Civilinė byla Nr. e2-327-604/2026

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02608-2025-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.12; 2.6.39.2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 9 d.

Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič,

sekretoriaujant Renatai Botkinai,

dalyvaujant ieškovės ADB „Gjensidige“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,

atsakovams G. B. ir V. B.,

trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) gimnazijos atstovei A. B., 

trečiajam asmeniui Š. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovams G. B. ir V. B. dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė ADB „Gjensidige“ pateikė teisme ieškinį prašydama priteisti solidariai iš atsakovų G. B. ir V. B. 1 410,74 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 410,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025-07-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 32 Eur žyminį mokestį ir 402,93 Eur išlaidų už ieškinio parengimą.

Atsakovai G. B. ir V. B. pateiktu atsiliepimu su ieškinio reikalavimais nesutiko visiškai, prašė ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) gimnazija atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo Š. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, prašė ieškinį tenkinti. 

Ieškovė ADB „Gjensidige“ ieškinyje nurodė, kad sudarė su draudėju Š. B. transporto priemonių draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2024-05-24 iki 2025-05-23 apdraudė draudėjo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2024-09-30 (duomenys neskelbtini) vaikas A. B. mesdamas akmenį apgadino ieškovės draustą transporto priemonę „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šį įvykį ieškovė pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudėjui 1 410,74 Eur žalos atlyginimo. Kadangi žalą padaręs vaikas buvo iki 14 metų, ieškovė kreipėsi į vaiko tėvus (atsakovus) prašydama atlyginti žalą, tačiau atsakovai žalos neatlygino.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad įvykio metu dėl vaiko mesto akmens buvo apgadintas automobilio variklio dangtis ir vairuotojo pusės durelės. Apžiūrėjus kartu su policijos pareigūnais apgadinimus, kitų apgadinimo aplinkybių nenustatyta. Automobilis buvo remontuojamas draudėjo pasirinkimu autoservise. Padarytos žalos dydis grindžiamas sąmata, iš kurios matyti, kad buvo remontuojami variklio dangtis ir priekinės kairės pusės durelės. Sąmatoje nurodytas žalos dydis nėra nuginčytas. Atsakomybė dėl šio įvykio metu padarytos žalos tenka žalą padariusio vaiko tėvams.  

Atsakovai G. B. ir V. B. atsiliepime nurodė, kad 2024­-09-30 apie 12.15 val. būdamas (duomenys neskelbtini) gimnazijoje jų nepilnametis sūnus A. B. užsiėmimų metu metė akmenį per tvorą ir apgadino transporto priemonę „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio vietoje G. B. sutikimas atlyginti žalą buvo pasirašytas emocinio spaudimo sąlygomis, be galimybės objektyviai įvertinti žalos mastą. Nurodyta žala kelia abejonių dėl jos kilmės ir apimties, todėl raštelis negali būti laikomas teisiškai įpareigojančiu dokumentu, o žalos atlyginimas turi būti sprendžiamas remiantis objektyviais įrodymais ir teisės normomis. Draudimo bendrovė vienašališkai nustatė žalos dydį ir atliko remontą, nesuteikdama jiems galimybės dalyvauti vertinime ar pasitelkti nepriklausomą ekspertą. Nustačius, kad tėvai taip pat kalti, prašo nustatyti mišrią atsakomybę, paskirstant žalą tarp kelių subjektų pagal kaltės laipsnį.

Teismo posėdžio metu atsakovas V. B. prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad mano, jog akmuo negalėjo padaryti tokio mąsto pažeidimus. Į žalos nustatymo procesą draudimo bendrovės nebuvo įtrauktas, todėl neteko galimybės ginčyti žalos dydžio. Įvykio vietoje jo žmona sutiko atlyginti žalą, tačiau nesitikėjo, kad žala bus tokia didelė. Mano, kad paskaičiuota žala yra mažesnė, tą patvirtino ir policijos pareigūnai.

Teismo posėdžio metu atsakovė G. B. prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad buvo įvykio vietoje. Automobilio savininkas teigė, kad sūnaus mestas akmuo apgadino automobilio stogą, variklio dangtį ir dureles, vėliau pradėjus ginčytis, teigė, kad tik variklio dangtį ir dureles. Vietoje jos sūnus parodė, iš kur ir kokia kryptimi metė akmenį. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, darė nuotraukas, bendravo, paragino dėl žalos atlyginimo susitarti. Dėl to su padarytais apgadinimais sutiko.  

Trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) gimnazijos atstovė paaiškino, kad yra mokyklos direktorė. Dėl automobilio apgadinimo paaiškino, kad vienas iš mokinių metė akmenį ir apgadinto šalia mokyklos stovintį automobilį. Draudikas teikė mokyklai pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau jokios medžiagos nepateikė, todėl žalą atsisakė atlyginti. Vėliau gavo draudiko pateiktą medžiagą, tačiau joje buvo nurodytos abejotinos aplinkybės, todėl mokyklos atsakomybės nemato.  

