Civilinė byla Nr. e2S-679-889/2022
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00898-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3;
3.3.2.5; 3.4.2.1.1; 3.4.2.6.14
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 18 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. R. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., antstolis J. P., akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Agrodema“, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekskomisarų biuras“, uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio hidrostatyba“, uždaroji akcinė bendrovė „IDAVANG“, uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio spedicija“, uždaroji akcinė bendrovė „PASIENIS“, S. R. komercinė įmonė, žemės ūkio bendrovė „Skaistčio“, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, jo bankroto administratore paskirti mažąją bendriją (toliau – MB) „Vilniaus nemokumo administratoriai“, nustatyti pareiškėjo poreikių tenkinimui kas mėnesį 1 250,00 Eur sumą ir 717,22 Eur sumą, reikalingą nepilnamečių vaikų N. R. ir E. R. išlaikymui.
1.1 Nurodė, kad nemokumas iš esmės susidarė dėl to, kad pablogėjus turtinei padėčiai nebegalėjo vykdyti su akcine bendrove (toliau – AB) SEB bankas 2006 m. rugpjūčio 17 d. sudarytos kredito sutarties Nr. 1660618010715-07, pagal kurią pareiškėjui buvo suteiktas 700 000 LT (175 853,82 Eur) kreditas gyvenamojo būsto pirkimui ir remontui. Šiuo metu bendra kreditinių reikalavimų suma sudaro apie 288 989,20 Eur. Pareiškėjo pajamos kiekvieną mėnesį, atskaičius mokesčius, siekia apie 2 000 Eur, turi nekilnojamojo turto, tačiau jo nepakanka kreditiniams įsipareigojimams padengti. Pareiškėjas yra buvęs ūkininkas, tačiau nuo 2017 m. rudens ūkininkavimo veikla neužsiima, o nuo 2021 m. balandžio 27 d. išregistruotas iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro. Pareiškėjas taip pat buvo MB „Medpjova“ narys. Tačiau MB „Medpjova“ veiklos nevykdo, pajamų negauna, jis faktiškai bendrijos veikloje nedalyvauja. Pareiškėjas neturi galimybės iš gaunamų pajamų ar turimo turto per protingą laiko tarpą įvykdyti kreditinius įsipareigojimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, jog pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių terminai yra suėję, suma sudaro apie 285 383,20 Eur. Tai rodo, jog pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai kreditoriams, kurių mokėjimo terminai suėję, viršija 25 minimalių algų sumą.
2.2. Teismas nesutiko su pareiškėjo pateiktu ratinio traktoriaus „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „Medpjova“ turtinių teisių įkainojimu. Pastebėjo, kad teisme pareiškėjo prašymas dėl bankroto bylos iškėlimo yra nagrinėjamas pakartotinai. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-9687-941/2021 netenkino pareiškėjo prašymo iškelti jam bankroto bylą. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-218-1092/2022 atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje išsamiai pasisakyta dėl pareiškėjui priklausančių daiktų, tarp jų ir traktoriaus „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „Medpjova“ turtinių teisių, vertės. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ratinio traktoriaus „(duomenys neskelbtini)“ vidutinė rinkos kaina yra 25 000,00 Eur, MB „Medpjova“ turtinės teisės įkainotos 10 000,00 Eur suma. Pareiškėjas nepateikė į bylą naujų duomenų dėl nurodyto kilnojamojo turto ir turtinių teisių. Atsižvelgdamas į tai, teismas rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir laikė, kad ratinio traktoriaus „(duomenys neskelbtini)“ kaina yra 25 000,00 Eur, o MB „Medpjova“ turtinių teisių vertė sudaro 10 000,00 Eur.
2.3. Teismas nustatė, jog iš viso pareiškėjas turi turto (kilnojamojo, nekilnojamojo turto, turtinių teisių) už 245 077,50 Eur. Ši suma yra 40 305,07 Eur mažesnė nei kreditinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminas yra suėjęs, sumą.
