Civilinė byla Nr. 2A-533-601/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22733-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.;

3.3.1.14; 3.3.1.18.2.; 3.3.1.20

(S)

Kauno

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 18 d.

Kaunas

Kauno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. K. ir L. K. ieškinį atsakovams Ž. K., A. V., S. E. dėl žemės sklypo dalių naudojimosi tvarkos nustatymo, automobilių stovėjimo tvarkos patvirtinimo, teisės atlikti namo rekonstrukciją be sutikimo pripažinimo, atsakovių A. V. ir S. E. priešieškinį dėl nuostolių priteisimo, atsakovo Ž. K. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovai A. K. ir L. K., patikslinę reikalavimus, Kauno apylinkės teismo prašė: 1) nustatyti 0,0703 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp bendraturčių tvarką pagal 2018 m. balandžio 12 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Inventora“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą: a) A. K. ir L. K. paskiriant naudotis šio sklypo dalimi „A“ 91 kv. m. ir dalimi „C“ 127 kv. m.; b) A. V. priskiriant naudotis šio sklypo dalimi „B“ 189 kv. m. ir dalimi „C“ 177 kv. m.; c) Ž. K. priskiriant naudotis šio sklypo dalimi „D“, 21 kv. m. ir dalimi „C“ 98 kv. m.; 2) pripažinti, kad atsakovų A. V., Ž. K. ir S. E. atsisakymas duoti sutikimą vykdyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją pagal UAB „Inventora“ 2017 m. sausio 17 d. statinio planą yra neteisėtas bei pripažinti ieškovams A. K. ir L. K. teisę organizuoti atlikti šio namo rekonstrukciją be atsakovų sutikimo; 3) patvirtinti atskirą tvarką tarp bendraturčių automobilių stovėjimo vietų, patekimo iki statinių ir bendrai naudojamos žemės sklypo dalies „C” priežiūrą pagal pridedamą tvarkymo schemą.

2.       Nurodė, kad visi proceso dalyviai yra žemės sklypo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturčiai. Ieškovai, siekdami įgyvendinti savo, kaip žemės sklypo ir statinių bendraturčių teises, nori nustatyti naują žemės sklypo naudojimosi tvarką. Teigė, kad ankstesnės 1964 m. gruodžio 1 d. ir 1981 m. balandžio 7 d. tarp buvusių bendrasavininkų pasirašytos statinių naudojimosi ir žemės sklypo dalių naudojimo tvarkos sutartys nėra įregistruotos valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenų bazėje, todėl bylos šalims nėra privalomos. Be to, šiuo metu nusistovėjusi žemės sklypo dalių naudojimosi tvarka bei statinių su priklausiniais naudojimosi tvarka tarp naujų sklypo bendraturčių neatitinka tvarkos, nustatytos tarp buvusių bendraturčių. Ieškovai tvirtina, kad esamiems bendraturčiams minėtose sutartyse nustatyta turto naudojimo tvarka yra labai nepatogi ir apriboja ieškovų teises naudoti ir valdyti jiems priklausančias žemės sklypo dalis, nes labai didelė šio žemės sklypo dalis paliekama bendram šalių valdymui. Juolab, 1981 m. balandžio 7 d. sutartimi nustatytos sklypo dalių naudojimosi tvarkos nesilaiko nei viena iš bylos šalių.

3.       Ieškovai inicijavo sklypo naudojimosi tvarkos projekto, kuriame atskirtos sklypų naudojimosi dalys, parengimą, tačiau dėl žemės naudojimosi tvarkos su bendraturčiais susitarti nepavyko, todėl ieškovai siekė teisminiu keliu patvirtinti parengtą projektą. Pažymėjo, kad tokia būtinybė, be kita ko, atsirado dėl to, jog automobilių gatvėje nuolat laikyti negalima, todėl būtina numatyti automobilių stovėjimo vietas bendraturčių žemės sklypo dalyje. Tuo tikslu ieškovai teismui pateikė atskirą planą dėl tvarkos tarp bendraturčių automobilių stovėjimo vietų, patekimo iki statinių ir bendrai naudojamos žemės sklypo dalies „C” priežiūros pagal pridedamą tvarkymo schemą.

4.       Ieškovai su atsakovų priešieškiniais nesutiko, nurodė, kad Ž. K. planas yra neracionalus, nelieka vietos kur statyti automobilius, neaišku kodėl siūloma ieškovams naudotis žemės dalimi ne prie jų įėjimo į namą, be to, namo papildoma didesne dalimi naudojasi kaip tik atsakovės A. V. ir S. E., o ne ieškovai, nes namo dalys yra perstatytos, dėl to ginčo nėra ir kaip tik jam tenka mažesnė dalis nei nurodyta dokumentuose.

5.       Ieškovai bei ieškovų atstovė teismo posėdyje atsisakė ieškinio reikalavimo dėl teisės atlikti namo rekonstrukciją be atsakovų sutikimo, nurodė, kad ieškinio atsisakymo pasekmės jiems žinomos. Kitoje dalyje ieškinį bei patikslintą ieškinį palaikė pilnai, prašė jį tenkinti.

