Civilinė byla Nr. e2-74-467/2025

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00519-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.1; 3.3.2.6.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 9 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Logeksa“ direktoriaus D. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Logeksa“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Logeksa“,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Logeksa“ (toliau – ir bendrovė), kadangi atsakovė nemoka mokesčių valstybei ir jos skola valstybės, savivaldybių fondų biudžetams siekia 10 248,12 Eur. Bendrovės nepriemoka susidarė nuo 2023 m. lapkričio mėn., nepriemokos išieškojimas buvo nerezultatyvus, todėl bendrovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių. Taip pat bendrovės apskaita tvarkoma netinkamai, bendrovė nevykdo veiklos ir negauna pajamų. Ieškovės vertinimu, atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi iškėlė UAB „Logeksa“ nemokumo (bankroto) bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „VRBV“.

3.       Teismas nustatė, kad bendrovė 2023 metais veikė nuostolingai, jos skolos kreditoriams viršijo viso turimo turto vertę. Atsakovė turi savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis yra 22 500 Eur. Minėtas turtas apsunkintas hipoteka, jam taikomas areštas. Atsakovės vardu taip pat yra registruota viena transporto priemonė, kurios dalyvavimas viešajame eisme yra uždraustas ir kuriai taikyti areštai. Atsakovė yra dar dviejų transporto priemonių valdytoja. Antstoliai vykdo iš atsakovės išieškojimą pagal 5 vykdomąsias bylas, kuriose išieškotojais nurodomi ne tik VMI, bet ir kiti kreditoriai. Atsakovė turi 10 248,12 Eur deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką, tačiau šiuo metu mokestinė nepriemoka yra sumažinta iki 9 777,10 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDF) duomenimis, bendrovėje nėra socialiniu draudimu apdraustų asmenų, skola VSDF biudžetui siekia 1 338,95 Eur.

4.       Teismas nurodė, kad teismui nėra pateiktas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, todėl nėra teisinio pagrindo stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 3 punktas).

5.       Teismas įvertino, kad atsakovė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog jos vadovas ėmėsi veiksmų inicijuoti bendrovės restruktūrizavimo procesą, todėl nusprendė, kad tenkinti atsakovės prašymą ir atidėti bylos nagrinėjimą pagrindo nėra.

6.       Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o turimo turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti. Nors atsakovė nurodo, kad ji vykdo ūkinę veiklą, tačiau teismas įvertino, jog bendrovėje nėra socialiai draustų asmenų (darbuotojų), taip pat nepateikta šiuos atsakovės teiginius patvirtinančių kitų įrodymų, todėl atsakovės argumentus apie vykdomą ūkinę veiklą pripažino nepagrįstais. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovė yra nemoki.

7.       Teismas nenustatė, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas, nepateikta duomenų, jog jos finansinė padėtis galėtų pagerėti, ar tai, kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles yra laikinas. Teismas konstatavo, kad tokia bendrovės būsena atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką ir yra pagrindas iškelti atsakovei bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8.       Atsakovės UAB „Logeksa“ direktorius D. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį ir atsisakyti iškelti bendrovei bankroto bylą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

8.1.                      Nėra pagrindo iškelti atsakovei bankroto bylą, nes bendrovė yra gyvybinga, turinti tik laikinų finansinių sunkumų. Bendrovės turtas yra didesnis nei skola ieškovei.

8.2.                      Atsakovė pripažįsta, kad skola ieškovei 2024 m. kovo mėn. sudarė kiek daugiau nei 15 000 Eur, tačiau iki 2024 m. spalio mėn. buvo sumažinta iki 10 000 Eur. 2024 m. lapkričio 22 d. atsakovė sumokėjo ieškovei dar 2 000 Eur, todėl skola sumažėjo iki kiek daugiau nei 9 000 Eur. Taigi bendrovė gali sumokėti susidariusią skolą ir tai padarys per keletą mėnesių.