2.4. Teismas nurodė, jog pareiškėjas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Nors pareiškime nurodoma, kad pareiškėjo darbo užmokestis atskaičius mokesčius siekia 2 000,00 Eur, tačiau, į bylą pateikto banko sąskaitos išrašo duomenimis, pareiškėjo vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius siekia apie 2 358,00 Eur (vidutinis atlyginimas apskaičiuotas iš paskutinių šešių išmokėtų atlyginimų). Pareiškėjas nurodo, kad jo išlaidos pragyvenimui sudaro apie 1 250,00 Eur, jis taip pat turi teikti 500,00 Eur išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. R. ir 217,00 Eur išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. R.. Iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio išskaičiavus jo būtiniesiems poreikiams ir dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalingas sumas, matyti, jog pareiškėjas kas mėnesį kreditinių įsipareigojimų vykdymui gali skirti ne mažiau nei 391,00 Eur. Teismų praktikoje 9–10 metų atsiskaitymo su kreditoriais laikotarpis pripažįstamas protingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021). Teismas padarė išvadą, jog turimas turtas ir gaunamos pajamos daro pareiškėją pajėgų per artimiausius dešimt metų įvykdyti visas turtines prievoles (391,00 Eur x 120 mėn. (dešimt metų) = 46 920,00 Eur).
2.5. Esant tokioms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, teismas atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirojo skundo argumentai:
3.1. Pareiškėjas nesutinka su teismo pozicija, kad nėra nemokus. Teismas nustatė faktą, kad pareiškėjo skolų suma viršija 25 MMA, o turimo turto vertė yra ženkliai mažesnė nei turimų kreditinių įsipareigojimų suma. Todėl akivaizdu, kad fizinis asmuo yra nemokus.
3.2. Pareiškėjas mano, kad teismas, nustatydamas pareiškėjo kreditinių įsipareigojimų dydį, neįvertino bylos duomenų ir teisės aktų, reglamentuojančių vykdymo procesą: neiškėlus bankroto bylos, pareiškėjo skolos tik didės (vykdymo išlaidos, palūkanos ir t.t.), o turtą realizavus priverstinio vykdymo proceso metu, jis bus parduotas už 20 ar net 40 procentų mažesnę vertę nei šiuo metu nustatyta turto vertė. Taigi teismo nuomonė, kad pareiškėjas per 10 metų turi galimybę įvykdyti kreditinius įsipareigojimus, ir toks terminas yra protingas, yra ne tik nepagrįsta ir neteisėta, tačiau iš esmės neatitinka ir fizinio asmens bankroto įstatyme keliamų tikslų. Fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) nustatytas 3 metų fizinio asmens bankroto terminas, kuris ir galėtų būti atskaitos taškas, nustatant protingą terminą skoloms apmokėti.
3.3. Taip pat pareiškėjas pažymi, kad kreditiniai reikalavimai bankroto procese bus tikslinami, kreditoriams pareiškus kreditinius reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas atkreipė teismo dėmesį į šias aplinkybes ir paaiškino, kad pareiškėjo kreditiniai įsipareigojimai yra ne mažesni nei 290 000 Eur, todėl teismo išvada, kad pareiškėjo kreditiniai įsipareigojimai sudaro apie 285 383,20 Eur, nepagrįsta.
3.4. Pareiškėjas nesutinka su teismo pozicija, jog turi turto už 245 077,50 Eur. Priešingai, nei nurodė teismas, pareiškėjas pateikė papildomus įrodymus apie turto būklę, kurie nebuvo pateikti Klaipėdos apygardos teismui: nuotraukas, išrašą apie juridinį asmenį.
3.5. Klaipėdos apygardos teismas, įvertindamas traktorių 25 000 Eur suma, laikė, kad pareiškėjui priklausantis turtas yra be trūkumų, tinkamas naudoti pagal paskirtį. Pareiškėjas pateikė duomenis apie tai, kad tas turtas yra susidėvėjęs, netinkamas naudoti, todėl negalima laikyti nustatytu fakto, kad turto vertė yra 25 000 eurų. Pareiškėjas buvo gavęs pasiūlymą dėl turto pardavimo dalimis už kainą iki 3 000 Eur.