6.       Atsakovas Ž. K. pateikė priešieškinį, su ieškiniu nesutiko, atsakovių A. V. ir S. E. priešieškinį paliko spręsti teismo nuožiūra. Nesutikdamas su ieškovų reikalavimais, tarp jų ir ieškovų prašoma nustatyti naudojimosi minėtu žemės sklypu tvarka, reiškė savo patikslintą reikalavimą, prašydamas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Inventora“ 2018 m. gegužės 21 d. parengtą 703 m2 žemės sklypo planą naudojimosi tvarkai nustatyti. Pagal šį planą žemės sklypo dalimis, pažymėtomis „A“ (A1 ir A2), kurių bendras plotas 84 m2 (31 m2 + 53 m2), naudotųsi ieškovai; žemės sklypo dalimi, pažymėta „B“, kurios plotas 36 m2, naudotųsi jis; žemės sklypo dalimis, pažymėtomis „C“ (C1 ir C2), kurių bendras plotas 212 m2 (153 m2 + 59 m2), naudotųsi atsakovė A. V.; o žemės sklypo dalimi, pažymėta „D“, kurios plotas 371 m2, naudotųsi bendrai jis, ieškovai ir atsakovė A. V.. Tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka atitiktų bendraturčiams tenkančias dalis bendroje nuosavybėje bei šiuo metu realiai esančią naudojimosi žemės sklypu tvarką ir nepažeistų nė vieno teisių. Be to, pagal jo siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką būtų iki minimumo sumažinta bendro naudojimo žemės sklypo dalis.

7.       Atsakovės A. V. ir S. E. su ieškovų ieškiniu nesutiko, nurodė prisidedančios prie atsakovo Ž. K. priešieškinio, prašė jį tenkinti, taip pat prašė tenkinti jų priešieškinį, bei priteisti iš ieškovų 270 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas.

8.       Nurodė, kad ieškovai siūlo nustatyti visiškai naują naudojimosi sklypu tvarką, pagal kurią atsakovei A. V. iš 1981 m. sutartimi jai (jos pirmtakui) atskirai naudotis paskirtos 147 kv. m. sklypo dalies dar būtų atimama ir kažkodėl ieškovams atskiram izoliuotam naudojimui „perduodama“ 91 kv. m. sklypo dalis „A“. Toks perdalinimas ieškinyje niekaip neaptariamas ir nepaaiškinamas, kadangi tam ir negali būti jokio logiško ar teisėto paaiškinimo. Pagal ieškovų pateikiamą tvarkos projektą išeitų, kad didžiausią, t. y. 52,06 proc. sklypo nuosavybės teisių dalį turinti atsakovė atskirai nevaldytų jokios sklypo dalies, tik bendrai su kitu atsakovu – 219/703 dalį, t. y. 31,15 proc., o likusius turimus 20,91 proc. savo sklypo nuosavybės skirtų bendrasavininkų bendram naudojimuisi. Tuo tarpu ieškovai, valdantys vos 31 proc. sklypo, atskirai valdytų 91 kv. m. plotą (12,94 proc.), ir likusių 18,07 proc. (127 kv. m.) dalimi prisidėtų prie visiems bendraturčiams būtinų bendro naudojimo plotų įvažiavimui, žemei po ginčo namo ir kitų bendrų statinių pamatais, bendram priėjimui prie šių statinių. Atsakovei A. V. priklausanti ir jos naudojama pavėsinė, visi jos kruopščiai nuolatos, savo lėšomis ir ilgamečiu darbu prižiūrimi želdynai, pieva bei eglė taip pat liktų ieškovams atskirai – sklypo „A“ dalyje (kurią dabar naudoja atsakovė), o atsakovei jokios atskiros, izoliuotos sklypo dalies nebebūtų. Taigi atsakovei nesuprantama, kodėl siūlomi tokie „pertvarkymai“. Pastebėjo, kad ieškovai savo tvarkos projekte ir toliau jų vienų įsirengtą ir naudojamą lauko terasą pietinėje sklypo pusėje pavaizdavo bendrai visiems bendraturčiams skirtoje „naudotis“ sklypo dalyje, tačiau kaip ja naudosis atsakovai, taip pat lieka neaišku.

9.       Atsakovės atkreipė dėmesį, kad ieškovai siūlo jiems atskirai naudotis skirti pietinį sklypo plotą, kurį jau seniai ir pačių ieškovų sutikimu, t. y. nusistovėjusios faktinės naudojimosi tvarkos pagrindu bei, netgi iš esmės beveik tiksliai pagal Kauno Tarpmiestiniame Techninės Inventorizacijos Biure dar 1981 m. balandžio 7 d. dieną įregistruotą sklypo naudojimosi tvarką, atsakovė naudojo iki šios civilinės bylos iškėlimo.

