Administracinė byla Nr. A-261-791/2009

                                                                Procesinio sprendimo kategorija 15.5; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant Ilonai Kovger ,

dalyvaujant Uždarosios akcinės bendrovės „Daimanta“ atstovams Dainiui Abramavičiui ir advokatui Daliui Vaitekūnui, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovei Valentinai Lemežienei, Panevėžio teritorinės muitinės atstovei Raimondai Dzelzienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Uždarosios akcinės bendrovės „Daimanta“ ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Daimanta“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Panevėžio teritorinei muitinei, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinei, R. S., K. G., A. B. ir R. P., dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja UAB „Daimanta“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 900 000 Lt pareiškėjos neturtinei žalai atlyginti, bei priteisti atstovavimo išlaidas pareiškėjos naudai.

Pareiškėja nurodė, jog bendrovei „Daimanta“ atsirado tokios neigiamos pasekmės kaip dalykinės reputacijos ženklus pablogėjimas rinkoje, nestabili pareiškėjos finansinė būklė, prarasta galimybė įsitvirtinti krovinių pervežimo rinkoje lyginant su konkurentais, nuolatinių klientų praradimas ir galimybės plėsti klientų ratą ženklus sumažėjimas bei neaiški pareiškėjo įsitvirtinimo rinkoje ateities galimybė. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjai dydžio nustatymo klausimą, turėtų atsižvelgti ir į padarytos turtinės žalos dydį, kuris yra ženklus.

Paaiškino, kad 2007 m. lapkričio 5 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-6870-15/2007 pagal pareiškėjos skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiąsias suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Panevėžio teritorinei muitinei, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinei, R. S., K. G., A. B. ir R. P. dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kuriuo nusprendė patenkinti pareiškėjos UAB „Daimanta“ skundą iš dalies ir iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Muitinės departamento priteisti pareiškėjos UAB „Daimanta“ naudai 237 653, 77 Lt žalą.