3.6. Pareiškėjas pateikė duomenis, kad MB „Medpjova“ veiklos nevykdo, registro tvarkytojo sprendimu yra pradėta likvidavimo procedūra. Pareiškėjas jokių įnašų į MB „Medpjova“ nėra įnešęs. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turi tik turtinę teisę gauti mažosios bendrijos pelno dalį, jei jis būtų skirstomas. Todėl teismo pozicija, kad MB „Medpjova“ dalies vertė yra 10 000 Eur, nepagrįsta.
3.7. Taigi pareiškėjui priklausančio turto vertė yra 210 077,50 Eur, o turimi kreditiniai įsipareigojimai ne mažesni nei 290 000 Eur. Pagrindinio didžiausią vertę turinčio turto pradinė pardavimo kaina būtų 168 168,80 Eur. Pardavus turtą, liktų 14 077,50 Eur, o kreditiniai įsipareigojimai sudarytų apie 120 000–130 000 Eur.
3.8. Teismas neįvertino pareiškėjo kreditinių įsipareigojimų didėjimo dinamikos, turto likvidumo galimybių, neįvertino fakto, kad vykdymo proceso metu pardavinėjant turtą susidarytų papildomų išlaidų.
3.9. Pareiškėjas dirba, gauna pajamas, turi nepilnamečių vaikų, kuriems privalo teikti išlaikymą. Todėl teismo nuomonė, kad pareiškėjas gali skirti kreditoriams po 391,00 Eur per mėnesį ir taip per 10 metų atsiskaityti su kreditoriais, nelogiška. Pareiškėjas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) pagal neterminuotą darbo sutartį. Nėra jokių garantijų, kad darbo sutartis galios ateinančius dešimt metų. Be to, pareiškėjo nuomone, 10 metų terminas nėra ir negali būti laikomas protingu.
4. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Joniškio hidrostatyba“ prašo priteisti iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui priklausančią skolą.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo pareiškimo ir atsisakė iškelti jam bankroto bylą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktą – teismo nuomone, pareiškėjo būklė neatitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nemokumo sąvokos, nes pareiškėjas yra pajėgus įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus kreditoriams per protingą terminą. Pareiškėjas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, laikosi pozicijos, jog, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, jo būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalį, ir jam turi būti iškelta bankroto byla. Pareiškėjas nesutinka su teismo nustatyta pareiškėjo kreditinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma, pareiškėjui priklausančio turto verte, mano, jog teismo nustatytas terminas, per kurį jis galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, neprotingai ilgas.
8. FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Kadangi fizinio asmens bankroto byla gali būti iškelta tik paties fizinio asmens iniciatyva (FABĮ 1 straipsnio 4 dalis), svarbu nustatyti asmens siekį atkurti savo mokumą, t. y. aktyviais veiksmais ieškoti galimybių patenkinti turimus finansinius įsipareigojimus, neprisiimant naujų ir nemažinant savo turimo turto.
9. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi aplinkybių grupės: pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas; antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.
10. Mokumas gali būti suprantamas kaip potencialus skolininko (fizinio ar juridinio asmens) sugebėjimas turimomis priemonėmis sumokėti už tai, kas įsipareigota, t. y. gebėjimas laiku apmokėti įsipareigojimus, grąžinti skolas suėjus jų mokėjimo terminui. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ žodis „mokus“ apibrėžtas kaip „galintis mokėti, turintis iš ko mokėti“, o mokumas – kaip „mokamasis pajėgumas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nemokumas – tai nesugebėjimas, neturėjimas iš ko mokėti už tai, kas įsipareigota. Nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo įsipareigojimų. Remiantis FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, fizinio asmens nemokumas – tai asmens būklė, kai jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 MMA, į skolinių įsipareigojimų sumą neįskaitant reikalavimų, kurie negali būti nurašyti (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas). Taigi nusprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Kasacinio teismo pažymėta, jog situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Taip pat vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu gaunamų, nors ir didelių, pajamų neužtenka jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).
