Civ. b. Nr. 2-315-262/2017

Teisminio proceso numeris: 2-55-3-00142-2015-0

(S)

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.29.4; 3.2.6.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ona Gasiulytė,

sekretoriaujant S. A.,

dalyvaujant ieškovams S. Ž., T. R., ieškovų atstovui advokatui A. P., atsakovui R. J., atsakovo atstovei advokatei R. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų S. Ž. ir T. R. ieškinius atsakovui R. J. dėl skolos palūkanų ir delspinigių priteisimo bei atsakovo R. J. priešieškinius ieškovams T. R. ir S. Ž. dėl paskolos sutarčių pripažinimo nesudarytomis, trečiasis asmuo RUAB „Molesta“,

n u s t a t ė :

Ieškovas T. R. ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo R. J. 236 677,48 Eur skolos, 52 288,02 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2015 m. sausio 20 d., 2556 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 20 d. iki 2015 m. sausio 20 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2011 m. gegužės 16 d. buvo sudarytos paskolos sutartys Nr. 2011-1 ir 2011-2, kuriomis remiantis ieškovas atsakovui iš viso paskolino 236 677,48 Eur. Dalis skolos atsakovui buvo perduota grynaisiais pinigais, kita dalis pagal trišalį susitarimą 20110216-1, sudarytą tarp T. R., R. J. ir UAB „Molesta“. Nors paskolos grąžinimo terminas jau yra praėjęs, atsakovas ieškovui paskolos negrąžino, palūkanų už naudojimąsi paskola taip pat nemokėjo. Todėl paskola, sutartyse numatytos palūkanos ir delspinigiai turi būti priteisti iš atsakovo.

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: pripažinti nesudarytomis 2011 m. gegužės 16 d. paskolos sutartis Nr. 2011-1 ir 2011-2, pasirašytas tarp T. R. ir R. J.; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad nors paskolos sutartys ir buvo sudarytos, atsakovui pagal jas jokie pinigai nebuvo perduoti. Taigi, remiantis CK 6.875 str. 3 d. paskolos sutartys turi būti pripažintos nesudarytomis.

Ieškovas S. Ž. ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo R. J. 130 097,31 Eur skolos, 33 254,42 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2015 m. rugpjūčio 18 d., 1404 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 18 d. iki 2015 m. rugpjūčio 18 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2011 m. gegužės 16 d. buvo sudarytos paskolos sutartys Nr. 2011-3 ir 2011-4, kuriomis remiantis ieškovas atsakovui iš viso paskolino 130 097,31 Eur. Paskola buvo suteikta grynaisiais pinigais. Nors paskolos grąžinimo terminas jau yra praėjęs, atsakovas ieškovui paskolos negrąžino, palūkanų už naudojimąsi paskola taip pat nemokėjo. Todėl paskola, sutartyse numatytos palūkanos ir delspinigiai turi būti priteisti iš atsakovo.

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: pripažinti nesudarytomis 2011 m. gegužės 16 d. paskolos sutartis Nr. 2011-3 ir 2011-4, pasirašytas tarp S. Ž. ir R. J.; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad nors paskolos sutartys ir buvo sudarytos, atsakovui pagal jas jokie pinigai nebuvo perduoti. Taigi, remiantis CK 6.875 str. 3 d. paskolos sutartys turi būti pripažintos nesudarytomis.

Trečiasis asmuo atsiliepime į T. R. ieškinį prašė jį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad nors T. R. ir remiasi trišaliu susitarimu 20110216-1, sudarytu tarp T. R., R. J. ir UAB „Molesta“, tačiau šis susitarimas nebuvo įtrauktas į UAB „Molesta“ buhalterinę apskaitą, pinigų UAB „Molesta“ R. J. nėra pervedusi.

Teismo posėdžio metu ieškovai ieškinius palaikė, prašė priešieškinius atmesti; atsakovas priešieškinius palaikė, prašė ieškinius atmesti.

Ieškiniai atmetami; priešieškiniai tenkinami visiškai.

Byloje nustatyta, kad 2011 m. gegužės 16 d. tarp T. R. ir R. J. buvo pasirašytos paskolos sutartys Nr. 2011-1 ir 2011-2; 2011 m. gegužės 16 d. tarp S. Ž. ir R. J. buvo pasirašytos paskolos sutartys Nr. 2011-3 ir 2011-4.