Pažymėjo, kad įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta, jog pareiškėjai TIR procedūros vykdytojo leidimas buvo panaikintas dėl valstybės tarnautojų neteisėtų veiksmų, t. y. priežastinės ryšys tarp neteisėtų valstybės tarnautojų veiksmų ir TIR procedūros vykdytojo leidimo pareiškėjai panaikinimo jau yra nustatytas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, sprendžiant turtinės žalos atlyginimo reikalavimą dėl tokių valstybės tarnautojų veiksmų. Dėl valstybės tarnautojų neteisėtų veiksmų, t. y. dėl to, kad jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus šie darbuotojai turėjo veikti, kas jau yra konstatuota sprendimu, suponavusių TIR procedūros vykdytojo leidimo panaikinimą, pareiškėjai atsirado neturtinė žala.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės departamento, su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad spręsti apie tariamos neturtinės žalos padarymą viešojo administravimo subjekto aktu, kuris yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, negalima. Tuo atveju, jei pareiškėja būtų nesutikusi su 2003 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. 1L-17.16-28 bei 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 1L-17.16-17, ji turėjo teisę juos apskųsti. Tačiau to nepadarė, todėl Muitinės departamentas negali ginčyti jų teisėtumo. Pažymėjo ir tai, kad TIR procedūros vykdytojo leidimo galiojimo sustabdymą įtakojo ne valstybės pareigūnų neteisėti veiksmai, o paties pareiškėjos padaryti bei TIR procedūros vykdytojo leidimų išdavimo ir panaikinimo komiteto sprendimuose konstatuoti pažeidimai. Pabrėžė, jog nėra jokio ryšio tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų (konstatuotų Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 17 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-257-2004 m.) ir tariamai padarytos neturtinės žalos. Nusikalstami muitinės bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų veiksmai neturėjo jokios įtakos sprendimui sustabdyti TIR procedūros vykdytojo leidimo galiojimą. Pareiškėjos minimos aplinkybės, kaip dalykinės reputacijos pablogėjimas rinkoje, nestabili pareiškėjo finansinė būklė, prarasta galimybė įsitvirtinti krovinių pervežimo rinkoje lyginant su konkurentais, nuolatinių klientų praradimas bei neaiški pareiškėjos įsitvirtinimo rinkoje ateities galimybė galėjo atsirasti tik dėl pačios pareiškėjos padarytų pažeidimų. Nėra jokio pagrindo, net jei jos ir egzistuotų, pripažinti šias aplinkybes kaip neturtinę žalą, tariamai padarytos neturtinės žalos dydis yra niekuo nepagrįstas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu pareiškėjos UAB „Daimanta“ skundą patenkino iš dalies – iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prieteisė UAB „Daimanta“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 100 000 Lt neturtinės žalos. Kitoje dalyje skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad turtinė ar neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK nustatyta tvarka (6.245 - 6.250, 6.271 straipsniai).        CK 6.246-6.249 straipsniuose nustatytos sąlygos, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), įpareigoto asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Deliktinė (t. y. dėl žalos atsirandanti) atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių. CK 6.271 straipsnyje yra nustatytos sąlygos, būtinos atsirasti atsakomybei už žalą, padarytą valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Pagal šio straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatas, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šios įstatymo normos prasme sąvoka „aktas“ (CK 6.271 straipsnio 3 dalis) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadinasi, pagal CK 6.246-6.249 straipsnių, CK 6.271 straipsnio nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Atitinkamo viešojo administravimo subjekto veiksmai galėtų būti pripažinti neteisėtais tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atitinkamos valdžios institucijos darbuotojai neįvykdė atitinkamais (konkrečiais) teisės aktais jiems priskirtų funkcijų, arba veikė ne taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo srityje pagal tuos teisės aktus ir tai tiesiogiai darė įtaką asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžė, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja inter alia tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimu priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento, bendrovės „Daimanta“ naudai 237 653,77 Lt turtinę žalą.  Teismas sprendime konstatavo muitinės pareigūnų neteisėtus veiksmus, jų kaltę dėl nurodytų veiksmų, pareiškėjai padarytą žalą  ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos (adm. byla Nr. I-6870-15/2007). Šioje byloje pareiškėja jai padarytą žalą taip pat kildina iš nusikalstamų pareigūnų veiksmų, kurie konstatuoti teismų sprendimais (Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 17 d. nuosprendžiu (Baudž. byla Nr. 1-257 ir Panevėžio apygardos teismo 2005 m. spalio 17 d. nuosprendžiu (Baudž. byla Nr.1-86-134/2005). Šie teismų sprendimai yra įsiteisėję, šioje byloje turi prejudicinę reikšmę.

Teismas atmetė muitinės departamento argumentus, kad TIR procedūros vykdytojo leidimo galiojimo sustabdymą įtakojo ne valstybės pareigūnų veiksmai, o pareiškėjos padaryti bei TIR procedūros vykdytojo leidimo išdavimo ir panaikinimo komiteto sprendimuose konstatuoti pažeidimai. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 5 d. sprendime pažymėjo, kad Kauno teritorinė muitinė 2003 m. spalio 7 d. pateikė bendrovei pranešimą Nr. 14KP-22 apie TIR procedūros pažeidimus, kuriame nurodė, kad pareiškėja vykdydama vežimą su TIR knygele Nr. DX40017198, apgaulės būdu, užbaigė TIR procedūrą,        t. y. į paskirties įstaigą atgabenti tik krovinio dokumentai, o krovinys neteisėtai iškrautas Lietuvos teritorijoje. Kauno teritorinė muitinė 2003 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 3KM18125 įregistravo 32 605 Lt skolą muitinei pastarasis ją ir 1 344 Lt delspinigių sumokėjo. Taip pat teismas pažymėjo, kad  laikotarpiu nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2005 m. lapkričio 1 d. gabendama krovinius be TIR knygelių, lyginant su laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2004 m spalio 1 d. kada kroviniai buvo pervežami su TIR knygelėmis, atlikdama vieną pervežimą, patirdavo 1 622,21 Lt nuostolių. Laikotarpiu nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2005 m. lapkričio 1 d. pareiškėja neturėdama TIR knygelių atliko 293 krovinių pervežimus, todėl patyrė 475 307,53 Lt nuostolių,  tačiau šie nuostoliai atsirado ir dėl pačios pareiškėjos kaltės. Teismas konstatavo, kad melagingų duomenų įrašymas į TIR ir CRM dokumentus lėmė neteisėti bei nusikalstami valstybės tarnautojų veiksmai, taip pat ir trečiojo asmens R. P. nusikalstami veiksmai. Vadinasi, tarp neteisėtų muitinės pareigūnų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšis (CK 6.247), taip pat teismas pažymėjo, kad dalis kaltės tenka pareiškėjai.

