Civilinė byla Nr. e2A-358-934/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00709-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10; 3.3.1.19.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Antano Rudzinsko ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Europels“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 16 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ILTE“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Europels“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ILTE“ (toliau – ir ieškovė) dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Europels“ (toliau – ir atsakovė), prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės 362 000,68 Eur negrąžintos paskolos, 793,43 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovė nurodė, kad, vykdant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2020 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-539 patvirtintą skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ schemą, finansų tarpininkė kredito unija (toliau – KU) RATO (toliau – Paskolos davėja) ir atsakovė 2020 m. rugsėjo 16 d. sudarė Paskolos sutartį Nr. FT-22 (toliau – Paskolos sutartis) dėl 582 300 Eur paskolos suteikimo. Atsakovei netinkamai vykdant Paskolos sutartį, Paskolos davėja, vadovaudamasi Paskolos sutarties Bendrųjų Sąlygų 5.7 ir 5.10 papunkčiais, perleido reikalavimo teises pagal Paskolos sutartį ieškovei. Ieškovė 2023 m. lapkričio 20 d. išsiuntė atsakovei elektroniniu paštu pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo ir skolos grąžinimo, atsakovė buvo įpareigota ne vėliau kaip per 30 d. grąžinti visą likusią negrąžintą paskolos sumą ir paskolos palūkanas, tačiau atsakovė skolos negrąžino.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 12 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino. Atsakovė 2024 m. rugpjūčio 21 d. pateikė prieštaravimus, nurodydama, kad ieškovė ignoravo atsakovės prašymus dėl paskolos sutarties grafiko pakeitimo, taip pat neįvertino aplinkybių dėl įvykusios nelaimės, t. y. gyvūnėlių ligos, dėl kurios atsakovei teko sunaikinti visą fermą ir patirti nuostolius.

4.       Papildomai atsakovė 2025 m. sausio 31 d. pateikė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir atidėjimo, nurodydama, kad pripažįsta ieškinį dėl 362 000,68 Eur negrąžintos paskolos, 793,43 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų iki teismo sprendimo įvykdymo (1 t., b. l. 73–74). Tačiau prašo atidėti teismo priteistos skolos sumokėjimą iki 2028 m. vasario 28 d., priteistą skolą mokant po 10 000 Eur per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad sumokėti priteistą skolą neturi finansinių galimybių, nes turi ir kitų finansinių įsipareigojimų. Šioje byloje susidariusi situacija, kad ieškovė suteikė paskolą be užstato, siekdama padėti verslui, kuris atsidūrė sunkioje padėtyje dėl Europos Sąjungos institucijų priimtų sprendimų riboti kailinių žvėrelių auginimą, be to, praėjusiu laikotarpiu verslą paveikė ne tik COVID-19 pandemija, bet ir epidemija, dėl to mirė didžioji dalis žvėrelių. Nurodė, kad iš Europos Komisijos tikisi sprendimo išmokėti kompensacijas žvėrelių ūkiams, be to, galimai žvėrelių auginimo terminas bus pratęstas iki 2033 m., o tai padėtų atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo metu atsakovės materialinė padėtis yra bloga. Neatidėjus mokėjimų, sutriktų verslas. Turimas turtas nepadengtų įsiskolinimo, todėl tai privestų prie bendrovės bankroto ir neliktų galimybės visiškai atsiskaityti su kreditoriais ir šie patirtų didelius nuostolius.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 16 d. galutiniu sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. Preliminarų sprendimą pakeitė ir priteisė ieškovei iš atsakovės 356 794,11 Eur negrąžintos paskolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (356 794,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė valstybei iš atsakovės 3 690 Eur žyminio mokesčio (1 t. b. l. 167–173).

6.       Teismas netenkino atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, nes atsakovės nurodytos aplinkybės nepagrindžia išimtinio būtinumo nukrypti nuo bendros teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas pagal atsakovės siūlomą variantą iki 2028 m. vasario 28 d., kai galutinis paskolos grąžinimo terminas buvo nustatytas 2023 m. rugsėjo 15 d., akivaizdžiai pažeistų ieškovės teisėtus lūkesčius, neužtikrintų tinkamo teismo procesinio sprendimo įvykdymo ir šalių interesų pusiausvyros.

7.       Teismas padarė išvadą, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė susiduria su reikšmingais finansiniais sunkumais. Atsakovės pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė nuosavybės teise turi 1,94 ha ploto žemės sklypą bei pastatus – audinių fermą. 2024 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys patvirtina, kad turi 604 455 Eur vertės turto, iš kurio 369 508 Eur vertės ilgalaikio turto, 234 746 Eur trumpalaikio turto, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 530 300 Eur. 2024 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu turėjo 564 358 Eur nuostolių, ataskaitiniu laikotarpiu – 66 381 Eur.