Trečiasis asmuo Š. B. paaiškino, kad įvykio nematė. Automobilis stovėjo už mokyklos teritorijos, už tvoros, tarp medžių, priešais žaidimų aikštelę. Atvykęs į įvykio vietą kartu su pareigūnais nustatė, kad variklio dangtis buvo apgadinti plytos dalimi, nes ant dangčio matėsi paliktos plytos žymės. Taip pat nuo dangčio atšokusi plytos dalis kliudė vairuotojo pusės dureles ir paliko įbrėžimą. Plytos dalį rado šalia automobilio. Stogo apgadinimai buvo senesni, todėl šių apgadinimų neįtraukė. Kiti automobilio subraižymai nesusiję su šiuo įvykiu ir buvo administruojami kitoje žalos atlyginimo byloje. Buvo išskirtos atskiros žalos ir apgadinimai, nesusiję su įvykiu, kurie buvo remontuojami atskirai. Atsakovai neigė pažeidimus, tačiau kartu su pareigūnais apžiūrėjus pažeidimus, buvo matyti, kad jie atitiko įvykio aplinkybes. Policijos pareigūnai siūlė susitarti gražiuoju. Prašymą draudikui dėl žalos atlyginimo pateikė internetu. Remonto bendrovę pasirinko iš draudiko pateikto sąrašo.

Ieškinys tenkinamas iš dalies 

Bylos duomenimis nustatyta, kad ADB „Gjensidige“ ir trečiasis asmuo Š. B. 2024-05-24 sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2024-05-24 iki 2025-05-23 apdraudė trečiojo asmens automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo autoavarijos, gamtinių jėgų, gaisro ir sprogimo, trečiųjų asmenų veikos, vagystės ir plėšimo.

2024-09-30 prie (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini) gimnazijos, buvo apgadintas trečiajam asmeniui Š. B. priklausantis automobilis „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš pranešimo apie įvykį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato pateiktų duomenų matyti, kad atsakovų G. B. ir V. B. sūnus A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), būdamas mokyklos kieme, ugdymo metu metė pro mokyklos tvorą į trečiojo asmens automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) plytos gabalą, dėl ko automobilio variklio dangtis ir vairuotojo pusės durelės buvo apgadinti (atsirado įbrėžimai, įlenkimai ir dažų nubraukimas). Į įvykio vietą buvo atvykę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato pareigūnai, kurie nustatė, kad A. B. žaisdamas netyčia apgadino automobilį. Įvykio vietoje konfliktas buvo išspręstas, susitarta dėl žalos atlyginimo. Transporto priemonės savininkas pareiškimo nepateikė, todėl tyrimas ir papildomi procesiniai sprendimai atlikti nebuvo.  

Apgadintas trečiojo asmens automobilis buvo remontuojamas UAB „Sostena“. Remdamasi 2024-11-25 žalos sąmata, ieškovė nustatė padarytos žalos dydį ir 2024-12-03 išmokėjo trečiojo asmens automobilį remontavusiai bendrovei 1 410,74 Eur draudimo išmoką bei 2024-12-03 raštu kreipėsi į atsakovus siūlydama atlyginti patirtus nuostolius išmoktos draudimo išmokos apimtimi, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovai nuostolius būtų atlyginęs.

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę, kuri kyla tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltė. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

CK 6.275 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės; jeigu nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės. 

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.275 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės, negali būti aiškinama kaip savaime šalinanti tėvų ar globėjų atsakomybę. Tėvai ar globėjai gali būti atsakingi už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, jeigu nustatomas jų deliktinės atsakomybės prievolės sąlygų visetas, be kita ko, jie nepaneigia, kad žala padaryta dėl netinkamo auklėjimo pareigos vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-469/2022).

Aptariamu atveju byloje nėra nuginčytos ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovų sūnus A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), ugdymo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje metu mesdamas plytos dalį pro gimnazijos tvorą apgadino šalia stovinčios ir trečiajam asmeniui priklausančios transporto priemonės variklio gaubtą ir priekines kairės pusės dureles, dėl ko ieškovei kilo pareiga pagal transporto priemonių draudimo sutartį nustatyti padarytą žalą ir išmokėti trečiajam asmeniui Š. B. draudimo išmoką. Taip pat akcentuotina ir tai, kad nors konflikto metu atsakovų sūnus buvo netiesioginėje atsakovų priežiūroje, tai yra faktiškai buvo prižiūrimas (duomenys neskelbtini) gimnazijos atsakingo darbuotojo, tačiau, kaip minėta anksčiau, vien tik ši aplinkybė nepašalina atsakovų pareigos diegti vaikui supratimą, kad neatsargus žaidimas su žaidimams nepritaikytais ir sunkiais daiktais (šiuo atveju – plytos dalis), o ypač jų nekontroliuojamas mėtymas už darželio teritorijos per tvorą, gali padaryti žalos kitų asmenų turtui. Duomenų, kad toks atsakovų sūnaus elgesys buvo akivaizdžiai matomas ir dėl to galėjo būti nutrauktas atsakingų gimnazijos darbuotojų, byloje nėra, taip pat nėra duomenų, kad už vaikų priežiūrą atsakingi gimnazijos darbuotojai būtų nesilaikę nustatytos vaikų priežiūros tvarkos. Jokių argumentų, paneigiančių savo kaltę dėl sūnaus nepakankamo auklėjimo, taip pat argumentų, kad žala buvo padaryta dėl ugdymo įstaigos darbuotojų netinkamo pareigų vykdymo, atsakovai nepateikė, šiuo atveju savo atsikirtimus šioje ieškinio dalyje grindė iš esmės tik faktine aplinkybe, kad žala buvo padaryta jų vaiko ugdymo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje metu, nors įrodyti aplinkybes, kurios paneigtų jų kaip tėvų kaltę, tenka patiems atsakovams (CPK 178 straipsnis). Todėl atsakovams nepaneigus savo kaltės dėl netinkamo tėvų valdžios savo sūnui įgyvendinimo, už sūnaus padarytą žalą prieš draudiką (ieškovę) jie atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis, 6.275 straipsnio 1 dalis).    

