Civilinė byla Nr. e2A-549-236/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01691-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“ ieškinį atsakovei Koncertinei įstaigai Lietuvos nacionalinei filharmonijai dėl viešojo pirkimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „HSC Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės Koncertinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovės pasiūlymas bei grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė skundžiamu sprendimu neteisėtai pašalino ją iš tolimesnių viešojo pirkimo „Koncertinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos kultūros paskirties pastato (7.10.), Aušros Vartų g. 5, Vilniuje, Didžiosios salės tvarkybos darbų ir remonto darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 386093, (toliau – ir Pirkimas) procedūrų dėl to, kad ieškovė nepateikė tam tikrų techninių dokumentų – statybų aikštelės situacijos plano; laikinų evakuacijos planų ir gaisro gesinimo priemonių išdėstymo plano; agregatų montavimo ant stogo plano. Ieškovės teigimu, atsakovės parengti Pirkimo dokumentai sąmoningai „užslepia“ tam tikrus reikalavimus, siekiant proteguoti vieną konkretų tiekėją. Gavusi ieškovės pasiūlymą be, atsakovės nuomone, tam tikrų dokumentų, atsakovė nepagrįstai neprašė ieškovės paaiškinti bei patikslinti pasiūlymą. Be to, ieškovės vertinimu, šie dokumentai iš viso neturėjo būti pateikti su pasiūlymu, nes yra įtvirtinti Pirkimo sąlygų 3 priede „Užsakovo reikalavimai“, kuris yra skirtas apibrėžti Pirkimo objektą, jo apimtį ir sutarties vykdymo reikalavimus. Šių dokumentų pobūdis liudija, kad tai įprastiniai statybos proceso metu, o ne pasiūlymų pateikimo metu, rengiami dokumentai, o atsakovė net nebūtų galėjusi objektyviai įvertinti jų atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams, nes tokių reikalavimų Pirkimo sąlygos nenustato. Reikalavimai pasiūlymų pateikimui nustatyti Pirkimo sąlygų VI skyriuje „Pasiūlymų rengimas, pateikimas ir keitimas“. Ieškovė pažymėjo, kad aptariami reikalavimai tiekėjams Pirkime atsirado ne iš karto, o tik paskelbus antrąjį Pirkimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4.       Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovė atmetė ieškovės pasiūlymą kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų reikalavimų, nes kartu su pasiūlymu ieškovė nepateikė Pirkimo sąlygų 3 priedo „Užsakovo reikalavimai“ 2.5 p., 2.6 p., 5.23 p. nurodytų dokumentų, t. y. statybų aikštelės situacijos plano; laikinų evakuacijos planų ir gaisro gesinimo priemonių išdėstymo plano; agregatų montavimo ant stogo plano. Įvertinęs ieškovės pateiktus argumentus, teismas sprendė, kad teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo kurioje konkrečiai pirkimo dokumentų dalyje ir kokiame formate turi būti numatytos sąlygos dėl tiekėjų pasiūlymo formos, turinio, dėl kartu su pasiūlymu pateikiamų dokumentų ir pan. Kita vertus, ieškovė neginčija, jog su ginčo Pirkimo sąlygomis ji buvo susipažinusi, šios sąlygos jai buvo visiškai aiškios, dėl šių sąlygų patikslinimo ar išaiškinimo į perkančiąją organizaciją ji nesikreipė. Atsižvelgęs į tai teismas atmetė ieškovės argumentus, jog aptariamos Pirkimo sąlygos buvo „užslėptos“. Teismas sprendė, kad ieškovės argumentai, kad šių sąlygų nebuvo kitame atsakovės paskelbtame pirkime, atmestini kaip pertekliniai ir neįrodantys jokių bylai reikšmingų aplinkybių.

5.       Ieškovė niekada neginčijo Pirkimo sąlygų, ir nors teigia, kad ieškiniu ginčija tik 2018 m. rugpjūčio 24 d. atsakovės sprendimą, tačiau jos nurodytos aplinkybės apie reikalavimų pateikti kartu su pasiūlymu atitinkamus dokumentus tikslingumą, dokumentų esmę ir jų būsimą vertinimą, ieškovės argumentavimas, jog Pirkimo sąlygos neturi būti savitikslės, yra tiesiogiai susijusios su Pirkimo sąlygų, o ne su skundžiamo atsakovės sprendimo teisėtumo vertinimu.

