Administracinė byla Nr.1-2588-423/2015
Proceso Nr. 3-62-3-00383-2015-6
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugpjūčio 31 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,
sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,
dalyvaujant pareiškėjui G. K. ,
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
n u s t a t ė :
Pareiškėjas G. K. savo skundu prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 5-6).
Pareiškėjas skunde nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2014-10-02 iki skundo padavimo teismui dienos - 2015-03-25 neteisėtai buvo apribota jo laisvė, kadangi laisvės atėmimo bausmės sąlygos Marijampolės pataisos namuose neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų. Minėtu laikotarpiu pareiškėjas atliko bausmę Marijampolės pataisos namų baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 18, kurioje nebuvo užtikrintas tinkamas dieninis apšvietimas, natūralus dienos apšvietimas, naktinio apšvietimo visiškai nebuvo, kameroje šaltuoju metų laiku buvo labai šalta, tvyrojo drėgmė, neveikė ventiliacija, dienos šviesą užstojo lauko 5 metrų aukščio betoninė tvora, kuri nuo langų buvo 1 metro atstumu. Atsakovas nesilaikė Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai", Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė didelę neturtinę žalą, kuri turi būti įvertinta pinigais, t.y. jis patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sumažėjo pasitikėjimas savimi ir bendravimo galimybės, jaučiasi prislėgtas, sutriko sveikata, pablogėjo regėjimas, pasidarė dirglus. Prašė skundą tenkinti.
Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime į skundą (b.l. 28-31) nurodė, jog pareiškėjas nuo 2014-10-22 už įvairius nusižengimus atlieka bausmę uždaros zonos kamerų tipo patalpoje Nr. 18. Marijampolės pataisos namus nuolat tikrina Marijampolės visuomenės sveikatos centro specialistai. 2012-2014 metais kameroje Nr. 18 pažeidimų nenustatyta. 2015-02-24 patikrinus kamerą Nr. 18 buvo nustatyti nežymūs higienos normų neatitikimai ir duotas terminas jiems pašalinti. 2015-04-27 buvo atlikta grįžtamoji visuomenės sveikatos saugos kontrolė, kuri konstatavo, jog visi įpareigojimai yra įvykdyti, trūkumų nenustatyta. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginančios jo buvimą pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečiais faktais pagrįstų duomenų, kad Marijampolės pataisos namai nesilaikė teisės normų reikalavimų. Prašė skundą atmesti.
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 18 nuo 2014-10-02 iki skundo padavimo teismui dienos – 2015-03-25.
ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad jam nebuvo užtikrintas tinkamas dieninis apšvietimas, natūralus dienos apšvietimas, naktinio apšvietimo visiškai nebuvo, kameroje šaltuoju metų laiku buvo labai šalta, tvyrojo drėgmė, neveikė ventiliacija, dienos šviesą užstojo lauko 5 metrų aukščio betoninė tvora, kuri nuo langų buvo 1 metro atstumu. Tačiau atsižvelgtina į LVAT suformuotą teisminę praktiką, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Iš to seka, kad vien teiginys, jog netinkamas apšvietimas, drėgmė ar šaltis sukėlė dvasinius išgyvenimus, nežmoniškas, antisanitarines sąlygas neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Šiuo atveju, ABTĮ normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumą“, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir, ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją).