8.       Teismas nusprendė, kad atsakovės argumentai, jog galimai žvėrelių auginimo terminas bus pratęstas iki 2033 m. ir tai padėtų atsiskaityti su kreditoriais, vertinti kaip deklaratyvūs, nes nėra pagrįsti objektyviais duomenimis. Nagrinėjamu atveju atsakovės veikla susijusi su žvėrelių auginimo verslu. Lietuvos Respublikoje nuo 2027 m. sausio 1 d. uždraustas kailinių žvėrelių auginimo verslas.

9.       Teismas konstatavo, kad, nors atsakovė nurodo, kad iš Europos Komisijos tikisi sprendimo išmokėti kompensacijas žvėrelių ūkiams, visgi, šie atsakovės argumentai nesudaro pagrindo spręsti apie galimą jos finansinės būklės ateityje pagerėjimą. Atsakovė nepateikė konkrečių duomenų, kad kompensacija už ūkinės veiklos nutraukimą sudarys pagrindą atsiskaityti su ieškove.

10.       Teismas įvertino, kad UAB „Europels“, būdama atidi ir rūpestinga, siekdama pagrįsti siekį sumokėti teismo sprendimu priteistą sumą dalimis, nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d. atliko tik vieną 6 000 Eur mokėjimą, o tai papildomai pagrindžia atsakovės negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą, net ir vykdymo išdėstymo (jei būtų tam pagrindas) atveju.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11.       Atsakovė UAB „Europels“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo pakeisti galutinį sprendimą dalyje ir atidėti teismo priteisiamą skolos UAB „ILTE“ sumokėjimą iki 2028 m. vasario 28 d., mokant po 10 000 Eur per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir atsakovės galimybes įvykdyti įsipareigojimus per teismo galimai atidėtą laiką. Nors šiuo metu bendrovės turtinė padėtis yra sunki, bendrovė negali objektyviai iš karto grąžinti ieškovei visos skolos, bet ją galėtų grąžinti dalimis.

11.2.                      Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas išdėstyti sprendimą, vertino situaciją, esančią teismo sprendimo priėmimo metu, o ne situaciją, kuri galbūt bus ateityje. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad, pradėjus sprendimo vykdymą, bus sustabdyta atsakovės veikla, turimas turtas parduotas iš varžytynių ir tai padengs tik nedidelę dalį skolos. Nesuteikus galimybės skolą išdėstyti, bendrovė bankrutuos ir kyla didelė grėsmė ieškovės interesams.

11.3.                      Teismas bendrovės pastangas nors kažkiek sumažinti įsiskolinimą (įmokėtus 6 000 Eur) vertino tik kaip nemokumą ir mažai tikėtiną, abejotiną aplinkybę, kad atsakovė sugebės padengti įsiskolinimus, atidėjus mokėjimus. Atsakovė mano priešingai – bendrovė jau ėmėsi priemonių, kaip uždirbti iš kitų veiklų, jei ateityje bus uždraustas žvėrelių auginimas.

11.4.                      Verslą paveikė ne tik Covid-19 pandemija, bet ir epidemija, dėl to išmirė didžioji dalis žvėrelių. Teismas nepagrįstai vertino kaip neįrodytas ir nepagrįstas aplinkybes, kad iš Europos Komisijos tikimasi sprendimo išmokėti kompensacijas žvėrelių ūkiams, be to, galimai žvėrelių auginimo terminas bus pratęstas iki 2033 m., o tai gali padėti atsiskaityti su kreditoriais.

12.       Atsiliepime į apeliacinį skundą UAB „ILTE“ prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.                      Sutinka su teismo išvada, kad apeliantė susiduria su reikšmingais finansiniais sunkumais, tačiau skolininkės bloga turtinė būklė nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo būklė ateityje pagerės.

12.2.                      Apeliantės turto užtenka padengti visą ieškinio sumą, ji turi turto už 604 455 Eur. Apeliantė nepateikė teismui pakankamai duomenų apie galimybę ateityje pagerinti finansinę būklę ir atsiskaityti su ieškove. Apeliantės padėtis ateityje mažai tikėtina, kad pagerės. Apeliantei paskola buvo suteikta 36 mėnesių laikotarpiui, galutinis paskolos grąžinimo terminas – 2023 m. rugsėjo 15 d. Net ir tuo atveju, jeigu įsipareigojimų vykdymui 2023 metais sutrukdė auginamų gyvūnėlių liga, nuo to momento jau praėjo nemažai laiko, tačiau apeliantė prisiimtų įsipareigojimų nevykdo. 

