Civilinė byla Nr. eB2-574-460/2022

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00091-2019-9

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                       3.4.3.11 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. birželio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos kreditorės mažosios bendrijos (toliau - MB) „Uderna“ prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau- BUAB) „Plienas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atsakovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Plienas“, atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“ atstovė nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Adminova“, tretieji asmenys G. B., B. B., akcinė bendrovė (toliau - AB) SEB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau -VMI) prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Ladavas“.

Teismas

n u s t a t ė :

8.       Klaipėdos apygardos teisme 2021 m. gruodžio 14 d. gautas pareiškėjos kreditorės MB „Uderna“ prašymas dėl BUAB „Plienas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Pareiškėja prašo pripažinti BUAB „Plienas“ bankrotą tyčiniu, pripažinus bankrotą tyčiniu, nustatyti asmenis, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Pareiškėja MB „Uderna“ nurodė, kad nuo 1999 m. balandžio 20 d. iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „Plienas“ (įmonės) vadovas buvo G. B., o nuo 2004 m. rugsėjo 6 d. įmonės akcininkai yra G. B. (76740 vnt. arba 65 % akcijų) ir B. B. (41322 vnt. arba 35 % akcijų). Visą laikotarpį nuo finansinių sunkumų susidarymo 2009 metais iki bankroto bylos iškėlimo įmonės turtas nuolatos buvo pardavinėjamas sąmoningai nuostolingai, nuolat sąmoningai ir sistemingai buvo sudaromi itin didelio masto ir vertės nuostolingi ir / ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai bei priimami kiti itin nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai, kuriais įmonė prie bankroto buvo vedama tyčia bei buvo itin pabloginta jau nemokios įmonės būklė įmonei jau esant nemokiai ir neturint galimybių atsiskaityti su kreditoriais, buvo sudaryti šie pareiškėjui žinomi įmonei nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai. Pareiškėja MB „Uderna“ teigia, jog įmonės akcininkai 2005 m. gruodžio 2 d. priėmė sprendimą ir įmonė už 1060000 Lt (306997,22 Eur) sumą nupirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šį sklypą 2015 m. liepos 21 d. įmonė fiktyviai pardavė už 34800 Eur. Šio sklypo pardavimo sandoriu įmonei buvo padaryta net 272197,22 Eur (306997,22 Eur įsigijimo kaina - 34800 Eur pardavimo kaina = 272.197,22 Eur) žala. Įmonės akcininkai 2004 m. balandžio 27 d. priėmė sprendimą įsigyti pastatą - viešbutį su kavine, esantį adresu (duomenys neskelbtini) už 911.280 Lt (263924,93 Eur). 2011 m. lapkričio 25 d. įmonės akcininkai priėmė sprendimą turtą parduoti už 555000 Lt, t. y. net 256.280 Lt (103185,82 Eur) pigiau, nei įsigijimo kaina (911.280 Lt-555.000 Lt = 256.280 Lt). Įmonė 2012 m. sausio 5 d. pardavė šį bankui įkeistą pastatą už 555.000 Lt (160.739,11 Eur). Sutartyje buvo nurodyta šio pastato rinkos vertė 2.073.000 Lt (600.382,30 Eur). Šis pastatas buvo įkeistas AB SEB bankui pagal 2005 m. gegužės 25 d. Kreditavimo sutarties pakeitimą 1800000 Lt (521316,03 Eur) verte. Vėlesniu įkeitimu šis turtas buvo įkeistas AB SEB bankui 1035000 Lt (299.756,72 Eur) verte. Hipotekos kreditorius davė sutikima parduoti pastatą už 555000 Lt sumą, kuri net 1,86 karto mažesnė, nei vėlesnio įkeitimo bankui vertė. Hipotekos kreditorius atsisakė turto įkeitimo už 169017,61 Eur (299756,72 Eur įkeitimo vertė - 160739,11 Eur pardavimo kaina) sumą, tačiau savo reikalavimo įmonei nesumažino. Pareiškėja MB „Uderna“ pažymėjo, kad įmonė 2014 m. vasario 14 d. pardavė turėtą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šio turto rinkos vertė buvo iš viso 195900 Eur, tačiau turtas parduotas už 56475,90 Eur. Šiuo sandoriu įmonei buvo padaryta 139424,10 Eur (195900 Eur rinkos vertė - 56475,90 Eur pardavimo kaina) žala. Turtas buvo įkeistas bankui, tačiau bankas leido turtą parduoti net keletą kartų mažesne nei rinkos kaina. Įmonė 2012 m. birželio 27 d. pateikė hipotekos kreditoriui prašymą leisti parduoti 3 kotedžus ir inžinerinius tinklus, esančius adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), už 1500000  (434430,03 Eur). Tačiau įmonės kreditorių komitetas, galimai suklaidintas ir / ar paveiktas, 2015 m. birželio 22 d. priėmė įmonei ir bankui nenaudingą sprendimą šiuos kotedžus parduoti už ženkliai mažesnę 237.000 Eur kainą. Tame pačiame posėdyje buvo nuspręsta leisti parduoti sklypą Karklėje už 34800 Eur kainą. Pareiškėja MB „Uderna“ tikina, kad įmonei, suklaidinus banką ir paveikus banko darbuotoją, banko ir VLPFK balsais buvo gautas kreditorių komiteto leidimas bei 2015 m. rugpjūčio 24 d. buvo parduoti 3 kotedžai ir inžineriniai tinklai, esantys adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) už bendrą 237000 Eur kainą. Pareiškėja MB „Uderna“ aiškina, kad įmonė 2018 m. kovo 2 d., likus tik 2 dienoms iki antrojoje restruktūrizavimo byloje teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano galiojimo termino pabaigos pardavė pirkėjui O. A. pastatus ir kitą nekilnojamąjį turtą esantį adresu (duomenys neskelbtini) už 64996 Eur. Pareiškėja MB „Uderna“ nurodo, kad visas nekilnojamasis turtas ir žemės sklypo nuomos teisės buvo įkeistos bankui pagal 2005 m. gegužės 25 d. Kreditavimo sutarties pakeitimą Nr. 12-2 iš viso 1530000 Lt (1047000 Lt + 270000 Lt +164000 Lt + 2000 Lt + 47000 LT) (443.119 Eur) verte. Hipotekos kreditorius leido parduoti turtą net 6,8 karto mažesne nei įkeitimo bankui vertė kaina. Įmonė 2018 m. rugsėjo 6 d. jau pasibaigus teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano galiojimo terminui naujo restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu, be teismo leidimo pardavė bankui įkeistus pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja MB „Uderna“ pažymi, kad įmonės vadovas G. B. 2013 m. spalio 25 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 13/10/25, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Aqua centrum“ išnuomojo 600 kv. m patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (faktinis adresas (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad šią nuomos sutartį G. B. sudarė jau po 2013 m. gegužės 29 d. nutarties iškelti antrąją įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, be kreditorių žinios ir pritarimo, be patalpų įkaito turėtojo sutikimo, nesant parengto restruktūrizavimo plano ir nesuderinęs su teismo paskirta restruktūrizavimo administratore V. L., kaip buvo nustatyta 2013 m. gegužės 29 d. nutartyje iškelti antrąją įmonės restruktūrizavimo bylą. Pareiškėja MB „Uderna“ pamini, kad įmonė atliko A. partijos Klaipėdos filialui priklausančio pastato adresu (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto darbus, už kuriuos A. partija neatsiskaitė ir todėl susidarė 437982,60 Lt (126848,52 Eur) dydžio skola įmonei. A. partijos Klaipėdos filialo pirmininkas A. B. tuo pačiu metu buvo ir įmonės Jungtinės veiklos partnerio uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“, kuri faktiškai kontroliavo įmonę, prezidentas. Tačiau įmonė dėl nuostolių priteisimo iš A. B. į teismą nesikreipė, o prieš pat bankroto bylos iškėlimą, t. y. 2019 m. sausio 24 d. įmonės akcininkai priėmė sprendimą nurašyti ir nurašė itin didelės vertės debitorinius įsiskolinimus, tame tarpe ir A. partijos 126848,52 Eur dydžio skolą.

9.       Trečiasis asmuo VMI pateikė atsiliepimą į ieškinį, jo nuomone, pareiškėjo MB „Uderna“ pareiškime išdėstyti argumentai yra pagrįsti, pareiškimas yra tenkintinas. Trečiojo asmens VMI nuomone, pareiškėjo pareiškime pateikti buvusio vadovo ir akcininko G. B. bei jo sutuoktinės akcininkės B. B. veiksmai blogino bendrovės finansinę būklę, bendrovės turtas nuolatos buvo pardavinėjamas nuostolingai, sudaromi itin didelio masto ir vertės nuostolingi ir / ar ekonomiškai nenaudingi bendrovei sandoriai (bendrovės akcininkai už 34.800,00 Eur pardavė žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kurį buvo pirkę už 306997,22 Eur; už 160739,11 Eur pardavė pastatą – viešbutį su kavine, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį buvo pirkę už 263924,93 Eur, kurio rinkos vertė buvo 600382,30 Eur; pardavė turėtą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) už 56475,90 Eur, kaip rinkos vertė buvo 195900,00 Eur; pardavė pastatus ir kitą nekilnojamąjį turtą esantį adresu (duomenys neskelbtini) už 64996,00 Eur, kurio rinkos vertė buvo 236167 Eur; pastatus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), už 50567,00 Eur, kurio rinkos vertė buvo 276600 Eur; 2019 m. vasario 14 d. bendrovė akcininkei B. B. pardavė įmonei priklausančias ir bankui įkeistas komercines patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), už 81800 Eur, kurių rinkos vertė buvo 140.829 Eur; 2016 m. kovo 31 d. akcininkai priėmė sprendimą nurašyti UAB „Betono technologijos“ debitorinį įsiskolinimą 228240,89 Eur sumai, šios įmonės akcininkai taip pat yra G. B. ir B. B., taip pat buvo nurašyta ir kitos susijusios įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Gebos ekostatyba“ skola 3314,71 Eur sumai, o taip pat bendrovė pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliu – CK) 6.9301 str. nuostatas restruktūrizavimo proceso metu atsiskaitė su pasirinktais susijusiais ir nesusijusiais kreditoriais ir kt.) rodo, kad buvo sąmoningai didinamas BUAB „Plienas“ nemokumas, siekiant išvengti ar žymiai apsunkinti atsiskaitymą su kreditoriais.

