Civilinė byla Nr. e2A-1236-638/2023

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00992-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.;      1.3.2.5.2

 (S)

Kauno

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 19 d.

Kaunas

Kauno

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė „Achema“ (toliau – AB, ieškovė) ieškinyje prašė pripažinti atsakovės organizuotą 2022 m. vasario 8 d. streiką (toliau – ir Streikas1) pasibaigusiu 2022 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 248 straipsnio 2 dalies pagrindu – įsigaliojus draudimui streikuoti, teismui nusprendus, kad atsakovės organizuotas 2022 m. vasario 8 d. streikas nesibaigė 2022 m. vasario 24 d., pripažinti streiką pasibaigusiu 2022 m. rugsėjo 16 d. DK 253 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu – atsakovei pripažinus, kad toliau tęsti streiką netikslinga, pripažinti atsakovės organizuojamą 2023 m. birželio 3 d. streiką (toliau – ir Streikas2) neteisėtu, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad atsakovė 2022 m. sausio 27 d. ieškovei pateikė pranešimą apie 2022 m. vasario 8 d. būsimą AB „Achema“ darbuotojų streiką (toliau – Pranešimas1). Streikas vyko iki nepaprastosios padėties įvedimo (Lietuvos Respublikos Prezidento 2022 m. vasario 24 d. dekretas Nr. 1K-872 „Dėl nepaprastosios padėties paskelbimo“, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento sprendimo paskelbti nepaprastąją padėtį patvirtinimo“). Atsakovė 2022 m. vasario 24 d. pateikė pranešimą „Dėl AB „Achema“ darbuotojų tikrojo streiko laikino stabdymo“, kuriame nurodė, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. Streikas1 yra laikinai stabdomas iki bus atšaukta nepaprastoji padėtis šalyje. Nepaprastosios padėties rėžimas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje baigėsi 2022 m. rugsėjo 15 d. 24:00 val. Atsakovė 2023 m. balandžio 24 d. kreipėsi į ieškovę su raštu reikalaudama 2023 metais padidinti darbo užmokestį 6,5 proc., 2023 m. balandžio 24 d. pranešimu keliami nauji reikalavimai ieškovei, kurie anksčiau nebuvo keliami ir dėl jų nebuvo vedamos kolektyvinės derybos. Atsakovė 2023 m. gegužės 18 d. kreipėsi su pranešimu, kad ieškovei nepadidinus darbuotojų darbo užmokesčio 6,5 proc., atsakovė atnaujins Streiką1. Atsakovė 2023 m. gegužės 26 d.  pateikė pranešimą Nr. 016/08, kad nuo 2023 m. birželio 3 d. tęs Streiką1. Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į DK 248 straipsnio 2 dalies formuluotę, nesant specialaus reglamentavimo ar išimčių streikams, prasidėjus nepaprastajai padėčiai atsakovė privalėjo nutraukti, o ne sustabdyti Streiką1. Darbuotojams nuo 2022 m. vasario 25 d. grįžus į savo darbą, pastariesiems buvo mokamas darbo užmokestis, vadinasi šie darbuotojai Streike1 nedalyvavo, kas dar kartą patvirtina, kad Streikas1 baigėsi 2022 m. vasario 24 d. Sprendžiant, kad Streikas1 nesibaigė 2022 m. vasario 24 d. paskelbus nepaprastąją padėtį, spręstina, kad Streikas1 baigėsi 2022 m. rugsėjo 15 d., kuomet baigėsi nepaprastoji padėtis valstybėje ir atsakovė neatnaujino Streiko1 dėl jo tęsimo netikslingumo, todėl Streikas1 baigėsi DK 253 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Streiko1 metu streikuojančių darbuotojų skaičius nuolat mažėjo. Pirmąją Streiko1 dieną streikuojančių darbuotojų buvo 132, tuo tarpu paskutinę Streiko1 dieną streikuojančiu darbuotojų tebuvo 2. Atsakovė 2022 m. vasario 24 d. sustabdė Streiką1 iki valstybėje bus atšaukta nepaprastoji padėtis. Pasibaigus nepaprastajai padėčiai (2022 m. rugsėjo 16 d.) atsakovė turėjo atnaujinti Streiką1. Nepaisant to, atsakovė, įvertinusi nuosekliai mažėjusių streikuojančių darbuotojų skaičių, tai, kad paskutinę dieną tebuvo du streikuojantys darbuotojai, sąmoningai sprendė, kad tęsti Streiką1 yra nebetikslinga, todėl pasibaugus nepaprastajai padėčiai Streikas1 nebuvo atnaujintas. Be to, atsakovė, suprasdama, kad Streikas1 yra užbaigiamas, nurodė, kad yra įgyvendinama streiko pabaigos pasekmė, įtvirtina DK 253 straipsnio 2dalyje t. y., kad darbuotojai kitą darbo dieną privalo grįžti į savo darbą. Streiko1 atnaujinimas po 8 mėn. (net jei atsakovė ir turėjo teisę sustabdyti ir atnaujinti Streiką1) negali būti laikomas protingu ir sąžiningu. Praėjus tokiam ilgam laiko tarpui ieškovė ir ieškovės darbuotojai, tarp jų ir atsakovės nariai, dirbo įprastu režimu ir tvarka, su dalimi darbuotojų, net ir tų, kurie dalyvavo Streike, buvo nutraukti darbo santykiai, prasidėjo nauji ūkiniai finansiniai metai ir visus 8 mėn. nebuvo jokių vykstančio ar planuojamo streiko ženklų. Ieškovei susiformavo pagrįstas teisėtas lūkestis ir teisinis tikrumas dėl Streiko1 pasibaigimo, todėl tokio Streiko1 atnaujinimas reikštų teisinio neapibrėžtumo ir netikrumo situaciją teisiniuose santykiuose tarp darbdavio ir profesinių sąjungų. Be to, nebuvo taikomos DK 250 straipsnyje įtvirtintos sąlygos - 1) darbo užmokestis buvo mokamas visiems darbuotojams, kadangi niekas nestreikavo, 2) bendrovės veikla dalinai buvo stabdoma, su dalimi darbuotojų buvo nutrauktos darbo sutartys.

