Civilinė byla Nr. e2A-1644-230/2019

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04893-2018-5

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.4.; 2.6.16.8.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. V. ir A. V. prevencinį ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl uždraudimo nutraukti valstybinės žemės nuomos mokestį bei atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį ieškovams S. V. ir A. V. dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių ir dalies įsakymo pripažinimo negaliojančiais bei įpareigojimo atlaisvinti žemės sklypą, trečiasis asmuo – Kauno miesto savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovai S. V. ir A. V. ieškinyje teismo prašė uždrausti atsakovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Kauno miesto skyriui vienašališkai nutraukti 2011 m. birželio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-144 (su vėlesniais pakeitimais) ir 2011 m. birželio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-145 (su vėlesniais pakeitimais) NŽT Kauno miesto skyriaus 2018 m. vasario 12 d. rašte Nr. 8SD- (14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodytais pagrindais, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad nesutinka su atsakovės nurodytu sutarties nutraukimo pagrindu, kad jų nuomojame sklype nėra savarankiškai funkcionuojančių statinių, kadangi automobilių stovėjimo aikštelė turi aiškią funkcinę paskirtį bei apibrėžtą naudojimo būdą (automobilių stovėjimas ir saugojimas), yra tinkamai įrengta ir pritaikyta šiai paskirčiai, nėra naudojama kaip kitų pagrindinių statinių priklausinys (aptarnaujantis objektas), todėl negali būti laikoma, kad automobilių stovėjimo aikštelė nėra savarankiškai funkcionuojantis statinys ir tokiam statiniui eksploatuoti sklypas nereikalingas. Be to, aikštelė su jai tarnaujančiais priklausiniais tokia, kokia yra šiai dienai, 2011 metais sudarant nuomos sutartis buvo laikoma savarankiškai funkcionuojančiu statiniu. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad sklypas ne tik buvo išnuomotas aikštelės eksploatavimui, tačiau netgi buvo suformuotas būtent tuo tikslu, kad jame galėtų būti eksploatuojama aikštelė. Tai reiškia, kad atsakovė, 2011 metais sudarydama nuomos sutartis, pripažino ir konstatavo, jog aikštelė yra savarankiškai funkcionuojantis statinys, kurio eksploatacijai sklypas yra būtinas. Nors NŽT savo rašte nurodė ir kitą nuomos sutarties nutraukimo pagrindą, numatytą CPK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje, t. y., kad žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, tačiau nenurodė jokių tokį sutarčių esminį pažeidimą pagrindžiančių motyvų ir nepateikė įrodymų, todėl nuomos sutarties nutraukimas negalimas ir šiuo pagrindu .