10.       Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, su juo nesutiko. Nurodo, kad pareiškėja pareiškimu prašo pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu bei nustatyti asmenis, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Vykdydamas teismo įpareigojimą pareiškėja pateikė 2021 m. gruodžio 15 d. pareiškimą, kuriuo atsakingais dėl bendrovės tyčinio bankroto nurodo G. B., B. B., banką ir uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“. Pareiškėja įrodinėja, jog prie bankroto bendrovė buvo privesta tyčiniais veiksmais, atliktais iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ), todėl sutinka su pareiškėjos pozicija, kad šiems veiksmams vertinti tyčinio bankroto kontekste taikytinas veiksmų atlikimo metu galiojęs Įmonių bankroto įstatymas (toliau ir ĮBĮ). Teigia, jog pareiškėja pareiškime daug dėmesio skiria įrodinėdama bendrovės faktinį nemokumą nuo 2009 m. ir / ar 2011 m., tačiau pastarieji pareiškėjos samprotavimai apie bendrovės nemokumą atmestini vadovaujantis įsiteisėjusiomis teismo nutartimis. Trečiasis asmuo AB SEB teigia, kad 2011 m. sausio 7 d. nutartimi bendrovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau nustatytu laiku nebuvo pateiktas restruktūrizavimo planas, todėl 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi restruktūrizavimo byla buvo nutraukta. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. sausio 24 d. nutartimi iškėlė bendrovei restruktūrizavimo bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartį panaikino ir perdavė bendrovei restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiškimą dėl bendrovei restruktūrizavimo bylos iškėlimo atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 3 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir perdavė restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi bendrovei iškėlė restruktūrizavimo bylą. 2013 m. rugpjūčio 14 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi 2013 m. rugpjūčio 14 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi, galutine ir privaloma visiems, nusprendė, kad bendrovė „<...>turi finansinių sunkumų ir nėra nutraukęs veiklos, t. y. atitinka ĮRĮ 4 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytas restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas“. Tuo pagrindu pareiškėjos visi samprotavimai ir argumentai, susiję su įmonės nemokumo būsena nuo 2009 m. ar 2011 m. turi būti atmesti, kadangi prieštarauja įsiteisėjusiems teismo sprendimams ir juose nustatytiems prejudiciniams faktams. Pasisakydamas dėl AB SEB banko vaidmens bendrovės restruktūrizavimo procese trečiasis asmuo AB SEB pamini, kad bankas restruktūrizavimo proceso metu buvo vienas kreditorių, kreditorių susirinkimo išrinktų kreditorių komiteto narių. Bankas priimdavo sprendimus, kurie buvo paremti įmonės restruktūrizavimo planu, t. y. visi sprendimai dėl įmonės turto realizavimo spręsti kreditorių komitete atitinka restruktūrizavimo plano, jo pakeitimo sprendinius. Atmestini pareiškėjos samprotavimai apie bendrovės vadovo sąsajas su banko darbuotoja ir tariamas „sąmokslo teorijas“. Pažymi, kad banko darbuotoja atstovavo banką jai suteiktų pavedimų apimtyje. Nėra pagrindo nustatyti, kad banko atstovo veiksmai būtų atlikti viršijus įgaliojimus ar pažeidžiant teisės aktus. Tokių įrodymų nepateikia ir pareiškėja. Vertindamas pareiškime minimų sandorių atžvilgiu priimtus sprendimus bankas pažymi, kad jie priimti pagal teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą, kurį taip pat patvirtinto kreditorių susirinkimas. Pažymi, kad bankas nėra ir nebuvo pareiškėjo nurodomų sandorių dalyvis bei neturi net teisės sekti, kam perleidžia kredito gavėjo turėto turto pirkėjai įsigytą turtą. Banko nuomone, negalima kaltinti asmenį pareigų neatlikimu, jei tokios pareigos jam nenumatytos teisės aktuose bei iš esmės net draudžiamas tokių veiksmų įgyvendinimas. Atmeta pareiškėjos samprotavimus, kuriais ji motyvuoja savo pareiškimą dėl banko pripažinimo bendrovės dalyviu, kadangi bankas yra bendrovės kreditorius, kaip teisiškai nepagrįstus. Trečiasis asmuo AB SEB bankas nurodo, kad yra bendrovės kreditorius, kurio prievolių įvykdymas užtikrintas tam tikromis užtikrinimo priemonės, įskaitant ir hipoteką. Tačiau kreditorius vien dėl to, kad yra kreditoriumi, netampa juridinio asmens dalyviu, nepriklausomai nuo to, kad užtikrinimo priemonės lemia pareigą juridiniam asmeniui gauti kreditoriaus sutikimą norint disponuoti hipoteka apsunkintu turtu. Priešingas vertinimas iš viso paneigtų bendrovės kreditoriaus bankroto procese institutą, nes tarsi visi kreditoriai, kurie priima sprendimus kreditorių susirinkimuose, turėtų būti laikomi įmonės dalyviais. Trečiasis asmuo AB SEB bankas, vertindamas pareiškime nurodomo turto realizavimo teisėtumą, pastebi tai, kad bendrovei priklausantis turtas realizuotas pagal restruktūrizavimo plane numatytas realizavimo kainas, kurios nustatytos atsižvelgiantį tuometinę rinkos situaciją bei patvirtintos kreditorių susirinkimo. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) nuostatas (25 straipsnis) restruktūrizavimo planą ir jo pakeitimus tvirtina kreditorių susirinkimas, kurio dalyviu buvo ir pareiškėjas. Taip pat po kreditorių susirinkimo patvirtinimo planas ar jo pakeitimai tvirtinami teismo (ĮRĮ 14 straipsnis). Taigi pareiškėja pareiškimu siekia paneigti kreditorių susirinkimų sprendimų ir teismo nutarčių teisėtumą, kurių niekada neneigė ir neginčijo įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atkreipia dėmesį į tai, kad parduodant turtą anuomet nebuvo realių galimybių žinoti turto vertės 2021 metais bei nebuvo pagrindo jo vertę nustatyti pagal 2005 metų kainas. Pareiškėja neturi pagrindo turto vertes pardavimo metu lyginti su šiandieninėmis ar hipotekos sandorių sudarymo dieną (2005 m.) ir tuo motyvuoti sandorių ekonominį nepagrįstumą. Pakartoja tai, kad sandorių ekonominis pagrįstumas nei vienam kreditorių nekėlė abejonių priimant sprendimą patvirtinti restruktūrizavimo planą ir / ar sprendimus jį parduoti. Tarp bendrovės ir banko 2011 m. vasario 10 d. buvo sudaryta Tikslinio deponavimo sutartis Nr. 041111013994- 07, pagal kurią bankas, siekdamas užtikrinti suteikto kredito grąžinimą, delspinigių, palūkanų ir įsipareigojimo mokesčio grąžinimą, atidarė bendrovės vardu sąskaitą Nr. LT08 7044 0600 0768 5361. Sutarties šalys nustatė, kad lėšos, esančios nurodytoje sąskaitoje, bei nuosavybės teisės į jas yra įkeičiamos bankui (perduodant pinigines lėšas ir nuosavybės teises į jas), o klientas (bendrovė) sutarties galiojimo metu neturi jokių teisių į finansinį užstatą, išskyrus įsipareigojimus pagal kredito sutartis vykdymą. Finansinio užtikrinimo susitarimus ir jų vykdymo ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymas (toliau – ir FUSĮ) 1 straipsnio 1 dalis. Kadangi viena iš sudarytos Tikslinio deponavimo sutarties šalių (užstato gavėjas) yra finansų įstaiga, ji (sutartis) laikytina kvalifikuota finansine sutartimi, kaip tai apibrėžta FUSĮ 2 straipsnio 22 punkte. Šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalis nustato, kad bet kokios bankroto administratoriui, likvidatoriui ar kitiems asmenims įstatymų nustatyta tvarka suteiktos teisės atsisakyti vykdyti individualias sutartis ar sandorius negali riboti mokėjimų, įsipareigojimų ar kitų teisių pagal vieną ar daugiau kvalifikuotų finansinių sutarčių, sudarytų pagal užskaitos susitarimus ar jų pagrindu, nutraukimo, panaikinimo ar įvykdymo prieš terminą ir gali būti taikomos tik sumai, gautai atlikus baigiamąją užskaitą. Šią nuostatą atitinka Tikslinio deponavimo sutarties sąlyga, jog klientui neįvykdžius įsipareigojimų pagal kredito sutartis, įskaitant, bet neapsiribojant, jei jam bus nutraukta restruktūrizavimo byla, bankas pasilieka teisę patenkinti savo reikalavimus iš finansinio užstato pirmiau už kitus bendrovės kreditorius FUSĮ nustatyta tvarka, t. y. esminis finansinio užtikrinimo susitarimo skirtumas nuo CK įtvirtintos įkeitimo sutarties yra tas, kad užstato gavėjas (kreditorius) turi teisę, skolininkui neįvykdžius finansiniu užstatu užtikrinamų finansinių įsipareigojimų, savo reikalavimą patenkinti iš finansinio užstato ar jo vertės pirmiau už kitus kreditorius. Pagal sutartį bei FUSĮ 8 straipsnio 3 dalį, banko teisė į finansinį užstatą pasibaigia tik bendrovei visiškai įvykdžius savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį arba bankui pervedus deponuotas lėšas į kliento banko sąskaitą. Toks susitarimas įsigalioja jame nustatytais terminais, nepaisant užstato davėjo ar užstato gavėjo likvidavimo procedūros ar reorganizavimo priemonių taikymo (FUSĮ 9 straipsnio 8 punktas) ir galioja iki bendrovė tinkamai įvykdys visus savo įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį. Trečiasis asmuo AB SEB bankas akcentuoja, kad pagal ĮRĮ 1 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įstatymų konkurencijos taisyklę šis įstatymas taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja FUSĮ ir Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymui. Remiantis šia ĮRĮ nuostata, finansinio užtikrinimo susitarimų vykdymui ir šiuos susitarimus galintiems sudaryti subjektams buvo nustatyta šio įstatymo nuostatų taikymo išimtis, t. y. ĮRĮ nuostatos netaikomos tais atvejais, kai jos prieštarauja FUSĮ įtvirtintam teisiniam reguliavimui. Ši nuostata inter alia reiškia tai, kad finansinio užtikrinimo susitarimo subjektams netaikomas inter alia draudimas įmonei nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos vykdyti visas iki tol neįvykdytas pinigines prievoles pagal FUSĮ 9 straipsnio 8 dalį finansinio užtikrinimo susitarimas įsigalioja jame nustatytais terminais, nepaisant užstato davėjo ar užstato gavėjo likvidavimo procedūros arba reorganizavimo priemonių taikymo. Tai reiškia, kad įvykus priverstinio vykdymo įvykiui, finansinio užstato turėtojas gali vienašališkai, nedelsdamas, be papildomų administracinių priemonių (pvz., išankstinio perspėjimo, teismo leidimo) realizuoti jam patikėtą užstatą finansinio užtikrinimo susitarime numatytais terminais ir sąlygomis, neatsižvelgdamas į pradėtas užstato davėjo restruktūrizavimo procedūras ir nepaisydamas ĮRĮ 8 straipsnio 1 punkte įtvirtinto draudimo restruktūrizuojamai įmonei vykdyti kokias nors finansines prievoles. Tai reiškia, kad kreditorių, esančių finansinio užtikrinimo susitarimų šalimis, interesai tenkinami ne taikant ĮRĮ įtvirtintas procedūras, o vadovaujantis specialaus įstatymo nuostatomis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimas byloje Nr. 135/2010).