11. Plėtodamas minėtą praktiką kasacinis teismas išaiškino, kad nuspręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, teismas turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Tai reiškia, kad nutartyje, kurioje išsprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas, turi būti nurodyta, kokią konkrečiai dalį pajamų reguliariai (pvz., per metus, mėnesį, savaitę) galėdamas skirti įsipareigojimams vykdyti toks asmuo galėtų padengti visus įsipareigojimus. Be to, teismas, spręsdamas klausimą, ar asmens gaunamos pajamos, dalį jų skiriant skoliniams įsipareigojimams vykdyti, leidžia jam per protingą laikotarpį įvykdyti šiuos įsipareigojimus, turi aiškiai apibrėžti, koks laikotarpis, teismo vertinimu, konkrečiu atveju yra laikomas protingu. Esminis skolininkų interesas – grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą, o kreditorių – atgauti skolas. Ar šių interesų pusiausvyra bus išsaugota, be kita ko, priklauso nuo skolininkui skolos grąžinimo laikotarpiu liekančių pragyventi lėšų ir termino, per kurį jis privalo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ilgumo. Jei terminas, teismo nustatytas įsipareigojimams vykdyti, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą, pažeisdamas pirmiau nurodytą interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatų kontekste. Dėl to protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).
12. Taigi nustatant nemokumo būklę turi būti nustatytos trys sąlygos: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; ir 3) nėra galimybės per protingą terminą šias skolas padengti iš turimo turto ar gaunamų pajamų. Jeigu teismas nenustato šių sąlygų viseto, negalima konstatuoti, kad asmuo yra nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021).
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, konstatavo, jog pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių terminai yra suėję, suma sudaro apie 285 383,20 Eur: AB SEB bankui – 258 184,54 Eur, antstoliui J. P. – 11 391,65 Eur, UAB ,,Agrodema“ – 8 782,83 Eur, UAB ,,Ekskomisarų biuras“ – 12,10 Eur, UAB „Bitė Lietuva“ – 371,73 Eur; UAB „Joniškio hidrostatyba“ – 551,40 Eur, UAB „INDAVANG“ – 3 519,18 Eur, UAB „Joniškio spedicija“ – 36,30 Eur, UAB ,,Jupojos statybinės medžiagos“ – 278,02 Eur, UAB „Pasienis“ – 450,00 Eur, S. R. komercinei įmonei – 32,92 Eur, ŽŪB „Skaisčio“ – 712,36 Eur, AB „Klaipėdos vanduo“ – 549,93 Eur, VSDFV Klaipėdos skyriui – 522,64 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad susumavus teismo nurodytų kreditinių įsipareigojimų sumas gaunama kiek didesnė nei teismo nurodyta suma – 285 395,50 Eur. Šios teismo nustatytos kreditinių įsipareigojimų sumos nurodytos kartu su pareiškimu iškelti bankroto bylą pateiktame kreditorių sąraše.
14. Atskirajame skunde pareiškėjas nesutinka su teismo nustatyta kreditinių įsipareigojimų suma. Pažymi, kad kreditiniai reikalavimai bankroto procese bus tikslinami, kreditoriams pareiškus kreditinius reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas atkreipė teismo dėmesį į šias aplinkybes ir paaiškino, kad pareiškėjo kreditiniai įsipareigojimai yra ne mažesni nei 290 000 Eur, todėl teismo išvada, kad pareiškėjo kreditiniai įsipareigojimai sudaro apie 285 383,20 Eur, nepagrįsta. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog teismas neįvertino įsipareigojimų didėjimo dinamikos, nevertino fakto, kad turtą pardavus vykdymo proceso metu susidarys papildomos išlaidos (turto vertinimo, pardavimo išlaidos, vykdymo išlaidos ir t.t.).
