Civilinė byla Nr. 2S-946-343/2012
(Proceso Nr. 2-13-3-04413-2011-5)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Veronika Šiaulienė
Procesinio sprendimo kategorijos: 99.9; 116.10.2; 122.4
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB FMĮ „Orion securities“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB FMĮ „Orion securities“ ieškinį atsakovams L. K., J. K., tretiesiems asmenims bankrutuojančiai L. K. individualiai įmonei (duomenys neskelbtini), J. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, ir
n u s t a t ė:
Alytaus rajono apylinkės teismas, atsakovams byloje nepateikus tripliko, 2011 m. gruodžio 29 d. priėmė sprendimą už akių (b.l. 82-83), kuriuo patenkino ieškovės ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
2012 m. sausio 23 d. teisme gautas ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo (b.l. 86-88), kuriame nurodoma, jog ieškovė patyrė su ieškinio ir dubliko rengimu susijusias atstovavimo išlaidas, kurių klausimas priimant sprendimą už akių liko neišspręstas. Prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovė nurodė abiejuose teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tuo tarpu išlaidų dydį patvirtinančių dokumentų iki sprendimo už akių priėmimo nepateikė dėl objektyvių, nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių - nespėjo atsiskaityti už teisines paslaugas, nesitikėjo, jog atsakovai nepateiks tripliko ir bylos nagrinėjimas taip greitai pasibaigs. Kartu ieškovė atkreipė dėmesį į tai, jog Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1606-259/2009, kurios faktinės aplinkybės buvo analogiškos, pripažino, jog vėlesnis įrodymų apie bylinėjimosi išlaidų dydį pateikimas nėra pagrindas atsisakyti priimti papildomą sprendimą.
Ginčijama 2012 m. sausio 25 d. nutartimi (b.l. 96) Alytaus rajono apylinkės teismas ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė nurodydamas, jog išlaidų advokato pagalbai atlyginimo priteisimas galimas tik tuo atveju, jeigu iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikiamas ne tik prašymas dėl atlyginimo priteisimo, bet ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai.
Atskiruoju skundu (b.l. 98-101) ieškovė prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo patenkinti ir nurodo, jog klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neišsprendimas yra įstatyminis pagrindas priimti papildomą sprendimą. Prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovė nurodė abiejuose teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tuo tarpu išlaidų dydį patvirtinančių dokumentų iki sprendimo už akių priėmimo nepateikė dėl objektyvių, nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių - nespėjo atsiskaityti už teisines paslaugas, nesitikėjo, jog atsakovai nepateiks tripliko ir bylos nagrinėjimas taip greitai pasibaigs. Kartu ieškovė atkreipia dėmesį į tai, jog Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1606-259/2009, kurios faktinės aplinkybės buvo analogiškos, pripažino, jog vėlesnis įrodymų apie bylinėjimosi išlaidų dydį pateikimas nėra pagrindas atsisakyti priimti papildomą sprendimą.
Atskirasis skundas atmestinas.
Teismas išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdamas jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teismas sprendžia, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.
Byloje kilo ginčas dėl procesinių teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių, taikymo. CPK 277 str. įtvirtintas papildomo sprendimo priėmimo institutas sietinas su konkrečių įstatyme tiesiogiai įvardintų teismo procesinio sprendimo, kuriuo užbaigiamas bylos nagrinėjimas, trūkumų šalinimu. Vienu iš tokių trūkumų laikytina situacija, kai teismas neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies paskirstymo klausimo (CPK 277 str. 1 d. 3 p.), t.y. kai teismas, turėdamas tam visas teisines bei faktines prielaidas, palieka aptariamą procesinį klausimą neišspręstą. Vadovaujantis CPK 98 str. 1 d., prielaidos klausimui dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo spręsti yra atitinkamo prašymo bei išlaidų realumą ir dydį patvirtinančių įrodymų pateikimas. Ten pat įtvirtinta ir imperatyvi nuostata, jog atstovavimo išlaidų atlyginimas negali būti priteisiamas, jeigu prašymas ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikiami iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tokio reglamentavimo tikslas - išvengti proceso dalyvių piktnaudžiavimo, susijusio su atstovavimo išlaidų dydžio nustatymu atsižvelgiant į bylos baigtį. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jokių patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti išlaidų paskirstymo klausimo. Kadangi sprendimu už akių šio klausimo spręsti teismas neturėjo pagrindo, sprendimas už akių negali būti pripažintas turinčiu atitinkamą procesinį trūkumą. Klausimas nebuvo išspręstas ne dėl teismo kaltės, bet dėl ieškovės neveikimo nulemtos objektyvios kliūties, todėl nėra teisinio pagrindo papildomam sprendimui priimti. Kaip nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo argumentas, jog atstovavimo išlaidas patvirtinančių įrodymų savalaikį nepateikimą nulėmė objektyvios priežastys - sprendimo už akių priėmimas, kurio ieškovė nesitikėjo. CPK 285 str. apibrėžiamo sprendimo už akių priėmimo būtinąja sąlyga yra proceso dalyvio iniciatyva. Teikdama teismui procesinius dokumentus ieškovė aiškiai išreiškė valią, jog, atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį ar kito paruošiamojo dokumento, būtų priimtas sprendimas už akių. Būtent ieškovės valios išraiška ir nulėmė teismo pareigą atitinkamoje situacijoje priimti sprendimą už akių. Kadangi ieškovė, atstovaujama advokatų, savarankiškai nusprendė dėl bylos eigos atsakovui esant pasyviam, ji privalėjo numatyti sprendimo už akių priėmimo galimybę ir visas su tuo susijusias procesines pasekmes, siekdama išvengti rizikos, jog, priėmus sprendimą už akių nebus atlygintos atstovavimo išlaidos, privalėjo išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus teikti kartu su procesiniais dokumentais, su kurių rengimu išlaidos susiję, arba nedelsiant po tokių dokumentų pateikimo. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog, ieškovei nulėmus bylos eigą, aplinkybė, jog atstovavimo išlaidas patvirtinantys įrodymai teismui nebuvo pateikti laiku, vertintina ne kaip objektyvi susiklosčiusios situacijos išdava, bet kaip pačios ieškovės subjektyvaus procesinio pasyvumo šiuo klausimu rezultatas, nulėmęs ieškovei nepalankias procesines pasekmes.
Atmestinas ir atskirojo skundo argumentas, jog priimdamas ginčijamą nutartį pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-1606-259/2009 suformuotos praktikos. Nurodytos bylos aplinkybės nuo nagrinėjamos bylos skiriasi tuo, jog minėtoje byloje spręstas valstybės teikiant antrinę teisinę pagalbą patirtų išlaidų, kurių dydis ir apskaičiavimo tvarka yra nulemta teisinio reglamentavimo ir teisės aktuose nustatytų procedūrų, atlyginimo klausimas.
Visus atskirojo skundo argumentus atmetęs teismas sprendžia, jog skundo motyvais naikinti ar keisti ginčijamą nutartį nėra pagrindo.
Vadovaudamasis CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėja Rūta Palubinskaitė