Pataisos namų bausmės atlikimo patalpų dirbtinio ir natūralaus apšvietimo, šiluminės aplinkos ir santykinės oro drėgmės normas reglamentuoja 2010-03-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 22 ir 26 punktai. Paminėtoje higienos normoje numatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2015-03-03 raštas Nr. 5D-437 patvirtina, kad pagal laboratorijos 2015-02-25 Dirbtinio apšvietimo tyrimo protokolą Nr. F-K-A-84 18 baudos izoliatorius kameroje nustatyta dirbtinė apšvieta patalpos viduryje 167+-26,45 1x (neatitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimo); ant staliuko – 234+-37,15 1x (atitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimus). Pagal 2015-02-25 laboratorijos Natūralaus apšvietimo tyrimo protokolą Nr. F-K-NA-8 18 baudos izoliatoriaus kameroje natūralios apšvietos koeficientas 0,037+- 0,0217 % (neatitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimų), tačiau HN 76:2010 2 punkte nurodyta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taip pat pagal 2015-02-25 laboratorijos Šiluminės aplinkos tyrimo protokolą Nr. F-K-M-80 18 baudos izoliatoriaus kameroje nustatyta oro temperatūra 17,0/17,1+- 0,14o C mažesnė už reglamentuotą HN 76:2010 26 punkte (norma šaltuoju metų laiku 18-22oC), nustatyta santykinė oro drėgmė 52,4/53,1+- 0,95/0,95% atitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimus (norma šaltuoju metų laiku 35-60% ) (b.l. 8-9). 2015-04-27 buvo atlikta grįžtamoji visuomenės sveikatos saugos kontrolė, kuri konstatavo, jog visi įpareigojimai yra įvykdyti, trūkumų nenustatyta (b.l. 36-37). Taigi, laikotarpiu nuo 2015-02-25 iki 2015-03-25 (iki skundo padavimo teismui dienos (b.l. 14), t. y. 1 mėn. pareiškėjas atliko bausmę sąlygomis, kurios neatitiko Higienos normos HN 76:2010 22 ir 26 punktų reikalavimų - 18 baudos izoliatoriaus kameroje dirbtinės apšvieta ir natūralus apšvietimas bei oro temperatūra buvo mažesnė nei nustatyta teisės aktuose.
Byloje nėra įrodymų, kad kitu pareiškėjo nurodytu laikotarpiu (nuo 2014-10-02 iki 2015-02-24) baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 18 nebuvo užtikrintas tinkamas dieninis apšvietimas, natūralus dienos apšvietimas, naktinio apšvietimo visiškai nebuvo, kameroje šaltuoju metų laiku buvo labai šalta, tvyrojo drėgmė, neveikė ventiliacija. Tokių duomenų pareiškėjas teismui nepateikė, o Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2015-06-17 raštas Nr. 5D-1121 (b.l. 56-57) bei 2015-07-16 raštas Nr. 5D-1312 (b.l. 58-59), kuriuose nurodomi tikrinimų, atliktų 2015-06-10 bei 2015-07-09 rezultatai, nelaikytini objektyviais ir patikimais įrodymais šioje byloje, kadangi šios bylos ginčo laikotarpis yra nuo 2014-10-02 iki 2015-03-25. Taip pat pateiktas 2003-12-23 Marijampolės pataisos namų baudos izoliatoriaus remonto ir 80 vietų areštinės įrengimo I-ojo statybos etapo pripažinimo tinkamu naudoti aktas patvirtina, kad pataisos namų baudos izoliatorius ir areštinė atitinka nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti (b.l. 38-41).
Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo atžvilgiu bausmės atlikimo sąlygos buvo pažeidžiančios Konvencijos 3 straipsnio nuostatas. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Priešingai Psichologinės tarnybos specialisto pažymoje (b.l. 42) nurodyta, jog pareiškėjas yra labai stiprios nervų sistemos, šiek tiek padidėjęs psichotiškumo lygis, nuostatos tvirtos, linkęs nesilaikyti vidaus tvarkos taisyklių, jas nuolat pažeidinėja, vyrauja asocialaus elgesio nuostatos, toleruoja jėgą, nekontroliuoja emocijų ir elgesio, save vertina neadekvačiai, yra demonstratyvaus elgesio, kelia gan aukštus reikalavimus aplinkai, tačiau sau yra nuolaidus, nesavikritiškas. Pareiškėjui būdingas neadekvatus situacijos vertinimas, demonstratyvus elgesys, asocialios vertybių sistemos, savitvardos problemos. Byloje nėra duomenų, kad pataisos namuose pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Minėtų aplinkybių visuma, ypač atsižvelgiant į tai, kad nustatytos normos pažeidimas buvo nežymus, truko labai trumpą laiką - 1 mėnesį, suteikia pagrindo konstatuoti, kad šios aplinkybės realiai negalėjo sukelti pareiškėjui tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias galima būtų įvardinti kaip nežmoniškas kalinimo sąlygas, bendravimo galimybių sumažėjimą, asmens žeminimą, kankinimą ir, kad tai būtų pakankamas pagrindas reikalauti neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, atlyginimo.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 (Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai nurodė, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Dėl šių aplinkybių pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 1 p. teisėja
n u s p r e n d ė :
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Asta Urbonienė