Muitinės departamentas yra viešojo administravimo subjektas, todėl jis privalo atlyginti asmeniui už savo  neteisėtus veiksmus padarytą žalą. Turtinė žala pareiškėjai atlyginta, tačiau ji turi teisę reikalauti ir neturtinės žalos atlyginimo, kurios dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto.

Teismas nustatė, kad bendrovei buvo sustabdytas TIR procedūros vykdytojo leidimas, vėliau jis buvo atstatytas. Šio leidimo sustabdymas ir atstatymas tiesiogiai susijęs su muitinės pareigūnų neteisėtais veiksmais. Šis klausimas viešai buvo svarstomas Lietuvos nacionalinėje vežėjų automobiliais asociacijoje, t. y. apie šiuos sprendimus sužinojo bendrovės konkurentai, kai kurios įmonės atsisakė pareiškėjos paslaugų, kadangi bendrovė neturėjo leidimo pagal tarptautinio krovinių gabenimo sistemą, bendrovė negalėjo pasinaudoti kredito įstaigų paslaugomis, vyko ilgi vieši teismo procesai.

Teismas pažymėjo, kad tarp neteisėtos Institucijos (Muitinės departamento) veikos (nusikalstamų veikų), pareiškėja patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Įvertinus pareiškėjai padarytos žalos pobūdį, pasekmes, taip pat atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), teismas konstatavo, kad reikalaujama pinigų suma (900 000 Lt) yra akivaizdžiai per didelė. Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala pareiškėjai atlyginta, dalis kaltės dėl muitinių procedūrų vykdymo tenka  ir pareiškėjai,  todėl reikalaujamą neturtinę žalą teismas mažino iki 100 000 Lt.

Teismas atmetė pareiškėjos reikalavimą atlyginti teismo išlaidas, kadangi ji nepateikė raštiško prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

III.

Pareiškėja UAB „Daimanta“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti pilnai.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nustatant neturtinės žalos dydį būtina įvertinti, kad žala buvo padaryta nusikalstamais muitinės pareigūnų veiksmais, t. y. tiesiogine tyčia, kuri yra konstatuota įsiteisėjusiais Vilniaus ir Panevėžio apygardos teismų nuosprendžiais. Taip pat svarbi aplinkybė yra tai, kad žala kilo faktiškai nuo 2003 m. lapkričio 7 d., kai Kauno teritorinė muitinė pateikė pareiškėjui pranešimą Nr. 14KP-22 apie TIR procedūros pažeidimus, kuriame nurodė, kad pareiškėja, vykdydama vežimą su TIR knygele Nr. DX40017198, apgaulės būdu užbaigė TIR procedūrą. Muitinės pareigūnų neteisėtais veiksmais sukeltos pasekmės tęsiasi iki šios dienos, 2008 m. rugpjūčio        5 d. AB DnB NORD banko raštas Nr. 30-91-143-6266 patvirtina, kad pareiškėjos sąskaitos areštas neatšauktas iki šios dienos, t.y. daugiau kaip 4 metus, ir neaišku ar pareiškėjai pavyks atstatyti dalykinę reputaciją, įsitvirtinti rinkoje taip kaip jis būtų įsitvirtinęs, jeigu nebūtų neteisėtų muitinės pareigūnų veiksmų.

2. Teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje (adm. byla Nr. A-442-330-08), išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad „kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis adm. byloje          Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad reputacijos pablogėjimas nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

3. Administracinėje byloje surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjos dalykinės reputacijos ir kitų pasekmių, sukeltų nusikalstamais muitinės pareigūnų veiksmais, tęstinumą, intensyvumą bei pareiškėjo pažeistų vertybių, t. y. dalykinės reputacijos bei finansinės būklės, pobūdžio reikšmingumą.

4. Atsižvelgiant į pareiškėjai padarytos turtinės žalos dydį, t. y. 475307,53 Lt, prašomas teismo priteisti neturtinės žalos dydis yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės departamento, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimu konstatavo, kad žala atsirado kaip dėl UAB „Daimanta“ taip ir dėl valstybės pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, teismas pripažino, kad UAB „Daimanta“, kaip TIR procedūros vykdytojo leidimo turėtoja, neužtikrino tinkama TIR knygelės panaudojimą. Esminis dalykas dėl kuo panaikintas TIR procedūros vykdytojo leidimas yra UAB „Daimanta“, kaip TIR knygelės turėtojos, veiksmai, neužtikrinę tinkamą TIR procedūros vykdytojo pareigų atlikimą ir TIR knygelės panaudojimą. TIR procedūros vykdytojų leidimo išdavimo komiteto sprendimai sustabdyti pareiškėjos TIR procedūros vykdytojo leidimo galiojimą susietas ne tik su valstybės pareigūnų veiksmai, bet ir todėl, kad buvo padaryti ir muitų teisės aktų pažeidimai, pvz., susieti su skolos muitinei atsiradimu. Šių aktų UAB „Deimanta“ neskundė. Todėl TIR procedūros vykdytojo leidimo panaikinimą negalima sieti su neturtine žala.

2. Lietuvos Respublikos teisės aktai įtvirtina gynybos mechanizmus tais atvejais, kai buvo pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija. Tam, kad būtų galima pasinaudoti šia teise, reikia įvertinti keletą aplinkybių, leidžiančių nustatyti, ar iš tiesų buvo pažeista juridinio asmens dalykinę reputaciją. Įmonės dalykinė reputacija suprantama kaip įmonės geras vardas, teigiamas jos veiklos rezultatas ir požiūris visuomenėje.

Neturtinės žalos atlyginimas gali būti taikomas tik esant visoms šioms sąlygoms: a) žinių atskleidimo faktas; b) faktas, jog paskleistos žinios yra apie juridinį asmenį; c) faktas, jog paskleistos žinios pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją; d) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės.

3. Žinių paskleidimu yra laikomas tam tikros žinios, sudarančios informaciją apie konkrečią įmonę, pranešimas arba perdavimas vienam, keletui arba neapibrėžtam skaičiui asmenų. Tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimas nėra jos pranešimas asmeniui, su kuriuo jos yra susijusios.

4. Bet koks Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ narių veiklos aptarimas (svarstymas) šioje asociacijoje negali būti laikytinas neleistinu žinių paskleidimu. Vadovaujantis Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m. TIR konvencija) 6 straipsniu TIR knygeles vežėjams išduoda garantuojanti asociacija. TIR procedūros vykdytojo leidimus išduoda ir panaikina TIR procedūros vykdytojų leidimo išdavimo komitetas, kuris sudarytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 224 „Dėl Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m. TIR konvencija) nuostatų įgyvendinimo“, į jo sudėtį įeina įvairių valstybės institucijų atstovai bei privačios įmonės - Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ - atstovai. Asociacijos pareiga tikrinti, kaip vežėjai laikosi TIR konvencijos ir kitų teisės aktų, susijusių su tarptautiniu krovinių gabenimu, reikalavimų. Visa informacija, susijusi su asocijuotų narių veikla, yra ir turi būti žinoma asociacijai „LINAVA“, todėl klausimų, susietų su TIR procedūros vykdytojo leidimo išdavimu, naudojimų, sustabdymu ir panaikinimu, svarstymas asociacijoje LINAVA“ negali būti prilygintas žinių paskleidimui.