3.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė, organizuodama Streiką2, pažeidė DK 246 straipsnio 3 dalies reikalavimus - kelia naują reikalavimą (padidinti darbo užmokestį 6,5 proc., išmokėti darbuotojams priedus prie atostogų), kuris ieškovei nebuvo keliamas kolektyvinių derybų metu, po kurių vyko Streikas1, taip pat nebuvo keliamas ir jokiose kitose kolektyvinėse derybose. Nurodyti reikalavimai nebuvo nagrinėti ginčo komisijoje, tarpininkavimo metu arba darbo arbitraže. A. S. galėjo organizuoti tik po to, jei šalys būtų neišsprendę kolektyvinio darbo ginčo. Tačiau tarp šalių nevyko joks kolektyvinis darbo ginčas dėl interesų, atsakovė nėra pateikusi jokių reikalavimų ieškovei. Streikas2 organizuojamas nesant privalomo teisinio ir faktinio pagrindo, įtvirtinto DK 243 straipsnio 2 dalyje. Atsakovė nepriėmė sprendimo skelbti Streiką2 atsakovės įstatuose nustatyta tvarka (DK 245 straipsnis, Įstatų 5.1 p. ir 5.2 p.). Atsakovė, jos streiko komitetas nepateikė priemonių ar pasiūlymų, kurie galėtų užtikrinti žmonių ir turto saugumą (DK 249 straipsnio 2 dalis). Ieškovės naudojamuose įrenginiuose vyksta pavojingos cheminės reakcijos, kurios turi būti tinkamai prižiūrimos ir valdomos. Ieškovės veikloje yra eksploatuojami pavojingi įrenginiai ir naudojamos cheminės medžiagos, kurios, patekusios į aplinką, gali padaryti žalą darbuotojams, gyventojams ir aplinkai. Atsakovei nevykdant savo pareigų užtikrinti saugumą, pavojingame objekte – ieškovės gamykloje, net jei ir būtų teisėtas – Streikas2 keltų pavojų ne tik ieškovės turtui ir ieškovės darbuotojų sveikatai, tačiau ir visuomenės saugumui ir civilinei saugai.