12.3.                      Nesutinka su apeliantės prielaidomis, kad, vykdydama veiklą, ji gaus pajamas ateityje, nes tokių įrodymų nepateikta. Žvėrelių pardavimo aukcionai vyksta du kartus per metus (kovo ir rugsėjo mėnesiais), tačiau po 2024 metų rugsėjį vykusio aukciono ieškovė iš apeliantės mokėjimų negavo (apeliaciniame skunde minimas 6 000 Eur mokėjimas gautas laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 4 d. iki 2024 m. rugpjūčio 9 d.). Kailinių žvėrelių auginimo verslą nuo 2027 m. numatyta uždrausti, duomenų apie šio termino pratęsimą nepateikta.

12.4.                      Apeliantės argumentai, kad galimai žvėrelių auginimo terminas bus pratęstas iki 2033 m. ir tai padėtų atsiskaityti su kreditoriais, vertintini kaip deklaratyvūs, nes nėra pagrįsti objektyviais duomenimis.

12.5.                      Nors apeliantė nurodė, kad iš Europos Komisijos tikisi sprendimo išmokėti kompensacijas žvėrelių ūkiams, tačiau apeliantė nepateikė konkrečių duomenų, jog nustatyta kompensacija už ūkinės veiklos nutraukimą sudarys pagrindą atsiskaityti su ieškove.

12.6.                      Apeliantės prašomas priteistos sumos išdėstymas iki 2028 m. vasario 28 d. suteiks pastarajai nepagrįstą pranašumą bei prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Būtina užtikrinti ieškovės ir atsakovės interesų pusiausvyrą, t. y. vertinti, ar nenukentės kurios nors iš šalių teisės.

12.7.                      Teismas teisingai konstatavo, jog apeliantės turtinė padėtis šiuo metu yra sunki ir iš pateiktų duomenų negalima daryti išvados, kad ji artimiausiu metu pasikeis, taigi, net ir išdėsčius sprendimą, apeliantė gali būti nepajėgi dalimis atsiskaityti su ieškove.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.

15.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo ir atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai. 

Dėl pagrindo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą (ne)buvimo

16.       CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju, pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

17.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Teismas taip pat turi įvertinti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-669-516/2020).

18.       Sprendžiant teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo išdėstymo (atidėjimo) klausimą, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, reiškianti, kad įrodinėjimo našta tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Taigi, sprendimo įvykdymo išdėstymo (atidėjimo) prašantis asmuo turi procesinę naštą nurodyti ir įrodyti aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti išimtinę procesinę galimybę išdėstyti (atidėti) teismo sprendimo vykdymą (CPK 178 straipsnis), t. y., teigdamas, kad priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui išsamius duomenis apie finansinę (turtinę) padėtį bei įrodyti, jog jo padėtis ateityje realiai pagerės.

19.       Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodė, kad teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir atsakovės galimybes įvykdyti įsipareigojimus per teismo galimai atidėtą laiką – nors šiuo metu bendrovės turtinė padėtis yra sunki, bendrovė negali objektyviai iš karto grąžinti ieškovei visos skolos, bet ją galėtų grąžinti dalimis. Apeliantės įsitikinimu, teismas nepagrįstai vertino situaciją, esančią teismo sprendimo priėmimo metu, o ne situaciją, kuri bus ateityje. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

20.       Pirma, apeliantė neneigia aplinkybės, kad bendrovės turtinė padėtis šiuo metu yra sunki ir ji neturi galimybės iš karto grąžinti ieškovei skolos. Be to, šias aplinkybes pagrindžia ir byloje esantys 2024 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys: apeliantė turėjo 604 455 Eur vertės turto, iš kurio ilgalaikio turto vertė – 369 508 Eur, trumpalaikio turto vertė – 234 746 Eur (iš jo: atsargų vertė – 33 512 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 198 304 Eur; pinigai – 2 930 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 530 300 Eur, iš jų per vienerius mokėtinos sumos – 117 746 Eur (1 t., b. l. 90). Taigi, atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais, apyvartinių lėšų stygiumi.

