Administracinė byla Nr. eAS-377-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05798-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 49

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugpjūčio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos architektų rūmų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. B. ir D. K. skundą atsakovui Lietuvos architektų rūmams, tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Maspro“, uždaroji akcinė bendrovė „Aplan“, R. G., dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai K. B. ir D. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti atsakovo Lietuvos architektų rūmų (toliau – ir atsakovas) Profesinės etikos tarybos 2023 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 2023/1, Lietuvos architektų rūmų Architektų profesinio atestavimo komisijos 2023 m. kovo 27 d. protokolo Nr. 2023/AK/S1 protokolinę išvadą, Lietuvos architektų rūmų 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. S23/04/147 „Dėl architektų K. B. (duomenys neskelbtini) ir D. K. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas) (toliau visi kartu – ir sprendimai), įpareigoti Lietuvos architektų rūmus viešai (interneto tinklalapyje http://www.architekturumai.lt) išplatinti informaciją apie šių sprendimų (ar vieno iš sprendimų) panaikinimą.

Pareiškėjai prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Sprendimo galiojimą.

Pareiškėjai prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių grindė tuo, kad architektų atestatų galiojimo sustabdymas reikštų, kad jie negalėtų vykdyti savo funkcijų pagal jų darbdavių sudarytas viešųjų pirkimų sutartis, kadangi dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Maspro“ ir UAB „Aplan“ ir veikia kaip šių įmonių projektų vadovai, vykdant viešųjų pirkimų sutartis. Pareiškėjai teismui pateikė sąrašą viešųjų pirkimų sutarčių, už kurių tinkamą įgyvendinimą jie yra atsakingi. Sustabdžius pareiškėjų atestatų galiojimą, buvo panaikintos galimybės įgyvendinti viešųjų pirkimų sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Maspro“ ir UAB „Aplan“ patvirtino, kad neturi jokios galimybės pareiškėjus pakeisti kitais asmenimis. Neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, viešųjų pirkimų sutartys būtų nutraukiamos dėl tiekėjo kaltės, o UAB „Maspro“ ir UAB „Aplan“ būtų pripažinti nepatikimais tiekėjais pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą. Panaikinus priimtus skundžiamus Lietuvos architektų rūmų sprendimus kaip neteisėtus, tretieji suinteresuoti asmenys neturėtų teisinio instrumento, kurio pagrindu galėtų atkurti iki sprendimų priėmimo buvusią būklę. Lietuvos architektų rūmų Sprendimu skiriama sankcija yra numatyta 6 mėnesių terminui. Per šį laikotarpį pareiškėjams būtų uždrausta verstis atestuotų architektų veikla bei įvykdyti sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Tikėtina, kad atitinkamas teismo sprendimas dėl skundžiamų Lietuvos architektų rūmų sprendimų panaikinimo būtų priimamas jau po sankcijų laikotarpio pabaigos, todėl per šį laikotarpį sukeltų padarinių panaikinimas bei teisinės padėties atstatymas į buvusią padėtį būtų neįmanomas.