8.3.                      Tai, kad atsakovė turi dar keletą kreditorių, nesudaro pagrindo iškelti jai bankroto bylą, nes finansiniai įsipareigojimai, neskaitant ieškovės, sudaro tik apie 5 000 Eur. Atsakovė su kreditoriais atsiskaitymus vykdo taikiu būdu ir nė vienas iš jų nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

8.4.                      Nors ir nesavalaikiai, tačiau atsakovė vykdo įsipareigojimus ir ieškovei. Šiuo metu siekia taikiai išspręsti ginčą su ieškove ir šalys galbūt susitars dėl skolos sumokėjimo.

8.5.                      Atsakovė rengia dokumentus ir artimiausiu metu kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o tai iš esmės lemtų bankroto bylos nutraukimą. Atsižvelgdama į tai, prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki atsakovei bus iškelta restruktūrizavimo byla.

9.       Ieškovė VMI atsiliepime prašo atsakovės UAB „Logeksa“ atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos, kurioms esant teismas pagristai iškėlė bendrovei bankroto bylą.

9.2.                      Ieškovė pažymi, kad ji, sudarydama taikos sutartis su juridiniais ir (ar) fiziniais asmenimis civilinėse bylose, vadovaujasi Mokesčių administratoriaus taikos sutarties civilinėse ir administracinėse bylose sudarymo taisyklėmis, patvirtintomis VMI viršininko 2023 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. VA-80 (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 16.4 papunktį, taikos sutartis su juridiniu asmeniu nėra sudaroma, jeigu juridiniam asmeniui yra iškelta nemokumo byla (šiuo atveju – bendrovei keliama nemokumo byla).

9.3.                      Ieškovė neturi duomenų, kad atsakovė kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuris patvirtintų, jog jos vadovas ėmėsi veiksmų inicijuoti bendrovės restruktūrizavimo procesą, todėl tenkinti atsakovės prašymą stabdyti ir (ar) atidėti bylos nagrinėjimą nėra pagrindo.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos nagrinėjimo ribų ir naujų įrodymų priėmimo

10.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovei iškėlė nemokumo (bankroto) bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

11.       Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikia 2024 m. gruodžio 5 d. bendrovės balanso kopiją. Nurodo, kad minėto balanso duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka yra 8 463,68 Eur.

12.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

13.       Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

14.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės (kreditorės) pateiktas naujas rašytinis įrodymas yra reikšmingas teisingam ginčo išnagrinėjimui, sprendžiant klausimą – ar apeliantė yra (ne)moki ir (ne)gyvybinga. Naujas teikiamas įrodymas neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, nes jis yra žinomas apeliantei, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktą naują įrodymą priima ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

15.       2024 m. sausio 7 d. apeliacinės instancijos teismui atsakovė pateikė įrodymus apie sumokėtą skolą ieškovei ir pridėjo mokėjimo nurodymus, o ieškovė pateikė informaciją apie atsakovės sumokėtą skolą ir nurodė, kad neturi pretenzijų atsakovei bei neprieštarauja, jog apeliacinės instancijos teismas panaikintų pirmosios instancijos teismo nutartį.

16.       Teikiamais naujais įrodymais šalys grindžia jų nurodomą aplinkybę apie UAB „Logeksa“ atsiskaitymą su ieškove VMI. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų dokumentų turinį, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad apeliantės ir ieškovės pateikti nauji įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo, priima pateiktus naujus įrodymus ir juos vertins kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl bylos sustabdymo

17.       Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad artimiausiu metu kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki atsakovei bus iškelta restruktūrizavimo byla.

18.       Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal JANĮ 15 straipsnio 3 dalį, jeigu teismas gauna kelis pareiškimus dėl bankroto ir (arba) dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tam pačiam juridiniam asmeniui, jie privalo būti nagrinėjami kartu.