2.       Atsakovė NŽT su ieškiniu nesutiko, priešieškinyje prašė: 1) pripažinti negaliojančiomis 2011 m. birželio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-I44 ir 2011 m. birželio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-145; 2) pripažinti negaliojančiu NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-646 „Dėl valstybinės žemės sklypo Raudondvario pl. 234A kadastro duomenų patikslinimo ir nuomos (Kauno m.)“ 2 punktą; 3) įpareigoti ieškovus per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 1,0206 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Raudondvario pl. 234A, Kaune, pašalinant kelią (gatvę)-automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Raudondvario pl. 234A, Kaune, ir pateikti duomenis VĮ Registrų centro Kauno filialui, kad daiktinės teisės, visi juridiniai faktai, susiję su šiais nekilnojamaisiais objektais, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Atsakovė nurodė, kad nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, jog ieškovai statinius naudoja pagal paskirtį, ar kad nuomos sutarčių sudarymo metu jie buvo naudojami. Patikrinimo metu nustatyta, kad ieškovams priklausantys statiniai nėra savarankiškai funkcionuojantys, yra apleisti, inžinerinės paskirties, be to, neužima viso žemės sklypo ploto, todėl nuomos sutartys negalėjo būti sudarytos.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, uždraudė atsakovei NŽT, atstovaujamai NŽT Kauno miesto skyriaus, vienašališkai nutraukti 2011 m. birželio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-144 (su vėlesniais pakeitimais) ir 2011 m. birželio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-145 (su vėlesniais pakeitimais) NŽT Kauno miesto skyriaus 2018 m. vasario 12 d. rašte Nr. 8SD- (14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodytu pagrindu – valstybinės žemės sklypai, kuriuose yra tik kelias (gatvė)-automobilių stovėjimo aikštelė negali būti nuomojami ar parduodami ne aukciono tvarka arba suteikiama teisė jais naudotis kitais pagrindais, kitos ieškinio dalies netenkino, priteisė iš atsakovės NŽT ieškovams S. V. ir A. V. po 50,85 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4.       Teismas nustatė, žemės sklypas, esantis Raudondvario pl. 234A, Kaune, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Šiame žemės sklype yra II grupės nesudėtingasis statinys – kelias (gatvė)-automobilių stovėjimo aikštelė (aikštelė b1, bordiūrai b2, tvora t1, apšvietimas e1, e2, e3, e4, valymo įrengimai v1, v2, d1, d2, d3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2011 m. birželio 28 d. NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-646 statinių savininkams UAB „Veba“ ir S. V. buvo išnuomotos sklypo dalys. 2011 m. birželio 28 d. su UAB „Veba“ ir ieškove S. V. 9 metų terminui buvo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. 8SŽM-144 ir 8SŽM-145. Skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-697 buvo nustatytos žemės sklypo dalys statinių bendraturčiams: S. V. – 0,7144 ha, A. V. - 0,3062 ha. 2014 m. rugpjūčio 13 d. skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-736 nuomos sutartis Nr. 8SŽM-145 buvo pakeista, pakeičiant nuomininką UAB „Veba“ naujuoju nuomininku A. V.. Skyrius 2018 m. vasario 12 d. raštu Nr. 8SD-645-(14.8.125 E.) pranešė žemės sklypo nuomininkams apie tai, kad vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi, Taisyklių 28 punktu ir Nutarimo 2.12 papunkčiu, 2011 m. birželio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-144 (su vėlesniais pakeitimais) ir 2011 m. birželio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-J45 (su vėlesniais pakeitimais) bus nutrauktos vienašališkai, suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo.

5.       Teismas nustatė, kad ieškovams išnuomotame valstybinės žemės sklype nėra jokio kito pagrindinio daikto, kuriam tarnautų ieškovams priklausanti aikštelė ir kurio priklausiniu ši aikštelė galėtų būti laikoma. Nekilnojamojo turto registre registruota aikštelės pagrindinė naudojimo paskirtis – kelių (gatvių). Nekilnojamojo turto duomenų bylos Nr. 44/35675 duomenimis aikštelėje įrengti kiti jai tarnaujantys priklausiniai – inžineriniai statiniai: bordiūrai, tvora, apšvietimo atramos, šviestuvai, valymo įrenginiai (latakas, šuliniai, vamzdžiai, sėsdintuvai, tepalų gaudyklė). Iš Nekilnojamojo turto duomenų byloje Nr. 44/35675 esančio aikštelės projekto genplano matyti, jog aikštelės paskirtis buvo sunkiasvorio transporto laikymas ir saugojimas (buvo numatoma joje statyti 56 vnt. ZIL MMZ, 36 vnt. ZIL 130-V1, 15 vnt. MAZ 554-OSP ir t. t.). Nurodyti duomenys patvirtina, kad ginčo aikštelė netarnauja jokiam pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, ji turi aiškų, apibrėžtą naudojimo pobūdį, todėl tokiam statiniui eksploatuoti galėjo ir šiuo metu gali būti be aukciono išnuomojama valstybinė žemė.

6.       Teismas pažymėjo, kad iš 2018 m. vasario 12 d. rašto Nr. 8SD-645-(14.8.125 E.) turinio nenustatyta, jog atsakovė ketino nutraukti nuomos sutartis, sudarytas su ieškovais, tuo pagrindu, kad jie naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį arba jos iš viso nenaudoja. Priešieškiniu reikalaujama ne nutraukti nuomos sutartis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, o pripažinti jas negaliojančiomis nuo sudarymo momento dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Tuo tarpu prevenciniu ieškiniu ieškovai reikalauja uždrausti atsakovei nutraukti nuomos sutartis būtent minėtame atsakovės rašte nurodytais pagrindais. Todėl, teismo vertinimu, sklypo nenaudojimo pagal paskirtį aplinkybė, net jei tokia ir būtų nustatyta, pati savaime nesudaro pagrindo atmesti ieškovų reikalavimus. Kita vertus, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad išnuomotas žemės sklypas bei jame esanti aikštelė vis dėlto buvo naudojamas pagal paskirtį – joje buvo statomos ir saugomos transporto priemonės.

