Administracinė byla Nr. eAS-5-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04259-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Clover Plus“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Clover Plus“ skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Clover Plus“ 2024 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2024 m. balandžio 5 d. sprendimą neišleisti prekių, deklaruotų muitinės deklaracijoje MRN 24LTKR5000020341B0; 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2024 m. birželio 20 d. sprendimą, pavedant atsakovui pareiškėjo skundą dėl teisės gabenti prekes maršrutu Klaipėda - Kybartai - Kaliningradas - Sankt Peterburgas - Kazachstanas - Kirgizija klausimą spręsti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pradiniu etapu su skundu dėl atsakovų sprendimų kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri atsisakė priimti skundą, kaip nežinybingą jai. Pareiškėjas teigė, kad kreipimąsi lėmė Muitinės departamento sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje nurodyta jo priimto sprendimo apskundimo tvarka. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad atsakymas dėl nepriėmimo nagrinėti skundo buvo pateiktas pareiškėjo atstovui 2024 m. liepos 18 d., tuo metu kuomet atstovas buvo išvykęs atostogų į užsienį ir neturėjo objektyvių sąlygų susipažinti su pateiktu sprendimu, kas lėmė situaciją, jog teismui skundas teikiamas praleidus sprendimo apskundimo terminą.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus grąžinti pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį, skundo kopiją ir pateiktus priedus.

Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui atstovauja advokatas – profesionalus teisininkas, todėl pareiškėjas neturi pagrindo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą motyvuoti aplinkybe, kad Muitinės departamentas klaidingai nurodė sprendimo apskundimo tvarką. Advokatas, būdamas profesionalas, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, privalėjo patikrinti ir įsitikinti Muitinės departamento sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka. Be nurodyto, pareiškėjas teigė, kad terminą skundui praleido ir dėl tos aplinkybės, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą pareiškėjo atstovui buvo įteiktas jo atostogų užsienyje metu, t. y. 2024 m. liepos 18 d. Šioms aplinkybėms patvirtinti pareiškėjo atstovas pateikė skrydžių dokumentus, iš kurių matyti, kad pareiškėjo atostogos užsienyje prasidėjo ankstyvą 2024 m. liepos 18 d. rytą ir baigėsi į Lietuvą sugrįžtant 2024 m. liepos 22 d. vėlyvą vakarą. Tuo metu skundą teismui pareiškėjo atstovas pateikė tik 2024 m. rugpjūčio 6 d., t. y. po pareiškėjo atstovo atostogų užsienyje praėjus keturiolikai dienų. Kas lėmė tokį ilgą skundo nepateikimo teismui terminą, pareiškėjas nenurodė.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, jog anksčiau nurodytos pareiškėjo aplinkybės yra išimtinai subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikomos objektyviomis nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis ir dėl to teismo nepripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Kadangi pareiškėjas nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių ir teismas termino skundui paduoti neatnaujino, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo prašymo dėl termino skundui pateikti atnaujinimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog teismas tinkamai nustatė, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą pareiškėjo atstovui buvo išsiųstas jo atostogų užsienyje metu, t. y. 2024 m. liepos 18 d. Iš užsienio sugrįžta faktiškai 2024 m. liepos 23 d. į Vilnių, o įvertinus reikiamą atstumą sugrįžti į Šiaulius ir ši diena turėjo būti įvertinta. Kadangi tolesnis atstovo poilsio ir asmeninių šeimyninių klausimų sprendimas Lietuvoje buvo faktiškai iki skundo teismui pateikimo dienos, todėl pateikti teismui papildomų su tuo susijusių duomenų atstovas negalėjo, ir, atsižvelgiant, kad taikant praleisto termino skundui pateikti institutą apie tai nebuvo minima teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje, todėl aplinkybės ir nebuvo detalizuotos iš esmės šalinant tik kitus teismo nurodytus skundo trūkumus. Tik po trūkumų pašalinimo buvo priimtas sprendimas neatnaujinti praleisto termino.