15. Pareiškėjas pažymi, kad 2021 m. liepos 21 d. antstolio apskaičiuota skolos AB SEB bankui suma sudarė 263 843,46 (248 257,78 Eur skolos, 320,87 Eur vykdomojo įras?o atlikimo is?laidų ir 15 264,81 Eur palu?kanų); nuo skolos sumos yra skaičiuojamos 5 procentų metinės palūkanos, todėl šiuo metu papildomai vien palūkanų būtų apskaičiuota apie 10 344,07 Eur, ir skola sudarytų apie 274 187,53 Eur. Prie pareiškimo pridėtas antstolio 2020 m. lapkričio 25 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kuriame nurodyta tokia įsiskolinimo suma: 258 184,54 (iš jų 248 257,78 skolos, 320,87 Eur vykdomojo įras?o atlikimo is?laidų, 9 605,89 Eur palūkanų). Taip pat byloje pateiktas 2021 m. liepos 21 d. antstolio patvarkymas dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, kuriame nurodyta, jog išieškomą sumą sudaro 248 257,78 Eur skolos, 320,87 Eur vykdomojo įras?o atlikimo is?laidų ir 15 264,81 Eur palu?kanu?. FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodyta, jog prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedamas kreditorių sąrašas, kuriame nurodomi, kai kreditorius fizinis asmuo, – vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai; kai kreditorius juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog kartu su pareiškimu pateiktame kreditorių sąraše pareiškėjas pats nurodė, jog skola bankui sudaro 258 184,54 Eur, taigi pirmosios instancijos teismas rėmėsi būtent šia pareiškėjo nurodyta skolos bankui suma. Visgi įvertinus vėliausius byloje esančius duomenis apie skolos bankui sumą, laikytina, jog ji galėtų sudaryti 263 843,46 Eur, t. y. yra 5 658,92 Eur didesnė, nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Bendra pareiškėjo kreditinių įsipareigojimų suma sudarytų 291 054,42 Eur.
16. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog teismas neįvertino skolinių įsipareigojimų didėjimo dinamikos, pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas turi vertinti ne hipotetinę, o realią skolą ir esamą situaciją. Tą šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ir padarė. Vertinant skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą, reikia įvertinti, kokią konkrečiai dalį pajamų reguliariai (pvz., per metus, mėnesį, savaitę) galėdamas skirti įsipareigojimams vykdyti asmuo galėtų padengti visus įsipareigojimus, o šiuo atveju teismas tokį vertinimą atliko ir aiškiai, konkrečiai nustatė, kokią sumą pareiškėjas gali skirti įsipareigojimams vykdyti per mėnesį, taip pat per kiek laiko skola būtų grąžinta. Nemokumą reikia skirti nuo gresiančio nemokumo – pirmosios instancijos teismas nustatė šiuo metu esamą skolą ir padarė išvadą, kad pareiškėjas ją gali grąžinti per protingą terminą.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kuriomis grindžiamas reikalavimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą, fizinis asmuo gali pakartotinai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018, 20 punktas). Todėl, padidėjus skolai ar pasikeitus pareiškėjo pajamoms, pareiškėjas turės galimybę vėl kreiptis į teismą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.
18. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta pareiškėjo turimo turto verte: MB „Medpjova“ turtinių teisių verte ir traktoriaus „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), verte. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-218-1092/2022, nustatyta pareiškėjui priklausančių traktoriaus „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „Medpjova“ turtinių teisių verte. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ratinio traktoriaus „(duomenys neskelbtini)“ vidutinė rinkos kaina yra 25 000,00 Eur, MB „Medpjova“ turtinės teisės įkainotos 10 000,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog pareiškėjas nepateikė į bylą naujų duomenų dėl nurodyto kilnojamojo turto ar turtinių teisių. Atsižvelgdamas į tai, teismas rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nustatyta daiktų verte.