Atsakovas pateiktoje nuomonėje dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones prašė atmesti pareiškėjų prašymą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai nenurodo pagrindų reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti. Pagal viešai prieinamus rekvizitai.lt duomenis tuo pačiu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), registruotose UAB „Aplan“ ir UAB „Maspro“ iš viso dirba atitinkamai 56 bei 12 darbuotojų, o pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio 2 dalies 11 punktą yra įtvirtinta objektyvi galimybė bei pareiga viešojo pirkimo sutartyje nustatyti subtiekėjus ir jų keitimo tvarką. Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjų pateiktus įrodymus (UAB „Aplan“ ir UAB „Maspro“ direktorių pasirašytus abstraktaus pobūdžio raštus dėl tariamos pareiškėjų svarbos) bei argumentus, kad tarp pastatų projektavimu bei pastatų projektavimu ir projektų valdymu besispecializuojančiose ir rinkoje daugiau nei 8 metus bei atitinkamai 11 metų veikiančiose UAB „Maspro“ ir / ar UAB „Aplan“, tik būtent pareiškėjai yra atsakingi už visas svarbiausias sutartis ir projektus. Atsakovas nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad dėl jų atestatų sustabdymo įmonės negalės išmokėti darbuotojams atlyginimų, kadangi tokia prievolė yra ne pareiškėjų kompetencija, o šiuo atveju juridinių asmenų bei jų valdymo organų atsakomybė, todėl neegzistuoja joks priežastinis ryšys tarp pareiškėjų atestatų sustabdymo ir atlyginimų mokėjimo. Nors pareiškėjai pateikė sąrašus vykdomų įvairių projektų, tačiau nėra aiški jų vykdymo eiga, stadija, be to, minėtų projektų ir viešųjų pirkimų sutarčių šalys nėra pareiškėjai, o tikėtina, tie patys juridiniai asmenys UAB „Aplan“ ir UAB „Maspro“. Ginčo šalys yra pareiškėjai ir Lietuvos architektų rūmai, tačiau ne UAB „Maspro“ ir UAB „Aplan“, todėl net ir turint omenyje pareiškėjų pateiktą hipotetinį tariamą viešųjų pirkimų sutarčių netinkamą vykdymą, bet kokios teisinės pasekmės kiltų ne tiesiogiai pareiškėjams, tačiau šiuo atveju jų darbdaviams, vadinasi, šiuo atveju nagrinėjant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrįstumą nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo vertinti, kad pareiškėjams gali kilti žala dėl Lietuvos architektų rūmų priimtų sprendimų vykdymo. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjų prašomu panaikinti Lietuvos architektų rūmų Sprendimu yra numatyta reali galimybė ištaisyti nustatytą pažeidimą per 6 mėn., todėl laikytina, kad sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 4 punkte įtvirtintą realią galimybę suteikti pareiškėjams teisę per laikiną jų atestatų sustabdymo 6 mėn. laikotarpį pašalinti nustatytus pažeidimus bei grįžti į padėtį, buvusią iki pažeidimų nustatymo. Pareiškėjai turi visas objektyvias galimybes situaciją operatyviai ištaisyti savo laisva valia ir išvengti bet kokių net ir hipotetinių neigiamų teisinių pasekmių kilimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi tenkino pareiškėjų K. B. ir D. K. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, sustabdė Lietuvos architektų rūmų Sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, nurodė nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo vykdyti skubiai.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo aspektu, nustatė, jog pareiškėjai skundu prašė panaikinti Sprendimą, kuriuo 6 mėn. sustabdytas jų, kaip architektų, atestatų galiojimas, teigdami, kad per 6 mėn. laikotarpį uždraudus verstis atestuotų architektų veikla bei įvykdyti sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, būtų neįvykdyti sutartiniai įsipareigojimai, viešųjų pirkimų sutartys būtų nutraukiamos ir jau negalėtų būti atkuriama iki sprendimų priėmimo buvusi būklė. Teismas priėjo prie išvados, kad, nesustabdžius Sprendimo galiojimo, šis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, gali būti neįmanomas arba itin sudėtingas.

Teismas nusprendė taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdė Sprendimo galiojimą, pažymėjęs, kad pagal byloje pateiktus duomenis nėra pagrindo teigti, jog laikinai sustabdžius Sprendimo vykdymą, bus pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ar viešasis interesas.

III.

Atsakovas Lietuvos architektų rūmai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartį, kuria buvo tenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino nė vieno atsakovo nuomonėje dėl pareiškėjų prašymo teikto motyvo bei nepagrindė, kodėl juos atmeta ar į juos neatsižvelgia, nepateikė jokių privalomų motyvų, kuriais remiantis priėjo prie išvados, kad pareiškėjų prašymas turi būti tenkinamas. Atsakovas laikosi pozicijos, jog pareiškėjai neįrodė nė vienos iš būtinųjų sąlygų skundžiamai nutarčiai priimti, neapteikė jokių įrodymų apie neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žalą. Teismas tik deklaratyviai pacitavo suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, tačiau nevertino pareiškėjų atvejo individualiai.

Atsakovas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo aspektu ir pažymi, jog teismas neįvertino, kad pareiškėjai akivaizdžiai nepagrįstai suformulavo skunde materialinius reikalavimus panaikinti atsakovo Profesinės etikos tarybos 2023 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 2023/1, kadangi šis klausimas jau buvo išspręstas 2023 m. kovo 30 d. įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-7197-596/2023, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą dėl Profesinės etikos tarybos 2023 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 2023/1 panaikinimo. Teismas turėjo padaryti išvadą, kad aptarta pareiškėjų skundo dalis yra akivaizdžiai nepagrįsta, nes pareiškėjai pakartotinai kreipdamiesi į tą patį teismą su tokiais pačiais reikalavimais piktnaudžiauja teise bei renkasi akivaizdžiai nepagrįstą gynybos būdą, kuris aiškiai neįmanomas ir neleistinas. Vien dėl šios priežasties ir išdėstytų motyvų pareiškėjų skundas bei prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turėjo būti atmestas.