Padarytos žalos dydį išmokėtos draudimo išmokos apimtimi ieškovė šiuo atveju grindė policijos pareigūnų pateiktais duomenimis, fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad dėl atsakovų sūnaus mestos plytos dalies buvo apgadinti automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangtis ir priekinės kairės pusės durys. Analogiška informacija yra nurodyta ir trečiojo asmens ieškovei pateiktame pranešime, šiuos apgadinimus trečiasis asmuo Š. B. patvirtino ir teismo posėdžio metu. Iš ieškovės pateiktos žalos sąmatos matyti, kad automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto sąnaudas sudarė 1 410,74 Eur (su PVM): 279,40 Eur remonto/ardymo-surinkimo/kėbulo darbų kaina, 18,60 Eur papildomos išlaidos, 763,63 Eur dažymo išlaidos ir 147,72 Eur dalių išlaidos (be nuolaidos – 181,02 Eur).

Tačiau vertinant žalos sąmatoje nurodytus darbus, matyti, kad dalis šių darbų buvo susiję ir su automobilio galinėmis kairės pusės durimis ir galinės kairės pusės anga, kurių bendra kaina - 49,60 Eur (9,30+3,10+6,20+31), tačiau šioje byloje nustatyta, kad aptariamo įvykio metu buvo apgadinti variklio dangtis ir priekinės kairės pusės durys, todėl 279,40 Eur remonto/ardymo-surinkimo/kėbulo darbų kaina mažinama 49,60 Eur suma ir sudaro 229,80 Eur. Taip pat vertinant žalos sąmatoje nurodytus dažymo darbus, matyti, kad dalis šių darbų buvo susiję ir su automobilio priekinio kairio sparno (6 DV) ir galinėmis kairės pusės durimis (8 DV), kurių dažymo medžiagų bendra kaina – 117,90 Eur (39,30+78,60), dažymo darbų kaina – 43,40 Eur (14 DVx31 Eur/10), todėl 763,63 Eur dažymo kaina mažinama 117,90 Eur ir 43,40 Eur sumomis ir sudaro 602,33 Eur. Taip pat vertinant žalos sąmatoje nurodytus dalių keitimo darbus, matyti, kad dalis šių darbų buvo susiję ir su automobilio galinėmis kairės pusės durimis, kurių bendra kaina – 13,09 Eur (5,68+4,29+3,12), todėl 147,72 Eur dalių kaina mažinama 13,09 Eur suma ir sudaro 134,63 Eur (181,02-13,09-36,20+2,90). Taigi, teismo vertinimu, įvykio metu padarytų apgadinimų šalinimo išlaidas šiuo atveju sudaro 985,36 Eur suma (be PVM) arba 1 192,29 Eur (su PVM). Pritaikius 43,45 Eur išskaitymą, įvykio metu padarytų apgadinimų šalinimo išlaidas šiuo atveju sudaro 941,91 Eur suma (be PVM, 985,36-43,45) arba 1 139,71 Eur (su PVM). Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, iš atsakovų ieškovės naudai solidariai priteisiama 1 139,71 Eur žalos atlyginimo.                     

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovai uždelsė atsiskaityti, todėl iš atsakovų ieškovės naudai solidariai priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos nuo priteistos 1 139,71 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2025-07-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Pareikšdama ieškinį teisme ieškovė sumokėjo 32 Eur žyminį mokestį (CPK 79 straipsnio 1 dalis), taip pat patyrė 402,93 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (CPK 98 straipsnis), iš viso 434,93 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus iš dalies (81 %), iš atsakovų ieškovės naudai lygiomis dalimis priteisiama 352,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, iš kiekvieno atsakovo valstybės naudai priteistina procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, naudai 1 139,71 (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt devynis Eur 71 ct) Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 139,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025-07-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Priteisti iš atsakovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, naudai 176,14 (vieną šimtą septyniasdešimt šešis Eur 14 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų. 

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, naudai 176,15 (vieną šimtą septyniasdešimt šešis Eur 15 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėjas                                                                                            Marjan Gerasimovič