19. Pasisakydamas dėl traktoriaus vertės, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartyje išsamiai įvertino pareiškėjo pateiktus duomenis apie traktoriaus vertę. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nurodė, kad pagal buhalterinės apskaitos duomenis traktoriaus vertė yra 0,26 Eur, tačiau, tikėtina, kad jis gali būti parduotas už 3 000 Eur į metalo laužą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo minimi buhalterinės apskaitos duomenys – tai paties pareiškėjo surašytas raštas dėl traktoriaus likutinės vertės. Jokių kitų rašytinių įrodymų, galinčių pagrįsti traktoriaus vertę, pareiškėjas nepateikė. Pagal byloje pateiktą 2014 m. gruodžio 11 d. traktoriaus pirkimo–pardavimo sutartį jo kaina buvo 104 060 Lt arba 30 137,86 Eur. Traktoriaus techninės apžiūros talonas Nr. 1283210 patvirtina, kad traktorius šiuo metu yra techniškai tvarkingas, kitos techninės apžiūros data – 2023 m. balandžio 22 d. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog neturi pagrindo laikyti patikimu įrodymu paties pareiškėjo išrašytą raštą dėl traktoriaus likutinės vertės ir pritarti pareiškėjo teiginiui, kad traktorius per 6–7 metus yra nuvertėjęs ir jo rinkos vertė sudaro vos 0,26 Eur arba 3 000 Eur parduodant į metalo laužą. Likutinė turto vertė pagal buhalterinės apskaitos dokumentus ir reali turto rinkos vertė yra netapačios sąvokos, ir šios vertės gali reikšmingai skirtis. Klaipėdos apygardos teismas nurodė, jog pareiškėjas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, galinčių pagrįsti tikrąją traktoriaus vertę, taigi teismas, atsižvelgdamas į laisvai prieinamus duomenis internete apie tokių pačių gamybos metų panašaus tipo traktorių kainas, konstatavo, kad pareiškėjui priklausančio traktoriaus vertė gali siekti apie 25 000 Eur.
20. Šioje byloje pareiškėjas, be duomenų apie traktoriaus vertę, kurie jau buvo įvertinti nurodytoje byloje, pateikė traktoriaus nuotraukų: iš jų matyti, jog kai kurios traktoriaus padangos išsileidusios, išardyta dalis traktoriaus priekio. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs internete viešai prieinamus duomenis, atkreipia dėmesį, jog tokių pačių metų nurodyto modelio traktorių kainos yra gana didelės ir svyruoja nuo 30 000 iki 50 000 Eur. Pareiškėjas nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui jokio objektyvaus traktoriaus, atsižvelgiant į jo būklę, užfiksuotą nuotraukose, įvertinimo. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į viešai prieinamus duomenis apie to paties modelio ir metų traktorių kainas rinkoje, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta traktoriaus vertė neatitinka tikrosios traktoriaus vertės.
21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, jog pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Fizinio asmens bankroto proceso specifika lemia tai, kad pareiškėjui prašant jam iškelti bankroto bylą, pareiškėjui ir tenka pagrindinė našta įrodinėti visas bylai reikšmingas aplinkybes, iš jų ir turimo turto vertę. Jeigu pareiškėjas nepateikia arba atsisako pateikti reikiamus rašytinius įrodymus, tai bylą nagrinėjantis teismas turi teisę laikyti egzistuojant pareiškėjui pačias nepalankiausias aplinkybes, kurias būtų patvirtinęs nepateiktas įrodymas.
22. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjui priklausančių MB „Medpjova“ nario teisių vertės – pirmosios instancijos teismas rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartyje nustatyta nurodytų turtinių teisių verte ir konstatavo, jog ji sudaro 10 000 Eur. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad MB „Medpjova“ turtinės teisės yra nulinės vertės. Klaipėdos apygardos teismas nustatė, jog, pagal Šiaulių apylinkės teismo bylos Nr. e2-7-457/2020 duomenis, pareiškėjas įmonei gali būti skolingas apie
25 000 Eur. Šias aplinkybes patvirtino byloje apklaustas liudytojas, MB „Medpjova“ ir pareiškėjo ūkiui vedęs buhalterinę apskaitą. Kaip nurodė apygardos teismas, minėtoje byloje pareiškėjas pats pripažino, kad iš įmonės yra paėmęs pinigus. Vadinasi, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, MB „Medpjova“ nėra nulinės vertės – įmonė, tikėtina, turi kreditinį 25 000 Eur reikalavimą į pareiškėją. Atsižvelgdamas į tai, jog įmonė, tikėtina, turi 25 000 Eur reikalavimo teisę, taip pat į tai, kad pareiškėjui priklauso ½ dalis MB „Medpjova“ teisių, apygardos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui priklausančių įmonės teisių vertė gali būti apie 10 000 Eur.