11.       Trečiasis asmuo UAB „Ladavas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, juo su pareiškimu sutinka. Nurodo, kad bendrovės balansus pasirašė G. B. bei vyriausioji buhalterė ir patvirtina, kad bendrovės įstatinis kapitalas nuo 2017 metų neatitiko teisės aktų reikalavimų, o 2020 m. kovo 10 d. pasiekė minus 1 384 385 Eur. Kadangi bendrovės įstatinis kapitalas yra 342 380 Eur, tai nuosavas kapitalas negali būti mažesnis nei 171190 Eur. Bendrovės finansinės ataskaitos, esančios byloje, pagrindžia, kad kiekvienais metais patiriamas nuostolis buvo vis perkeliamas į kitus metus, tačiau toks perkėlimas yra draudžiamas, nes Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 59 straipsnio 10 dalies 11 punktu, įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs, kad nepaskirstytieji nuostoliai perkeliami į kitus finansinius metus, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas sudaro ne mažiau kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. G. ir B. B., bendrovės akcininkai, turėjo padengti nuostolius akcininkų įnašais bent jau iki tokio lygio, kad nuosavas kapitalas sudarytų 3/4 įstatinio kapitalo. Jeigu 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. kovo 10 d. bendrovės balanse nurodyta, kad nuosavas kapitalas sudaro minus 1 384 385 Eur, įstatinis kapitalas nepakitęs ir yra 342 380 Eur, tai reiškia, kad akcininkai turėjo įnešti bent 1 213 195 Eur akcininkų įnašų. Tokios sumos užtektų ne tik trečiojo asmens, bet ir daugumos kitų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Tuo atveju, jei bendrovės akcininkai įnašais nepadengė bendrovės nuostolių, vadovas (G. B.) pagal ABĮ 59 straipsnio reikalavimus privalėjo šaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, o akcininkai spręsti arba dėl įstatinio kapitalo mažinimo, arba dėl bendrovės likvidavimo, arba dėl pertvarkymo į kitos teisinės formos juridinį asmenį, nurodytą ABĮ 72 straipsnyje. Trečiojo asmens UAB „Ladavas“ įsitikinimu, su pareiškimu pateikti įrodymai aiškiai pagrindžia, kad bendrovė išskirtinai dėl G. B. aplaidumo „padovanojo“ A. partijos Klaipėdos miesto filialui 126 848,52 Eur (437 492,60 Lt) dydžio reikšmingą sumą be jokių neigiamų pasekmių pačiam G. B. Ypač įvertinus aplinkybę, kad A. partijos Klaipėdos miesto filialo pirmininkas A. B. yra ir jungtinės veiklos partnerio UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ prezidentas. G. B. be jokios rašytinės sutarties su A. B. susitarė dėl A. partijos Klaipėdos miesto filialui patalpų kapitalinio remonto, pusę metų šias patalpas remontavo savo lėšomis ir savo medžiagomis ir to pasėkoje bendrovė negavo jokio atlygio, nes teismai sprendė, kad A. B. sudarė rangos sutartį, peržengęs savo įgaliojimus, o A. partija tokio sandorio nepatvirtino ir nepriėmė, todėl visos neigiamos pasekmės tenka pačiai bendrovei (kurios akcininkas ir vadovas yra sandorį sudaręs G. B.). Trečiasis asmuo UAB „Ladavas“ teigia, kad patikrinus turto perdavimo aktą, kuriuo G. B. perdavė nemokumo administratorei I. K. - R. bendrovės turtą, nei infrastruktūros elementų tokiais unikaliais numeriais, nei kitaip pavadintų turto perdavimo akte nėra. Todėl galima būtų daryti išvadą, kad arba iki bankroto bylos iškėlimo šį ypatingai didelės vertės turtą, kuris nėra registruotas nekilnojamojo turto registre, G. B. kam nors perleido, arba teismai restruktūrizavimo procesuose buvo klaidinami, kad tokį bendrovė valdė ir taip rodė didesnį savo turtą, kad tik nebūtų konstatuotas realiai buvęs nemokumas. Jeigu turtas buvo perleistas be kreditorių ar teismų žinios ir leidimo, tokie veiksmai kvalifikuotini, kaip jau nemokios bendrovės turtinės padėties bloginimas, o galimai net turto pasisavinimas.

12.       BUAB „Plienas“ atstovė nemokumo administratorė UAB „Adminova“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, juo prašo teismo nuožiūra ir pagal byloje nustatytas teisines ir faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus nustačius ĮBĮ įtvirtintų tyčinių bankroto požymių visumą bei jų nulemtą įmonės nemokumą tenkinti pareiškėjos MB „Uderna“ prašymą pripažinti atsakovės BUAB „Plienas“ bankrotą tyčiniu. BUAB „Plienas“ atstovė nemokumo administratorė UAB „Adminova“ nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 7 d nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1192-253/2011 iškėlė UAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylą, kuri buvo nutraukta 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, per nustatytą terminą teismui nepateikus restruktūrizavimo plano. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-910-513/2013 vėl iškėlė UAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylą, kuri buvo nutraukta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nutartis dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo įsiteisėjo 2019 m. sausio 17 d. BUAB „Plienas“ atstovė nemokumo administratorė UAB „Adminova“ pažymi, jog Klaipėdos apygardos teismui tiek 2011 m. iškėlus pirmąją, tiek 2013 m. iškėlus antrąją restruktūrizavimo bylą įsiteisėjusios teismų nutartys dėl restruktūrizavimo bylų iškėlimo BUAB „Plienas“ turi prejudicinę galią, t. y. įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, jog aktualiais laikotarpiais (2011 - 2013 m.) UAB „Plienas“ turėjo finansinių sunkumų, tačiau nebuvo nutraukusi veiklos, t. y. atitiko ĮRĮ 4 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytas restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas, atitiko ir likusias ĮRĮ 4 straipsnio 3-5 punktuose nurodytas restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas, nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai bei neegzistavo ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodyti pagrindai atsisakyti iškelti UAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylą. UAB „Plienas“ 2011 m. buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kurią nutraukus, pakartotinai restruktūrizavimo byla buvo iškelta 2013 m. ir nutraukta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. BUAB „Plienas“ atstovė nemokumo administratorė UAB „Adminova“, pasisakydama dėl pareiškėjos prašymo dalies argumentų, susijusių su nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų įmonei nekilnojamojo turto (žemės sklypas (duomenys neskelbtini); viešbutis su kavine adresu (duomenys neskelbtini); nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini); kotedžas adresu (duomenys neskelbtini); pastatai (duomenys neskelbtini); pastatai adresu (duomenys neskelbtini)) pardavimo sandorių, sudarymu, atkreipia dėmesį į toliau nurodomas faktines ir teisines aplinkybes. Visi paminėti turto pardavimo sandoriai buvo įvykdyti esant atitinkamiems kreditorių nutarimams restruktūrizavimo byloje bei atitinkamiems restruktūrizavimo plano pakeitimams. Turto pardavimo sandorių sudarymo metu visi areštai parduodamiems nekilnojamojo turto objektams buvo panaikinti atitinkamomis Klaipėdos apygardos teismo nutartimis. Turtas (duomenys neskelbtini), buvo parduotas jau po restruktūrizavimo plano galiojimo termino pabaigos, naujo restruktūrizavimo plano projekto (kurio teismas nepatvirtino) rengimo laikotarpiu be teismo leidimo. Pabrėžia, jog turtas buvo parduodamas esant patvirtintam restruktūrizavimo planui, ką ir konstatavo Klaipėdos apygardos teismas minėtomis nutartimis <...> restruktūrizavimo procesas šiuo metu nėra pasibaigęs, todėl dėl įmonės turto disponavimo ĮRĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka sprendžia įmonės valdymo organai ir atsako už restruktūrizuojamos įmonės įsipareigojimų vykdymą. Pažymi, kad ĮRĮ nenumato, jog esant patvirtintam restruktūrizavimo planui, įmonės turto disponavimo sandoriams sudaryti būtų reikalingas teismo leidimas t. y. teismo leidimas parduoti (duomenys neskelbtini) turto pardavimo sandorio sudarymo dienai nebuvo reikalingas. BUAB „Plienas“ atstovė nemokumo administratorė UAB „Adminova“ pažymi, kad ĮRĮ 24 straipsnio 7 punkte įtvirtinta, jog restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai turi teisę apskųsti teismui kreditorių susirinkimo (komiteto) priimtus nutarimus per 14 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie šiuos nutarimus, tačiau nutarimai skundžiami nebuvo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Dėl ginčo esmės

13.       Šiuo ieškiniu pareiškėja prašo teismo pripažinti UAB „Plienas“ bankrotą tyčiniu ir siekia įrodyti, kad UAB „Plienas“ valdymo organų ir dalyvių sąmoningas blogas įmonės valdymas, sudarinėti įmonei ir kreditoriams žalingi sandoriai bei įmonės veiklą koordinavusių, kontroliavusių ir sprendimų teisę turėjusių kitų juridinių asmenų veiksmai bei neveikimas, turintys akivaizdžius masiškumo ir sistemiškumo požymius, tyčia privedė įmonę prie bankroto ir lėmė esminį nemokios įmonės padėties pabloginimą. Pareiškėjos nuomone, egzistuoja visos ĮBĮ straipsnio 20 straipsnyje nustatytos ir preziumuojamos tyčinio bankroto sąlygos.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

14.       Įmonei UAB „Plienas“ nuo 1999 m. balandžio 20 d. iki bankroto bylos jai iškėlimo (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-350-642/2020 (Nr. eB2-96-642/2022)) UAB „Plienas“ (įmonės) vadovas buvo G. B., o nuo 2004 m. rugsėjo 6 d. įmonės akcininkai yra G. B. (76.740 vnt. arba 65 procentai akcijų) ir B. B. (41.322 vnt. arba 35 procentai akcijų) (ieškinio priedas Nr. 1).