6.       Ginčui aktualiose Pirkimo sąlygose yra aiškiai nurodyta, kad atitinkami dokumentai turi būti pateikti kartu su pasiūlymu. Jose nenurodyta, kad šie dokumentai teikiami po Pirkimo sutarties pasirašymo arba ją vykdant. Vien tai, kad šios sąlygos numatytos skirsnyje, kuriame numatyti reikalavimai Pirkimo sutarties vykdymui ir buvo vartojamos sąvokos „rangovas“ ir „užsakovas“, nesuteikė pagrindo ieškovei kitaip suprasti visiškai aiškiai nurodyto reikalavimo pateikti dokumentus kartu su pasiūlymu. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad tuo atveju, jei ieškovė rengdama pasiūlymą manė priešingai, ji veikdama rūpestingai, turėjo ir galėjo pašalinti neaiškumus, teikiant prašymą dėl Pirkimo sąlygų paaiškinimo arba ginčijant Pirkimo sąlygas. Ieškovė nenurodė aplinkybių, kad iš Pirkimo sąlygų buvo akivaizdu, jog žodis „pasiūlymas“ reiškia kitokią reikšmę, nei iki Pirkimo dokumentuose nustatyto pasiūlymų pateikimo termino teikiamas pasiūlymas.

7.       Teismas pažymėjo, kad kiti Pirkime dalyvavę tiekėjai aptariamus dokumentus pateikė kartu su pasiūlymu, o Pirkime nedalyvavusių asmenų nuomonės dėl Pirkimo sąlygų aiškinimo, yra subjektyvios neįrodo jokių bylai reikšmingų aplinkybių.

8.       Taigi, net ir vertinant Pirkimo sąlygas aiškumo aspektu, teismas padarė išvadą, jog jos buvo pakankamai aiškios, o ieškovės nurodytos aplinkybės apie šių sąlygų išdėstymą dalyje, skirtoje aprašyti būsimus statybos darbus, apie išdėstymo formatą ir pan., galėtų būti vertinamos tik kaip neesminiai netikslumai, neturintys įtakos Pirkimo sąlygų aiškumui.

9.       Ieškovės teiginius apie proteguojamą tiekėją teismas vertino kaip deklaratyvius, be to, ji tokių teiginių pretenzijoje nekėlė.

10.       Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė pripažįsta, kad aptariamos Pirkimo sąlygos yra susijusios su reikalavimais darbams ir jų aprašymu, t. y. susijusios su Pirkimo objektu, todėl atsakovė neturėjo teisės prašyti ieškovės pateikti jos kartu su pasiūlymu nepateiktus dokumentus.

III. Apeliacinio skundo argumentai

11.       Ieškovė UAB „HSC Baltic“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus:

11.1.                      Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas įteisino perkančiųjų organizacijų teisę nustatyti reikalavimus tiekėjų pasiūlymui bet kurioje pirkimo sąlygų vietoje, bet kokiu būdu ir bet kokia teisiškai ydinga terminologija ir tokiu būdu iš pirkimo pašalinti nepageidaujamus tiekėjus.

11.2.                      Poziciją, jog ginčo dokumentai turėjo būti pateikti su pasiūlymu teismas motyvavo tik pažodiniu Pirkimo sąlygų aiškinimu. Tuo tarpu sisteminė situacijos analizė leidžia pagrįstai teigti, kad šie dokumentai turėjo būti pateikti ne su pasiūlymu, o vykdant Pirkimo sutartį. Pirma, Pirkimo sąlygų 3 priedas „Užsakovo reikalavimai“ yra skirtas apibrėžti Pirkimo objektą, jo apimtį ir sutarties vykdymo reikalavimus ir nenustato reikalavimų pasiūlymų pateikimui. Antra, pačių dokumentų turinys liudija, kad tai yra įprastiniai statybos proceso metu rengiami dokumentai. Trečia, Pirkimo sąlygose nebuvo nustatyta šių dokumentų atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams įvertinimo tvarka.

11.3.                      Atsakovė proteguoja tiekėją UAB „Infes“, kuris yra susijęs su anksčiau Filharmonijos II korpuso rekonstrukciją vykdžiusia UAB „LitCon“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Pireka“).