23. Pareiškėjas teigia, jog jis turi tik teisę į įmonės pelno dalį, įmonė veiklos nevykdo, taigi negeneruoja jokio pelno, be to, įmonė nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodz?io 31 d. yra atleista nuo mokesc?iu?, kurie yra susije? su pajamu? uz?dirbimu, deklaraciju? ir (arba) kitu? teise?s aktuose nurodytu? dokumentu? pateikimo. Pareiškėjas taip pat pateikė duomenis, jog 2022 m. balandžio 6 d. gautas pranešimas apie numatomą inicijuoti likvidavimą Registro tvarkytojo iniciatyva Civilinio kodekso 2.70 straipsnio pagrindu. Pagal Civilinio kodekso 2.70 straipsnio 2 dalį, kai yra šio straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, juridinių asmenų registro tvarkytojas turi išsiųsti pranešimą apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą į juridinio asmens buveinę ir juridinių asmenų registre nurodytais valdymo organo narių adresais. Jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą išsiuntimo ar viešo paskelbimo juridinis asmuo registro tvarkytojui nepateikia šio straipsnio 1 dalyje ar juridinių asmenų registro nuostatuose nustatytų dokumentų, paneigiančių šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių buvimą, registro tvarkytojas juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka priima sprendimą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą ir juridinis asmuo įgyja juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą (3 dalis). Pareiškėjas nepateikė apeliacinės instancijos teismui duomenų, jog po pranešimo apie numatomą inicijuoti likvidavimą Registro tvarkytojas būtų priėmęs sprendimą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą ir juridinis asmuo būtų įgijęs likviduojamo statusą. Todėl pareiškėjo argumentas, jog MB „Medpjova“ yra likviduojama, atmestinas kaip neįrodytas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog įmonė mokesčių, nuo kurie yra susije? su pajamu? uz?dirbimu, deklaraciju? ir (arba) kitu? teise?s aktuose nurodytu? dokumentu? pateikimo atleista jau nuo 2020 m. sausio 1 d., taigi Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria pareiškėjui priklausančios MB „Medpjova“ turtinės teisės buvo įvertintos 10 000 Eur, priėmimo metu šis juridinis faktas jau egzistavo, nurodytoje byloje pareiškėjas taip pat rėmėsi aplinkybe, jog įmonė nevykdo veiklos. Jokių kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti kitokią pareiškėjui priklausančių MB „Medpjova“ turtinių teisių dalies vertę, pareiškėjas nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo nustatyta turtinių teisių verte ir nėra jokio pagrindo teigti, jog vertė nustatyta neteisingai.
24. Kito turimo turto įvertinimo pareiškėjas neginčija. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas turi turto už 245 077,50 Eur.
25. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytą ir pareiškėjo nenuginčytą jo turto vertę ir nustatytų kreditinių įsipareigojimų santykį, matyti, jog pareiškėjo turimo turto vertė yra 45 976,92 Eur mažesnė nei pareiškėjo kreditiniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję (291 054,42 Eur – 245 077,50 Eur).
26. Siekiant nustatyti pareiškėjo nemokumo būklę, reikia įvertinti, ar pareiškėjas yra pajėgus per protingą terminą padengti įsiskolinimus iš turimo turto ar gaunamų pajamų.
27. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Nors pareiškime nurodoma, kad pareiškėjo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, siekia 2 000,00 Eur, tačiau, į bylą pateikto banko sąskaitos išrašo duomenimis, pareiškėjo vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, siekia apie 2 358,00 Eur (vidutinis atlyginimas apskaičiuotas iš paskutinių šešių išmokėtų atlyginimų). Pareiškėjas nurodo, kad jo išlaidos pragyvenimui sudaro apie 1 250,00 Eur, jis taip pat turi teikti 500,00 Eur išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. R. ir 217,00 Eur išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. R. (pilnametystės turėtų sulaukti 2025 m. vasarį). Iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio išskaičiavus jo būtiniesiems poreikiams ir dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalingas sumas, teismas nustatė, jog pareiškėjas kas mėnesį kreditinių įsipareigojimų vykdymui gali skirti ne mažiau nei 391,00 Eur. Remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog turimas turtas ir gaunamos pajamos daro pareiškėją pajėgų per artimiausius dešimt metų įvykdyti visas turtines prievoles (391,00 Eur x 120 mėn. (dešimt metų) = 46 920,00 Eur). Apeliacinės instancijos teismo nustatyta didesnė kreditinių įsipareigojimų suma nepaneigia šios pirmosios instancijos teismo išvados.