15.       UAB „Plienas“ 2011 m. sausio 7 d. buvo iškelta restruktūrizavimo byla (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-1192-253/2011), tačiau tais pačiais metais ji buvo nutraukta, kadangi UAB „Plienas“ nepavyko per teismo nustatytą terminą pateikti teismui tvirtinti restruktūrizavimo plano.

16.       UAB „Plienas“ iš naujo kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-910-513/2013 UAB „Plienas“ iškėlė restruktūrizavimo bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį paliko nepakeistą. Tačiau ir antroji restruktūrizavimo byla Nr. B2-76-513/2018 buvo nutraukta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi konstatavus, jog restruktūrizavimo planas, patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartimi ketverių metų laikotarpiui – iki 2018 m. kovo 4 d. (planas pakeistas 2015 m. balandžio 1 d., 2016 m. balandžio 22 d., 2016 m. liepos 22 d. nutartimis) yra netinkamai vykdomas ir per likusį laikotarpį, 5 mėnesius, nebus įvykdytas.

17.       Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-350-642/2020 (Nr. eB2-96-642/2022) UAB „Plienas“ iškelta bankroto byla. Minėta nutartis įsiteisėjo 2020 m. kovo 10 d.

Dėl prejudicinių faktų

18.       Teismas atkreipia dėmesį, jog civilinė byla pagal pareiškėjos MB „Uderna“ ieškinį dėl tyčinio bankroto įmonei UAB „Plienas“ iškėlimo jau kartą buvo nagrinėjama. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjos MB „Uderna“ prašymą dėl BUAB „Plienas“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

19.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi

20.       Dera pažymėti, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartyje pateikė išaiškinimus, kurie vertintini kaip prejuducinai faktai (CPK 182 straipsnio 2 punktas) ir bus taikomi nagrinėjamu atveju.

21.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartyje pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartyje, kuria UAB „Plienas“ iškelta bankroto byla, nurodyta, kad bendrovė jau 2018 metais buvo nemoki, tačiau tikslus bendrovės tapimo nemokia momentas nėra nustatytas; teismas skundžiamoje nutartyje nevertino bankrutavusios bendrovės pradelstų įsipareigojimų, netyrė bankroto byloje pareikštų finansinių reikalavimų kilmės ir atsiradimo momento, atsiskaitymo terminų, jų įvykdymo datos, nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų, kuriais ji įrodinėjo, kad bendrovė nemoki tapo ženkliai anksčiau (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties 42 punktas).

22.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartyje pažymėjo, kad atsakovės UAB Plienas“ veiksmų, atliktų iki 2013 m. gegužės 29 d., kai jai buvo iškelta antroji restruktūrizavimo byla, nėra pagrindo vertinti kaip turinčių įtakos bendrovės nemokumui, kadangi iškėlus antrąją restruktūrizavimo bylą buvo konstatuota, kad atsakovė nėra nemoki. Lietuvos apeliacinis teismas pabrėžė, jog, kita vertus, pareiškėja taip pat nurodė visą eilę sandorių, UAB „Plienas“ atliktų mokėjimų, kurie buvo sudaryti Klaipėdos apygardos teismui 2013 m. gegužės 29 d. iškėlus antrąją restruktūrizavimo bylą, taip ir pat ir po jos nutraukimo. Šių UAB „Plienas“ valdymo organų atliktų veiksmų pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, nors, kaip matyti iš nurodytos teismų praktikos, vien įmonės restruktūrizavimo procesas ir jo metu priimti atitinkami sprendimai, neturėtų būti vertinami kaip savaime paneigiantys galimybę įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties 46 punktas).

23.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartyje pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas nevertino, dėl kokių priežasčių nemokumo administratorė nesikreipė į teismą ir neginčijo konkrečių pareiškėjos nurodytų sandorių. Vien subjektyvus nemokumo administratorės konkrečių sandorių vertinimas savaime nepagrindžia jų teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties 47 punktas).

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo

24.       Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Nurodytoms išimtims taikomi ĮBĮ arba Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis).

25.       Nagrinėjamu atveju BUAB „Plienas“ bankroto procesas pradėtas dar galiojant ĮBĮ (bankroto byla iškelta 2020 m. sausio 29 d.), tačiau pareiškimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pateiktas 2021 m. gruodžio 14 d., t. y. jau galiojant JANĮ.

26.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio normos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis. ĮBĮ įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punktas). Įvertinus tai, kad  BUAB „Plienas“ akcininkų (G. B. ir B. B.) bei vadovo (G. B.) veiksmai (neveikimas), kuriais buvo įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikti iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. iki JANĮ įsigaliojimo, bei atsižvelgus į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, laikytina, kad klausimas dėl BUAB „Plienas“ bankroto pripažinimo tyčiniu spręstinas pagal iki JANĮ įsigaliojimo galiojusio ĮBĮ nuostatas (JANĮ 155 straipsnis).

Dėl nemokumo momento nustatymo

27.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-373-553/2022 (bylą nagrinėjant pirmąjį kartą) apibendrindamas motyvus konstatavo, jog tik nustačius konkretų BUAB „Plienas“ nemokumo momentą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo ir akcininkų veiksmus bei nustatyti ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar UAB „Plienas“ bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (nutarties 48 punktas).

28.       ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, o ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje reglamentuoti atvejai, kuriuos nustačius tyčinis bankrotas preziumuojamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 30 punktas).

29.       Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013;2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktą).

30.       Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

31.       Taigi, pasikartotina, jog nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą, kad būtų galima įvertinti tam tikrų veiksmų ar neveikimo įtaką įmonės bankrotui, kadangi ĮBĮ nuostatos tyčinio bankroto kriterijų taikymą visų pirma sieja su bendrovės nemokumo būkle.

32.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 7 d. nutartimi įmonei UAB „Plienas“ iškėlė pirmąją restruktūrizavimo bylą (civilinė byla Nr. B2-1192-253/2011). Minėtoje nutartyje nurodyta, jog „atsakovė turi laikinų finansinių sunkumų dėl veiklos vykdymo ir tinkamo atsiskaitymo su kreditoriais, tačiau įmonės ūkinė komercinė veikla nėra nutrūkusi, bankroto byla teismine tvarka neiškelta ir įmonė siekia išvengti bankroto“. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi restruktūrizavimo bylą nutraukė, nes per nustatytą terminą teismui nebuvo pateiktas restruktūrizavimo planas. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi UAB „Plienas“ iškėlė antrąją restruktūrizavimo bylą (civilinė byla Nr. B2-910-513/2013), kuri taip pat buvo nutraukta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-76-513/2018). Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-76-513/2018 įsiteisėjo 2019 m. sausio 17 d.

33.       Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi nutraukdamas UAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylą konstatavo, jog UAB „Plienas“ nevykdo jokios veiklos, išskyrus turimo turto pardavimą ir jo administravimą, taip pat pažymėjo, kad per visą ketverių metų restruktūrizavimo laikotarpį įmonė įvykdė mažiau nei pusę viso restruktūrizavimo plano. Šioje nutartyje teismas nustatė ir tai, jog pagal 2018 m. birželio mėn. balansą UAB „Plienas“ turtas sudaro iš viso 22964588 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 23091216 Eur, t. y. UAB „Plienas“ skolos viršijo visą įmonės turimą turtą, konstatavo, jog įmonė yra nemoki. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi, atsisakydamas atsakovei iškelti trečiąją restruktūrizavimo bylą ir iškeldamas atsakovei bankroto bylą konstatavo, jog UAB „Plienas“ jau 2018 m. buvo nemoki (CPK 12, 178 straipsniai, CPK 182 straipsnio 2 punktas) (nutarties 52 punktas).

34.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

35.       Teismas, apžvelgęs anksčiau nurodomus UAB „Plienas“ teisminius procesus, įvertinęs faktines bei bylai reikšmingas aplinkybes sprendžia, kad atsakovės finansiniai sunkumai ir negalėjimas tinkamai vykdyti savo prievolių prasidėjo vėliausiai jau nuo 2010 metų. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė nuo 2010 metų yra nutraukusi savo pagrindinę veiklą – gyvenamųjų namų statybą, taigi, apart parduodamo pastatyto / savo turto daug metų nebevykdo veiklos, generuojančios statybos sektoriaus veiklos pelną.

