrėžė, kad tai paneigia A. K. ir liudytojo P. A. (P. A.) parodymus, jog automobilis pajudėjo visiškai netikėtai, P. A. pasukus užvedimo spynos raktelį. Nurodė, kad liudytojo T. J. paaiškinime užfiksuotas aplinkybes patvirtina ir tai, jog tarnybiniame pranešime pareigūnas J. M. nurodė, kad Peugeot 406 vairuotojas pro langą pastebėjo, kaip Volkswagen Jetta pajudėjo iš vietos ir kliudė jo automobilį, Volkswagen Jetta vairuotojas nieko pasakyti negalėjo (b. l. 8). Teismas kritiškai vertino liudytojo P. A. parodymus, kadangi iš karto po įvykio A. K. negalėjo nieko pasakyti apie eismo įvykio aplinkybes, duomenų apie įvykio vietoje buvusį kitą asmenį niekas iš karto po įvykio nenurodė. Liudytojo J. J. parodymus vertino kaip nelogiškus, kadangi liudytojas tvirtino, jog buvo tamsu ir jis nematė vairuojančio asmens, tačiau, nepaisant to, kad, pasak jo, buvo tamsu, matė nueinantį asmenį, kuris išlipo nuo galinės automobilio sėdynės. A. K. parodymus taip pat vertino kritiškai, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole jis paaiškino, jog statydamas automobilį netyčia kliudė kitą transporto priemonę ir nenurodė jokių kitų eismo įvykio aplinkybių ar kito asmens (b. l. 1). Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. K. atžvilgiu dėl ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo, nustatęs, jog įvykio metu automobilis Volkswagen Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas, nutraukė. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, A. K. asmenybę, taip pat tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.
II.
Apeliaciniu skundu A. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigia, kad jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus padarė P. A., kuris pats tai patvirtino. Pažymi, jog remiantis nuosekliais liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė nėra įrodyta. Mano, kad policijos pareigūnai neišsamiai, neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrę įvykio aplinkybes surašė A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl pažeidimų, kurių jis nepadarė. Atkreipia dėmesį, kad po įvykio jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (4,15 promilių girtumas), todėl protokole esantis jo paaiškinimas vertintinas kritiškai. Pabrėžia, jog vienintelis pažeidimas, kurį jis padarė, yra tai, kad leido kitam asmeniui – P. A. – pasukti savo automobilio užvedimo spynos raktelį. Nurodo, jog labai gailisi dėl įvykio. Taip pat pažymi, kad įvykio metu niekas, įskaitant ir automobilius, nenukentėjo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 652, kuriame asmeniui nustatytas 4,15 promilių girtumas, Institucijos pareigūno tarnybinis pranešimas, liudytojo T. J. 2010 m. lapkričio 15 d. paaiškinimas, jo parodymai teismo posėdžio metu. Atkreipia dėmesį, kad liudytojas T. J., būdamas supažindintas su atsakomybe už melagingų parodymų davimą, 2010 m. lapkričio 15 d. paaiškinime nurodė, jog matė visą eismo įvykio eigą, taip pat tai, kad A. K. automobilis buvo užvestas ir juo buvo bandoma važiuoti, tačiau kiti žmonės jam neleido, kadangi jis buvo labai girtas, bet jis pajudėjo iš vietos ir apgadino kitą stovintį automobilį. Pabrėžia, kad šias aplinkybes patvirtino ir Institucijos pareigūnas tiek savo tarnybiniame pranešime, tiek duodamas parodymus teismo posėdžio metu. Be to, policijos pareigūnai, atvykę į eismo įvykio vietą, rado administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir nukentėjusįjį, kuris jiems paaiškino įvykio aplinkybes ir nurodė A. K. kaip įvykio kaltininką, tačiau aplinkybės, jog pažeidimą galėjo padaryti kitas asmuo, kuris atvyko į teismo posėdį ir nurodė visiškai kitokias įvykio aplinkybes, niekas nenurodė. Pažymi, kad A. K. administracinio teisės pažeidimo protokole pripažino savo kaltę, jokių kitų įvykio aplinkybių ar kito asmens nenurodė. Atsižvelgiant į tai, mano, jog teismo posėdžio metu nurodydamas visiškai kitas įvykio aplinkybes, A. K. siekė išvengti atsakomybės. Atkreipia dėmesį, kad P. A. yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaimynas ir gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo parodymai vertintini kritiškai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. K. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje ir 127 straipsnio 3 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad KET pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo 20 Lt iki 40 Lt. Tuo tarpu, ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatyti veiksmai (KET pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo 4 000 Lt iki 5 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 5 000 Lt iki 5 500 Lt su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo 10 iki 20 parų su transporto priemonės konfiskavimu.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. apeliaciniame skunde iš esmės neigia padaręs minėtus pažeidimus, argumentuodamas tuo, kad jis įvykio metu nevairavo transporto priemonės, o automobilį Volkswagen Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo metu vairavo P. A..