4.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, nurodė ir paaiškino, kad streikas buvo sustabdytas ryšium su nepaprastosios padėties įvedimu. Atsakovė sprendimo pripažinti, kad toliau tęsti streiką netikslinga, nepriėmė. DK nenustato jokių reikalavimų minimaliam streiko metu streikuojančių darbuotojų skaičiui, todėl sieti streiko pasibaigimą su streikuojančių darbuotojų skaičiumi nėra teisinio pagrindo. Ieškovė įsakymu „Dėl AB Achema darbo apmokėjimo ir darbo streiko metu“ 1.1 punktu nustatė, kad darbuotojams, dirbantiems pagal 2022 m. darbo grafikus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, už darbą mokėti dvigubai. Ieškovė nurodė, kad mokės ir mokėjo darbuotojams dvigubai už tai, kad jie nedalyvauja streike. Todėl pati ieškovė tiesiogiai įtakojo darbuotojų apsisprendimą dėl jų dalyvavimo streike, siekdama sumažinti dalyvaujančių streike darbuotojų skaičių. Visos kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų sprendimo galimybės buvo išnaudotos iki 2022 m. vasario 26 d. atsakovės tarybos paskelbto AB „Achema“ darbuotojų tikrojo streiko ir šiuo metu nėra jokio susitarimo tarp ieškovės ir atsakovės dėl streiko reikalavimų. Teisėtas ieškovės lūkestis, kad streikas pasibaigė, susiformuoti negalėjo, nes ieškovė streiko reikalavimų nepatenkino, ieškovės ir atsakovės susitarimo nutraukti streiką nebuvo, atsakovės sprendimo pripažinti, kad tęsti streiką netikslinga, irgi nebuvo. Naujų reikalavimų atsakovė nekėlė. Atsakovės 2023 m. gegužės 18 d. pranešimas, kuriame prašoma padidinti darbo užmokestį 6,5 proc., išmokėti darbuotojams priedus prie atostogų, nėra pranešimas apie streiką. Tai buvo atsakovės pasiūlymas ieškovei dėl streiko pasibaigimo sąlygų ir galimo susitarimo nutraukti streiką sudarymo. Nurodė, kad 2022 m. vasario 3 d. ir 2022 m. vasario 4 d. įvyko du ieškovės ir atsakovės streiko komiteto susitikimai dėl veiksmų, reikalingų apsaugoti turtą ir žmones. 2022 m. vasario 4 d. buvo sudarytas sustabdytų gamybinių įrengimų aptarnavimui ir priežiūrai streiko metu būtinas pareigybių sąrašas ir darbuotojų skaičius. Generalinis direktorius savo įsakymu „Dėl AB Achema darbo organizavimo streiko metu“ patvirtino Žmonių ir turto (gamybinių įrengimų aptarnavimui ir priežiūrai) streiko metu būtiną minimalų pareigybių sąrašą ir darbuotojų skaičių. Taip pat šiuo įsakymu ieškovės generalinis direktorius nustatė darbo organizavimo tvarką streiko metu. Streikas vyko nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2022 m. vasario 24 d. pagal ieškovės patvirtintuose dokumentuose nustatytą tvarką ir jokio pavojaus nei turtui nei žmonėms nekilo ir jokių pretenzijų dėl tokio pavojaus ieškovė nereiškė. Kadangi 2023 m. birželio 3 d. tęsiamas 2022 m. sausio 26 d. atsakovės tarybos sprendimu paskelbtas streikas, tai ir toliau taikomi sutarti veiksmai streiko metu turto ir žmonių apsaugai, dėl kurių pati ieškovė jokių pretenzijų nereiškė. Be to, 2023 m. birželio 1 d. ieškovės darbuotojams yra išplatintas ieškovės generalinio direktoriaus įsakymas „Dėl AB Achema darbo organizavimo streiko metu“, kuriame pakartotinai nurodomas pareigybių sąrašas ir darbuotojų skaičius, kurie streiko metu vykdys įrengimų priežiūrą ir aptarnavimą, jei bendrovė sustabdys technologinius gamybos procesus. Todėl akivaizdu, kad ir šiandien ieškovė yra pasiruošusi užtikrinti turto ir žmonių apsaugą.

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Teismas nurodė, kad atsakovės 2022 m. sausio 26 d. tarybos sprendimu organizuotas streikas prasidėjo 2022 m. vasario 8 d. Lietuvos Respublikos Prezidento 2022 m. vasario 24 d. dekretu Nr. 1K-872 „Dėl nepaprastosios padėties paskelbimo“, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento sprendimo paskelbti nepaprastąją padėtį patvirtinimo“ visoje šalies teritorijoje paskelbta nepaprastoji padėtis. Streikai nepaprastosios padėties įvedimo atveju yra draudžiami iki jos atšaukimo. Šalyje paskelbus nepaprastąją padėtį streiko metu, jis buvo sustabdytas, iki kol išnyks jo sustabdymo pagrindas – iki paskelbtos nepaprastosios padėties atšaukimo. Aplinkybė, kad atsakovė 2022 m. vasario 24 d. pateikė pranešimą „Dėl AB „Achema“ darbuotojų tikrojo streiko laikino stabdymo“, jame nurodydama, kad nuo 2022 m. vasario 8 d. vykęs streikas 2022 m. vasario 24 d. yra laikinai stabdomas, iki bus atšaukta nepaprastoji padėtis šalyje, streiko sustabdymo pagrindo nekeičia, kadangi streikas sustabdytas ne atsakovės valia. Šiuo atveju streiko sustabdymas ir jo atnaujinimas nuo atsakovės valios nepriklauso. Teismas pažymėjo, kad nepaprastosios padėties režimas visoje šalies teritorijoje baigėsi 2022 m. rugsėjo 15 d. 24:00 val. Todėl, sutinkamai su DK 248 straipsnio 2 dalyje nurodytu reglamentavimu, išnykus aplinkybėms, dėl kurių streikas buvo sustabdytas, jis toliau turėjo tęstis kitą dieną po šių aplinkybių atsiradimo, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. Tai reiškia, kad išnykus streiko stabdymo pagrindui streikas atsinaujino ir turėjo tęstis toliau. Teismas vertino, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad 2022 m. vasario 8 d. darbuotojų streikas nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. tęsėsi toliau, t. y. kad streikui atsinaujinus, nedelsiant ieškovės darbuotojai ,,grįžo“ streikuoti. Teismas nurodė, kad atsakovė pripažino, jog išnykus streiko stabdymo pagrindui, ji, kaip streiko organizatorė, iškart jokių aktyvių veiksmų, nukreiptų nedelsiant toliau tęsti darbuotojų streiką, nepriėmė. Atsakovė 2023 m. balandžio 18 d. pranešimu ieškovei nurodė, kad nepatenkinus pranešime nurodytų reikalavimų, profesinės sąjungos valdymo organas priims sprendimą atnaujinti darbuotojų streiką. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės organizuotas 2022 m. vasario 8 d. prasidėjęs streikas baigėsi de facto 2022 m. rugsėjo 16 d.

7.       Teismas nurodė, kad įvertinus atsakovės ieškovei pateiktų 2023 m. balandžio 24 d., 2023 m. gegužės 18 d. ir 26 d. pranešimų turinį, teismas neturi pagrindo sutikti su atsakove, jog organizuojamu streiku nėra siekiama naujų – ieškovei 2023 m. balandžio 24 d. pranešime suformuluotų reikalavimų. Atsakovės keliami reikalavimai – padidinti darbo užmokestį 6,5 proc., išmokėti darbuotojams priedus prie atostogų, nebuvo keliami kolektyvinių derybų metu. Šie reikalavimai atsakovės suformuluoti, kaip teigia pati atsakovė, atlikus ieškovės finansinių duomenų analizę. Paskelbto streiko faktinės aplinkybės, buvusios iki streiko arba jau streikui vykstant, gali pasikeisti taip, kad streiko, kaip kraštutinės kolektyvinio ginčo reguliavimo priemonės, būtinumas iš viso išnyks. Teismas pažymėjo, kad atsakovės atstovė teismo posėdyje pripažino faktą, kad ieškovės įmonėje po 2022 m. vasario 8 d. ekonominė padėtis keitėsi, pripažino ir tai, kad ieškovė priiminėjo sprendimus, lėmusius realų darbuotojų darbo išmokų padidėjimą. Dėl to atsakovas turėjo laikytis DK nustatytų imperatyvių reikalavimų ir streiką organizuoti tik po to, kai šalims nepavyktų išspręsti kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų, kuriame atsakovė turėtų pateikti savo reikalavimus, kurių netenkinus pastarieji ir galėtų būti keliami skelbiant darbuotojų streiką. Teismas sprendė, kad atsakovės 2023 m. birželio 3 d. streikas buvo organizuojamas pažeidžiant DK 243 straipsnio, 245-246 straipsnių, 249 straipsnio, 251 straipsnio nuostatas, todėl streiką pripažino neteisėtu (CPK 12, 178, 183, 185 straipsniai).