36.       Analizuojant įmonės balansus matyti, kad įmonė jau nuo 2009 m. veikė nuostolingai. Nors Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi iškeldamas antrąją restruktūrizavimo bylą UAB „Plienas“ (civilinė byla Nr. B2-910-513/2013) nekonstatavo įmonės nemokumo fakto, tačiau matyti, kad 2009 m. įmonė patyrė 2 045 705,22 Eur (7 063 411 Lt) nuostolių, 2010 m. patyrė 791 454,76 Eur (2 732 735 Lt) nuostolių, 2011 m. įmonė patyrė 429 489,11 Eur (1 482 940 Lt) nuostolių, 2012 m. įmonė gavo 251 647,07 Eur (868 887 Lt) pelną, 2013 m. įmonė patyrė 817 607,16 Eur (2 823 034 Lt) nuostolių, 2014 m. įmonė patyrė 357 721,27 Eur (1 235 140 Lt) nuostolių, 2015 m. įmonė patyrė 1 330 634 Eur nuostolių, 2016 m. įmonė patyrė 670 438 Eur nuostolių, 2017 m. įmonė patyrė 256 688 Eur nuostolių, 2018 m. įmonė patyrė 396 985 Eur nuostolių, 2019 m. įmonė patyrė 960 503 Eur nuostolių, 2020 m. (iki 2020 m. kovo 10 d.) įmonė patyrė 29 446 Eur nuostolių. Taigi, įmonė 2009 m. – 2020 m. iš viso patyrė apie 7 835 030 Eur nuostolių.

37.       Pagal į bankroto bylą pateiktus balansus įmonės įsipareigojimai, kurie visi 2011 m. tapo pradelsti, visada viršijo pusę į balansą įrašytos turto vertės. Įmonė 2012 m. turėjo 36 062 767 Eur vertės turto, įsipareigojimai sudarė 32 627 541 Eur (90,47 procentai turimo turto ir įsipareigojimų santykis), įmonė 2013 m. turėjo 34 811 111 Eur vertės turto, įsipareigojimai sudarė 32 193 530 Eur (92,48 procentai turimo turto ir įsipareigojimų santykis), įmonė 2014 m. turėjo 31 815 672 Eur vertės turto, įsipareigojimai sudarė 29 555 812 Eur (92,90 procentai turimo turto ir įsipareigojimų santykis), įmonė 2015 m. turėjo 29 732 627 Eur vertės turto, įsipareigojimai sudarė 28 803 401 Eur (96,87 procentai turimo turto ir įsipareigojimų santykis), įmonė 2016 m. turėjo 26 138 947 Eur vertės turto, įsipareigojimai sudarė 25 880 159 Eur (99,01 procentai turimo turto ir įsipareigojimų santykis), įmonė 2017 m. turėjo 23 832 495 Eur vertės turto, įsipareigojimai sudarė 23 829 946 Eur (99,99 procentai turimo turto ir įsipareigojimų santykis), įmonė 2018 m. turėjo 21 802 035 Eur vertės turto, įsipareigojimai sudarė 22 196 471 Eur (101,81 procentai turimo turto ir įsipareigojimų santykis), įmonė 2019 m. turėjo 19 194 274 Eur vertės turto, įsipareigojimai sudarė 20 549 213 Eur (107,06 procentai turimo turto ir įsipareigojimų santykis). Bylos duomenimis nuo 2009 metų įmonės turtas nuolatos ir ženkliai mažėjo ir sumažėjo net 21 877 098 Eur (41.013.057 Eur – 19.135.959 Eur), o įsipareigojimai sumažėjo tik 16.088.228 Eur, (36.608.572 Eur – 20.520.344 Eur) įsipareigojimų dalis nuo turto vertės padidėjo nuo 89,26 procentų iki 107,23 procentų.

38.       Bylos duomenimis per visą ketverių metų restruktūrizavimo laikotarpį (2014 – 2018 m.) UAB „Plienas“ mokėjo tik pirmosios eilės kreditorei – hipotekos kreditoriui AB SEB bankui. Tačiau ir su šiuo kreditoriumi UAB „Plienas“ neatsiskaitė taip, kaip buvo numatyta restruktūrizavimo plane, nes iki 2018 m. kovo 4 d. sumokėjo 46,99 proc. hipotekos kreditorės AB SEB banko kreditinio reikalavimo. Nustatyta ir tai, kad UAB „Plienas“, buvusi statybos įmonė, vysčiusi įvairius nekilnojamojo turto projektus, jau daugelį metų savo tiesioginės veiklos, kuri generuotų įmonės pajamas, nebevykdo. UAB „Plienas“ nebeturi nei reikiamų darbuotojų (pvz.: 2013 m., 2014 m. 2015 m. įmonėje dirbo tik 7 darbuotojai, 2016 m., 2017 m. dirbo 6 darbuotojai, nuo 2018 m. spalio 14 d. dirbo 5 darbuotojai), nei jokių techninių priemonių savo tiesioginei veiklai vykdyti (ir nenurodė, kad tai planuoja turėti). Nuostolingą atsakovės veiklą teismo posėdžio metu patvirtino ir UAB „Plienas“ generalinis direktorius G. B. paaiškindamas, kad „butai parduodami pigesnėmis kainomis“, „butai parduodami nuostolingai“ (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-350-642/2020, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, 52 punktas).

39.       Teismas, vertindamas įmonės finansinę situaciją, atsižvelgdamas į įmonės restruktūrizavimo procesus, į tai, kad iki 2013 m. įmonė teismų sprendimais nepripažinta nemokia, atsižvelgdamas į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 4 d. nutartimi pakeisdamas restruktūrizavimo administratorių bei tvirtindamas restruktūrizavimo planą ir pažymėjęs, kad „restruktūrizuojamos įmonės planas numato restruktūrizavimo tikslus ir trukmę, įmonės verslo planą restruktūrizavimo laikotarpiui, turto restruktūrizavimą, skolų restruktūrizavimą“, nuspręsdamas, jog atsakovo restruktūrizavimo planas sudaro galimybes atsakovei pilnai atsiskaityti su kreditoriais per ketverių metų laikotarpį iki 2018 m. kovo 4 d., konstatuoja, kad įmonė nemokia laikytina nuo 2014 m. gruodžio 31 d. Kaip minėta, įmonė nuo 2009 m. dirbo nuostolingai, 2011 m. įmonės įsipareigojimai tapo pradelsti, kai 2011 m. rugpjūčio 15 d. suėjo skolos terminas AB SEB bankui, įsipareigojimai nuolat didėjo, nors teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartimi ir buvo patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas, tačiau jis iš esmės vykdomas nebuvo, įmonė jau nebevykdė tiesioginės savo veiklos, tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams, neturėjo turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (CPK 12, 178, 179, 185 straipsniai).

Dėl tyčinio bankroto nustatymo

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies pagrindais tyčinio bankroto požymių

40.       Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

41.       Viena iš tokių pareigų nustatyta ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje – jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo nedelsdami pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

42.       Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, sisteminė šiame nutarties punkte aptariamų nuostatų analizė sudaro pagrindą konstatuoti, kad juridinio asmens savininkas, kaip ir vadovas, turi pareigą ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nustatytomis sąlygomis pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

43.       Įstatyme nustatytą įmonės vadovo, kuris geriausiai žino įmonės finansinę būklę ir veiklos perspektyvas, pareigą inicijuoti bankroto procesą lemia bankroto instituto paskirtis ir tikslas– įmonei tapus nemokiai, per įmanomai trumpiausią laiką pradėti bankroto procesą, kad būtų sustabdytas kreditorių skaičiaus, jų skolų didėjimas ir kiek įmanoma sumažinti kreditorių ir pačios įmonės turtiniai praradimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-219/2016 20 punktą). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018 27 punktas).

44.       Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-219/2019).

45.       Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, privalo spręsti, ar byloje nustatytas vienas arba keli ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodyti požymiai (požymių visuma) įrodo bankrutuojančios įmonės vadovo, kitų įmonės kompetentingų asmenų siekį privesti įmonę prie bankroto ir yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, taip pat ar turinčių tyčinio bankroto požymių neteisėti veiksmai nėra mažareikšmiai, kad jų padarinius, nepripažįstant bankroto tyčiniu, galima būtų pašalinti kitais įstatymo nustatytais bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų gynybos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

46.       Nagrinėjamu atveju nustačius, kad bendrovė nuo 2009 m. faktiškai nebevykdė veiklos, nuo 2009 m. įmonė dirbo nuostolingai, nors 2013 m. įmonei ir buvo iškelta restruktūrizavimo byla, bendrovės vadovas ir / ar akcininkas, jau žinodamas (-i) 2014 m. balansą turėjo suvokti, jog bendrovė nebegaus reikiamų pajamų, todėl nebegalės atsiskaityti su savo kreditoriais (teismo pastaba: nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus ĮBĮ pakeitimams, įstatyme nėra įtvirtinta akcininko (įmonės dalyvio) tiesioginės pareigos kreiptis su pareiškimu į teismą, jeigu nustatomas įmonės nemokumas (ĮBĮ 5, 8 straipsniai)). Tačiau vadovas ir / ar akcininkai, žinodamas (-i), kad pagal 2014 m. gruodžio 31 d. balansą bendrovė yra nemoki, nesikreipė į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo, o praėjus tam tikram laikotarpiui tai padarė atsakovės restruktūrizavimo administratorius bei kreditorė UAB „Luodė“. Pridėtina, jog įmonės vadovas, kaip subjektas, pagal pareigas organizuojantis įmonės veiklą, geriausiai žino arba turi žinoti, kokia yra įmonės finansinė padėtis, inter alia (be kita ko), kokios jos galimybės vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, todėl jam pirmiausia ir kyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jai nebegalint nustatytais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Kita vertus, įmonės vadovo pareiga pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos įstaigai iškėlimo ir šios pareigos prioritetiškumas neeliminuoja įmonės akcininko (akcininkų) (iki 2016 m. sausio 1 d.) pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu, esant įstatymo nustatytoms sąlygoms, vadovas nesiima tokių veiksmų.

47.       Esant išdėstytiems argumentams šiuo atveju yra pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 dalį. 

48.       Teismas, svarstydamas klausimą dėl kitų tyčinio bankroto pagrindų pažymi, jog UAB „Plienas“ akcininkai daugelį metų nevykdė Akcinių bendrovių įstatyme (toliau ir ABĮ) įtvirtintos pareigos atkurti nuosavą kapitalą iki įstatymu nustatyto pusės įstatinio kapitalo dydžio. Pagal UAB „Plienas” JAR išrašą įmonės įstatinis kapitalas yra 342 379,80 EUR, todėl, remiantis ABĮ 38 straipsnio 3 dalies reikalavimais, BUAB „Plienas” nuosavas kapitalas privalo būti ne mažesnis kaip 171 189, 90 EUR (342 379,80 Eur / 2 = 171.189, 90 EUR). Bylos duomenys patvirtina, jog įmonės nuosavo kapitalo dydis nebeatitiko ABĮ reikalaujamo dydžio jau 2017 metais, o nuo 2018 metų nuosavas kapitalas tapo iš viso neigiamas. Kaip žinoma, jeigu įstatinio kapitalo pakankamumo sumažėjimo padėtis nebuvo ištaisyta per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma ? bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo suma, kuria nuosavas kapitalas tapo mažesnis už įstatinį kapitalą (ABĮ 38 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju nei įmonės vadovas, nei akcininkai šių imperatyvių įstatymo reikalavimų iš viso nevykdė ir tuo iš esmės pažeidė teisėtus kreditorių interesus. 