10.       Atsakovės pritaria atsakovo Ž. K. pateiktam patikslintam priešieškiniui ir su juo pateiktam 2018 m. gegužės 21 d. naudojimosi tvarkos planui, bet taip pat teismui šioje byloje teikė ir savo pasiūlymą, t. y. pastarąjį jau minėtą 2018 m. gegužės 21 d. UAB „Inventora“ parengtą sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą ir prašė nustatyti naudojimosi tvarką sklypu pagal jį.

11.       Kartu su atsiliepimu atsakovių pateikiamas 2018 m. gegužės 21 d. UAB „Inventora“ parengtas sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas numato, kad ieškovai prie bendros sklypo naudojimo dalies „D“ prisideda 134 kv. m. (arba 61 proc. turimos nuosavybės), atsakovė – 154 kv. m. (arba 42 proc. turimos nuosavybės) bei atsakovas – 36 kv. m. (arba 30 proc. turimos nuosavybės). Toks sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas atitiktų ir 1981 m. įregistruotą bei nusistovėjusią faktinę naudojimosi tvarką, ir būtų racionaliausias ir teisingiausias visais atžvilgiais, nepažeistų šalių teisėtų lūkesčių ir protingumo principo, kadangi labiausiai tenkintų visų bendraturčių poreikius, nuosavybės dalis bei įstatymų ginamus teisėtus interesus. Palyginus su 1981 metais viešame registre įregistruotu planu, šiuo 2018 m. gegužės 21 d. planu nuo jo beveik nėra nukrypstama: atsakovei A. V. atskirai naudotis lieka ta pati 1981 m. plane „D“ (2018 m. plane C1) raide pažymėta vieta bei panašus plotas, taip pat pridedamas C2 dalies plotas.

12.       Atsižvelgdamos į tai, atsakovės teismo prašė ieškovų reikalavimą dėl prašomos nustatyti ginčo sklypo naudojimosi tvarkos pagal UAB „Inventora“ 2018 m. balandžio 12 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą atmesti, bei nustatyti naudojimosi tvarką pagal UAB „Inventora“ 2018 m. gegužės 21 d. parengtą 0,7030 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojimosi tvarkos planą.

13.       Dėl reikalavimo atlyginti nuostolius atsakovės nurodė, kad 2017 m. birželio 26 d. atsakyme atsakovių atstovas nurodė ieškovams, kad jie naudojasi didesne namo dalimi nei jiems priklauso, pasiūlė arba atlaisvinti dalį jiems nepriklausančių patalpų arba mokėti už tai nuomos mokestį. Tačiau ieškovai nei pateikė kokį nors atsakymą į šį reikalavimą, nei sumokėjo nuomos mokestį, nei pašalino kliūtis atsakovėms naudotis joms priklausančia nuosavybe ginčo namo pirmojo aukšto patalpose 1-10 ir 1-11. Atsakovės darė prielaidą, kad ieškovai nenori sutikti su nuostata, jog atsakovėms priklauso ieškovų „bute“ esanti atsakovių nuosavybės dalis, tačiau tą neigti nėra pagrįsta ir sąžininga, nes tai prieštarauja viešojo registro duomenims, 1964 m. gruodžio 1 d. Trobesių naudojimo sutarčiai bei jos pagrindu sudarytai 1976 m. rugsėjo 24 d. pirkimo–pardavimo sutarčiai. Atsižvelgdamos į tai, atsakovės mano turinčios teisę reikalauti iš ieškovų nuomos mokesčio ne tik už vieno priestato dalies naudojimą, bet ir už pirmajame namo aukšte prieškambario 1-1 naudojimą, kadangi neatlygintinam jų naudojimui atsakovės nedavė jokio sutikimo. Ieškovai žino apie atsakovių reikalavimą ginčo name atlaisvinti dvi patalpas pirmajame aukšte, kurių indeksai 1-10 ir 1-11 (atitinkamai, 3,21 kv. m. ir 4,24 kv. m. ploto), arba mokėti nuomos mokestį, tačiau šiomis bendromis patalpomis iki šiol naudojasi vieni ir atsakovėms naudotis jomis neleidžia, kadangi šioms patalpoms yra nustatyta ne tik naudojimosi tvarka, bet ir jos pačios priklauso atsakovėms su ieškovais bendrosios dalinės nuosavybės teise 47/100 dalimis, atsakovės patiria nuostolius dėl negalėjimo naudotis savo nuosavybe ir gauti iš šių patalpų naudą. Atsakovės preliminariai šiuos nuostolius vertina 30 Eur per mėnesį suma (per praėjusius 9 mėnesius susidarė 270 Eur), kuri yra priteistina iš neteisėtus veiksmus atliekančių ieškovų.

14.       Atsakovės, pasisakydamos dėl automobilių stovėjimo vietų, patekimo į sklypą ir sklypo dalies „C“ priežiūros tvarkos

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15.       Kauno

1)       ieškovų A. K. bei L. K. ieškinį dalyje dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo bei naudojimosi tvarkos automobilių stovėjimo vietomis atmetė.