7.       Teismas sprendė, kad nuomos sutarčių nutraukimas atsakovės 2018 m. vasario 12 d. rašte Nr. 8SD-645-(14.8.125 E.) nurodytu pagrindu (valstybinės žemės sklypai, kuriuose yra tik kelias (gatvė)-automobilių stovėjimo aikštelė negali būti nuomojami ar parduodami ne aukciono tvarka arba suteikiama teisė jais naudotis kitais pagrindais) būtų neteisėtas veiksmas. Nutraukus nuomos sutartis šiuo pagrindu, ieškovų, kaip statinio savininkų, teisės naudotis šiuo pastatu būtų apribotos, jie būtų priversti ginčyti tokį atsakovės sprendimą teisme, dėl to patirtų bylinėjimosi išlaidų, laiko sąnaudų, t. y. patirtų žalos. Ieškovai, reikšdami prevencinį ieškinį, siekia pašalinti žalos grėsmę, todėl teismas konstatavo, kad byloje nustatytos visos sąlygos ieškovų prevenciniam ieškiniui tenkinti.

8.       Priešieškinį teismas atmetė, kadangi nenustatė, kad atsakovės ginčijami valstybinės žemės nuomos sandoriai prieštarautų imperatyvioms teisės normoms, o atsakovės nurodomą aplinkybę, kad aikštelė žemės sklypo nuomos termino eigoje nebuvo naudojama pagal paskirtį, nepripažino pagrindu pripažinti nuomos sutartis negaliojančiomis, nes jos šiuo pagrindu tik galėtų būti nutrauktos CK 6.654 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, o tokio reikalavimo atsakovė nepareiškė. 

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu atsakovė NŽT prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovų ieškinys. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Teismas sprendė, kad NŽT 2018 m. vasario 12 d. raštas 8SD-645-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo atsakovė informavo ieškovus, kad „vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi, Taisyklių 28 punktu ir Nutarimo 2.12 papunkčiu, 2011 m. birželio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-144 (su vėlesniais pakeitimais) ir 2011 m. birželio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-145 (su vėlesniais pakeitimais) bus nutrauktos vienašališkai suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo“ yra taip pat pranešimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo ne tik nurodytu pagrindu, bet ir tuo pagrindu, kad „valstybinės žemės sklypai, kuriuose yra tik kelias (gatvė)-automobilių stovėjimo aikštelė negali būti nuomojami ar parduodami ne aukciono tvarka arba suteikiama teisė jais naudotis kitais pagrindais“.

1.2.       Atsakovė NŽT 2018 m. vasario 12 d. rašte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė rašto teisinį dalyką – CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalis, kuriuo remiantis informavo ieškovus, kad praėjus dviem mėnesiams nutrauks valstybinės žemės nuomos sutartis, tačiau teismas rašto teisiniu dalyku laikė ir NŽT nuomonę dėl tokio pobūdžio sandorio negalimumo, laikydamas tai rašto teisiniu dalyku.

1.3.       Teismas savo iniciatyva praplėtė prevencinį ieškinį papildydamas NŽT nurodytą 2018 m. vasario 12 d. rašto 8SD-645-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ teisinį dalyką, savarankišku teisiniu dalyku laikydamas NŽT nuomonę dėl sandorio negalimumo.

1.4.       Teismas, tenkindamas prevencinį ieškinį, kuriuo buvo prašoma: „uždrausti atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui vienašališkai nutraukti 2011-06-28 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-144 (su vėlesniais pakeitimais) ir 2011-06-28 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-145 (su vėlesniais pakeitimais) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2018-02-12 rašte Nr. 8SD-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodytais pagrindais“ turėjo ne praplėsti ieškinio dalyką, o atmesti nurodydamas, kad netinkamai suformuluotas reikalavimas.