Atsakovas nurodo, kad teismas taip pat netinkamai vertino ir kvalifikavo, jog egzistuoja antra būtinoji sąlyga pareiškėjų reikalavimams užtikrinti, nes nebuvo nustatytas joks neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos faktas. Atsakovas pakartoja savo nuomonėje teismui teiktus argumentus ir akcentuoja, kad pareiškėjai nepateikė jokių konkrečių įrodymų, o tiesiog apsiribojo deklaratyvaus pobūdžio pasisakymais, kad, neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, viešųjų pirkimų sutartys būtų nutraukiamos dėl tiekėjo kaltės, o UAB „Maspro“ ir UAB „Aplan“ būtų pripažinti nepatikimais tiekėjais Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka. Pareiškėjai net neįrodinėjo jiems kilsiančių hipotetinių neigiamų pasekmių, o jų nurodytos tariamos neigiamos pasekmės dėl viešųjų pirkimų sutarčių vykdymo UAB „Maspro“ ir UAB „Aplan“ buvo grindžiamos tik prielaidomis ir deklaracijomis, nepateikiant jokių konkrečių įrodymų.

Pareiškėjai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartį.

Pareiškėjų vertinimu, atskiruoju skundu yra siekiama paneigti galimybes bylą išnagrinėti nesukeliant neigiamų pasekmių tiek architektams, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims, skundžiama teismo nutartis atitinka ABTĮ 70 straipsnio nuostatas ir tokiai nutarčiai priimti keliamas sąlygas, nes nutartimi pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės tenkina pagrįstumo reikalavimą ir yra proporcingos siekiamam tikslui, sudaro prielaidas išvengti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos.

Pareiškėjai nurodo, jog byloje susiklostė unikali situacija, kuomet Sprendimas yra priimtas profesinės savivaldos, kuri tiek kuria, tiek taiko savo sukurtus teisės aktus, o Sprendimo sukeliamos pasekmės yra ribotos laike – atestatų galiojimas stabdomas 6 mėnesiams, o per šį laikotarpį išnagrinėti administracinės bylos iš esmės neįmanoma. Susiklosčius tokiai situacijai, vienintelis realus galimas pareiškėjų teisių apgynimas yra galimas sustabdžius Sprendimo galiojimą iki atitinkamo teismo sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjai laikosi pozicijos, jog jie pagrindė savo reikalavimų pagrįstumą, proporcingumo principas byloje yra įgyvendinamas pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, byloje negali kilti jokių neigiamų pasekmių atsakovui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, o taip pat ir visuomenei.