Ieškovai teigia, kad jie, su atsakovu sudarę paskolos sutartis, perdavė pinigus atsakovui, o atsakovas teigia, kad pinigų pagal paskolos sutartis nėra gavęs, todėl sutartys turi būti laikomos nesudarytomis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad: pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-596/2005, 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-366/2010 ir kt.).

Šiuo atveju tiek ieškovai, tiek atsakovas nurodo visiškai priešingas aplinkybes, todėl jie privalo įrodyti savo teiginius (CPK 178 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, susijusioje su įrodymu vertinimu, yra nurodyta, kad: vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011, 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008).

Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių bei liudytojų paaiškinimus bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes sprendžia, kad šioje byloje yra labiau tikėtina ir pagrįsta atsakovo pozicija, kad jis pinigų negavo, nei ieškovų pozicija, kad ieškovai perdavė atsakovui pinigus.

Šioje byloje ieškovas T. R. savo reikalavimus grindžia 2011 m. gegužės 16 d. paskolos sutartimis Nr. 2011-1 ir 2011-2 ir trišaliu susitarimu 20110216-1, sudarytu tarp T. R., R. J. ir UAB „Molesta“; ieškovas S. Ž. savo reikalavimus grindžia 2011 m. gegužės 16 d. paskolos sutartimis Nr. 2011-3 ir 2011-4. Nors paskolos sutartys sudarytos su skirtingais ieškovais, tačiau jų numeriai eina iš eilės: nuo 2011-1 iki 2011-4, jos sudarytos buvo tą pačią dieną - 2011 m. gegužės 16 d., o visų jų tekstai iš esmės yra identiški. Tiek teismo posėdžio metu, tiek pačiuose procesiniuose dokumentuose yra nurodyta, kad ieškovai ir atsakovas yra UAB „Molesta“ ir UAB firma „Lietuvos melioracija“ akcininkai. Kaip nurodo šalys, paskolos sutartys buvo sudarinėjamos UAB „Molesta“ finansinei situacijai pataisyti (t. y. UAB „Molesta“ akcininkai skolino pinigus vieni kitiems ir pačiai UAB „Molesta“). Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad abu ieškovai tarpusavyje derino savo veiksmus, paskolos sutartys pasirašytos esant toms pačioms aplinkybėms, todėl visos paskolos sutartys ir jų sudarymo aplinkybės iš esmės turėtų būti vertinamos vienodai.

Paskolos sutarčių 2 punkte yra nurodyta, kad: „Šia Sutartimi Paskolos davėjas perdavė Paskolos gavėjui šios Sutarties 5 punkte numatytą pinigų sumą, o Paskolos gavėjas ją gavo“. Paskolos sutarčių 5 punkte yra nurodyta, kad: „Šia Sutartimi Paskolos davėjas patvirtina, kad perdavė, o Paskolos gavėjas gavo nuosavybėn <...> paskolos sumą“.

Būtent šiais paskolos sutarčių punktais remdamiesi ieškovai teigia, kad perdavė atsakovui pinigus, o atsakovas pinigus gavo. Atsakovas teigia, kad vien šių punktų paskolos sutartyse nurodymas dar nereiškia, kad pinigai jam buvo realiai perduoti, todėl remdamasis CK 6.875 str. 3 d. prašo paskolos sutartis pripažinti nesudarytomis.

Ieškovas T. R. savo reikalavimą (įskaitant ir teiginį jog atsakovas pinigus gavo), be kita ko, grindžia dar ir trišaliu susitarimu 20110216-1, sudarytu tarp T. R., R. J. ir UAB „Molesta“. Anot T. R., jis pinigus buvo paskolinęs įmonei UAB „Molesta“, o remiantis šiuo susitarimu UAB „Molesta“ 627 580 Lt turėjo grąžinti ne T. R., o R. J.. Anot T. R., likusi paskolos dalis - 189 620 Lt (54 917,75 Eur) - buvo perduota paskolos gavėjui R. J. grynaisiais pinigais.

Ieškovas S. Ž. teigia, kad paskolą atsakovui taip pat suteikė grynaisiais pinigais, o paskolos suteikimo faktą patvirtina jo Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikta turto deklaracija, kurioje nurodyta, jog R. J. buvo suteikta 449 200 Lt dydžio paskola.