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad 2010 m. lapkričio 15 d., apie 00.15 val., Kaune, Kalniečių gatvėje, ties namu Nr. 180, automobilį Volkswagen Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo ir ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje bei 127 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus padarė būtent A. K.. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Pažymėtina, kad A. K. jau administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu aiškindamas įvykio aplinkybes sutiko su jam inkriminuotais administraciniais teisės pažeidimais ir pripažino, jog statydamas automobilį netyčia kliudė kitą transporto priemonę (b. l. 1). Apelianto argumentas, kad po įvykio administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl protokole esantis jo paaiškinimas vertintinas kritiškai, atmestinas, kadangi teiginys, jog asmens neblaivumas kaip nors galėjo lemti jo prisipažinimą, yra visiškai nepagrįstas. Asmuo pats savanoriškai, niekieno neverčiamas prisipažino padaręs jam inkriminuotus pažeidimus, nuo paaiškinimo neatsisakė. Be to, liudytojas T. J. pirminiame rašytiniame paaiškinime, pateiktame iš karto po įvykio, nurodė, kad jis 2010 m. lapkričio 15 d. apie 12 val. 05 min. (nakties) išgirdo už lango žmonių balsus, pažvelgęs pro langą pamatė šalia jam priklausančio automobilio Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintį baltos spalvos automobilį Volkswagen Jetta, kuriame užvedęs automobilio variklį sėdėjo žmogus ir bandė važiuoti. Tačiau jis buvo labai girtas, todėl kiti žmonės jam neleido važiuoti, bet jis jų nepaklausė ir pajudėjo iš vietos bei apgadino T. J. automobilį (b. l. 9). Minėtos aplinkybės atitinka A. K. administracinio teisės pažeidimo protokole pateiktą paaiškinimą, kad jis statė automobilį ir netyčia kliudė kitą transporto priemonę, t. y. atliko aktyvius valingus veiksmus – vairavo, ir kartu paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vėliau iškeltą versiją, jog automobilis pajudėjo visiškai netikėtai, P. A. pasukus užvedimo spynos raktelį. Atkreiptinas dėmesys, kad jau pateikdamas pirminius paaiškinimus T. J. buvo supažindintas su atsakomybe už melagingų parodymų davimą, be to, tiek jo, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pirminiai parodymai buvo duoti iš karto po įvykio, kai jie dar gerai atsiminė visas įvykio aplinkybes. Vėlesni A. K. paaiškinimai bei P. A. prisipažinimas vertintini kritiškai, kadangi nei pirminiuose administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojo T. J. paaiškinimuose, nei Institucijos pareigūno tarnybiniame pranešime (b. l. 8) jokie kiti asmenys dalyvavę įvykyje nenurodomi, apie tai, kad pažeidimus galimai padarė kitas asmuo iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios jokių duomenų nebuvo. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad P. A. yra A. K. draugas (b. l. 35), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai abejojo jo parodymų patikimumu. Tuo tarpu liudytojas J. J. duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jis matė kaip automobilis Volkswagen Jetta pajudėjo ir atsirėmė į kitą transporto priemonę. Taip pat teigė, jog po šio įvykio iš automobilio kažkas išlipo ir nuėjo, o nubėgęs prie automobilio Volkswagen Jetta ant galinės automobilio sėdynės pamatė sėdintį A. K. (b. l. 41). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šios liudytojo nurodytos aplinkybės nepatvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iškeltos versijos, jog automobilį vairavo ne jis, o P. A.. Juolab, kad liudytojas J. J. duodamas parodymus nurodė, jog po įvykio pasišalinęs asmuo iš automobilio išlipo pro dešinės pusės dureles (b. l. 68). Tuo tarpu A. K. teigė, jog būtent jis sėdėjo dešinėje automobilio galinės sėdynės pusėje (b. l. 67). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir tai, kad aplinkybę, jog automobilį įvykio metu vairavo P. A., administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė tik bylą nagrinėjant teisme, ši pareiškėjo versija vertintina kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės. Taigi, įvertinus tai, kas nustatyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. K. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, yra pagrįsta.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus Valančius