2)       bylą dalyje dėl ieškovų A. K. ir L. K. ieškinio reikalavimo pripažinti atsakovų atsisakymus duoti sutikimą vykdyti namo rekonstrukciją neteisėtais ir pripažinti teisę vykdyti rekonstrukciją be atsakovų sutikimų, nutraukė.

3)       atsakovo Ž. K. priešieškinį tenkino ir nustatė tokią naudojimosi 0.0703 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v., tvarką pagal UAB „Inventora“ 2018 m. gegužės 21 d. parengtą 703 m2 žemės sklypo planą naudojimosi tvarkai nustatyti:

-       Ž. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta „B“, kurios plotas 36 m2;

-       A. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. K., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta A1, kurios plotas 31 m2, ir žemės sklypo dalimi, pažymėta A2, kurios plotas 53 m2;

-       A. V., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta C1, kurios plotas 153 m2, ir žemės sklypo dalimi, pažymėta C2, kurios plotas 59 m2;

-       Ž. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), L. K., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. V., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrai naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta „D“, kurios plotas 371 m2.

4)       atsakovių S. E. ir A. V. priešieškinį dėl nuostolių priteisimo atmetė.

5)       priteisė Ž. K. iš A. K. ir L. K. solidariai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas 200 Eur už plano rengimą.

6)       priteisė valstybei solidariai iš A. K. ir L. K. 338 Eur už antrinės teisinės pagalbos, teiktos Ž. K., išlaidas bei 100 Eur žyminio mokesčio.

7)       priteisė solidariai A. V. ir S. E. iš A. K. ir L. K. solidariai 1 000 Eur už advokato pagalbą.

8)       priteisė solidariai A. K. ir L. K. iš A. V. ir S. E. solidariai 485 Eur už advokato pagalbą.

16.       Teismas nustatė, kad atsakovui Ž. K. priklauso 16,93 procentai viso ginčo 703 kv. m. žemės sklypo, t. y. 119 kv. m. sklypo. Todėl akivaizdu, kad atsakovui Ž. K. pagal galimybes turi būti skirta daugiau kaip 21 kv. m. ploto naudotis atskirai (21 kv. m. siūlo ieškovai), tuo tarpu ieškovai atsakovui A. K. siūlo likusį 82 procentų jam įregistruoto sklypo ploto paskirti naudotis visų bendraturčių naudai bei reikmėms. Ieškovai turi 218 kv. m. sklypo ir sau atskirai naudotis prašo paskirti 91 kv. m., o bendram naudojimuisi sutiktų priskirti tik 28 procentus jam įregistruoto sklypo ploto. Atitinkamai, 366 kv. m. atsakovei A. V. įregistruoto sklypo ploto ieškovai siūlo skirti atskirai naudotis 189 kv. m. sklypo dalimi, likusią jos 51 procentų nuosavybės dalį siūlo paskirti naudotis visų bendraturčių naudai bei reikmėms. Teismo vertinimu, sutiktina su atsakovų argumentais, kad ieškovai neproporcingai turimoms sklypo dalims prisideda prie bendrai naudotinos sklypo dalies: ieškovas tam skirtų tik 28 procentus, o kiti bendraturčiai prisidėtų net 51 ir 82 procentais savo nuosavybės. Akivaizdu, kad pagal ieškovų siūlomą nustatyti naudojimosi tvarką būtų pažeistas proporcingumo principas atsakovų atžvilgiu. Taip pat ieškovai siūlo jiems atskirai naudotis skirti pietinį sklypo plotą, kurį seniai ir ieškovų sutikimu, t. y. nusistovėjusios faktinės naudojimosi tvarkos pagrindu bei netgi iš esmės beveik tiksliai pagal Kauno Tarpmiestiniame Techninės Inventorizacijos Biure dar 1981 m. balandžio 7 d. įregistruotą sklypo naudojimosi tvarką atsakovė A. V. naudojo iki šios civilinės bylos iškėlimo. Dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra. Ieškovų sutikimas, kad atsakovė naudosis pietine ginčo sklypo dalimi, matomas iš ieškovų veiksmų, gretimoje sklypo dalyje prie įėjimo į ieškovų patalpas, kuris naudojamas išimtinai ieškovų, įsirengiant ne tik lauko terasą lauke, bet ir stoginę virš šios terasos, bei aplink terasą išklotomis trinkelėmis, kad šie darbai atlikti ginčo nėra, tai patvirtina ir nuotraukos. Teismas sutiko, kad toks statinys beveik sudaro ieškovų naują patalpą, kurią po stogu ieškovai naudoja vieni maždaug 10 kv. m. sklypo dalyje prie pat namo sienos, siūlydami likusį plotą (įskaitant išklotą lauko trinkelėmis) šalia šios terasos naudotis šalims bendrai.