Pareiškėjai pakartoja prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo išdėstytus argumentus, susijusius su viešųjų pirkimų sutartimis, už kurių tinkamą įgyvendinimą jie yra atsakingi, nesančiomis galimybėmis jų pakeisti kitais asmenimis, galimomis viešųjų pirkimų sutarčių neįvykdymo pasekmėmis, ir papildomai pažymi, kad pareiškėjai yra kvalifikuoti ir atestuoti specialistai, kurie turi unikalią patirtį, kuri yra vertinama konkretaus viešojo pirkimo kontekste. Viešuosiuose pirkimuose yra keliami ne tik atestavimo, bet ir patirties reikalavimai, o pareiškėjai buvo pasirinkti, kaip projektų vadovai, nes tenkino tiek kvalifikacijos, tiek patirties reikalavimus (pvz., K. B. buvo paskirtas eiti projekto vykdymo priežiūros vadovo pareigas projekte „Administracinio pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“, D. K. buvo paskirta eiti projekto vykdymo priežiūros vadovės pareigas projekte „Teritorijos (duomenys neskelbtini) gatvių, sutvarkymo projekto ir (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“). Pareiškėjai akcentuoja, kad jų pakeisti projekte atitinkamos įmonės neturi objektyvios galimybės dėl taikytinų specifinių kvalifikacijos ir patirties reikalavimų šiems projektams įgyvendinti. Todėl Sprendimu sukeliama nepataisoma žala yra reali ir ji kyla plačiam subjektų ratui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria teismas taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė Lietuvos architektų rūmų Sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, pagrįstumas ir teisėtumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Taigi procesiniame įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtinoji sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-830-442/2017). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), t. y. jis privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo priemonės (-ių) pagrindą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde (prašyme) suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų (prima facie) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (tarkim pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-802-502/2020).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nėra akivaizdžių pareiškėjų skunde suformuluotų reikalavimų nepagrįstumo požymių. Kaip matyti iš bylos duomenų, skundo forma ir turinys atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus, pareiškėjų reikalavimai yra grindžiami skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniais argumentais. Vertinant atsakovo atskirojo skundo argumentus, jog pareiškėjų reikalavimas panaikinti atsakovo Profesinės etikos tarybos 2023 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 2023/1 yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes šis klausimas jau buvo išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-7197-596/2023, pažymėtina, kad minėta teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą dėl Profesinės etikos tarybos 2023 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 2023/1 panaikinimo teismui konstatavus, jog pareiškėjai ginčija tarpinį (procedūrinį) dokumentą, kuriuo siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą dėl architektų K. B. ir D. K. kvalifikacijos atestatų sustabdymo galiojimo 6 mėnesiams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., 2010 m. gruodžio6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010; 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-374-492/2016). Todėl aplinkybė, jog pareiškėjai skunde ginčija galutinį, jiems teisines pasekmes sukeliantį Sprendimą, ir kartu pateikia argumentus dėl tarpinio akto (Profesinės etikos tarybos 2023 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 2023/1) pagrįstumo ir teisėtumo, negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas teise bei akivaizdžiai nepagrįstas pareiškėjų reikalavimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nutartį būtinosios sąlygos prašomoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos – pagrindimo aspektu daro išvadą, kad motyvai, kodėl teismas konstatvo egzistuojant šią sąlygą, skundžiamoje nutartyje nepateikti. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę argumentus, susijusius su neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika, atsakovo atskirojo skundo ir pareiškėjų atsiliepimo į atskirąjį skundą teiginius šiuo aspektu, prieina prie išvados, jog pareiškėjai nepagrindė, kad nesiėmus prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės – Sprendimo galiojimo sustabdymo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos – gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjų nurodomos aplinkybės, susijusios su negalėjimu vykdyti savo, kaip projektų vadovų, funkcijų pagal jų darbdavių (UAB „Maspro“ ir UAB „Aplan“) sudarytas viešųjų pirkimų sutartis, sutartinių įsipareigojimų neįvykdymu, dėl ko viešųjų pirkimų sutartys galėtų būti nutraukiamos dėl tiekėjo kaltės, o UAB „Maspro“ ir UAB „Aplan“ galėtų būti pripažinti nepatikimais tiekėjais pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, yra hipotetinės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es) turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Prielaida, kad proceso dalyvis, prašantis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių per se (savaime) nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), tuo labiau, jeigu neįrodoma, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Pareiškėjai, siekdami įrodyti aptariamą reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygą, nepateikė į bylą jokių įrodymų, nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jiems gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Tiek prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktas sąrašas viešųjų pirkimų sutarčių, už kurių tinkamą įgyvendinimą yra atsakingi pareiškėjai, nėra informatyvus (neaiški jų vykdymo eiga, stadija, konkretūs pareiškėjų privalomų atlikti darbų terminai, be kita ko, kaip pavyzdys pateikiamas pareiškėjos D. K. paskyrimas eiti projekto vykdymo priežiūros vadovės pareigas projekte „Teritorijos (duomenys neskelbtini) gatvių, sutvarkymo projekto ir (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“ pagal pačių pareiškėjų pateiktą projekto įgyvendinimo laikotarpį (2018 m. lapkričio 15–2022 m. liepos 30 d.) jau yra pasibaigęs, byloje esančiu UAB „Eksploit“ direktoriaus 2021 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 19.004-TP-PVP „Dėl projekto vykdymo priežiūros vadovo paskyrimo“ taip pat paskirtas kitas asmuo eiti projekto vykdymo priežiūros vadovo asistento pareigas, <...> pasirašyti ir patvirtinti sprendinius projekto vykdymo priežiūros vadovės vardu). Kritiškai vertintini ir abstraktūs trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Maspro“ ir UAB „Aplan“ patvirtinimai apie nesančias galimybes laikinai pareiškėjus pakeisti kitais asmenimis, kad būtų išsaugotos galimybės vykdyti sudarytas viešųjų pirkimų sutartis. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę argumentai apie tai, kad, jos nepritaikius, bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, yra tik hipotetinio pobūdžio, ir nesudaro pagrindo taikyti prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjai neįrodė, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. neįrodė vienos iš būtinųjų reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas, tenkinęs pareiškėjų prašymą ir sustabdęs Sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ normas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo aspektu. Todėl atsakovo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikinama, o klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetamas.

Kartu pastebėtina, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjams pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-39/2012 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos architektų rūmų atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjų K. B. ir D. K. prašymą dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė