1 S-908-185-2011
Teisėjas Donatas Jatužis Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. spalio 24 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus,
sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,
dalyvaujant prokurorei Nidai Grunskienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) įtariamo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 2 dalyje 5, 6 ir 8 punktuose, gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria S. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, bei susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga,
NUSTATĖ:
S. V. įtariamas tuo, kad 2010 m. birželio 27 d. laikotarpyje nuo 2 iki 6 valandos, bute adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su A. K., A. P. ir E. S., bendrais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, itin žiauriai nužudė du žmones, t.y. nukentėjusiuosius M. D. ir T. L.: o būtent, iš chuliganiškų paskatų bendrais veiksmais sudavė smūgius į įvairias kūno vietas T. L. ir M. D., ko pasėkoje nukentėjusieji mirė nuo galvos sumušimo su kraujo išsiliejimu po smegenų dangalais ir smegenų medžiagoje, po to, siekdamas paslėpti nusikaltimą ir nusikaltimo pėdsakus, automobiliu „Peugeot 406 v.n. (duomenys neskelbtini), nuvežė nužudytųjų kūnus į Panevėžio rajone Bobkalnio kaime esantį mišką, kur M. D. ir T. L. kūnus užkasė po žemėmis.
2010 m. liepos 8 d. nutarimu S. V. pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška, nes nebuvo žinoma jo buvimo vieta. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartimi S. V. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. Esant duomenų, kad S. V. slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo, buvo paskelbta jo paieška ir išduotas Europos arešto orderis. Įtariamasis buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje ir pagal Europos arešto orderį pargabentas į Lietuvą 2011 m. rugsėjo 29 d. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartimi palikta galioti nutartis skirti S. V. suėmimą ir nustatytas suėmimo terminas trims mėnesiams, motyvuojant tuo, kad S. V. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo, pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.), trukdyti procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p.) bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).
Skundu gynėjas Žygimantas Rutkauskas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį, kuria palikta galioti nutartis skirti kardomąją priemonę suėmimą S. V. ir nustatytas suėmimo terminas trims mėnesiams ir jį iš suėmimo paleisti. Gynėjas nurodo, kad minėta teismo nutartis neteisėta, nepagrįsta, todėl naikintina, nes ji priimta nesilaikant BPK reikalavimų bei Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo.
Gynėjo manymu, nors teismas šioje proceso stadijoje nevertina byloje surinktų įrodymų, tačiau privalėjo įsitikinti, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog S. V. padarė nusikaltimą (BPK 121 str. 2 d.). Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" patvirtintoje 2004-12-30 Aukščiausio Teismo Senato nutarimu Nr. 50 nurodyta: „Teisėjas pirmiausia turi patikrinti, ar asmeniui pagrįstai inkriminuojamas prokuroro pareiškime nurodytas nusikaltimas ir ar tai patvirtina bylos duomenys, nes, kai nėra pakankamai duomenų apie tai, kad asmuo pagrįstai įtariamas padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, negali būti taikoma jokia kardomoji priemonė“. Skundžiamoje nutartyje išvardinti duomenys, esantys įvykio vietos apžiūros protokole, specialistų išvadose, liudytojų parodymuose, kitų įtariamųjų parodymuose, negali būti laikomi pakankamais BPK 121 str. 2 d. įtvirtintos normos prasme, nes jokie liudytojai nenurodo matę patį įvykį, o kiti įtariamieji neatsako už melagingų parodymų davimą.
Gynėjas neigia esant byloje BPK 122 str. 1 d. 1 p. (pagrįstą teismo manymą, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo, pareigūnų, prokuroro ar teismo) numatyto suėmimo pagrindo buvimą, nes S. V. turi pastovią gyvenamąją vietą, yra susietas tvirtais šeiminiais (socialiniais) ryšiais: vedęs, turi mažametį vaiką. Nors byloje buvo paskelbta jo paieška, tačiau jis ikiteisminio tyrimo nesislapstė, gyveno namuose, jokių šaukimų atvykti į policiją ar prokuratūrą negavo. Todėl vien tik gresianti griežta bausmė, negali būti pakankamas pagrindas taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Ikiteisminio tyrimo byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kad įtariamasis būdamas laisvėje bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro, teismo.
Skunde nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas byloje vyksta daugiau kaip metai, visi galimi liudytojai jau seniai turėjo būti apklausti, todėl nepagrįstas ir kitas teismo nurodytas suėmimo pagrindas – būdamas laisvėje S. V. gali sutrukdyti nustatyti byloje tiesą, paveikdamas apklaustinus asmenis, t.y. trukdyti procesui.