17.       Kita vertus, teismas pastebėjo, kad pateiktas UAB „Inventora“ 2018 m. gegužės 21 d. parengtas sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas numato, jog ieškovai prie bendros sklypo naudojimo dalies „D“ prisideda 134 kv. m. (arba 61 procentais turimos nuosavybės), atsakovė – 154 kv. m. (arba 42 procentais turimos nuosavybės) bei atsakovas – 36 kv. m. (arba 30 procentais turimos nuosavybės). Teismo įsitikinimu, toks sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas atitiktų ir 1981 metais įregistruotą, ir nusistovėjusią faktinę naudojimosi tvarką, ir būtų racionalus ir teisingas, nepažeistų šalių teisėtų lūkesčių ir protingumo principo. Palyginus su 1981 metais viešame registre įregistruotu planu, šiuo 2018 m. gegužės 21 d. planu nuo jo beveik nėra nukrypstama: atsakovei atskirai naudotis lieka ta pati 1981 m. plane „D“ (2018 m. plane Cl) raide pažymėta vieta bei panašus plotas, o taip pat pridedamas C2 dalies plotas. Tuo tarpu ieškovų teikiamais planais nuo 1981 m. balandžio 3 d. sutartos sklypo naudojimosi tvarkos siūloma nukrypti neproporcingai radikaliai, t. y. prašoma paskirti jiems naudotis pietinę sklypo pusę, kuri jiems nebuvo skirta, jie ja nesinaudojo ir neprižiūrėjo (dėl to ginčo nėra), o ją prižiūri būtent atsakovė. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo bei bendraturčių interesų pusiausvyros kriterijai bus išlaikyti nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovų siūlomą planą. Be to, teismo vertinimu, tenkinus atsakovių reikalavimus dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo, bus labiau išlaikytas faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus, kadangi tokiu būdu bus mažiau nukrypta nuo senosios nustatytos naudojimosi tvarkos.

18.       Teismas taip pat nustatė, kad šiuo metu proceso šalių gyvenamojo namo su priklausiniais faktinė patalpų konfigūracija bei jų naudojimas tarp bendraturčių neatitinka duomenų banko registro duomenų, t. y. patalpos yra perdarytos, panaikintos kai kurios bendro naudojimo patalpos (laiptinės, tambūrai), pertvarų tarp patalpų vietos, nebėra buvusio patekimo į palėpę laiptų. Todėl, nesant šiuo metu esančios namo patalpų situacijos plano, kur būtų nurodytas perstatymas, nurodyta kurios patalpos ir kaip perdarytos, nurodant konkrečias vietas palyginimui su jau nustatyta namo naudojimosi tvarka, nėra galimybės nustatyti kuri iš šalių naudojasi didesne ar mažesne jiems priklausančia namo dalimi, todėl atsakovių A. V. ir S. E. priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo atmetė kaip neįrodytą.

19.       Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo patvirtinti atskirą tvarką tarp bendraturčių automobilių stovėjimo vietų, konstatavo, kad tenkinus atsakovų priešieškinį, kuriuo naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma pagal 2018 m. gegužės 21 d. žemės sklypo planą, nebeliko galimybės patvirtinti atskirą tvarką tarp bendraturčių automobilių stovėjimo vietų nurodytų bendros žemės tvarkymo schemoje, kadangi bendras naudojamas žemės sklypas nebesutampa su šioje schemoje nurodytu bendru naudojamu sklypu.

20.       Esant nustatytoms byloje aplinkybėms ir surinktiems įrodymams, teismas ieškovų ieškinį dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo bei automobilių stovėjimo vietų tvarkos patvirtinimo atmetė, kaip neįrodytą, o kitoje ieškinio reikalavimo dalyje dėl teisės pripažinimo atlikti namo rekonstrukciją be atsakovų sutikimo, ieškovams prašant, bylą nutraukė. Atsakovo Ž. K. priešieškinį patenkino pilnai, kaip įrodytą ir pagrįstą. Atsakovių S. E. ir A. V. priešieškinį dėl nuomos mokesčio priteisimo atmetė, kaip neįrodytą bei nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

21.       Apeliaciniu skundu ieškovas A. K., atstovaujamas advokatės Matildos Liatukaitės, Kauno apygardos teismo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškovų A. K. ir L. K. ieškinį su patikslintais reikalavimais dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo – tenkinti, o atsakovo Ž. K. priešieškinį – atmesti; kitoje dalyje sprendimą dėl ieškinio reikalavimų atsisakymų bei priešieškinio reikalavimų priteisti nuostolius – palikti nepakeistą. Apeliantas taip pat prašo priteisti iš atsakovų visas ieškovo ir valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:

21.1.                       ieškovams teismas paskyrė naudotis žemės sklypu prie atsakovų įėjimo į namą, o prie ieškovų įėjimo į namus paskyrė naudotis žemės sklypu atsakovei A. V.. Tuo tarpu, įėjimas į ieškovų naudojamą gyvenamojo namo naudojamą dalį per patalpą Nr. 1-10 yra iš pietryčių pusės, todėl atitinkamai ir buvo siūloma ieškovams nustatyti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta „A“, iš pietų pusės. Atsakovai naudojasi įėjimu į gyvenamojo namo naudojamą dalį per patalpą Nr. 1-15 iš šiaurės vakarų pusės, todėl atitinkamai ir buvo siūloma atsakovams nustatyti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta „B“, iš šiaurės ir vakarų pusių. Papildomai nurodant, jog Ž. K. į savo patalpas patenka per 1A/1/M, A. V. į savo patalpas patenka per 2A/2/M ir A. K. bei L. K. į savo patalpas patenka per 3A/1/M;

21.2.                       teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas A. K. yra II grupės invalidas nuo 2006 m., bei tai, kad pėsčiųjų tako plotis turi būti ne mažesnis kaip 1 200 mm, išilginis nuolydis – ne didesnis kaip 1:20 (5 procentai), o skersinis pėsčiųjų tako nuolydis turi būti ne didesnis kaip 1:30 (3,3 procentai). Tuo tarpu pagal atsakovo Ž. K. pateiktą UAB „Inventora“ planą, pėsčiųjų praėjimo takas per bendrai naudojamą žemės sklypą, priėjimui iki ieškovo įėjimą į namą, nesudaro net 1 (vieno) metro (taškuose 25; 24; 39; 40). Patenkinus atsakovo Ž. K. reikalavimą ir nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jo pateiktą preliminarų planą buvo pažeisti ieškovo ne tik kaip eilinio piliečio interesai, tačiau buvo grubiai pažeisti, ir kaip žmogaus su negalia interesai. Be to, atsakovei A. V. teismas paskyrė naudotis žemės sklypu, plane pažymėtu C1, vien dėlto, kad tame sklype yra pastatyta atsakovės pavėsinė, tačiau į šią civilinę bylą yra pateikti įrodymai, jog minėta pavėsinė yra nelegali ir laikoma savavaline statyba, todėl teismas negalėjo vertinti šio objekto, kaip statinio;

21.3.                       teismas netinkamai analizavo ir vertino įrodymų visetą, išimtinai atsižvelgė tik į atsakovo Ž. K. pateiktus įrodymus, kai ieškovų pateiktuose rašytiniuose įrodymuose yra akivaizdžiai patikimesni faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas turėjo pagrindą nustatyti tokią žemės sklypu naudojimosi tvarką, kuri labiausiai atitiktų abiejų šalių interesus, o ne nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, kuri neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, yra palanki ir naudinga tik atsakovams, o kitų ginčo šalių interesus grubiai pažeidžia.

22.       Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovės S. E. ir A. V., atstovaujamos advokato Dominyko Varno, prašo teismo sprendimą iš esmės palikti nepakeistą ir ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad yra pagrindas teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir grąžinti šį klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atsakovės taip pat prašo priteisti iš ieškovų 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovių turėtas apeliacinės instancijos teisme, parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodė:

22.1. teismo sprendimu nustatant naudojimosi tvarką, apeliantų teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, visų ginčo šalių teisėti interesai buvo apsaugoti ir tinkamai užtikrinti; 

22.2. nors ieškovas nurodo, kad jam yra nustatytas II grupės netekto darbingumo lygis, tačiau jis neturi judėjimo negalios, t. y. ieškovo netektas darbingumas yra susijusi su širdies darbu, todėl ieškovas neturi pagrindo remtis niekuo nepagrįstomis aplinkybėmis, kad ateityje jis galbūt turės judėjimo negalią ir prireiks neįgaliojo vežimėlio. Be to, teismo patvirtintame ginčo naudojimosi plane šalia grafinio vaizdo yra pateikta Linijų anotacijų lentelė, kurioje nurodytas atstumas tarp 24–25 taškų yra net 1,21 metras. Lygiai toks pats atstumas greta yra pavaizduotas tarp ginčo namo vakarinės kraštinės bei C1 sklypo dalies, o taškų Nr. 39 ar 40 ginčo plane apskritai nėra, atstumas tarp jų nenustatytas, tuo labiau apeliantai jų vietos nedetalizuoja, niekaip neįvardina ir nenurodo. Atsakydamas į klausimus 2018 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio metu, ieškovas negalėjo nurodyti, kurioje ginčo projekto vietoje yra užfiksuotas mažiau kaip 1 metro tako plotis. Todėl konstatuotina, kad ieškovams praeiti iki savo naudojamo įėjimo į namą yra numatomas apie 1,21 metro atstumas, kas yra ženkliai daugiau nei reikalaujama teisės aktuose;

22.3. nepaisant to, kad ieškovai tvirtina, jog atsakovės pastatyta pavėsinė yra nelegali, jie nepateikė jokio šios pavėsinės savavališkos statybos akto, pretenzijų dėl jos statybos ginčo sklype niekada nereiškė, ji pastatyta prieš kelis metus ir tai byloje pripažino patys ieškovai;