11.4.                      Į bylą išvadai duoti turėtų būti įtraukta Viešųjų pirkimų tarnyba. Taip pat teismas turėtų išreikalauti iš atsakovės sprendimus, kurie buvo priimti Pirkime dėl tiekėjų UAB „Infes“ ir UAB „Irdaiva“ pasiūlymų atitikties Pirkimo sąlygoms ir šių tiekėjų su pasiūlymais pateiktus ginčo dokumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo

Dėl ginčo esmės

13.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija organizavo viešąjį pirkimą „Koncertinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos kultūros paskirties pastato (7.10.), Aušros Vartų g. 5, Vilniuje, Didžiosios salės tvarkybos darbų ir remonto darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 386093. Ieškovė pateikė pasiūlymą Pirkime. Skundžiamu 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu atsakovė atmetė ieškovės pasiūlymą, kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų reikalavimų, kadangi kartu su pasiūlymu ieškovė nepateikė atsakovei statybų aikštelės situacijos plano, laikinų evakuacijos planų ir gaisro gesinimo priemonių išdėstymo plano, agregatų montavimo ant stogo plano, nurodytų Pirkimo sąlygų 3 priedo „Užsakovo reikalavimai“ 2.5 p., 2.6 p., 5.23 p. Ieškovė su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu nesutinka ir, nors pripažįsta, jog minėtų dokumentų su pasiūlymu iš tiesų nepateikė, nurodo, kad Pirkimo sąlygos tokios jos pareigos nenustatė, o jei teismas pripažintų, kad nustatė – atsakovė vis tiek turėjo leisti ieškovei ištaisyti šį trūkumą. Ieškovės teigimu, atsakovė tokiu savo elgesiu proteguoja vieną iš Pirkime dalyvavusių tiekėjų. Toliau šioje nutartyje teisėjų kolegija plačiau pasisakys dėl šių ieškovės apeliacinio skundo argumentų.

14.       Remiantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 ir 2 dalimis, perkančiajai organizacijai nustatyta pareiga užtikrinti, kad vykdant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

15.       Perkančiosios organizacijos, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų ir laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, jog šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Tik taip veikdamos perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015). Viešųjų pirkimų efektyvumas ir racionalus lėšų naudojimas, be kita ko, užtikrinamas pirkimo sąlygose tinkamai įtvirtinant pirkimo objekto ir tiekėjų pajėgumo reikalavimus. Tai savo ruožtu reiškia, kad viešojo pirkimo sąlygos turi būti suformuluotos taip, kad jų pritaikymas pirkimo procedūrose leistų perkančiajai organizacijai nupirkti objektą, atitinkantį tikruosius poreikius, bei įsitikinti šį objektą pasiūliusių tiekėjų pajėgumu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

16.       Apeliaciniame skunde, ginčydama pareigą pateikti aptariamus dokumentus kartu su pasiūlymu, ieškovė nurodo, jog konkreti šių sąlygų įtvirtinimo vieta (Pirkimo sąlygų 3 priedas „Užsakovo reikalavimai“), aptariamų dokumentų paskirtis bei taisyklių jiems įvertinti nenustatymas rodo, jog šie dokumentai teiktini tik Pirkimo sutarties vykdymo metu ir tik Pirkimą laimėjusio subjekto, o ne visų potencialių dalyvių. Įvertinusi bylos medžiagą bei ginčui aktualią teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos ieškovės argumentus vertina kaip nepagrįstus.

17.       Kasacinio teismo praktikoje dėl pirkimo sąlygų turinio nuosekliai pabrėžiama, kad pirkimo sąlygos privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas; pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas; kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017).

18.       Šiuo atveju perkančioji organizacija aptariamus reikalavimus nustatė Pirkimo sąlygų 3 priede, pavadinimu „Užsakovo reikalavimai“. Kaip teisingai nagrinėjamu atveju nurodė pirmosios instancijos teismas, teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo kurioje konkrečiai pirkimo dokumentų dalyje ir kokiame formate turi būti numatytos sąlygos dėl tiekėjų pasiūlymo formos, turinio, dėl kartu su pasiūlymu pateikiamų dokumentų ir pan. Vien tai, kad šiame priede vartojamos sąvokos „užsakovas“, „rangovas“ nereiškia, jog jame išimtinai pateikiama informacija skirta tik Pirkimą laimėjusiam tiekėjui, kadangi su visa Pirkimo apimtimi ir dokumentais tiekėjai turi susipažinti prieš pateikdami pasiūlymą ir ne tik dėl to, kad tinkamai apskaičiuotų Pirkimo kainą, bet ir kad pateiktų visiškai Pirkimo sąlygas atitinkantį pasiūlymą. Ir nors Pirkimo sąlygų VI skyriuje „Pasiūlymų rengimas, pateikimas ir keitimas“ nėra tiesiogiai numatyta, jog Pirkimo sąlygų 3 priede yra nustatyti reikalavimai pateikiamam pasiūlymui, būtent jo 6.12.1.7 p. nurodyta, jog tiekėjo pasiūlymą, be kita ko, sudaro ir „kita konkurso sąlygose prašoma informacija ir (ar) dokumentai.“ Akivaizdu, jog ginčo dokumentai patenka į šią sąvoką.