Grynųjų pinigų perdavimo faktą ieškovai siekė įrodyti į teismo posėdį pasikvietę liudytojus V. U. ir G. V..

Įvertinęs bylai svarbias aplinkybes, teismas sprendžia, kad minėtų įrodymų bei liudytojų parodymų nepakanka padaryti išvadai, jog atsakovui pinigai realiai buvo perduoti.

Pažymėtina, kad vien tik paskolos sutartyse nurodytas teiginys, kad paskolos gavėjas pinigus gavo, dar neįrodo paties pinigų perdavimo fakto. Kilus ginčui, tai turi būti įrodyta ir kitais įrodymais. Tiek ieškovai, tiek atsakovas yra didelė patirtį turintys verslininkai, kelių įmonių akcininkai. Tokiems asmenims yra keliami didesni teisinio išprusimo (įskaitant teisės normų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą bei operacijas su grynaisiais pinigais, žinojimą), atsakingumo bei rūpestingumo reikalavimai. Taigi, ieškovai ir atsakovas turėjo suprasti, kad atliekant operacijas su didelėmis pinigų sumomis yra būtina užtikrinti tai, kad tokios operacijos atsispindėtų tam tikruose buhalteriniuose dokumentuose (įskaitant įmonės apskaitą, kiek tai susiję su UAB „Molesta“, tiek kituose pvz. kvituose, išrašuose iš sąskaitų ir kt.). Šiuo atveju į bylą nebuvo pateikta jokių kvitų, išrašų iš sąskaitų ir kitų dokumentų, iš kurių matytųsi, jog ieškovai perdavė, o atsakovas gavo paskolos sutartyse nurodytas pinigų sumas. Be to, bet koks rūpestingas ir atsakingas asmuo turi suprasti, kad disponuoti tokiomis sumomis grynųjų pinigų yra nesaugu (pinigai gali būti pagrobti arba pamesti), todėl vietoje to rinktųsi bankines operacijas, iš kurių taip pat matytųsi pinigų judėjimas iš vienos sąskaitos į kitą ir taip lengviau būtų įrodomas paskolos suteikimo faktas. Ieškovai nenurodė, kodėl jie tokio pobūdžio operacijas atlikinėjo ne per banką, o grynaisiais pinigais.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. U. nepatvirtino grynųjų pinigų perdavimo fakto, nes nurodė, jog nematė, kokius veiksmus atliko T. R. ir R. J..

Nors liudytojas G. V. nurodė, kad matė kaip T. R. bei S. Ž. skolino R. J. pinigus, tačiau teismas šio liudytojo parodymais nesivadovauja (vertina kritiškai), nes jis yra UAB „Inžinera“ (UAB „Molesta“ dukterinės įmonės akcininkas), todėl gali turėti suinteresuotumą šios bylos baigtimi.

Kaip minėta, T. R. savo reikalavimą grindžia dar ir trišaliu susitarimu 20110216-1, sudarytu tarp T. R., R. J. ir UAB „Molesta“. Tačiau teismo nuomone, šis susitarimas nėra tinkamas įrodymas, įrodantis pinigų perdavimo R. J. faktą. Ši išvada darytina iš bylos metu paaiškėjusių aplinkybių: Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimu c. b. Nr. 2-552-653/2017 buvo pripažinti negaliojančiais: T. R. ir R. J. paskolos sutartys, minėtas trišalis susitarimas, UAB „Molesta“ mokėjimai T. R., R. J.. Nors Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 15 d. sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, bet būtina pažymėti, kad minėto bylos nagrinėjimo metu teismas apklausinėjo šalis, susipažindino su UAB „Molesta“ dokumentais ir kt., taigi nustatė tiek minėtai, tiek šiai bylai reikšmingas aplinkybes. Be to, tai, kad trišalis susitarimas nesukėlė jokių teisinių pasekmių (pinigai nebuvo perduoti), šios bylos nagrinėjimo metu paliudijo ir liudytoja apklausta O. P., ginčo sandorio metu ėjusi UAB „Molesta“ buhalterės pareigas. Ji nurodė, kad trišalis susitarimas nebuvo įtrauktas į UAB „Molesta“ buhalterinę apskaitą, o pinigai, remiantis juo, nebuvo pervesti.