21.       Apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, kad prašymo tenkinimo atveju ji turėtų finansines galimybes iki 2028 m. vasario 28 d. įvykdyti sprendimą, per mėnesį mokant po 10 000 Eur įmokas. Atsakovės pateikta 2024 m. pelno–nuostolių ataskaita įrodo, ji per 2024 m. metus gavo 107 617 Eur pajamų (1 t., b. l. 91). Iš atsakovės banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., matyti, kad 2024 m. sausio 1 d. banko sąskaitoje buvo 10 558,28 Eur, per metus į sąskaitą gauta 145 704,17 Eur, tačiau išleista 153 332,64 Eur, iš jų sumokėta ieškovei – 30 000 Eur, o lėšų likutis 2024 m. gruodžio 31 d. – 2 929,81 Eur (1 t., b. l. 92–115). Šie duomenys, pirmiau paminėtų duomenų kontekste (žr. šios nutarties 20 punktą), vertinant per 2024 m. gautų pajamų dydį (107 617 Eur), į banko sąskaitą gautų įplaukų ir atliktų mokėjimų dydžius (atitinkamai 145 704,17 Eur ir 153 332,64 Eur), ieškovei per metus sumokėtos sumos dydį (30 000 Eur), paneigia apeliantės nurodytas aplinkybes dėl jos galimybės per mėnesį mokėti 10 000 Eur įmokas, o nurodytos finansinių sunkumų priežastys (Covid-19 pandemiją, žvėrelių epidemiją) nelemia kitokios išvados. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendimo įvykdymo atidėjimo institutas, nors ir yra skirtas sureguliuoti išskirtines situacijas, kai skolininkui yra objektyviai apsunkinta galimybė vykdyti teismo sprendimą, tačiau negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo paneigimą.

22.       Be to, byloje nėra duomenų, kurie įrodytų, kad nuo civilinės bylos iškėlimo momento atsakovė būtų vykdžiusi (mokėjusi per mėnesį po 10 000 Eur) nurodytus mokėjimus. Vien atlikta 6 000 Eur įmoką (nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d. preliminaraus teismo sprendimo priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo 2025 m. balandžio 16 d.), savaime neįrodo atsakovės realių galimybių įvykdyti teismo sprendimą prašyme nurodytomis sąlygomis, priešingai, ši aplinkybė papildomai įrodo, kad atsakovė šiuo metu turi finansinių sunkumų ir nėra finansiškai pajėgi įvykdyti teismo sprendimą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės veikla yra susijusi su žvėrelių auginimu, tačiau nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigalios jų auginimo draudimas (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo 2023 m. rugsėjo 21 d. įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), o tai papildomai įrodo šios nutarties 21 punkte padarytų išvadų pagrįstumą.

23.       Antra, teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad bylą išnagrinėjęs teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas išdėstyti sprendimo įvykdymą, nepagrįstai vertino situaciją, esančią teismo sprendimo priėmimo metu, o ne situaciją, kuri galbūt bus ateityje. 

24.       Sprendžiant, ar yra pagrindas išdėstyti sprendimo įvykdymą, turi būti vertinama asmens, prašančio išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, finansinė padėtis, esanti tiek teismo sprendimo priėmimo metu, tiek būsianti ateityje (žr. šios nutarties 17 punktą), būtent tai ir įvertino pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas tiek dėl šiuo metu esančios bendrovės finansinės padėties, tiek dėl jos galimybės ateityje vykdyti sprendimą (žr. skundžiamo teismo sprendimo 36–37 punktus).

25.       Apeliantė nenurodė objektyvių duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų pagrįstai įsitikinti, kad atsakovės finansinė padėtis ateityje pagerės ir toks atsakovės finansinės veiklos pagerėjimas užtikrins tinkamą sprendimo įvykdymą pagal atsakovės prašomas sąlygas. Vien abstraktūs samprotavimai apie tai, kad bendrovės vykdomą veiklą, jos siekį gauti pajamų iš kitų veiklų, žvėrelių auginimo termino galimą pratęsimą iki 2033 metų, Europos Komisijos galimą sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo, savaime nėra pakankamas pagrindas taikyti išimtinį teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (atidėjimo) institutą, o objektyvių duomenų, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų daryti priešingą išvadą, apeliantė nepateikė, jų nenustatė ir teisėjų kolegija.

26.       Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo išdėstyti (atidėti) teismo sprendimo įvykdymą, nes apeliantė neįrodė, jog jos finansinė padėtis (tiek šiuo metu, tiek ateityje) gali užtikrinti realų sprendimo įvykdymą prašyme nurodytomis sąlygomis, priešingai, prašymo tenkinimas iškreiptų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, pažeistų lygiateisiškumo, teisingumo principus. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo šių argumentų pagrindu priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

Dėl procesinės bylos baigties

27.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai taikė CPK 284 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias teismo sprendimo įvykdymą ir išdėstymą, rėmėsi aktualia teismų praktika, o apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 16 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                          Jadvyga Mardosevič

                  Antanas Rudzinskas

                  Žilvinas Terebeiza