8.       Apeliaciniu skundu atsakovė Achemos darbuotojų profesinei sąjunga prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       Ieškovė ieškinyje suformuluoto ieškinio pagrindo ir dalyko nekeitė. Tačiau teismas, pažeisdamas CPK nuostatas, savo iniciatyva pakeitė ieškinio dalyką sprendimo rezoliucinėje dalyje, nurodydamas pripažinti atsakovės Achemos darbuotojų profesinės sąjungos organizuotą 2022 m. vasario 8 d. streiką pasibaigusiu 2022 m. rugsėjo 16 d. Nagrinėjamu atveju vadovautis CPK 417 straipsniu, suteikiančiu teisę teismui viršyti ieškinio dalyką nebuvo jokio pagrindo, nes ieškinys buvo teiktas ne darbuotojo, o darbdavio.

8.2.       Atkreiptinas dėmesys, kad DK 253 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyti streiko pasibaigimo atvejai ir teismams nesuteikta kompetencija savo sprendimu pripažinti streiką pasibaigusiu. Teismas akivaizdžiai viršijo įstatymu suteiktą kompetenciją ir be jokio teisinio pagrindo pripažino 2022 m. vasario 8 d. streiką pasibaigusiu 2022 m. rugsėjo 16 d. Atsakovė jokio sprendimo pripažinti, kad tęsti streiką netikslinga, nepriėmė ir tokio sprendimo ieškovė teismui nepateikė. Tai atsakovės atstovė patvirtino ir teismo posėdžio metu, nurodydama, kad profesinė sąjunga nenusprendė, kad tęsti streiką netikslinga, bet priešingai, mano, kad streikas dėl darbo sąlygų nustatymo kolektyvinėje sutartyje yra tikslingas. Teismo sprendimas atėmė iš ieškovės darbuotojų teisę į laisvas kolektyvines derybas dėl kolektyvinės sutarties pasirašymo ir darbo sąlygų nustatymo, nes ieškovės darbuotojai nebeturi galimybės streikuodami daryti spaudimą darbdaviui dėl 2022 m. sausio 26 d. iškeltų reikalavimų patenkinimo.

8.3.       Pirmosios instancijos teismas, savo sprendimu nustatydamas papildomas įstatyme nenumatytas streiko ribojimus, t. y. streikuojančių darbuotojų skaičių, aktyvius profesinės sąjungos veiksmus paskelbus streiką, streiko pripažinimą pasibaigusiu DK 253 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu be profesinės sąjungos valios, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 51 straipsnį ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Darbo kodeksas nenustato jokių reikalavimų minimaliam streiko metu streikuojančių darbuotojų skaičiui. Todėl sieti streiko pasibaigimą su streikuojančių darbuotojų skaičiumi nėra jokio teisinio pagrindo. Tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, tiek pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, streikai gali būti ribojami tik griežtai įstatymu ir ribojimai turi būti proporcingi ir turėti teisėtą tikslą.

8.4.       Ieškovės 2023 m. gegužės 26 d. pranešime, kuriuo ieškovė informuojama apie tęsiamą streiką, pirmosios instancijos teismo nurodytų naujų reikalavimų - padidinti darbo užmokestį 6,5 proc., išmokėti darbuotojams priedus prie atostogų, nėra. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šio įrodymo, kurio pagrindu iš esmės ieškovė ir kreipėsi į teismą su ieškiniu pripažinti tariamai naują 2023 m. birželio 3 d. streiką neteisėtu net netyrė, nevertino ir nepasisakė. Darbo kodeksas net neįpareigoja profesinės sąjungos pranešti darbdaviui apie tęsiamą streiką, bet atsakovė geranoriškai savo iniciatyva papildomai informavo ieškovę, kad streikas yra tęsiamas. Ieškovė pasinaudojo tuo, kad atsakovė bendradarbiavo su ja ir pirmosios instancijos teisme pasiekė savo tikslą, kad 2022 m. sausio 26 d. darbuotojų reikalaujamos darbo sąlygos nebūtų nustatytos, nes iš darbuotojų atimta teisė daryti spaudimą ieškovei. Teismas sprendime be jokio teisinio pagrindo nurodė, kad dėl 2022 m. sausio 26 d. kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų reikalavimų turėtų būti dar kartą pakartota jau įvykdyta kolektyvinio darbo ginčo dėl teisės išankstinė nagrinėjimo tvarka. Pirmosios instancijos teismo argumentai prieštarauja kasacinio teismo praktikai ir DK 251 straipsnio 2 daliai, siejant streiko teisėtumą su ekonominės padėties ieškovės įmonėje pasikeitimu. Tuo labiau, kad ieškovės įmonė 2022 m. dirbo pelningai, pelnas siekė 38,8 mln. Eur.