49.       Antra, AB SEB banko 2005 m. gegužės 25 d. Kreditavimo sutarties Pakeitimo Nr. 15 (prašymo priedas Nr. 17 psl. 33) 8.1.4 punkte ir 2010 m. rugpjūčio 30 d. Kreditavimo sutarties (prašymo priedas Nr. 19 psl. 36) 8.1.5. punkte buvo nustatytos sąlygos, kad: Kredito gavėjo vieno kalendorinio mėnesio administracinės išlaidos nuo šio Sutarties pakeitimo pasirašymo iki 2010 m. rugsėjo 1 dienos bus ne didesnės nei 100.000 Lt / mėn. (28.962 Eur / mėn. arba 347.544 Eur per metus), o nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. bus ne didesnės nei 80.000 Lt / mėn. (23.169,60 Eur / mėn. arba 278.028 Eur per metus). Administracinės išlaidos – visos išlaidos, apskaitomos Kredito gavėjo pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnyje „Administracinės sąnaudos). Tuo atveju, jei administracinės išlaidos per kalendorinį mėnesį bus didesnės nei nurodyta šiame punkte, tai Kredito gavėjas įsipareigoja jas finansuoti nuosavomis lėšomis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2009 metų administracinės sąnaudos buvo 5.512.352 Lt (1.596.487 Eur) ir viršijo banko kreditavimo sutartyse nustatytą dydį 1.248.943 Eur; 2012 metų administracinės sąnaudos buvo 1.050.567 Lt (307.161 Eur) ir viršijo banko kreditavimo sutartyse nustatytą dydį 29.133 Eur; 2013 metų administracinės sąnaudos buvo 2.519.340 Lt (729.651 Eur) ir viršijo banko kreditavimo sutartyse nustatytą dydį 451.623 Eur; 2015 m. administracinės sąnaudos buvo 362.926 Eur ir viršijo nustatytą dydį 84.989 Eur; 2016 m. administracinės sąnaudos buvo 634.477 Eur ir viršijo nustatytą dydį 356.449 Eur; 2017 m. administracinės sąnaudos buvo 359.028 Eur ir viršijo nustatytą dydį 81.000 Eur; 2019 m. administracinės sąnaudos buvo 604.705 Eur ir viršijo nustatytą dydį 326.677 Eur. Šie faktai įrodo, kad įmonės administracinės sąnaudos (visa veikla) buvo dengiamos išimtinai kreditorių lėšomis, įmonės akcininkai ir vadovas nuolatos pažeidinėjo kredito sutarties sąlygas, valdė įmonę neūkiškai, nuostolingai ir ekonomiškai nenaudingai įmonei bei išleisdavo kreditorių lėšas, kurios galėjo būti panaudotos kreditoriams. 

50.       Įmonės akcininkai 2005 m. gruodžio 2 d. priėmė sprendimą (prašymo priedas Nr. 55) ir įmonė už 306.997,22 Eur (1.060.000 Lt) sumą nupirko žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šį sklypą 2015 m. liepos 21 d. įmonė pardavė už 34.800 Eur (pirkimo- pardavimo sutartis, prašymo priedas Nr. 31). Teismo vertinimu, šis sandoris įmonei ekonomiškai nenaudingas.

51.       Įmonės akcininkai 2004 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą (prašymo priedas Nr. 34) įsigyti pastatą –viešbutį su kavine, esantį adresu (duomenys neskelbtini) už 911.280 Lt (263.924,93 Eur). Įmonės akcininkai 2011 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą (prašymo priedas Nr. 35) turtą parduoti už 555.000 Lt, t. y. 256.280 Lt (103.185,82 Eur) pigiau, nei įsigijimo kaina (911.280 Lt –555.000 Lt = 256.280 Lt). Įmonė 2012 m. sausio 5 d. notarine pirkimo - pardavimo sutartimi pardavė (prašymo priedas Nr. 36) šį bankui įkeistą pastatą už 555.000 Lt (160.739,11 Eur). Šioje sutartyje buvo nurodyta šio pastato rinkos vertė 2.073.000 Lt (600.382,30 Eur). Šis pastatas buvo įkeistas AB SEB bankui pagal 2005 m. gegužės 25 d. Kreditavimo sutarties pakeitimą Nr. 4 (prašymo priedas Nr. 8, specialiosios dalies psl. 12, 2.2.1 punktas) 1.800.000,00 Lt (521.316,03 Eur) verte. Vėlesniu įkeitimu (2010 m. rugpjūčio 30 d. Kreditavimo sutartis, prašymo priedas Nr. 19, 13 psl. 2.2.1 punktas) šis turtas buvo įkeistas AB SEB bankui 1.035.000 Lt (299.756,72 Eur) verte. Teismo vertinimu, šis sandoris įmonei ekonomiškai nenaudingas. 

52.       Įmonė 2014 m. vasario 14 d. notarine sutartimi (prašymo priedas Nr. 37) pardavė turėtą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šio turto rinkos vertė, nustatyta NTR išraše (prašymo priedas Nr. 38) iš viso sudarė 195.900 Eur, tačiau turtas parduotas už 56.475,90 Eur. Teismo vertinimu, šis sandoris įmonei ekonomiškai nenaudingas.

53.       Įmonė 2012 m. birželio 27 d. pateikė hipotekos kreditoriui prašymą (prašymo priedas Nr. 39) leisti parduoti 3 kotedžus ir inžinerinius tinklus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), už 1.500.000 Lt (434.430,03 Eur). Įmonės kreditorių komitetas (iš 5 balsų du balsai priklausė AB SEB bankui, vienas balsas UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“) 2015 m. birželio 22 d. priėmė sprendimą (prašymo priedas Nr. 40) šiuos kotedžus parduoti už žymiai mažesnę - 237.000 Eur sumą. Tame pačiame posėdyje buvo nuspręsta leisti parduoti sklypą Karklėje už 34.800 Eur kainą. Pažymėtina, kad žemės sklypų dalių, priklausančių šiems kotedžams nuomos teisės pirkėjams buvo perleistos neatlygintinai, nors nuomos teisės įkeistos bankui 1.170.000 Lt verte (370.000 Lt + 300.000 Lt + 500.000 Lt) (338.855,42 Eur) (prašymo priedas Nr. 13, specialiosios dalies psl. 10, 2.3.7 -2.3.9 punktai). Notarinėje pirkimo –pardavimo sutartyje buvo nurodytos tokios parduodamo turto rinkos vertės: (duomenys neskelbtini) –112.000 Eur; (duomenys neskelbtini) –128.000 Eur; (duomenys neskelbtini) –107.000 Eur. Teismo vertinimu, šis sandoris įmonei ekonomiškai nenaudingas.

54.       Įmonė 2018 m. kovo 2 d., likus tik 2 dienoms iki antrojoje restruktūrizavimo byloje teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano galiojimo termino pabaigos (2018 m. kovo 4 d.), pardavė pirkėjui O. A. pastatus ir kitą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 64.996 Eur. Bendra šio turto rinkos vertė, nurodyta notarinėje pirkimo –pardavimo sutartyje (prašymo priedas Nr. 42; vertės nustatymo data 2018 m. kovo 1 d.) sudarė 236.167 Eur (173.000 Eur + 31.900 Eur +26.900 Eur +227 Eur +4.140 Eur). Notarine pirkimo– pardavimo sutartimi (2.8 – 2.10 p.) pirkėjui neatlygintinai perleistos ir bankui įkeistos 0,64 ha ploto žemės sklypo nuomos teisės. Teismo vertinimu, šis sandoris įmonei ekonomiškai nenaudingas.

55.       Įmonė 2018 m. rugsėjo 6 d., jau pasibaigus teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano galiojimo terminui (2018 m. kovo 4 d.), naujo restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu, pardavė AB SEB bankui įkeistus Pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Bendra visų turto vienetų pardavimo kaina, nurodyta notarinėje sutartyje (prašymo priedas Nr. 43) 50.567 Eur. Pastatams priklausančio 1,8237 ha ploto žemės sklypo nuomos teisės, galiojančios dar 84 metus - iki 2102 m., pirkėjams buvo perleistos neatlygintinai. Notarinėje pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyta bendra parduoto turto rinkos vertė 276.600 Eur (174.000 Eur + 3.090 Eur + 1.810 Eur + 97.700 Eur). Teismo vertinimu, šis sandoris įmonei ekonomiškai nenaudingas.

56.       Įmonės vadovas G. B. 2013 m. spalio 25 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 13/10/25 (prašymo priedas Nr. 80), kuria UAB „Aqua centrum“ išnuomojo 600 kv. m patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Sutartimi buvo nustatyta rinkos vertės kaina – 300,00 Lt / mėn. (86,89Eur) su PVM už 600 kv. m ploto patalpas. Taigi faktiškai, sumokėjusi PVM, įmonė už 600 kv. m ploto patalpas gaudavo 71,81 Eur / mėn., kas sudaro 0,12 Eur / kv. m per mėnesį. Įmonės vadovas G. B. 2019 m. rugsėjo 28 d. pasirašė Susitarimą Nr. 1, kuriuo šią nuomos sutartį pratęsė neterminuotai tomis pačiomis sąlygomis. Teismo vertinimu, šis sandoris įmonei ekonomiškai nenaudingas.