19.       Apeliantės argumentas, jog aptariami dokumentai yra įprastiniai statybos metu rengiami dokumentai nepašalina galimybės šių dokumentų prašyti tiekėjo jau pasiūlymo pateikimo stadijoje, jei nėra įrodyta, kad jie yra pertekliniai, neproporcingi ar pan., ko šiuo atveju ir nėra.

20.       Ieškovė taip pat nurodo, kad Pirkimo sąlygose nebuvo nustatyta tvarka, kaip bus vertinamas aptariamų dokumentų atitikimas Pirkimo sąlygoms – kada jie bus laikomi jas atitinkančiais ir kada ne. Kaip minėta, perkančioji organizacija turi pareigą įsitikinti tiekėjų sumanymų įgyvendinti Pirkimo sutartį realumu dar prieš jos sudarymą, todėl galimos yra visos proporcingos priemonės. Pirkimo sąlygų 6 priede „Pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo tvarka“ įtvirtinta, jog pateikti pasiūlymai vertinami, be kita ko, ir pagal darbų atlikimo laiką (kriterijus T1). Vertinant pagal šį kriterijų perkančioji organizacija įvertina tiekėjo pateiktą darbų atlikimo grafiką ir darbų vykdymo aprašymą, kurie bus laikomi neatitinkančiais reikalavimų, jei juose bus pateikta ne visa aptariamo Pirkimo sąlygų 6 priedo 3 punkte numatyta informacija, arba iš pateiktos informacijos yra akivaizdu, kad per tiekėjo siūlomą terminą darbų jis neįvykdys. Iš to galima spręsti, jog ginčo dokumentų vertinimo tvarka Pirkimo sąlygose visgi yra numatyta.

21.       Ieškovė iš esmės neneigia aplinkybės, jog buvo susipažinusi su aptariamu Pirkimo sąlygų priedu. Todėl ji turėjo matyti ir jame nustatytus reikalavimus pateikti ginčo dokumentus kartu su pasiūlymu, tačiau jokių klausimų dėl to, kaip suprantamas žodis „pasiūlymas“ iki pateikiant savo pasiūlymą perkančiajai organizacijai nekėlė, nekvestionavo nei tokio atsakovės pasirinkimo, nei pačių sąlygų teisingumo.

22.       Atsižvelgus į nurodytus argumentus teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, jog atsakovės sprendimas įtvirtinti ginčo reikalavimus Pirkimo sąlygų 3 priede „Užsakovo reikalavimai“ yra pagrįstas bei proporcingas, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas įteisino perkančiųjų organizacijų teisę nustatyti reikalavimus tiekėjų pasiūlymui bet kurioje pirkimo sąlygų vietoje, bet kokiu būdu ir bet kokia teisiškai ydinga terminologija.

23.       Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodo, kad teismui visgi pripažinus, jog ginčo dokumentai turėjo būti pateikti su pasiūlymu, taip pat turėtų būti pripažinta, kad perkančioji organizacija turėjo pareigą leisti tiekėjai patikslinti (papildyti) savo pasiūlymą šiuos dokumentus pateikiant. Teisėjų kolegija ir su šiuo apeliantės argumentu neturi pagrindo sutikti. 

24.       VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad vadovaudamasi šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.

25.       Teismų praktikoje pripažįstama, jog pasiūlymas siaurąja prasme iš esmės reiškia tą pasiūlymo dalį, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014, 2016 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016). Atsižvelgus į ginčo dokumentų esmę – Pirkimu siekiamų įgyti darbų dalies įgyvendinimo planai – jie laikytini ieškovės pasiūlymo siaurąja prasme dalimi.

26.       Dėl pasiūlymo „siaurąja prasme“ vertinimo ir tiekėjų galimybės aiškinti (tikslinti) jo trūkumus bei atitinkamų VPĮ normų aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo praktikoje laikomasi griežtos VPĮ 39 straipsnio 1 dalies (atitinkamai ginčui aktualios VPĮ redakcijos 55 straipsnio 9 dalies) taikymo pozicijos, koreliuojančios su proporcingumo ir turinio viršenybės prieš formą principais. Pagal šią praktiką, kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą (inter alia, atsižvelgiant į dokumentų visumą) perkančiosios organizacijos negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014; 2016 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-690/2016).

