KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Olga Šinkarenko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos (skolininkės) J. M. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. 0147/07/00042, kurioje antstolis Robertas Vaitkevičius vykdo išieškojimą išieškotojui A. S. iš skolininko L. M.,

n u s t a t ė:

Kauno apylinkės teisme 2014-08-01 gautas pareiškėjos J. M. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomojoje byloje Nr. 0147/07/00042 antstolio R. Vaitkevičiaus patvarkymų dėl lėšų ir turto (transporto priemonės) arešto vykdymą.

Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių institutas civiliniame procese turi trejopą paskirtį: užtikrinti galutinio sprendimo įvykdymą; apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus bei užkirsti kelią žalai šiems interesams (prevencinės priemonės); užtikrinti įrodymus. Taikant laikinąsias apsaugos priemones negali būti pažeistos šalių teisės ir teisėti interesai, turi būti laikomasi šalių interesų gynimo pusiausvyros, parenkant laikinųjų apsaugos priemonių rūšį ir dydį atsižvelgta į šalių ginčo santykių pobūdį. Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.

CPK 510 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad skundo padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs esant reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Vykdymo veiksmų sustabdymą įstatymas numato kaip išimtinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, be kita ko prima facie įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų.

Pagal CPK 178 straipsnį, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus tuos atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis). Pagal CPK 178 straipsnį ir CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktą pareiškėjai tenka pareiga įrodyti prašyme nurodytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktinį pagrindą, t. y., nurodyti įrodymais pagrįstas aplinkybes, patvirtinančias tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.

Iš pateikto prašymo matyti, kad pareiškėja 2014-07-31 antstoliui R. Vaitkevičiui pateikė skundą dėl šio antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais, jam priimant 2007-02-07 patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0147/07/00042 dėl pareiškėjos J. M. lėšų ir transporto priemonės arešto bei vykdymo išlaidų apskaičiavimo.

Pareiškėja prašyme nurodo, kad ginčijami antstolio 2007-02-07 patvarkymai areštuoti pareiškėjos lėšas neteisėti, nes pareiškėja niekada nebuvo skolininkė antstolio vykdomojoje byloje, tačiau iki šiol yra areštuotos jos sąskaitos. Transporto priemonę Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai 1991 metais padovanojo tėvas, kuri yra jos asmeninė nuosavybė. Ši transporto priemonė yra netransportuojama ir neturinti likutinės vertės, antstoliui areštavus jį pareiškėja negali jo išregistruoti, todėl priversta mokėti baudas policijai.

Pareiškėja nepateikė jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių prašyme nurodytas aplinkybes. Taip pat nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi antstolis pareiškėjos skundą turi išnagrinėti per penkias darbo dienas skaičiuojant nuo jo gavimo, antstoliui patvarkymu patenkinus pareiškėjos skundą, jis būtų realizuojamas savaime. Antstoliui priėmus patvarkymą, kuriuo pareiškėjos skundas atmestas, skundas su vykdomąja byla būtų persiunčiamas Kauno apylinkės teismui, kuris vykdymo veiksmus, vadovaujantis CPK 510 straipsnio 3 dalimi, gali stabdyti savo iniciatyva arba gavęs motyvuotą suinteresuoto asmens prašymą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 178 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsniu).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 str., 290-291 str.,    510 str., teismas

n u t a r i a:

Atmesti pareiškėjos J. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0147/07/00042. 

              Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                              Olga Šinkarenko