57.       Įmonė atliko A. partijos Klaipėdos filialui priklausančio pastato adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus, už juos A. partija neatsiskaitė ir todėl susidarė 437.982,60 Lt (126.848,52 Eur) dydžio skola įmonei. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-506-159/2011 netenkino įmonės ieškinio. Įmonės ieškinys buvo atmestas remiantis CK 2.84 straipsniu dėl to, kad atsakovo A. partijos vardu sandorį su ieškove sudaręs asmuo Klaipėdos filialo pirmininkas A. B., sudarydamas šį sandorį, viršijo savo kompetenciją. Pažymėtina, jog įmonė dėl nuostolių priteisimo iš A. B. į teismą nesikreipė, o prieš pat bankroto bylos iškėlimą – 2019 m. sausio 24 d. įmonės akcininkai priėmė sprendimą nurašyti ir nurašė didelės vertės debitorinius įsiskolinimus, tame tarpe ir A. partijos 126.848,52 Eur dydžio skolą (prašymo priedas Nr. 47). Teismo vertinimu, šis akcininkų sprendimas įmonei ekonomiškai nenaudingas.

58.       Įmonės akcininkai 2016 m. kovo 31 d. priėmė sprendimą (prašymo priedas Nr. 46) nurašyti UAB „Betono technologijos“ 228.240,89 Eur skolą. Pažymėtina, kad šios įmonės akcininkai buvo įmonės UAB „Plienas” akcininkai G. B. ir B. B. Teismo vertinimu, šis akcininkų sprendimas įmonei ekonomiškai nenaudingas.

59.       Įmonės akcininkai 2019 m. sausio 24 d., likus mėnesiui iki pareiškimo pateikimo dėl bankroto bylos iškėlimo, priėmė sprendimą nurašyti didelės vertės debitorines skolas 271.928,62 Eur sumai (priedas Nr. 47). Buvo nurašyti visi įmonės įrengimai, kurie buvo įkeisti bankui pagal Sutartinę hipoteką Nr. 03220090002497 (prašymo priedas Nr. 48) už 1.167.033,39 Lt (506.042,25 Lt + 562.393,71 Lt + 98.597,43 Lt) 337.996,23 Eur sumą. Buvo nurašytos visos prekių atsargos pagal 2009 m. balandžio 7 d. Sutartinę hipoteką Nr. 03220090002565 (prašymo priedas Nr. 48) už 218.469,58 Lt ir 1.088.416,88 Lt iš viso už 1.306.886,46 Lt (378.500,48 Eur). Teismo vertinimu, šis akcininkų sprendimas įmonei ekonomiškai nenaudingas.

60.       Įmonės akcininkai 2006 m. liepos 19 d. priėmė sprendimą Nr. 9 (prašymo priedas Nr. 49), kuriuo nusprendė suteikti ir įmonė suteikė akcininkei B. B. beprocentinę 800.000 Lt (231.696 Eur) paskolą. Įmonė ir akcininkė 2010 m. gruodžio 23 d. sudarė susitarimą (prašymo priedas Nr. 50), kad tikslus paskolos mokėjimo grafikas nenustatomas, o paskola turi būti grąžinta įmonei iki 2021 m. lapkričio 23 d. Jei paskola negrąžinama iki 2018 m. sausio 1 d., paskolos gavėja privalo mokėti 5 procentų metines palūkanas. Kaip nurodo pareiškėja, šią paskolą akcininkė B. B. grąžino tik prieš pat įmonės bankroto bylos inicijavimą 2019 m. sausio 22 d. Įmonės akcininkė B. B. iš viso sumokėjo įmonei tik 2.457,79 Eur palūkanų. Taigi, kaip teisingai pastebi pareiškėja, įmonė, pati pasiskolinusi lėšas iš banko ir mokėdama palūkanas, būdama skolinga kreditoriams ir negalėdama šių skolų padengti, net 13 metų terminui suteikė itin didelę beprocentinę paskolą susijusiam asmeniui - akcininkei. Atkreiptinas dėmesys, jog už sprendimą skirti paskolą balsavo ir pati akcininkė B. B. Teismo vertinimu, šis akcininkų sprendimas įmonei ekonomiškai nenaudingas.

61.       Įmonės akcininkai 2019 m. vasario 14 d., likus 7 dienoms iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui (2019 m. vasario 21 d.), priėmė sprendimą (prašymo priedas Nr. 51) parduoti akcininkei B. B. įmonei priklausančias ir bankui įkeistas komercines patalpas. B. B. tą pačią 2019 m. vasario 14 d. notarine sutartimi (prašymo priedas Nr. 52) nusipirko iš įmonės 108,33 kv. m ploto komercines patalpas adresu (duomenys neskelbtini), ir sumokėjo už jas 81.800 Eur, arba po 755,10 Eur /kv. m. Remiantis UAB „Plienas“ 2020 m. sausio 3 d. atliktu viso nekilnojamojo turto vertinimu (prašymo priedas Nr. 53), visos UAB „Plienas“ priklausiusios komercinės patalpos buvo įvertintos po 1.300 Eur /kv. m. Remiantis įmonės vadovo į šią bylą pateiktais turto sąrašais 2019 m. vasario 27 d. (prašymo priedas Nr. 54, 4 lapas), analogiškų komercinių patalpų pardavimo kaina buvo 1.250 Eur / kv. m. Teismo vertinimu, šis akcininkų sprendimas įmonei ekonomiškai nenaudingas.

62.       Įmonė UAB „Plienas“ teikė paslaugas UAB „Betono technologijos“, dėl to pastaroji liko skolinga įmonei pagal 2011 m. rugsėjo 30 d. apskaitos duomenis 788.070,15 Lt (288.240,89 Eur). Pažymėtina, kad UAB „Betono technologijos“ akcininkais, kuriems priklausė 66,66 proc. akcijų) tuo pačiu metu buvo įmonės akcininkai G. B. ir B. B. (prašymo priedas Nr. 28). UAB „Betono technologijos“ veikė tuo pačiu adresu kaip ir UAB „Plienas“ – (duomenys neskelbtini). Tik iškėlus įmonei UAB „Betono technologijos“ bankroto bylą, UAB „Plienas“ įmonės akcininkai priėmė sprendimą nurašyti šią skolą ir 2016 m. kovo 31 d. ją nurašė (prašymo priedas Nr. 46). Teismo vertinimu, šis akcininkų sprendimas įmonei ekonomiškai nenaudingas. Be to, įmonės vadovas nesiėmė jokių veiksmų skolai išieškoti.

63.       Dera pažymėti ir tai, jog UAB „Plienas“ skolos įmonėms UAB „Gebos ekostatyba“, UAB „Betono technologijos“ buvo dengiamos trečiųjų asmenų lėšomis, mokėtinomis įmonei UAB „Plienas“. Įmonės ir asmenys, kurie buvo skolingi įmonei UAB „Plienas“, pagal įmonės prašymus skolas mokėdavo ne tiesiogiai įmonei, o pervesdavo tiesiogiai kitiems kreditoriams, tame tarpe ir UAB „Gebos ekostatyba“ bei UAB „Betono technologijos“. UAB „Plienas“ dengdavo iš savo sąskaitos UAB „Gebos ekostatyba“ įsiskolinimus, o pastaroji užskaitydavo šiuos mokėjimus kaip skolos jai dengimą. Šiuos faktus patvirtina rašytiniai įrodymai, pateikiami prašymo priede Nr. 83. UAB „Plienas“ atsiskaitymus su UAB „Gebos ekostatyba“ patvirtina ir įmonės atsikaitymų žiniaraščiai už 2017 - 2020 metus (prašymo priedas Nr. 84) iš jų matyti, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 10 d. apyvarta tarp UAB „Plienas“ ir UAB „Gebos ekostatyba“ sudarė 299.468,645 Eur, o tarpusavio skolų likutis 2020 m. kovo 10 d. buvo 0 Eur. Dėl visų sandorių UAB „Gebos ekostatyba“ liko skolinga įmonei 3.314,71 Eur, o įmonės akcininkai 2019 m. sausio 24 d. priėmė sprendimą nurašyti UAB „Gebos ekostatyba“ 3.314,71 Eur skolą (prašymo priedas Nr. 47, psl. 2). Pažymėtina, jog UAB „Gebos ekostatyba“ vienintelis akcininkas ir vadovas buvo G. B. (prašymo priedai Nr. 29).

64.       Teismo vertinimu, konstatuoti priimti bendrovei ekonomiškai nenaudingi sprendimai ir bendrovės veiklos organizavimas taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos, o tai iš esmės atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2–4 punktuose nurodytus tyčinio bankroto požymius.