Pareiškėjo atstovas nurodo, kad esminė aplinkybė, kuri lėmė papildomai skundo termino praleidimą – asmeninio/šeimyninio pobūdžio – tėvo A. V. patirtas (duomenys neskelbtini) ir kintanti jo sveikatos būklė, kuomet tiek asmeniškai, tiek ir kitiems šeimos nariams buvo būtina pagalba tiek stacionare, tiek ir ambulatoriškai gydant. Sveikata nėra pagerėjusi ir šiai dienai, laukia reabilitacijos procesas. Akivaizdu, kad ne tik praktinė situacija, tačiau ir emocinė, sukliudė tiek savalaikiai patikrinti elektroniniame pašte gautus duomenis, t. y. administracinių ginčų komisijos atsakymą/atsisakymą nagrinėti skundą, tiek būtinumas su pačiu pareiškėju suderinti klausimus ir duomenis skundo pateikimui teismui, kadangi buvo būtina sumokėti žyminį mokestį, patikslinti skundą ir jo reikalavimus, tuo metu teikiant skundą ikiteismine tvarka jis nėra apmokestinamas. Todėl procedūrinių ir asmeninių aplinkybių visuma turėjo įtakos pareiškėjo atstovo galimybėms laiku pateikti skundą teismui.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo veiksmai liudija, jog jis iš esmės laiku siekė pasinaudoti procesu ir ginti savo pažeistas teises, skundas iš esmės buvo parengtas ir teikiamas nepažeidžiant įstatymo terminų (ikiteismine tvarka) ir nebuvo situacijos, kad ginčas būtų tik pradedamas kreipiantis į teismą jau praleidus terminą. Nepaisant keliamų reikalavimų advokatui, vis tik nėra teisinga ignoruoti Muitinės departamento veiksmų ir sprendime nurodytų aplinkybių dėl skundo pateikimo sąlygų, nes tai reikštų, kad negalima pasitikėti valstybinės institucijos jokiomis nuorodomis, nors klaidinančios informacijos pateikimas turi būti įvertintas kaip turėjęs įtakos skundo pateikimui. Tuo pačiu būtina vertinti, kad pareiškėjas elgėsi sąžiningai – parengė skundą, rengė jo priedus ir teikė ginčą nagrinėjančiai institucijai, taip siekiant realizuoti teisę ginti savo galbūt pažeistas teises teisine ir galiausiai teismine tvarka. Artimo šeimos nario sunki liga ar sveikatos būklė taip pat turi įtakos galimybei laiku ir tinkamai pateikti proceso dokumentus, kadangi atstovas aktyviau savo veiklą pradėjo vykdyti nuo 2024 m. rugpjūčio 30 d., nepaisant grįžimo į Lietuvą. Pastaroji aplinkybė nebuvo pateikta, kadangi teismas nutartimi neiškėlė klausimo dėl vėlesnio nei buvimo užsienyje periodo poreikio jį pagrįsti.

Pareiškėjas pažymi, kad kitoje to paties teismo nagrinėjamoje byloje, iš esmės taip pat suklaidinus kitą pareiškėją dėl ginčo žinybingumo, faktiškai identiškomis aplinkybėmis praleistas terminas buvo atnaujintas ir skundas buvo priimtas nagrinėti (byla Nr. eI3-14230-631/2024), tokiu būdu nėra formuojama vienoda teismų praktika sprendžiant šalių ginčus ir suteikiant teisę į teisminės gynybos prieinamumą atnaujinant praleistą terminą dėl iš esmės analogiškų priežasčių.

Pareiškėjo vertinimu, įvertinus tokius objektyvius kriterijus, kaip poilsis po ilgos kelionės ir papildomos laisvos dienos skiriant dėmesį ir objektyvią pagalbą šeimos nariui, kas nesudaro 14 dienų termino, o yra trumpesnis, nėra per ilgas, kad nepriimti skundo nagrinėti. Būtina vertinti ir pasekmes, kurias sukelia pareiškėjui skundo nepriėmimas ir nesuteikimas galimybės revizuoti muitinės įstaigos veiksmų teisėtumo. Nėra nustatyta, kad pareiškėjas piktnaudžiautų savo teisėmis, dirbtinai siektų vilkinti procesą ar kaip nors elgtųsi nesąžiningai. Visų pateiktų aplinkybių visuma nulėmė vėlesnį skundo pateikimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, nustačius, kad jis praleido terminą skundui paduoti ir šis terminas neatnaujintas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas neatnaujino skundo padavimo teismui termino, nustatęs, kad pareiškėjas terminą praleido ne dėl svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, o pareiškėjo ir jo atstovo pasirinkto pasyvaus elgesio bei jo nerūpestingumo ir neatidumo.