19.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nei apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, neturi duomenų, jog atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo procesas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl pagrindo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą nėra (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl pagrindų iškelti arba atsisakyti iškelti bankroto bylą

20.       JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Remiantis JANĮ 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nurodytų sąlygų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

21.       JANĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatytos atsisakymo iškelti bankroto bylą sąlygos – teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena šių aplinkybių: 1) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) juridinis asmuo nėra nemokus; 3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį (t. y. asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, įmoka į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti).

22.       Nagrinėjamu atveju apeliantė (atsakovė) ir ieškovė pateikė duomenis, kad apeliantė yra atsiskaičiusi su kreditore VMI, inicijavusia bankroto bylos apeliantei iškėlimą, todėl, jų vertinimu, yra pagrindas atsisakyti atsakovei iškelti bankroto bylą.

23.       Remiantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus. Minėta teisės norma numato iš esmės analogišką atsisakymo kelti bankroto bylą juridiniam asmeniui pagrindą, kaip ir iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), todėl šios normos aiškinimui taikytina teismų praktika, suformuota ginčo klausimu galiojant ĮBĮ nuostatoms.

24.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjantis teismas nustatęs, jog egzistuoja bent vienas iš trijų atsisakymo iškelti įmonei bankroto bylą pagrindų, turi atsisakyti kelti atsakovui bankroto bylą, nepaisant to, kad byloje esančių įrodymų visetas patvirtina, jog egzistuoja viena ar kelios ĮBĮ įtvirtintos bankroto bylos iškėlimo sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-340/2014; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2048-241/2017; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-823/2018). Vis dėlto reikalavimo patenkinimo ar jo atsisakymo sukeliamos teisinės pasekmės priklauso nuo to, ar šie juridiniai faktai įvyko iki pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, ar po to (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1515-407/2020).

25.       Iš apeliantės pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad apeliantė su kreditore (ieškove) atsiskaitė jau po pirmosios instancijos teismo nutarties apeliantei iškelti bankroto bylą priėmimo.

26.       Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokia situacija JANĮ nėra reglamentuojama ir ji iš esmės skiriasi nuo JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos taisyklės, nes tokiu atveju pirmosios instancijos teismas jau yra įvertinęs juridinio asmens nemokumą. Apeliacinės instancijos teismas, plėtodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šiuo klausimu, yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo įvykdymas ar jo atsisakymas iki pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo yra savarankiškas pagrindas atsisakyti kelti įmonei bankroto bylą. Tačiau reikalavimo patenkinimas ar jo atsisakymas po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo gali būti pagrindas atsisakyti kelti juridiniam asmeniui bankroto bylą tik jeigu reikalavimo patenkinimas po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo iš esmės keičia įmonės finansinės būklės vertinimą, t. y. įmonė patenkina jos mokumo vertinimui reikšmingą reikalavimą. Tai reiškia, kad kreditoriaus reikalavimo patenkinimas ar jo atsisakymas po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos priėmimo savaime nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti ar atsisakyti kelti bankroto bylą. Kiekvienu atveju privalu įvertinti, ar toks kreditoriaus reikalavimo įvykdymas ar reikalavimo atsisakymas klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu iš esmės keičia įmonės nemokumo vertinimą ar net padeda atkurti įmonės mokumą. Priešingu atveju, bankroto bylos nutraukimas ar atsisakymas kelti bankroto bylą vien tuo pagrindu, kad įmonė po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo patenkino jos mokumo atkūrimui reikšmės neturintį reikalavimą ar kreditorius atsisakė šio reikalavimo, paneigtų apeliacinio proceso tikslą, pagal kurį apeliacija yra instancinė pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, taip pat neatitiktų viešojo intereso apsaugos įmonių bankroto procese reikalavimo. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Todėl atsisakymas kelti bankroto bylą patenkinus kreditoriaus reikalavimą arba pastarajam jo atsisakius po pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo galimas tik jei reikalavimo patenkinimas ar atsisakymas reikšmingai keičia įmonės nemokumo vertinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1515-407/2020; 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-671-407/2022; 2024 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-287-467/2024).