22.4. teismas ydingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl iš naujo nustatytina, kokią dalį sudaro ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos atstovavimui teismo posėdžiuose bei rengiant ieškovų atsiliepimą į atsakovių 2018 m. balandžio 9 d. priešieškinį. Mano, kad atsakovių turėta 2 000 Eur išlaidų suma turėjo būti priteista iš ieškovų proporcingai šių realiai turėtų išlaidų paskirčių apimtimi: 1 500 Eur išlaidos buvo susiję su ieškovų reikalavimų, kurie buvo nepatenkinti, ginčijimu, o 500 Eur išlaidų 1/5 dalis, proporcinga byloje nagrinėtų 5 reikalavimų skaičiui, turėjo būti priteista atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 94 straipsnio 1 dalį bei 96 straipsnio 5 dalį. Be to, ieškovai kelis kartus tikslino savo reikalavimus, vėliau pažadėję dar kartą patikslinti ir dėl to vėl atidėjus posėdį, sekančio (paskutinio) posėdžio metu netikėtai atsiėmė vieną reikalavimą, kas laikytina pagrindu vertinti šį procesinį elgesį ne ieškovų naudai ir atitinkamai pakeisti ieškovų naudai priteistą 485 Eur sumą.

23.       Atsiliepime atsakovas Ž. K. Kauno apygardos teismo prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog pagal ieškovų siūlomą nustatyti naudojimosi tvarką būtų pažeistas socialinės taikos ir proporcingumo principai jo ir atsakovės A. V. atžvilgiu. Tuo tarpu pagal jo pateiktą UAB „Inventora“ 2018 m. gegužės 21 d. parengtą planą, sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas atitinka 1981 m. įregistruotą ir nusistovėjusią faktinę naudojimosi tvarką, yra racionalus ir teisingas, nepažeidžia šalių teisėtų lūkesčių ir protingumo principo.

Teisėjų kolegija

  k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24.       Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

25.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

26.       Apeliacinio skundo esmė – ar pagrįstai bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatyta, pagal atsakovo Ž. K. priešieškiniu pasiūlytą naudojimosi tvarką (UAB „Inventora“ 2018 m. gegužės 21 d. žemės sklypo planas).

27.       Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. CK 4.81 straipsnio 1 dalis nustato, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

28.        Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas nekilnojamojo daikto konkrečias dalis. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).

29.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-248/2018). Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

30.       Jeigu bendraturčių teisme pareikštais reikalavimais dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo pateikti siūlomi naudojimosi tvarkos projektai yra netinkami, neracionalūs, ydingi ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai teismas turi diskreciją netenkinti tokių bendraturčių reikalavimų ir atsisakyti nustatyti bendro daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką. Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; šioje byloje priimta 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-611/2015).

31.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovo Ž. K. priešieškiniu pasiūlytą naudojimosi žemės sklypu tvarką (UAB „Inventora“ 2018 m. gegužės 21 d. žemės sklypo planas) racionalia ir teisinga, nepažeidžiančia kitų bendraturčių teisėtų lūkesčių ir protingumo principo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, jog ieškovai prie bendrai naudotinos sklypo dalies prisideda tik 28 procentais (pagal ieškovų pasiūlytą naudojimosi tvarką), ko pasekoje pripažino bendraturčių neproporcingą prisidėjimą prie bendrai naudotinos žemės sklypo dalies.

32.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad abu projektai (tiek UAB „Inventora“ 2018 m. gegužės 21 d. žemės sklypo planas, tiek UAB „Inventora“ 2018 m. balandžio 12 d. žemės sklypo planas) dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo yra netinkami, nes bendraturčiams paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nenumatyta kompensacijų.

