LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO

BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJAS

OLEGAS FEDOSIUKAS

ATSKIROJI NUOMONĖ

DĖL LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS IŠPLĖSTINĖS SEPTYNIŲ TEISĖJŲ KOLEGIJOS 2015 M. VASARIO 17 D. NUTARTIES BAUDŽIAMOJOJE BYLOJE NR. 2K-7-175-303/2015

2015 m. vasario 17 d.

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 384 straipsnio 10 dalimi, pateikiu atskirąją nuomonę dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 17 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015.

Būdamas išplėstinės septynių teisėjų kolegijos narys, nesutinku su jos priimtu procesiniu sprendimu panaikinti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį Č. T. ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį su pakeitimais. Šiuo sprendimu pripažinta, kad Č. T., pateikdama Vilniaus rajono savivaldybės administracijos statybos komisijai kitų asmenų sutikimo dėl gyvenamojo namo rekonstravimo, pastatų griovimo ir statybos netikrą kopiją, panaudojo netikrą dokumentą, ir kad tokia veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje požymius. Mano nuomone, toks teisinis vertinimas pernelyg išplečia dokumento sampratą ir ignoruoja dokumento, kaip nusikaltimo dalyko, formai keliamus reikalavimus.

Pažymėtina, kad pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik ant popieriaus, bet ir elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje, bet svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami paliudyti melagingą faktą. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnis numato atsakomybę ne tik už dokumento suklastojimą ir netikro dokumento pagaminimą, bet net ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan.

Nagrinėjamojoje byloje pateikta kopija juridinę reikšmę turinčio fakto (kitų asmenų duoto sutikimo) objektyviai patvirtinti negalėjo, nes vos pažvelgus į pateiktą raštą, tampa akivaizdu, kad tai kopijavimo aparatu pagaminta ir jokios tikrumo žymos neturinti kopija, bet ne originalas. Specialisto išvadoje konstatuota, kad panaudotas raštas yra montažo būdu pagaminta kopija, kurioje esantys įrašai, parašai, antspaudas įkelti skenuojant/kopijuojant kitų dokumentų duomenis. Pažymėtina, kad tam tikrose teisinės apyvartos srityse popierinės kopijos laikomos tinkama priemone faktui liudyti, tačiau tokiais atvejais kopijos turi būti patvirtintos tą padaryti įgalioto asmens, kuriam buvo pateiktas dokumento originalas. Šiuo atveju sutikimo kopija, turint galvoje, kad ji buvo pateikta kitų asmenų sutikimui patvirtinti, nesant originalo, negalėjo paliudyti reikiamo fakto. Natūralu, kad, pateikus šią suklastotą kopiją statybos komisijai, buvo pareikalauta originalo, kurio nesant, pageidaujamas leidimas gyvenamojo namo rekonstrukcijai nebuvo išduotas. Dėl to sutinku su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad aptariama nepatvirtinta netikra kopija, kuri dėl šios priežasties nebuvo priimta, neatitinka netikro dokumento požymių.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes Č. T., siekdama gauti leidimą namo rekonstrukcijai, bandė suklaidinti statybos komisiją, todėl jos veiksmai galėtų būti kvalifikuojami pagal BK 304 straipsnį kaip melagingos informacijos pateikimas siekiant įgyti dokumentą. Tačiau toks kaltinimas byloje nepareikštas, nusikalstamos veikos perkvalifikavimo klausimas pirmosios instancijos teismo svarstomas nebuvo, o bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, BK 304 straipsnio taikymas jau buvo neįmanomas dėl suėjusios senaties.

Išdėstyti argumentai suteikia man pagrindą manyti, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas Č. T. išteisinamąjį nuosprendį pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, teisės taikymo klaidos nepadarė.

Teisėjas                                                                                                                 Olegas Fedosiukas