Baudžiamoji byla Nr. 1S-162-350/2015

                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs UAB „V.“ generalinio direktoriaus V. M. ( toliau  - pareiškėjas) skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015-03-20 nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės 2015-02-20 nutarimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato 2015-01-27 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą A. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 183 straipsnio 2 dalį,

n u s t a t ė :

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato tyrėja 2015-01-27 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo pareiškimą dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, kadangi nepadaryta veika, turinti minėto nusikaltimo požymių.

Minėtą nutarimą pareiškėjas apskundė Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūrai, tačiau Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės 2015-02-20 nutarimu jo skundas buvo atmestas.

Nesutikdamas su prokurorės nutarimu, pareiškėjas jį apskundė Visagino miesto apylinkės teismui, tačiau skundžiama Visagino miesto apylinkės teismo 2015-03-20 nutartimi jo skundas buvo atmestas.

UAB „V.“ generalinis direktorius skundžia Visagino miesto apylinkės teismo 2015-03-20 nutartį, prašo ją panaikinti kaip nemotyvuotą ir todėl nepagrįstą.

Su skundžiama teismo nutartimi nesutinka, mano, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog buvęs UAB „V.“ direktorius A. S., atleidus jį iš bendrovės direktoriaus pareigų ir įpareigojus grąžinti bendrovės turtą, savalaikiai neperdavė bendrovei priklausančio automobilio Volvo XC60, buvo jį pasisavinęs, todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnyje požymių. Automobilis geranoriškai grąžintas nebuvo, o sugadintu akumuliatoriumi rastas bendrovei priklausančiame garaže. A. S. atliko tyčinius, sąmoningus veiksmus, kurie yra nusikalstami, savo veiksmais jis padarė žalą bendrovei, nes bendrovė negalėjo naudotis jai priklausančiu turtu.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir teismui pateiktą medžiagą, daro išvadą, jog Visagino miesto apylinkės teismo 2015-03-20 nutarties skunde nurodytais motyvais naikinti nėra pagrindo ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo skundą atsisakyta pagrįstai.

Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjas buvusio UAB „V.“ komercijos ir tiekimo direktorius A. S. veiksmuose įžvelgia nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje požymių, nes atleidus jį iš bendrovėje užimamų pareigų, pastarasis savalaikiai neperdavė bendrovei priklausančio automobilio, kuris jam buvo patikėtas einamų pareigų pagrindu.

Tačiau, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad asmeniui pagal BK 183 straipsnį inkriminuojamų veikų kvalifikavimas negali būti grindžiamas vien turto neperdavimo faktu, apie turto pasisavinimą galima spręsti tik nustačius ir įvertinus objektyviuosius ir subjektyviuosius šios veikos požymius.

BK 183 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas.

Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuoja šiuo turtu ir jį paverčia savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2014-10-28 įsakymu A. S. buvo atleistas iš  UAB „V.“ komercijos ir tiekimo direktoriaus pareigų ( b.l. 12). Po atleidimo iš jo užimamų pareigų jis atsisakė pasirašyti laikinai einančio generalinio direktoriaus pareigas I. M. įsakymą dėl tarnybinio automobilio Volvo XC60, v.n. (duomenys neskelbtini) grąžinimo į bendrovės teritoriją (b.l. 8,9). Iš A. S. paaiškinimo matyti, kad vykstant teisminiams ginčams dėl UAB „V.“ valdybos narių ir generalinio direktoriaus, jis bendrovės teisėtu vadovu laikė O. K., kuriam ir perdavė minimą automobilį (b.l. 28). Liudytojas O. K. patvirtino A. S. nurodomas aplinkybes ir paaiškino, kad A. S. automobilį jam perdavė 2014 metų lapkričio mėn. pradžioje, nuo to laiko iki jo perdavimo bendrovės mechanikui, automobilis neeksploatuojamas buvo laikomas bendrovei priklausančiame „P.“ garažų kooperatyve.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. S. neatliko jokių veiksmų, kuriais jam patikėtas didelės vertės turtas – automobilis Volvo XC60, v.n. (duomenys neskelbtini), būtų paverstas jo nuosavybe. Nors automobilis pagal byloje esantį laikinai einančio generalinio direktoriaus pareigas I. M. įsakymą nebuvo perduotas bendrovei, tačiau tai neduoda pagrindo teigti, kad A. S. minimą bendrovės turtą buvo pasisavinęs ir laikęs jį savo turtu, nes savo nesutikimą dėl automobilio perdavimo jis argumentavo teikdamas, kad minimą įsakymą priėmusio l.e. direktoriaus nelaikė teisėtu bendrovės vadovu, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad aktualiu laikotarpiu vyko teisminiai ginčiai dėl bendrovės vadovybės. Automobilis bylos duomenimis buvo perduotas O. K. ir ši aplinkybė tik patvirtina aplinkybę, kad automobilio Volvo XC60, v.n. (duomenys neskelbtini) A. S. nebuvo pasisavinęs ir subjektyviai nelaikė savo nuosavybe.

Atsižvelgdamas į teismui pateiktos medžiagos duomenis bei aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, byloje esantys duomenys akivaizdžiai rodo, kad A. S. veiksmuose nėra BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, todėl ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo skunduose nurodytų aplinkybių nepradėtas pagrįstai. Naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

n u t a r i a:

atmesti pareiškėjo UAB „V.“ generalinio direktoriaus V. M. skundą ir palikti galioti Visagino miesto apylinkės teismo 2015-03-20 nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                Algirdas Gaputis