10.       Ieškovai S. V. ir A. V. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Skundžiamame rašte atsakovė tiesiogiai nurodė, kad nuomos sutartys nutraukiamos todėl, kad ginčo sklype nestovi jokie savarankiškai funkcionuojantys statiniai, dėl ko sprendime teismas šį nuomos sutarčių nutraukimo pagrindą paneigė.

2.2.       Atsakovė skundžiamame rašte tiesiogiai nurodydama, kad nuomos sutartys nutrauktinos todėl, jog sklype neva nėra savarankiškai funkcionuojančių statinių, apibrėžė ginčo ribas ir privertė ieškovus kreiptis į teismą ginčijant raštą visais jame nurodytais pagrindais.

2.3.       Tiek iš ieškinio motyvų, tiek iš reikalavimų aiškiai matyti, kad ieškovai savo ieškinį grindė tuo, jog rašte nepagrįstai teigiama, kad sklype esantys statiniai neturi funkcinio savarankiškumo. Rašte nurodytos teisės normos, kurias atsakovė teigia esant vieninteliu pagrindu nutraukti nuomos sutartis, nesaisto teismo ir neeliminuoja rašte tiesiogiai nurodyto dar vieno nuomos sutarčių nutraukimo pagrindo – sklype esančių statinių funkcinio savarankiškumo nebuvimo.

2.4.       Atsakovė, neginčydama sprendimo dalies, kuria atmestas priešieškinis, patvirtina, kad teismas sprendimu pagrįstai konstatavo, jog sklype esantys statiniai yra savarankiškai funkcionuojantys ir sklypas ieškovams išnuomotas teisėtai, dėl ko nuomos sutartys nei nutrauktinos, nei laikytinos negaliojančiomis.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12.       Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, esantis Raudondvario pl. 234A, Kaune, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, valstybinę žemę patikėjimo teise valdo NŽT (e. b. t. 2, b. l. 61). Šiame žemės sklype yra II grupės nesudėtingasis statinys – kelias (gatvė)-automobilių stovėjimo aikštelė (aikštelė b1, bordiūrai b2, tvora t1, apšvietimas e1, e2, e3, e4, valymo įrengimai v1, v2, d1, d2, d3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklauso ieškovams S. V. ir S. V. (e. b. t. 2, b. l. 99-100). 2011 m. birželio 28 d. NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-646 tuometiniams statinių savininkams UAB „Veba“ ir S. V. buvo išnuomotos sklypo dalys (e. b. t. 1, b. l. 25-26). 2011 m. birželio 28 d. su UAB „Veba“ ir ieškove S. V. 9 metų terminui buvo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. 8SŽM-144 ir 8SŽM-145 (e. b. t. 1, b. l. 28-32). 2014 m. rugpjūčio 13 d. skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-736 nuomos sutartis Nr. 8SŽM-145 buvo pakeista, pakeičiant nuomininką UAB „Veba“ naujuoju nuomininku A. V. (e. b. t. 1, b. l. 71). Skyrius 2018 m. vasario 12 d. raštu Nr. 8SD-645-(14.8.125 E.) pranešė žemės sklypo nuomininkams apie tai, kad vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi, Taisyklių 28 punktu ir Nutarimo 2.12 papunkčiu, 2011 m. birželio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-144 (su vėlesniais pakeitimais) ir 2011 m. birželio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-J45 (su vėlesniais pakeitimais) bus nutrauktos vienašališkai, suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo (e. b. t. 1, b. l. 10-11).

13.       Ieškovai S. V. ir S. V. būtent dėl atsakovės jiems pateikto 2018 m. vasario 12 d. rašto, siekdami išvengti galimai atsirasiančios žalos, byloje pareiškė prevencinį ieškinį, kuriuo prašė uždrausti atsakovei NŽT Kauno miesto skyriui vienašališkai nutraukti 2011 m. birželio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-144 (su vėlesniais pakeitimais) ir 2011 m. birželio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-145 (su vėlesniais pakeitimais) NŽT Kauno miesto skyriaus 2018 m. vasario 12 d. rašte Nr. 8SD-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodytais pagrindais.