28. Pareiškėjas teigia, jog dirba pagal neterminuotą sutartį, tačiau jo darbinės perspektyvos neaiškios dėl konkurencijos šioje rinkoje, be to, nurodo, jog teismas neįvertino turto likvidumo ir už kokią sumą šis galėtų būti parduotas. Be to, pareiškėjo nuomone, 10 metų negali būti laikomas protingu, kai FABĮ nustatytas 3 metų terminas mokumui atkurti.
29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo padaryta išvada, kad nustatytas įsipareigojimų įvykdymo terminas šiuo atveju laikytinas protingu. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo įsipareigojimų. Teismai nustatė, kad šiuo metu pareiškėjas gauna pakankamas pajamas, kad galėtų savo įsipareigojimus įvykdyti per 9–10 metų terminą, o pagal bylos duomenis, pareiškėjo darbo sutartis yra neterminuota. Tai, kad pareiškėjo pajamos dėl konkurencijos šioje rinkoje galbūt ateityje sumažės, neleidžia jo laikyti nemokiu jau šiuo metu, tokia situacija galėtų būti vertinama tik kaip gresiantis (bet ne neišvengiamas) nemokumas. Pats 9–10 metų terminas iš esmės taip pat nelaikytinas neprotingu, nors ir yra ilgesnis nei FABĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatytas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas. Protingo termino nustatymas yra teismo prerogatyva, jis nėra nurodytas įstatymuose, taip pat nėra susietas su mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminu, o tai, kad jis ilgesnis, nei pareiškėjui būtų patogu, nereiškia jo neprotingumo.
30. Kreditorių ir skolininko teisių balansas priklauso, be kita ko, nuo termino, per kurį jie privalo įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ilgumo. Taigi teismams nustačius, kad skolą galima grąžinti per protingą terminą, ir, nesant kitų argumentų, kaip šiuo atveju pažeidžiamas šalių interesų balansas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kreditorių ir skolininko teisių balansas nagrinėjamoje byloje išlaikytas, o pareiškėjo argumentai dėl neprotingo termino atmestini kaip nepagrįsti.
31. Pasisakydamas dėl nekilnojamojo turto likvidumo ir kainos, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja visuotinai žinomą aplinkybę dėl nekilnojamojo turto rinkos kainų augimo, taip pat pažymi, kad dauguma pareiškėjui priklausančių nekilnojamojo turto vienetų buvo įkainota vidutine rinkos verte, neatmetama galimybė pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą parduoti ir už didesnę kainą. Tai, kad pradinė turto pardavimo kaina, pardavinėjant jį iš varžytynių, tesudaro dalį jo vertės, nereiškia, jog turtas bus parduotas už nustatytą pradinę pardavimo kainą. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas priverstinio turto realizavimo proceso metu gali naudotis jam suteikta teise pasiūlyti savo parduodamo turto pirkėją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina išvadą, kad pareiškėjas turi galimybių atsiskaityti su kreditoriais atsiskaityti per 10 metų terminą.
32. Atkreiptinas dėmesys, jog fizinio asmens bankroto procesu neturi būti piktnaudžiaujama ir jis neturi pakeisti priverstinio vykdymo proceso tais atvejais, kai nustatoma, kad pareiškėjo (skolininko) turimo turto ir (ar) gaunamų pajamų dydis gali būti (yra) pakankamas jo įsipareigojimams padengti vykdymo proceso nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
33. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo šiuo metu nesant pagrindo iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nes jis nėra nemokus, taigi priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Milda Skersienė