Pareiškėjas teigia, kad kreipimąsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją sąlygojo netinkama atsakovo sprendimo rezoliucinė dalis, dėl ko komisija skundą atsisakė priimti kaip jai nežinybingą. Pareiškėjo atstovas nuo 2024 m. liepos 18 d. buvo išvykęs atostogų į užsienį, dėl ko taip pat nustatytais terminais nespėjo pateikti skundo teismui. Kaip papildomą aplinkybę, kuri lėmė skundo termino praleidimą, nurodo asmeninio/šeimyninio pobūdžio, t. y. pareiškėjo atstovo tėvo A. V. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir kintanti jo sveikatos būklė, kuomet tiek asmeniškai, tiek ir kitiems šeimos nariams buvo būtina pagalba tiek stacionare, tiek ir ambulatoriškai gydant.  

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) laikytis teisės aktuose įtvirtintų skundo padavimo terminų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. 

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. 

Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-62012). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti s1avo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-777-520/2019).

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundą nagrinėti iš esmės dviem pagrindais: pirma, nagrinėjamu atveju pareiškėją atstovauja advokatas – profesionalus teisininkas, todėl pareiškėjas neturi pagrindo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą motyvuoti aplinkybe, kad Muitinės departamentas klaidingai nurodė sprendimo apskundimo tvarką. Advokatas, būdamas profesionalas, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, privalėjo patikrinti ir įsitikinti Muitinės departamento sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka; antra, pareiškėjo atstovas teismui nepaaiškino, kodėl, grįžęs po atostogų iš užsienio, tiek ilgai delsė pateikti skundą teismui (net keturiolika dienų).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-898/2014, 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-350/2014, 2014 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-37/2014 ir kt.). 

Kitos pareiškėjo atstovo nurodytos aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio, kurios niekaip nepateisina tokio ilgo delsimo operatyviai per protingą terminą paduoti skundą. Nors pareiškėjas naudojosi advokato pagalba, tačiau, advokatui sužinojus apie Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimą atsisakyti priimti skundą nagrinėti, nesant jokių objektyvių priežasčių, skundas teismui buvo paduotas tik praėjus 18 dienų, skaičiuojant nuo tos dienos, kai, pareiškėjo teigimu, jis sužinojo apie šio sprendimo priėmimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks objektyviomis priežastimis nepagrįstas delsimas paduoti skundą neatitinka imperatyvo atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis.

Be to, rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartų individualiu aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog kai skundą teikia juridinis asmuo, jis veikdamas operatyviai ir tinkamai parinkęs organizacines bei technines priemones turi geras galimybes laiku paduoti skundą teismui (žr., pvz., 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-507-520/2021; 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-175-442/2023; 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-482-822/2024).

Taigi nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido ne dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo neatnaujino. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nebuvo atidus ir rūpestingas, todėl praleido terminą skundui paduoti ir pats sau sukūrė neigiamas pasekmes, todėl termino skundui paduoti neatnaujinimas ir skundo nepriėmimas šiuo atveju nėra teisės į teisminę gynybą ribojimas.

Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Taip pat šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose ir nutartyse pateikiamus įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nereikšmingi (neformuoja vienodos administracinių teismų praktikos) ir UAB „Clover Plus“ atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl Regionų administracinio teismo formuojamos praktikos kitoje analogiškoje byloje (administracinė byla Nr. eI3-14230-631/2024).

Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas termino skundui paduoti atnaujinimo ir skundo priėmimo klausimus, iš esmės tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Clover Plus“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Dainius Raižys

        Ernestas Spruogis