27.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat yra nurodęs, kad atsiskaitymas su pareiškėja po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo nesudaro pagrindo spręsti dėl bankroto bylos nutraukimo. Remiantis nuoseklia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, tuo atveju, kai priimama nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, nors ši nutartis dar nėra įsiteisėjusi, pradeda veikti viešasis interesas, kuriuo siekiama pašalinti iš rinkos būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, taip pat ir paties skolininko interesus, užkertant kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui. Taigi, net nevertinant fakto, ar kreditorius (už jį prievolę sumokėjęs trečiasis asmuo) tinkamai įvykdė prievolę pervesdamas pinigines lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, apeliacinės instancijos teismas turi pareigą išnagrinėti ginčą iš esmės ir įvertinti skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nepaisant to, kad atsakovė pateikė duomenis apie atsiskaitymą su ieškove (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

28.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, net ir nustačius, kad apeliantė atsiskaitė su bankroto bylos iškėlimą jai inicijavusia kreditore VMI, šioje byloje turi būti vertinamas apeliantės (ne)mokumas.

Dėl apeliantės UAB „Logeksa“ (ne)mokumo

29.       Remiantis JANĮ 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

30.       JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 23 d. aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777 dėl įstatymų projektų reg. Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789) matyti, kad, remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, buvo siekiama taikyti balanso testą kartu su likvidumo testu. Aiškinamajame rašte pažymėta, kad balanso testas gali būti naudingas, nustatant nemokumą, vertinant tai, ar turto (kaip jis bebūtų vertinamas) pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

31.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

32.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 30 d. nutartimi, kuria priėmė kreditorės VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantei, be kita ko, įpareigojo apeliantės vadovą per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos pateikti teismui juridinio asmens kreditorių ir skolininkų sąrašus, finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui bei kitą nutartyje nurodytą informaciją. Apeliantės vadovas per nustatytą terminą tokių duomenų teismui nepateikė. Tačiau apeliantės vadovas, pateikdamas pirmosios instancijos teismui atsiliepimą į kreditorės ieškinį, nurodė, kad bendrovė yra gyvybinga, gali sumokėti ieškovei susidariusią skolą ir tai padarys per kelis mėnesius. Pažymėjo, kad bendrovės sunkumai nėra nuolatinio pobūdžio bei ketina kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

33.       Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas apeliantės (ne)mokumo klausimą sprendė vadovaudamasis savo paties iš įvairių valstybės registrų ir informacinių sistemų surinktais duomenimis. Pagal 2023 metų bendrovės balanso duomenis, apeliantės turtas siekė 199 798 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 84 173 Eur (79 178 Eur – materialusis turtas, 4 995 Eur – finansinis turtas), trumpalaikis turtas sudarė 112 726 Eur (72 913 Eur – atsargos, 35 057 Eur – per vienerius metus gautinos sumos, 4 756 Eur – pinigai ir jų ekvivalentai). Minėtais metais atsakovės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos siekė 201 269 Eur, iš šios sumos 34 442 Eur yra po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai, o 166 827 Eur – per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė 2023 metus baigė nuostolingai – nuostoliai siekė 23 223 Eur. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino, kad atsakovė turi savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini) kurio vertė VĮ Registrų centro duomenimis yra 22 500 Eur. Minėtam turtui taikomas areštas. Atsakovės vardu yra registruota transporto priemonė, kurios dalyvavimas viešajame eisme yra uždraustas ir kuriai taip pat yra taikomas areštas. Pirmosios instancijos teismas iš Antstolių informacinės sistemos duomenų nustatė, kad antstoliai vykdo iš atsakovės išieškojimą pagal 5 vykdomąsias bylas. VSDF duomenimis, bendrovėje nėra socialiniu draudimu apdraustų asmenų, skola VSDF biudžetui siekia 1 338,95 Eur. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o turimo turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, t. y. pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bendrovė yra nemoki.