27.       Šiame kontekste Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) taip pat pažymėta, kad jei perkančiosioms organizacijoms būtų leista prašyti tiekėjo, kurio pasiūlymą ji laiko neaiškiu ar neatitinkančiu techninių specifikacijų, pateikti atitinkamus paaiškinimus, tuo atveju, jei šio dalyvio pasiūlymas galiausiai būtų atrinktas, galėtų atrodyti, kad jos slaptai dėl jo derėjosi kitų tiekėjų nenaudai ir taip pažeidė tiekėjų lygiateisiškumo principą; tačiau nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas SAG ELV Slovensko, C-599/10, ECLI:EU:C:2012:191, ir jame nurodyta Teisingumo Teismo jurisprudencija).

28.       Taigi situacija, kai dalyviui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamus neaiškius pasiūlymo elementus, yra daugiau išimtinio pobūdžio, pasiūlymo trūkumai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini. Nustatytas trūkumas pirmiau nurodytų kriterijų neatitinka, kai jam ištaisyti nepakanka paprasto ūkio subjekto paaiškinimo, o reikia atskiro, gan detalaus ir tikslaus pasiūlymo patikslinimo, papildymo naujais duomenimis. Be to, pripažintina, kad nei pats trūkumas, nei jo taisymas nepasižymi objektyvumu, jei jo ištaisymo rezultatas priklauso nuo tai atliekančio subjekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015, 2016 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-690/2016).

29.       Vertinant faktines ginčo aplinkybes pagal paminėtą kasacinio teismo praktiką akivaizdu, kad ieškovė negalėtų ištaisyti nustatyto pasiūlymo neatitikimo Pirkimo sąlygoms niekaip kitaip, kaip tik pateikdama naujus dokumentus, jos pasiūlymą iš neatitinkančio Pirkimo sąlygų padarančius galimai jas atitinkančiu. Tokia situacija neatitiktų nei skaidrumo, nei proporcingumo principų, dėl ko laikytina, jog perkančioji organizacija pagrįstai neprašė ieškovės patikslinti jos pasiūlymą.

30.       Skunde ieškovė taip pat pateikia argumentus apie atsakovės elgesio motyvus – siekį, jog Pirkimo sąlygas atitinkantį pasiūlymą pateiktų tik vienas jos remiamas tiekėjas – UAB „Infes“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ir čia pritaria skundžiamame pirmosios instancijoms teismo sprendime padarytoms išvadoms, jog tokių savo argumentų ieškovė ikiteisminėje ginčo stadijoje nekėlė, todėl negali jais remtis ir teisme. Be to, šie argumentai yra deklaratyvūs, nepateikti iš esmės jokie juos pagrindžiantys įrodymai.

Dėl apeliantės procesinių prašymų

31.       Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat prašė išreikalauti iš atsakovės sprendimus, kurie ginčo Pirkime buvo priimti dėl UAB „Infes“ ir UAB „Irdaiva“ pasiūlymų atitikties Pirkimo sąlygoms, taip pat išreikalauti iš atsakovės UAB „Infes“ ir UAB „Irdaiva“ Pirkime pateiktus statybų aikštelės situacijos planą, laikinų evakuacijos planų ir gaisro gesinimo priemonių išdėstymo planą bei agregatų montavimo ant stogo planą. Teisėjų kolegijos vertinimu, neegzistuoja pagrindas tenkinti šį ieškovės prašymą, nes nagrinėjama civilinė byla nėra susijusi su kitų tiekėjų pateiktų pasiūlymų vertinimu.

32.       Taip pat ieškovė prašė teismo įtraukti į bylą Viešųjų pirkimų tarnybą. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šis prašymas apeliacinės instancijos teisme taip pat nėra tikslingas, kadangi Viešųjų pirkimų tarnybos išvada teismui bet kokiu atveju nėra privaloma ir vertinama visų byloje esančių įrodymų kontekste. Šiuo atveju byloje pakanka įrodymų, pagrindžiančių atsakovės priimto sprendimo teisėtumą.

Dėl procesinės bylos baigties

33.       Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešųjų pirkimų teisinius santykius, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

35.       Atsižvelgus į priimamą procesinį sprendimą (apeliacinis skundas atmetamas), ieškovės UAB „HSC Baltic“ patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Teisėjai                                                                         Marius Bajoras

Rasa Gudžiūnienė

Kazys Kailiūnas