14.       Pirmosios instancijos teismas atsakovės skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, uždraudė atsakovei NŽT, atstovaujamai NŽT Kauno miesto skyriaus, vienašališkai nutraukti 2011 m. birželio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-144 (su vėlesniais pakeitimais) ir 2011 m. birželio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-145 (su vėlesniais pakeitimais) NŽT Kauno miesto skyriaus 2018 m. vasario 12 d. rašte Nr. 8SD- (14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodytu pagrindu – valstybinės žemės sklypai, kuriuose yra tik kelias (gatvė)-automobilių stovėjimo aikštelė negali būti nuomojami ar parduodami ne aukciono tvarka arba suteikiama teisė jais naudotis kitais pagrindais, kitos ieškinio dalies netenkino.

15.       Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo iš dalies patenkinti ieškovų reikalavimai, ir prašo šioje dalyje ieškinį taip pat atmesti. Apeliacinį skundą faktiškai grindžia pirmosios instancijos teismo padarytais procesiniais pažeidimais, teismui viršijus ieškovų pareikšto reikalavimo ribas. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino tuo pagrindu, kuris nebuvo nurodytas atsakovės rašte ieškovams dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių vienašališko nutraukimo.    

Dėl ieškovų pareikšto reikalavimo apimties ir bylos nagrinėjimo ribų

16.       CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus.

17.       Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010).

18.       Asmens nurodyti ieškinio pagrindas ir dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, todėl teismas, prieš priimdamas sprendimą, vadovaudamasis proceso normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 185 ir kiti straipsniai) bei jas aiškinant suformuota teismine praktika, įvertina byloje surinktus įrodymus ir konstatuoja, kurios ieškinio pagrindu nurodytos ir ginčui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Taigi teismas privalo išaiškinti visas ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes ir spręsti, ar jos reikšmingos ginčui išspręsti ir kiek reikšmingos; teismas negali tenkinti (atmesti) ieškinio kitu, nei nurodė ieškovas, faktiniu pagrindu.

19.       Dėl to teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

20.       Procesinio ginčo, kilusio apeliacinės instancijos teisme, esmę sudaro aplinkybių, ar ieškovai, pareikšdami ieškinio reikalavimus, juos grindė NŽT Kauno miesto skyriaus 2018 m. vasario 12 d. rašte Nr. 8SD-645-(14.8.125 E.) nurodytu valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindu, kad valstybinės žemės sklypai, kuriuose yra tik kelias (gatvė)-automobilių stovėjimo aikštelė, negali būti nuomojami ar parduodami ne aukciono tvarka arba suteikiama teisė jais naudotis kitais pagrindais ir ar toks pagrindas minėtame atsakovo rašte buvo nurodytas.

21.       Apeliantė ginčija, kad toks valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindas NŽT Kauno miesto skyriaus 2018 m. vasario 12 d. rašte Nr. 8SD-645-(14.8.125 E.) buvo nurodytas, ir teigia, kad rašte valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pagrindai apibrėžti tik teisiniais pagrindais, o būtent remiantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi, kuriuose nutraukimo pagrindu yra nustatytas žemės naudojimas ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Atsakovės nuomone, teismas nurodytą raštą dėl nuomos sutarčių nutraukimo nepagrįstai laikė ir pranešimu dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo sprendime įvardintu pagrindu, t. y. dėl to, kad valstybinės žemės sklypai, kuriuose yra tik kelias (gatvė)-automobilių stovėjimo aikštelė, negali būti nuomojami ar parduodami ne aukciono tvarka arba suteikiama teisė jais naudotis kitais pagrindais.  

22.       Tačiau NŽT Kauno miesto skyriaus 2018 m. vasario 12 d. rašte Nr. 8SD-645-(14.8.125 E.) aiškiai nurodyta, kad „galiojantis teisinis reglamentavimas nesuteikia teisės be aukciono nuomotis (pirkti) valstybinės žemės sklypus, kurie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais laikinais statiniais, inžineriniais tinklais bei neturinčiais aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniais, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas) ir todėl, Kauno miesto skyriaus nuomone, valstybinės žemės sklypai, kuriuose yra tik kelias (gatvė)-automobilių stovėjimo aikštelė negali būti nuomojami ar parduodami ne aukciono tvarka arba suteikiama teisė jais naudotis kitais pagrindais. Įvertinus tai, kas išdėstyta, Kauno miesto skyriaus nuomone, valstybinės žemės nuomos sutartys nutrauktinos, o Jūsų prašymai dėl pardavimo netenkintini.“  Taigi šiame rašte aiškiai nurodytas šis valstybinės žemės nuomos nutraukimo pagrindas ir ieškovai pareikšdami reikalavimą uždrausti atsakovei NŽT Kauno miesto skyriui vienašališkai nutraukti 2011 m. birželio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-144 (su vėlesniais pakeitimais) ir 2011 m. birželio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-145 (su vėlesniais pakeitimais) NŽT Kauno miesto skyriaus 2018 m. vasario 12 d. rašte Nr. 8SD- (14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodytais pagrindais, pareiškė reikalavimą ir aukščiau nurodytu pagrindu.