33.       Kaip matyti iš UAB „Inventora“ 2018 m. balandžio 12 d. žemės sklypo plano (ieškovų siūloma naudojimosi tvarka): 1) ieškovams A. K. ir L. K., iš jų turimo 218 kv. m. žemės sklypo ploto, atskiram naudojimui skiriama 91 kv. m. (41,74 %), o bendram naudojimui - 127 kv. m. (58,26 %); 2) atsakovui Ž. K., iš jo turimo 119 kv. m. žemės sklypo ploto, atskiram naudojimui skiriama 21 kv. m. (17,64 %), o bendram naudojimui – 98 kv. m. (82,36 %); 3) atsakovei A. V., iš jos turimo 366 kv. m. žemės sklypo ploto, atskiram naudojimui skiriama 189 kv. m. (51,64 %), o bendram naudojimui – 177 kv. m. (48,36 %). Taigi, į bendrai naudotiną žemės sklypo plotą, šalims priklausančios žemės atitenka atitinkamai 58,26 %, 82,36 % ir 48,36 %. Kaip matyti iš UAB „Inventora“ 2018 m. gegužės 21 d. žemės sklypo plano (atsakovų siūloma naudojimosi tvarka): 1) ieškovams A. K. ir L. K., iš jų turimo 218 kv. m. žemės sklypo ploto, atskiram naudojimui skiriama 84 kv. m. (38,53 %), o bendram naudojimui - 134 kv. m. (61,47 %); 2) atsakovui Ž. K., iš jo turimo 119 kv. m. žemės sklypo ploto, atskiram naudojimui skiriama 36 kv. m. (30,25 %), o bendram naudojimui – 98 kv. m. (69,75 %); 3) atsakovei A. V., iš jos turimo 366 kv. m. žemės sklypo ploto, atskiram naudojimui skiriama 212 kv. m. (57,92 %), o bendram naudojimui – 154 kv. m. (42,08 %). Šiuo atveju, į bendrai naudotiną žemės sklypo plotą, šalims priklausančios žemės atitenka atitinkamai 61,47 %, 69,75 % ir 42,08 %. Taigi, šalims priskirtini atskirai naudotis žemės sklypo plotai (atitinkamai ir bendram naudojimui) aiškiai neatitinka jų turimoms žemės plotų idealiosioms dalims, t. y. neatitinka proporcingumo principo. Pažymėtina, kad kiekvienai šaliai turėtų tekti atskiram naudojimuisi proporcingai vienoda dalis nuo turimo žemės sklypo ploto (pvz. visiems po 50 proc. nuo savo turimo žemės sklypo ploto). Tam tikri nežymūs nukrypimai galimi, jeigu dėl turto savybių (vertingumo ir pan.), išsidėstymo negalima tiksliai nustatyti naudojamas dalis, ar tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir teisingumo principams.

34.       Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pripažino netinkamu ieškovo siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, kaip pažeidžiančią proporcingumo principą, tačiau pripažino tinkama atsakovo Ž. K. siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, nors šioje tvarkoje nustatoma dar didesnė disproporcija tarp ieškovų naudojimuisi skirtino ploto (buvo 41,74 %, yra  38,53 %) ir atsakovės naudojimui skirtino ploto (buvo 51,64 %, yra 57,92 %). Skirtumas beveik 20 % (buvo skirtumas 10 %). Pažymėtina, kad atsakovui Ž. K. tenkanti atskiram naudojimuisi žemės sklypo dalis yra aiškiai neproporcinga (tenka tik 30,25 %), tačiau esant atsakovo sutikimui gauti tokį plotą (neproporcingą kitų bendraturčių atžvilgiu) atskiram naudojimui, ji galėtų būti patvirtinta.

35.       Pripažinus abu byloje pateiktus bendraturčių žemės sklypu naudojimosi projektus (planus) netinkamais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl atsakovo Ž. K. priešieškinio patenkinimo naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – priešieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Kitoje dalyje teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

36.        Nustačius aukščiau nurodytas aplinkybes (akivaizdų proporcingumo principo pažeidimą), kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų nepasisakoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37.       Teismo sprendimą iš dalies panaikinus ir priėmus dalyje naują sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų panaikintinas ir bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos, atsižvelgiant į šalių patenkintus/atmestus reikalavimus (CPK 93 str. 5 d.).

38.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į tai, jog tiek ieškinio reikalavimai, tiek atsakovų priešieškinių reikalavimai atmesti, į tai, kad ieškovai vieno reikalavimo atsisakė (tačiau tik paskutiniame teismo posėdyje), šalių bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme viena iš kitos nepriteistinos, t. y. kiekviena šalis lieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

39.       Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (laikytino, jog patenkinta 50 proc. – ieškovų reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos netenkintas, o reikalavimas atmesti priešieškinį patenkintas), šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2d.). Apeliantas prašo priteisti 1 183 Eur bylinėjimosi išlaidų (apeliacinio skundo parengimas ir sumokėtas žyminis mokestis; t. 2, b. l. 44-45). Atsakovės A. V. ir S. E. prašo priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius prašo valstybei priteisti 65 Eur už atsakovui Ž. K. suteiktą teisinę pagalbą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokatų suteiktą teisinę pagalbą neviršija nustatytų teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomenduojamų maksimalių dydžių už advokatų teikiamas teisines paslaugas civilinėse bylose, todėl prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, t. y. 1) ieškovui V. K. iš kiekvieno atsakovo po 197,17 Eur (1 183 Eur / 2 / 3), 2) atsakovėms A. V. ir S. E. kiekvienai po 200 Eur iš ieškovo V. K., 3) valstybei iš ieškovo V. K. 32,50 Eur. Atlikus priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą tarp atsakovių ir ieškovo, atsakovėms iš ieškovo priteistina po 2,83 Eur bylinėjimosi išlaidų.   

      Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

      Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą iš dalies panaikinti.

      Panaikinti teismo sprendimo dalį, kurioje atsakovo Ž. K. priešieškinis tenkintas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti.

      Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

      Priteisti ieškovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 197,17 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidų.

      Priteisti atsakovėms A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir S. E., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), po 2,83 Eur (du eurus 83 ct) bylinėjimosi išlaidų.

      Priteisti valstybei iš ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 32,50 Eur (trisdešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokant Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5630).

      Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

      Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.