8.5.       Ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro 220 Eur žyminis mokestis, 5 626,50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos, iš viso 5 846,50 Eur. Tačiau CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau Rekomendacijos). Byloje nereikalingas didelės apimties teisinių paslaugų teikimas, nes iš esmės nagrinėjamas vienas konkretus streiko teisėtumo klausimas, kuris nėra naujas, o streiko teisėtumo klausimu yra gausu suformuotos kasacinio teismo praktikos. Ieškovės atstovų prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nedetalizuotas darbo užmokesčio apskaičiavimas ir darbo laiko sąnaudos.

2.       Ieškovė AB „Achema“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1.       Ieškovė tiek savo ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus pripažinti atsakovės organizuotą 2022 m. vasario 8 d. streiką pasibaigusiu 2022 m. rugsėjo 16 d. ir pripažinti atsakovės organizuojamą 2023 m. birželio 3 d. streiką neteisėtu. Būtent tokį sprendimą teismas ir priėmė, todėl teismas savarankiškai nekeitė ieškinio dalyko ir tenkino ieškinyje suformuluotus reikalavimus. Dėl šių priežasčių, teismas jokia apimtimi nepažeidė CPK 42 straipsnio, 135 straipsnio nuostatų. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškinys buvo pareikštas ne darbuotojo, o taip pat ir atsakove byloje yra ne darbuotojas, o profesinė sąjunga. Teismas, priimdamas sprendimą, neviršijo pareikštų reikalavimų.

9.2.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad DK 253 straipsnyje ar kitose teisės normose nėra įtvirtinta, kokia forma ir būdu turi būti įforminamas profesinės sąjungos pripažinimas, kad tęsti streiką yra netikslinga, atsižvelgdamas į tai, kad streikas jau daugiau nei 8 mėn., t. y., nei 2022 m. rugsėjo 16 d., nei vėliau nevyko, pagrįstai ir veikdamas savo kompetencijos ribose pripažino, kad streikas yra pasibaigęs remiantis DK 253 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu. Pati apeliantės pirmininkė pripažino, kad išnykus streiko stabdymo pagrindui, profesinė sąjunga nesiėmė jokių veiksmų, kad streikas būtų tęsiamas ir tokia padėtis tęsėsi daugiau nei 8 mėnesius.

9.3.       Teismas, pripažindamas streiką pasibaigusiu, rėmėsi DK įtvirtintu streiko pasibaigimo pagrindu – profesinei sąjungai ar profesinių sąjungų organizacijai pripažinus, kad toliau tęsti streiką netikslinga. Jokiais papildomais, teisės aktuose neįtvirtintais streiko pasibaigimo pagrindais teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo, priešingai, nei tai teigia apeliantė. Pasibaigus nepaprastajai padėčiai, daugiau nei 8 mėn. jokie darbuotojai nestreikavo, profesinė sąjunga nevykdė jokių veiksmų, kurie identifikuotų streikavimą, todėl tai buvo pakankamas pagrindas tiek ieškovei, o vėliau ir teismui spręsti, kad streikas realiai buvo pasibaigęs. Apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, neva teismas streiką pripažino pasibaigusiu vien tik dėl streikuojančių darbuotojų skaičiaus (kurių buvo 0), yra klaidingi.

9.4.       Sprendime teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog organizuojamu streiku nėra siekiama naujų – ieškovei 2023 m. balandžio 24 d. pranešime suformuluotų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju reikalavimai padidinti darbo užmokestį 6,5 proc., išmokėti darbuotojams priedus prie atostogų nebuvo nagrinėti ginčo komisijoje, tarpininkavimo metu arba darbo arbitraže. Dėl šių priežasčių teismas, priimdamas sprendimą pagrįstai sprendė, kad organizuojamas 2023 m. birželio 3 d. streikas yra neteisėtas DK 246 straipsnio 3 dalies pagrindu. Teismas taip pat pagrįstai pripažino, kad apeliantė sprendimą dėl 2023 m. birželio 3 d. organizuojamo streiko skelbimo priėmė pažeisdama ir DK 245 straipsnio 1 dalį, kurioje reglamentuojama, kad priimti sprendimą skelbti streiką gali profesinė sąjunga ar jų organizacija jų įstatuose nustatyta tvarka šio kodekso 243 straipsnyje nustatytais atvejais. Darbdavio lygmens streikui skelbti įstatuose nustatyta tvarka turi būti gautas ne mažiau kaip ketvirtadalio profesinės sąjungos narių sutikimas.