23.       Todėl pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovų reikalavimą NŽT Kauno miesto skyriaus 2018 m. vasario 12 d. rašte Nr. 8SD-645-(14.8.125 E.) nurodytu valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pagrindu, kad valstybinės žemės sklypai, kuriuose yra tik kelias (gatvė)-automobilių stovėjimo aikštelė, negali būti nuomojami ar parduodami ne aukciono tvarka arba suteikiama teisė jais naudotis kitais pagrindais, neperžengė pareikšto reikalavimo ribų.  

24.       Pažymėtina, kad NŽT Kauno miesto skyrius 2018 m. vasario 12 d. rašte Nr. 8SD-645-(14.8.125 E.) tarp nurodytų teisinių sutarčių nutraukimo pagrindų nurodė ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 28 punktą, kuris pagrindžia atsakovės rašte nurodytą ir teismo patenkintos ieškovų reikalavimo dalies pagrindą.

25.       Todėl teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad teismas savo iniciatyva praplėtė prevencinį ieškinį papildydamas NŽT nurodytą 2018 m. vasario 12 d. rašto 8SD-645-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ teisinį dalyką, savarankišku teisiniu dalyku laikydamas NŽT nuomonę dėl sandorio negalimumo ir turėjo tokį reikalavimą atmesti kaip netinkamai suformuluotą.

26.       Kaip nurodyta, būtent tik pats asmuo (ieškovas) sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Tai, kad atsakovė ieškovams pateiktame rašte dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo nurodė ir pagrindą, dėl kurio valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryti faktiškai negalima, neatima iš ieškovų teisės gintis nuo gresiančios grėsmės atsakovei ketinant nutraukti nuomos sutartis šiuo pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuomos sutarčių nutraukimas atsakovės 2018 m. vasario 12 d. rašte Nr. 8SD-645-(14.8.125 E.) nurodytu pagrindu (kad valstybinės žemės sklypai, kuriuose yra tik kelias (gatvė)-automobilių stovėjimo aikštelė negali būti nuomojami ar parduodami ne aukciono tvarka arba suteikiama teisė jais naudotis kitais pagrindais) būtų neteisėtas veiksmas. Nutraukus nuomos sutartis šiuo pagrindu, ieškovų, kaip statinio savininkų, teisės naudotis šiuo pastatu būtų apribotos, jie būtų priversti ginčyti tokį atsakovės sprendimą teisme, dėl to patirtų bylinėjimosi išlaidų, laiko sąnaudų, t. y. patirtų žalos. Todėl teismas pagrįstai tenkino šią prevencinio ieškinio dalį, o ne atmetė, kaip netinkamai suformuluotą.

27.       Nors pati atsakovė vėliau net pareiškė priešieškinį dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis tuo pačiu pagrindu, t. y. dėl jų sudarymo negalimumo todėl, kad ieškovams nuosavybės teise priklausantys statiniai neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio, tačiau tai nepaneigia jos turėto ketinimo nutraukti nuomos sutartis šiuo pagrindu, ką ji nurodė savo rašte ieškovams. Pažymėtina, kad atsakovės priešieškinis buvo atmestas, o atsakovė šios sprendimo dalies neskundžia, t. y. faktiškai pripažįsta, kad nėra aplinkybių, dėl kurių ieškovams priklausantys statiniai neturi funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo.  

28.       Taigi apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų peržengęs pareikšto reikalavimo ribas ir dėl to būtų neteisingai išnagrinėta byla, kitų sprendimo negaliojimo pagrindų, išskyrus aptartąjį, atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

      Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                         Marius Bartninkas

Nijolia Indreikienė

Izolda Nėnienė