65.       Plėtojant įmonės vadovo ir akcininkų veiklos (neveikimo) įtakos tyčinio bankroto kontekste pastebėtina, jog antrosios restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo metu įmonė, gavusi AB SEB banko leidimą 2012 m. rugpjūčio 2 d. ir 2013 m. liepos 22 d. notarinėmis sutartimis (prašymo priedai Nr. 70 ir Nr. 71) pardavė pirkėjai UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ AB SEB bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą už 12.720.826,19 Lt (3.684.205,92 Eur) sumą ir su banko sutikimu atliko RUAB „Plienas“ bei UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ užskaitą, dėl kurios UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ reikalavimas buvo sumažintas 12.921.298,06 Lt (3.742.266,58 Eur) suma (39.957.437,29 Lt (11.572.473,72 Eur) reikalavimas 2011 m. gruodžio 31 d. - 27.036.139,23 Lt (7.830.207,14 Eur) reikalavimas 2013 m. spalio 17 d. = 12.921.298,06 Lt (3.742.266,58 Eur)). Užskaitos su UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ atlikimo restruktūrizavimo bylos metu faktą patvirtina ir įmonės kreditorių sąrašas (2012 m. Kreditorinė balansinė sąskaita priedas Nr. 72.), iš kurios matyti, kad 2012 m. sausio 1 d. UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ reikalavimas buvo 38.530.801,72 Lt (10.290.431,45 Eur), per 2012 metus užskaitos būdu padengta 10.853.891 Lt (3.143.504,11 Eur) reikalavimo suma ir 2012 m. gruodžio 31 d. reikalavimas buvo jau 27.676.910,72 Lt (8.015.787,40 Eur). UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ kreditinio reikalavimo sumažėjimą patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartimi (prašymo priedas Nr. 73, psl. 2, 11 pozicija) patvirtintas jau sumažintas UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ reikalavimas 27.036.139,23 Lt (7.830.207,14 Eur) sumai. Pažymėtina, kad visas UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ parduotas įmonės turtas tuo metu buvo įkeistas, todėl pagal ĮRĮ 13 str. 1 ir 3 dalies reikalavimus visos lėšos, gautos pardavus įkeistą įmonės turtą, privalėjo patekti į įmonės sąskaitą ir, patvirtinus restruktūrizavimo planą, ĮRĮ nustatyta tvarka iš jų pirmiausia privalėjo būti tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai. Tačiau tai nebuvo padaryta, turtu, suteikiant pirmenybę, atsiskaityta (patenkinta dalis reikalavimo) su vienu iš antros eilės kreditoriumi – UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“. Pritartina pareiškėjai, kad nurodyti faktai ir aplinkybės dėl įkeisto turto pardavimo VLPFK ir atliktos jos reikalavimo užskaitos akivaizdžiai įrodo, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad išieškojimo pirmenybė buvo teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriui – UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“, o kitų antros eilės kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ perleistą turtą buvo apribotos arba panaikintos. Pridėtina, jog UAB „Serfas“ buvo antrosios eilės kreditorius, kurio kreditinis reikalavimas 208.216,26 Lt (60.303,60 Eur) sumai buvo pavirtintas antrojoje restruktūrizavimo byloje Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartimi (priedas Nr. 73, pozicija 35). Tačiau vėliau, restruktūrizavimo proceso metu 2018 metais, įmonė, suteikdama pirmenybę prieš kitus kreditorius, atsiskaitė su UAB „Serfas“ ir skola buvo sumažinta 54.330,87 Eur suma iki 5.972,73 Eur. Šį faktą patvirtina įmonės skolų kreditoriams sąrašas 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d. Tarpusavio skolų suderinimo aktas (prašymo priedas Nr. 85) bei atsikaitymų žiniaraščiai už 2017 - 2020 metus (priedas Nr. 84).Iš šių žiniaraščių matyti, kad šiuo laikotarpiu buvo atsiskaityta ir su kitais antrosios eilės kreditoriais.

66.       Byloje nustatyta, jog Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau ir VMI) 2019 m. gegužės 29 d. atliko UAB „Plienas“ operatyvų patikrinimą ir surašė Operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (23.30-08) FR1042-2015 (prašymo priedas Nr. 75). VMI nustatė ir šioje pažymoje nurodė, kad įmonė nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. sausio 16 d. padengė AB SEB banko reikalavimą 1.600.000 Eur sumai ir 147.959,30 Eur suma atsikaitė su kitais kreditoriais; nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. kovo 31 d. įmonė padengė AB SEB banko reikalavimą 1.680.000 Eur sumai ir 40.233,79 Eur suma atsiskaitė su kitais kreditoriais. VMI nustatė ir šioje pažymoje nurodė (pažymos 5 psl.), kad UAB „Plienas“ nesilaikė CK 6.9301straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo – pagal pateiktus banko sąskaitų išrašus bendrovė pirmenybę teikė išmokėdama darbo užmokestį ir atsiskaitydama su kitais kreditoriais ir tuo pažeidė VMI prie FM, kaip kreditoriaus, teises. Teismas pritaria VMI vertinimui ir sprendžia., kad šiais veiksmais įmonė pažeidė CK 6.9301straipsnyje nustatytus reikalavimus.

67.       Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano galiojimas pasibaigė 2018 m. kovo 4 d., plano pakeitimai nebuvo patvirtinti, todėl nuo šio momento įmonė neturėjo teisės dengti AB SEB banko reikalavimų pagal restruktūrizavimo planą. Tačiau po restruktūrizavimo plano pabaigos įmonė padengė dalį AB SEB banko reikalavimo mokėjimais (prašymo priedas Nr. 76, banko išrašas 2018 m.). Nutartis dėl antrosios įmonės restruktūrizavimo bylos Nr. B2-76-513/2018 nutraukimo įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. sausio 17 d. nutartimi Nr. 2-36-330/2019 palikus galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, nuo šios dienos įmonė neteko restruktūrizuojamos įmonės statuso. Tačiau jau po nutarties nutraukti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo, įmonė padengė AB SEB banko reikalavimą sekančiais mokėjimais (priedas Nr. 77, banko išrašas 2019 m.): 2019 m. sausio 21 d. –168.872,28 Eur suma (2 psl.), 2019 m. sausio 21 d. –292.196,17 Eur suma (2 psl.), 2019 m. sausio 21 d. –598.931,55 Eur suma (2 psl.), 2019 m. vasario 8 d. – 420.000,00 Eur suma (3 psl.), iš viso 1 480.000 Eur. Be to, įmonė 2019 m. kovo 1 d. pervedė bankui 200.000 Eur (prašymo priedas Nr. 77, 4 psl.). Teismo vertinimu, minėti mokėjimai bankui buvo atlikti pažeidžiant CK 6.9301straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, mokėjimai hipotekos kreditoriui neturi prioriteto prieš kitus mokėjimus. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: CK 6.9301 straipsnis, nustatantis mokėjimo dokumentų vykdymo eiliškumą, nesuteikia prioriteto patiems savaime mokėjimams, kurių vykdymas užtikrintas maksimaliąja hipoteka ar kurie yra atliekami vykdant įsipareigojimus, kylančius tikslinės paskolos sutarties pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-1075/2018). Taigi, įmonė, jau po restruktūrizavimo plano galiojimo termino pabaigos (2018 m. kovo 4 d.) ir restruktūrizavimo bylos nutraukimo, neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais ir būdama nemoki nuo 2014 m. gruodžio 31 d., suteikdama pirmenybę ir atlikdama mokėjimus kreditoriui AB SEB bankui bei atsiskaitydama su kitais kreditoriais 188.193,09 Eur suma (VMI 2019 m. gegužės 29 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-2015 (prašymo priedas Nr. 75), pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir išvengė atsiskaitymo su aukštesnės eilės kreditoriais pagal vykdomuosius raštus ir netgi išvengė pirmesnio atsiskaitymo su valstybės biudžetu.

68.       Nurodyti faktai ir aplinkybės įrodo, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje preziumuojama tyčinio bankroto sąlyga: bankrotas yra tyčinis jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo.

69.       Įmonės akcininkų argumentai, jog kai kurie sandoriai sudaryti su kreditorių komiteto sutikimu, teismo leidimu teisinio vertinimo nekeičia. Būtent įmonės vadovas (akcininkai) geriausiai žino įmonės finansinę situaciją, o kreditorių komiteto įtikinimas dėl sandorių sudarymo neeliminuoja / nepanaikina įmonės vadovo (akcininkų) pareigų elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, veikti išimtinai juridinio asmens interesais, o šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia vadovo atsakomybę . Atitinkamai, įmonės akcininkai privalo elgtis protingai, sąžiningai ir tinkamai, o šią pareigą pažeidę – turi atsakyti. Teismas, restruktūrizavimo metu leidęs sudaryti tam tikrus sandorius, tikrino jų tinkamumą procedūriniu atžvilgiu restruktūrizavimo normų kontekste, tačiau iki galo netikrino bei nenustatinėjo jų ekonominio naudingumo, nes pirmiausia ši pareiga nustatoma įmonės vadovui (akcininkui).

70.       Ieškinyje pateiktų faktų, aplinkybių, motyvų bei juos pagrindžiančių dokumentų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuo finansinių sunkumų susidarymo 2009 - 2010 metais, įmonei tapus nemokiai nuo 2014 m. gruodžio 31 d., UAB „Plienas“ buvo valdoma neūkiškai, nebuvo užtikrinta įmonės kreditorių interesų apsauga, įmonės valdymo organų ir dalyvių ne iki galo tinkamas įmonės valdymas, įmonei ir kreditoriams žalingi sandoriai žinant, kad jie pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus, turintys akivaizdžius sistemiškumo požymius, tyčia nulėmė įmonės bankrotą ir esminį nemokios įmonės padėties pabloginimą, iš esmės apsunkino ir panaikino kai kurių įmonės kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą, todėl egzistuoja visos ĮBĮ 20 straipsnyje nustatytos ir preziumuojamos tyčinio bankroto sąlygos

71.       Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, sutiktina su pareiškėja, kad šiuo atveju yra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose bei 3 dalies 2 punkte nustatyti tyčinio bankroto požymiai. Dėl šių priežasčių įmonės UAB „Plienas“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.

Dėl asmenų, atsakingų už tyčinį bankrotą, nustatymo

72.       ĮBĮ nėra įtvirtintas reikalavimas nustatyti už tyčinį bankrotą atsakingą asmenį. Atitinkamai kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 34 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-575-407/2022, 61 punktas).

73.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog pripažįstant bankrotą tyčiniu, nėra sprendžiamas konkretaus subjekto atsakomybės klausimas. Todėl atsakingų subjektų sąrašo neįvardijimas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nėra nei teisėkūros spraga, nei teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir kitų teisinės valstybės principų pažeidimas. Apie atsakingus už tyčinį bankrotą asmenis kalbama ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje, kuria remiantis, likvidavus įmonę dėl tyčinio bankroto, galima pareikšti kreditoriaus ieškinį asmeniui, dėl kurio veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas. Nors ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje taip pat nėra nurodyti konkretūs subjektai, atsakingi už tyčinio bankroto sukėlimą, tačiau šią teisės normą reikia aiškinti sistemiškai kartu su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei ABĮ nuostatomis, kuriose nurodytos atskirų asmenų teisės ir pareigos bei atsakomybė, taip pat su teismų praktika, formuojančia de facto vadovo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

74.       Šiuo atveju, nesant pareigos nustatyti už bendrovės tyčinį bankrotą atsakingą (-us) asmenį (-is), teismas šiuo aspektu išsamiau nepasisako.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

pareiškėjos kreditorės mažosios bendrijos „Uderna“ prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atsakovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Plienas“, atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“ atstovė nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Adminova“, tretieji asmenys G. B., B. B., akcinė bendrovė SEB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Ladavas“, tenkinti.

Pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“, įmonės kodas, 152416499, bankrotą tyčiniu.

Nutarčiai įsiteisėjus, jos kopiją pateikti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartį per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                   Aušra Maškevičienė