9.5.       Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto dydžio. Taip pat byla nėra standartinė ir nesudėtinga. Teisminių ginčų dėl streikų teisinio reglamentavimo Lietuvos teismų praktikoje nėra daug, todėl procesinių dokumentų rengimas, rengimasis bylos nagrinėjimui yra sudėtingas. Todėl teismas, priteisdamas ieškovės prašytas bylinėjimosi išlaidas priėmė pagrįstą, faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu grįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

4.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl streiko sąvokos (DK 244 straipsnis), dėl streiko pabaigos (DK 253 straipsnis), dėl streiko teisėtumo  (DK 251 straipsnis), taip pat dėl konstatavimo, kad teismo sprendimas yra priimtas peržengiant ieškinio pagrindą ir dalyką (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

16.       Teismas priteisė ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas: 220,00 Eur žyminio mokesčio, 5626,50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (su PVM), iš viso 5846,50 Eur. Apeliantė nurodo, kad išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius, o pateikta išlaidų paskaičiavimo pažyma nedetalizuota, nenurodytas paslaugų teikimo laikas. Ieškovės pateiktoje į bylą išlaidų pažymoje nurodyta, kad ieškinio parengimas kainavo 4650 Eur + 976,50 Eur PVM, iš viso 5626,50 Eur. Ieškinys teismui buvo pateiktas 2023 m. gegužės 29 d., todėl ieškinio surašymas maksimaliai galėjo kainuoti taikant nustatytą koeficientą (ieškinio atveju 2,5), dauginant jį iš 1900,3 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.), (interneto prieiga: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize), t. y. už ieškinio parengimą suma sudarytų 4 750,75 Eur. Teismas nemotyvavo, kokiu pagrindu priteisė sumą, viršijančią Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. 

17.       Sutiktina su apeliante, kad šioje byloje nebuvo pagrindo viršyti maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, taip pat sutiktina, kad byla nėra tokia sudėtinga ir komplikuota, kad toks Rekomendacijų viršijimas būtų pagrįstas. Todėl priteistos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme mažintinos iki 3000  Eur.

18.       Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei priteistinos išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Ieškovė pateikė turėtų išlaidų paskaičiavimą, kuriame nurodo, kad atsiliepimas į apeliacinį skundą kainavo 6715,50 Eur. Jau minėtų Rekomendacijų 8.13 p. nustato, kad honoraras advokatui už atsiliepimą į apeliacinį skundą  negali viršyti 1,3 koeficiento nuo užpraėjusio ketvirčio mėnesinio vidutinio atlyginimo ( žr. šios nutarties 23 pastraipą). Atsiliepimas yra rašytas 2023 m. liepos 25 d. (III ketvirtį), todėl apskaičiuoti imamas 2023 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (1959,9 Eur), atitinkamai atsiliepimas į apeliacinį skundą maksimaliai galėtų kainuoti 2 547,87 Eur. Ieškovei iš atsakovės priteistina ši suma. Pagrindo viršyti maksimalius dydžius ieškovė nenurodė, teisėjų kolegija tokio pagrindo taip pat nemato.

n u t a r i a:

            Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą patikslinant rezoliucinę dalį ir priteistą iš atsakovės Achemos darbuotojų profesinės sąjungos, juridinio asmens kodas 291391240, ieškovei akcinei bendrovei ,,Achema“, juridinio asmens kodas 156667399, bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinant iki 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų).  

            Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

            Priteisti iš atsakovės Achemos darbuotojų profesinės sąjungos, juridinio asmens kodas 291391240, ieškovei akcinei bendrovei ,,Achema“, juridinio asmens kodas 156667399, 2547,87 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 87 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

             Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                 Žibutė Budžienė        

                Diana Labokaitė

                Rūta Palubinskaitė