Administracinė
byla Nr. N62-2077/2011
Teisminio
proceso Nr.4-47-3-00422-2010-9
Procesinio sprendimo kategorija 41.2
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2011 m. lapkričio 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio
(pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. T. apeliacinį
skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarimo R. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s
t a t ė :
I.
Telšių rajono apylinkės
teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarimu pripažino R. T. kaltu
padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau
– ATPK) 503 straipsnyje („Tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas“)
numatytą veiką. Teismas konstatavo, kad tai, jog R. T. 2010
m. gegužės 3 d., apie 18.45 val., tyčia išdaužė V. T. priklausančio
namo dalies rūsio lango stiklą, taip padarydamas pastarajam 20 Lt žalą, įrodo:
nukentėjusiojo V. T. nuoseklūs parodymai, rašytinė bylos
medžiaga. Teismas nurodė, jog atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, kad
lango neišdaužė, vertina kaip gynybinius ir atmeta. Parinkdamas konkrečią
nuobaudą – 200 Lt baudą, teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į atsakomybę
lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidimo pobūdį.
II.
Nesutikdamas su Telšių
rajono apylinkės teismo nutarimu, R. T. pateikė apeliacinį
skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog jokio pažeidimo jis nepadarė, o taip
nukentėjusysis – jo brolis – sprendžia tarp jų iškilusį konfliktą dėl tėvų
palikimo. Teigia, jog byloje nesurinkta įrodymų, kad langą išdaužė būtent jis,
o visos teismo išvados remiasi tik V. T. parodymais, nors
jis byloje suinteresuotas asmuo. Tvirtina, jog pareigūno D. R. parodymai
apie tai, kad jis prisipažino išdaužęs stiklą – niekiniai, nes jis taip pat
suinteresuotas bylos baigtimi, be to, teismo išvada, kad sunaikintas V. T. priklausantis turtas – nepagrįsta, nes nuosavybė
nepadalinta.
Telšių apskrities
vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti
palaikydamas apylinkės teismo nutarimo motyvus.
Nukentėjusysis V. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo R.
T. skirti griežtesnę nuobaudą. Nurodo, jog R. T. teisme
neneigė, jog langas buvo išdaužtas, tačiau skunde tokia aplinkybe jau abejoja.
Mano, jog išdauždamas stiklą jis bandė jį įbauginti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Apeliacinis skundas
atmestinas.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. T. kaltė, padarius ATPK 503 straipsnyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, ir mano, jog pirmosios instancijos teismas veiką kvalifikavo ir nuobaudą, atsižvelgęs į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizavo tinkamai.
R. T. jam inkriminuotą pažeidimą neigia iš esmės teigdamas,
jog pirmosios instancijos teismas jo kaltę nustatė netinkamai įvertinęs byloje
surinktus įrodymus.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, iš esmės rėmėsi administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio pareigūno D. R. paaiškinimais, kuriais vienareikšmiškai patvirtinta, jog R. T. jam prisipažino išdaužęs stiklą, tačiau raštiškai tai patvirtinti kategoriškai atsisakė (b. l. 25). Pabrėžtina, jog jokių aplinkybių, dėl kurių minėtas pareigūnas būtų suinteresuotas melagingai apeliantą apkalbėti, R. T. nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl apylinkės teismas pagrįstai tokiais paaiškinimais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole.
R. T. taip pat teigia, kad teismo išvada, jog sunaikintas V. T. priklausantis turtas, nepagrįsta, nes nuosavybė nepadalinta. Šiuo aspektu pasakytina, jog teisme R. T. pats pripažino, jog rūsiu, kur buvo išdaužtas langas, naudojasi V. T. (b. l. 28), V. T. teisme pabrėžė, jog langas priklausė jam, būtent jis yra patalpos faktinis naudotojas (b. l. 27). Šiuo atveju ta aplinkybė, kad R. T. nesutaria su V. T. dėl patalpų priklausomybės, ginčui spręsti esminės reikšmės neturi, nes sunaikintas tik stiklas, kuris priklausė nukentėjusiajam. Teisėjų kolegija pažymi, jog R. T. tyčią ir kitam asmeniui priklausančio turto sunaikinimą netiesiogiai patvirtina ir įvykio aplinkybės (tai padaryta po tarp brolių kilusio konflikto), paties apelianto elgesys (į policiją kreipėsi tik V. T. – b. l. 4 – 5, 27).
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Telšių rajono apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144
straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
R. T. apeliacinį skundą atmesti.
Telšių rajono apylinkės
teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas
Ablingis
Ričardas
Piličiauskas
Romanas Klišauskas