34.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, nors byloje nėra aktualių bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų (paskutinės VĮ Registrų centrui pateiktos finansinės atskaitomybės ataskaitos už 2023 metus, o ieškovės pateikti 2024 m. gruodžio 5 d. balanso duomenys atspinti tik mokestinės nepriemokos sudėtį ir dydį), tačiau apeliantė pateikė duomenis (mokėjimo nurodymus), jog sumokėjo visą likusią skolą ieškovei, t. y. apeliantė patvirtino jos procesiniuose dokumentuose nurodytą aplinkybę, kad gali sumokėti ieškovei susidariusią skolą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė, nors ir vėluodama, tačiau iš esmės mokestines prievoles vykdo ir ši aplinkybė yra reikšminga bei keičia apeliantės finansinės būklės vertinimą. Kreditorė VMI taip pat pateikė informaciją apie atsakovės sumokėtą skolą ir nurodė, kad neturi pretenzijų atsakovei bei neprieštarauja, jog apeliacinės instancijos teismas panaikintų pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsakovei buvo iškelta bankroto byla.

35.       Nors iš Antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad antstoliai vykdo iš atsakovės išieškojimą pagal 5 vykdomąsias bylas, tačiau atsakovės bendra skola kitiems kreditoriams siekia tik 5 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės skola kitiems kreditoriams, įvertinus minėtus 2023 metų bendrovės balanso duomenis, nėra tokia ženkli ir reikšminga dėl ko atsakovei turėtų būti keliama bankroto (nemokumo) byla. Be to, pati atsakovė pažymėjo, kad su kitais kreditoriais atsiskaitymus vykdo taikiu būdu ir nė vienas iš jų nesikreipė į teismą dėl bankroto (nemokumo) bylos iškėlimo. Aplinkybė, kad apeliantė turi skolų kitiems kreditoriams savaime neįrodo, kad apeliantės prievolių (įsipareigojimų) nevykdymas kitiems kreditoriams yra sistemiškas ir nevienkartinio pobūdžio.

36.       Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantės skola VSDF biudžetui siekia 1 338,95 Eur, tačiau iš viešai prieinamų duomenų(https://rekvizitai.vz.lt/imone/logeksa/skolos-sodrai/) matyti, kad nuo 2024 m. sausio mėn. socialinio draudimo įsiskolinimo apeliantė neturėjo, nuo 2024 m. balandžio 16 d. turėjo 1 669,28 Eur socialinio draudimo skolą, o nuo 2024 m. birželio 26 d. turėjo 1 273,38 Eur socialinio draudimo skolą. Taigi, vertinant socialinio draudimo įsiskolinimo istoriją ir dinamiką nuo 2024 m. sausio mėn. iki dabar matyti, kad šios rūšies įsiskolinimo suma yra kintanti, t. y. tai padidėja, tai sumažėja arba lygi 0,00 Eur. Iš nurodytų duomenų nematyti, kad apeliantės skola VSDF būtų nekontroliuojama ir nuolat didėjanti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pavėluotas mokestinių prievolių įvykdymas, nesant kitų objektyvių aplinkybių, savaime negali paneigti apeliantės mokumo.

37.       Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantės argumentais, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui, nes poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir gebančią savarankiškai funkcionuoti įmonę yra socialiai reikšmingesnis, nei siekis likviduoti įmonę. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir šalių pateiktus argumentus, nuspendžia, kad tokioje situacijoje bankroto bylos iškėlimas apeliantei, atsižvelgiant į šioje byloje susiklosčiusią situaciją, nebūtų proporcingas, todėl prioritetas turėtų būti teikiamas apeliantės, kaip juridinio asmens, išsaugojimui, juolab kad mokestinė nepriemoka VMI, dėl kurios nesumokėjimo ir kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, buvo padengta. Į bylą pateikti ir surinkti duomenys patvirtina faktą, kad apeliantė mokestines prievoles vykdo vėluodama, tačiau duomenų patvirtinančių, jog apeliantė iš tiesų yra nemoki, byloje nepakanka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės VMI pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Logeksa“  netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

                Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Logeksa“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Teisėja                                                                Alma Urbanavičienė