Gynėjas skunde cituoja Aukščiausio Teismo Senato nutarimą „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą", kuriame nurodyta, kad „suėmimas gali būti taikomas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu tada, kai įtariamasis ne tik įtariamas vieno ar kelių nusikaltimų, numatytų BPK 122 straipsnio 4 dalyje, padarymu, bet ir yra pagrindas manyti, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti vieną ar kelis BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus“. Tokių duomenų, gynėjo manymu, byloje nėra. Ginamasis yra neteistas ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis padarė jam inkriminuotą veiką ir tai paneigia BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatyto pagrindo buvimą. Įvertinus minėtas aplinkybes, kardomosios priemonės paskirtis numatyta BPK 119 str., gali būti pasiekta S. V. paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę ar kelias tarpusavyje suderintas kardomąsias priemones.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.
Skundas atmestinas.
Kardomosios priemonės – suėmimo skyrimas yra griežtai reglamentuotas imperatyvių BPK įtvirtintų normų, t.y. esant kardomosios priemonės taikymo pagrindams, numatytiems BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose bei sąlygoms numatytoms BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, BPK 121 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, minėtų normų pažeidimų nenustatė.
Skunde nurodoma, kad teismas, skirdamas griežčiausią kardomąją priemonę -suėmimą, neįsitikino duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, skiriant kardomąją priemonę, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Šiuo atveju nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, nes teismas neturi vertinti byloje esančių įrodymų nustatant, ar įtariamasis yra kaltas. Skundžiamoje nutartyje nurodyti duomenys, esantys įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, liudytojų bei įtariamųjų parodymų protokoluose, kitoje surinktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Taigi, teismas BPK 121 str. 2 d. reikalavimo nepažeidė.
BK 129 str. 2 d. 5, 6 ir 8 p. numatyta veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis 6 dalis), už kurią įstatymas numato labai griežtą laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 8 d.).
Pagrįstą manymą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, gali patvirtinti BPK 122 str. 2 d. numatytos aplinkybės – tai įtariamojo šeiminė padėtis, nuolatinė gyvenamoji vieta, darbo santykiai, sveikatos būklė, ankstesnis teistumas, ryšiai užsienyje ir kitos aplinkybės. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad S. V. nedirba, turi ryšių užsienyje. Jam buvo paskelbta paieška ir išduotas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Europos arešto orderis (toliau EAO), pagal kurį Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijos perdavė S. V. Lietuvai. Atmestinas gynėjo argumentas, kad S. V. nuo ikiteisminio tyrimo nesislapstė, gyveno namuose, jokių šaukimų atvykti į policiją ar prokuratūrą negavo, nes, kaip minėta pagal EAO buvo sulaikytas užsienio šalyje. Kaltinimo sunkumas ir BK 129 str. 2 d. 5, 6 ir 8 p. sankcijose numatyta labai griežta laisvės atėmimo bausmė yra aplinkybės, priskiriamos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 8 punktas). Todėl pirmos instancijos teismas padarę pagrįstą išvadą dėl BPK 122 str. 1 d. 1 p. įtvirtinto suėmimo pagrindo buvimo.
Vadovaujantis BPK 122 str. 3 d., teismo išvada, kad įtariamasis gali trukdyti procesui, grindžiama duomenimis apie tai, kad įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Byloje yra gauta duomenų, kad S. V. pats ir per kitus asmenis darė poveikį liudytojams, kitiems įtariamiesiems ir tai patvirtina suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 str. 1 d. 2 p., buvimą.
Pagal susiformavusią teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį darant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos ir kiti duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 10 punktas). Įtariamajam S. V. inkriminuota nusikalstama veika yra įtraukta į nusikaltimų, numatytų BPK 122 str. 4 d. sąrašą. Nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Daugkartiniai teistumai už padarytas smurtines ir savanaudiškas veikas yra išnykę, tačiau tai charakterizuoja įtariamąjį kaip asmenį, linkusį nusikalsti. Minėtos aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad iki nuosprendžio priėmimo įtariamasis gali daryti nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d.
Švelnesne kardomąja priemone BPK 119 str. numatyti tikslai nebūtų pasiekti, o suimtojo siekis būti laisvėje, negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.
Taigi, skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį nėra pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas
NUTARIA:
Įtariamojo S. V. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.
Teisėjas Pranas Šimkus