5. Teismas nenustatė, kokios žinios yra paskleistos, ar jos yra neatitinkančios tikrovės. Teismas nenustatinėjo fakto, ar paskleistos žinios žemina pareiškėjo gerą vardą (reputaciją).

6. Žeminančiomis yra laikomos tik tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia gerą vardą (reputaciją). Turi būti klaidinga ir diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie juridinio asmens padarytą teisės, moralės arba paprotinių normų pažeidimą, nesąžiningą gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir panašiai.

7. Teismas nenustatė ar yra tikrovės neatitinkančios žinios.

8. Teismas neįvertino, kad neteisėti veiksmai buvo padaryti, kaip valstybės pareigūnų, taip ir privačių asmenų, nenurodė, kokia žalos dalis turi būti atlyginta kitų, ne valstybės pareigūnų.

9. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Pareiškėja privalo įrodyti nuostolių dydį. Bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad pareiškėja turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

10. Teismas neįvertino pateiktų dokumentų taip, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalies, 81 straipsnio, 86 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos.

Pateikti dokumentai negali būti pripažinti įrodymais neturtinei žalai pagrįsti. Dalys pateiktų dokumentų nėra legalizuoti teisės aktų nustatyta tvarka (b. 1. 34-35, 36-37, 38-39, 40-41,42-43,44-45 ir kt), paskolos sutartis (b.1.166), susitarimas dėl lizingo (b.1.160-165) neįrodo finansinės padėties pablogėjimą nes neįrodytas ryšys su TIR procedūros vykdytojo leidimo galiojimo sustabdymu.

11. Nėra aišku, kokiais kriterijais teismas vadovavosi nustatydamas neturtinės žalos dydį.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės departamento, su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad atsakovo pateiktame apeliaciniame skunde išdėstyti Muitinės departamento motyvai, taip pat ir dėl priteistos neturtinės žalos dydžio.

Pareiškėja UAB „Daimanta“ su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.  Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, kad 2007 m. lapkričio 5 d. yra nustatyti pareigūnų neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys tarp TIR procedūros leidimo netekimo, todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad TIR procedūros vykdytojo leidimo negalima sieti su neturtinės žalos atsiradimu. Pareiškėja neturtinės žalos atsiradimą kildina iš neteisėtų pareigūnų veiksmų, kurie jau yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu kaip įrodyti.

Paaiškino, kad pareiškėjos skundo teisinis pagrindas yra ne CK 2.24 straipsnis, o CK 6.271 straipsnis. Šios dvi normos yra skirtingos savo prigimtimi ir esme, vienu atveju neturtinės žalos atlyginimas siejamas su neteisėtais veiksmais paskleidžiant tikrovės neatitinkančias žinias, kitu atveju - su neteisėtais valdžios institucijų veiksmais.

Kadangi, neteisėti valdžios institucijų veiksmai, dėl kurių pareiškėjai buvo atimtas TIR procedūros vykdytojo leidimas, yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu kaip įrodyti, pareiškėja pakartotinai neįrodinėja neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, o įrodinėja likusias dvi civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas - priežastinį ryšį tarp neteisėtų valdžios institucijos veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimo bei neturtinės žalos dydį.