S. Ž., įrodinėdamas pinigų paskolinimo R. J. faktą, pateikė tris savo (šeimos) turto deklaracijas (FR0001 forma): už 2010 m. mokestinius metus, užpildytą 2011 m. gegužės 1 d. (t. 3 b. l. 9-13); už 2014 m. mokestinius metus, užpildytą 2015 m. balandžio 29 d. (t. 2 b. l. 59-65); patikslintą deklaraciją už 2011 m. mokestinius metus užpildytą 2016 m. birželio 1 d. (t. 3 b. l. 2-8). Deklaracija už 2010 metus nagrinėjamai bylai nėra aktuali, nes ginčijami sandoriai įvyko 2011 metais. Pirmą kartą R. J. paskolinta suma, nurodyta deklaracijoje už 2014 metus. Pažymėtina, kad ši deklaracija yra užpildyta 2015 m. balandžio 29 d. ir nurodyta kaip pirminė. Tik daugiau nei po metų laiko, t. y. 2016 m. birželio 1 d. S. Ž. pateikė deklaracijos už 2011 metus papildymą, kurioje jau yra nurodyta apie R. J. suteiktą paskolą. Taigi, informacija pateikta deklaracijose yra nevienareikšmė. Iš jos negalima padaryti išvados apie pinigų perdavimą R. J. 2011 metais, nes įrašai apie suteiktas paskolas atsirado tik pildant deklaracijas 2015 metais. Ieškovas S. Ž. užimdamas svarbias pareigas (Molėtų rajono savivaldybės meras), negalėjo nežinoti, kad jis apie gautą ir paskolintą didelę pinigų sumą turėjo deklaruoti, pildydamas deklaraciją už 2011 metus, t. y. 2012, o ne 2015 metais bei pateikdamas 2011 metų deklaracijos papildymą dar metais vėliau – 2016 metais. Esant šioms aplinkybėms, teismas nelaiko S. Ž. pateiktų deklaracijų patikimais įrodymais, kad R. J. 2011 m. gegužės 16 d. sudarant paskolų sutartis buvo perduota sutartyse nurodyta pinigų suma.

Šioje byloje svarbi aplinkybė yra ta, kad paskolos sutarčių 9 punkte įtvirtintas reikalavimas už gautą paskolą įkeisti R. J. nuosavybės teise priklausančias UAB firmos „Lietuvos melioracija“ akcijas. Tačiau R. J. jam priklausančių akcijų niekada neįkeitė, o ieškovai net praėjus ilgam laiko tarpui po sutarčių sudarymo, to nereikalavo padaryti. Pažymėtina, kad paskolos sutartyse yra nurodytos didelės pinigų sumos, todėl bet koks apdairiai ir rūpestingai besielgdamas asmuo, turėtų siekti, kad dideles pinigų pasiskolinantis asmuo pateiktų ir tam tikrus užtikrinimo būdus, jog tuos pinigus tikrai grąžins, juo labiau, kaip nurodo ieškovai, buvo skolinami grynieji, pinigai.

Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad labiau tikėtina, jog R. J. pinigai pagal paskolos sutartis nebuvo perduoti, taigi jam nekyla pareiga jų grąžinti. Dėl šios priežasties pagrįstais laikytini priešieškinių reikalavimai pripažinti paskolos sutartis nesudarytomis (CK 6.875 str. 3 d.), todėl priešieškiniai tenkinami visiškai, o ieškiniai atmetami.

Atsakovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas - 62 Eur žyminio mokesčio ir 2625 Eur už advokato teisines paslaugas. Atmetus ieškinius ir tenkinus priešieškinius iš ieškovų atsakovui lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos po 31 Eur žyminio mokesčio ir po 1312,50 Eur už advokato pagalbą (CPK 93, 98 str.).

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263 str., 270 str.,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovų S. Ž. ir T. R. ieškinius atmesti. Atsakovo R. J. priešieškinius tenkinti visiškai:

Pripažinti nesudarytomis 2011 m. gegužės 16 d. paskolos sutartis Nr. 2011-1 ir 2011-2, pasirašytas tarp T. R. ir R. J. bei 2011 m. gegužės 16 d. paskolos sutartis Nr. 2011-3 ir 2011-4, pasirašytas tarp S. Ž. ir R. J..

Priteisti iš ieškovų T. R. ir S. Ž. atsakovui R. J. bylinėjimosi išlaidas: po 31 Eur žyminio mokesčio ir po 1312,50 Eur už advokato pagalbą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                        Ona Gasiulytė