Pareiškėja pateikė įrodymus, patvirtinančius priežastinio ryšio egzistavimą tarp neteisėtų valdžios institucijos veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimo, taip pat patvirtinančius neturtinės žalos atsiradimo formas bei dydį. CK 6.250 straipsnio 2 numato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusią asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys neturtinės žalos pasekmes, nustatyta, kad turtinė žala padaryta kaltais nusikalstamais pareigūnų veiksmais, todėl, pareiškėjai kildinant neturinės žalos atsiradimą iš tų pačių neteisėtų veiksmų, preziumuojama, kad neturtinė žala taip pat padaryta kaltais (tyčinė kaltės forma) nusikalstamais pareigūnų veiksmais, pareiškėjai padaryta didelė turtinė žala.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinė prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad A. B. 2003 m. rugpjūčio 14 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Atsakovą, Lietuvos valstybę, atstovaujamo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė prašė patenkinti Lietuvos valstybę atstovaujamo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą ir paaiškino apeliacinio skundo argumentus.

Trečiojo suinteresuoto asmens, Panevėžio teritorinės muitinės, atstovė paaiškino, kad sutinka su Lietuvos valstybę atstovaujamo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliaciniu skundu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Apeliantai skundus grindžia tuo, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.

Remiantis šiais argumentais pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jos skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti pilnai.

Lietuvos valstybę atstovaudamas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą  ir pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą atsakovas taip pat grindžia ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą padarė procesinių pažeidimų. Vieną iš jų nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino kokią dalį neturtinės žalos padarė asmuo, kuris nėra pareigūnas, bet dalyvavo nusikaltimo padaryme su valstybės pareigūnais.

Šis apeliacinio skundo argumentas yra pagrįstas.

              Pareiškėjas skunde dėl žalos atlyginimo nurodo, kad įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta, jog pareiškėjai TIR procedūros vykdytojo leidimas buvo panaikintas dėl valstybės tarnautojų neteisėtų veiksmų ir yra nustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų valstybės tarnautojų veiksmų ir TIR procedūros vykdytojo leidimo pareiškėjai panaikinimo. Pareiškėjas nurodo, kad valdžios institucijos tarnautojų neteisėti veiksmai konstatuoti Panevėžio apygardos teismo 2005 m. spalio 17 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 17 d. nuosprendžiu. Tačiau šiais nuosprendžiais yra nuteistas ir R. P., gabenęs krovinį, kuris nėra valstybės pareigūnas. Kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atliginimas yra solidarioji skolininkų pareiga (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti skolos atlyginimo iš bet kurio skolininko. Šiuo atveju pareiškėjas pasirinko Lietuvos valstybę ir žalos atsiradimą kildina iš jos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Tačiau pagal CK 6.14 straipsnio 3 dalį skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus bendraskolius.              Muitinės departamentas, atstovaudamas Lietuvos valstybę, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesvarstė.

              ABTĮ 10 straipsniu nustatyta, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines  teises ir  pareigas,  įspėti  dėl  procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių  ir  padėti šiems asmenims  įgyvendinti   jų procesines teises. Pirmosios instancijos teismas šios pareigos neįvykdė, nors privalėjo išaiškinti pareiškėjui ir atsakovui jų teisę reikšti prašymą dėl R. P. įtraukimo į bylą atsakovu ir priklausomai nuo pareiškėjos ir atsakovo pozicijos priimti atitinkamą sprendimą. Neaptarus bendraskolio teisinės padėties galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kad būtų pašalintas padarytas pažeidimas.

              Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs procesinį pažeidimą dėl kurio yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nevertina kitų apeliacinių skundų argumentų, nes nurodytos apeliaciniame skunde aplinkybes yra bylos nagrinėjimo iš naujo dalykas.

              Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą iš naujo turi būti tinkamai nustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir prašomos priteisti žalos. Ar žala galėjo atsirasti dėl nusikalstamos veikos ar dėl TIR komiteto priimto sprendimo, kuriais buvo panaikintas TIR procedūros vykdytojo leidimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Uždarosios akcinės bendrovės „Daimanta“ ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.