Baudžiamoji byla Nr. 2K–7–156/2010 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.4, 1.2.3.2.8.
LIETUVOS AUKŠCIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. liepos 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus išplestine septyniu teiseju kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimaviciaus, Valerijaus Ciuciulkos, Vytauto Greiciaus, Egidijaus Bieliuno, Josifo Tomaševiciaus, Vytauto Piesliako, pranešejos Aldonos Rakauskienes,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,
nuteistuju gynejams advokatams Arunui Petrauskui, Aušrai Rucienei, Girduciui Vainiui,
teismo posedyje kasacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju V. V., R. B. kasacinius skundus del Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. kovo13 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutarties bei nuteistojo E. R. gynejo kasacini skunda del Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutarties.
Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. kovo 13 d. nuosprendžiu V. V. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkta nuteistas laisves atemimu trylikai metu, R. B. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkta nuteistas laisves atemimu trylikai metu, E. R. (E. R.) pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punta nuteistas laisves atemimu aštuoneriems metams.
Iš V. V., R. B. ir E. R. solidariai priteista atlyginti: O. L. J. 100 000 Lt neturtines žalos ir 1000 Lt išlaidu, turetu apmokant advokatui už suteiktas teisines paslaugas, po 100 000 Lt mažameciams K. J. ir A. J., atstovaujamiems N. J., Ž. J. 6250,61 Lt laidojimo išlaidu ir 1500 Lt išlaidu, turetu apmokant advokatui už suteiktas teisines paslaugas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartimi nuteistuju V. V., R. B. ir E. R. apeliaciniai skundai atmesti.
Teiseju kolegija, išklausiusi teisejos pranešima, nuteistuju gyneju, prašiusiu kasacinius skundus patenkinti, prokurores, prašiusios kasacinius skundus atmesti, paaiškinimu,
n u s t a t e :
V. V., R. B. ir E. R. nuteisti už tai, kad 2005 m. liepos 19 d., apie 21-22 val., pieveleje prie Kriuku seniunijos administracinio pastato, esancio (duomenys neskelbtini) rajone, Kriuku kaime, vykstant futbolo varžyboms, viešoje vietoje visi trys nuteistieji, iš ju E. R., budamas apsvaiges nuo alkoholio, tai turejo itakos nusikaltimo padarymui, veikdami bendrininku grupe, del chuliganišku paskatu užpuole iš konflikto vietos prie automobiliu stovejimo aikšteles beganti nukentejusiji A. J.; šiam pargriuvus visi bendrai sudave smugius rankomis ir kojomis i galva, spranda, kakla, krutine ir kitas kuno vietas, padarydami jam daugybinius kuno sužalojimus ivairiose kuno vietose, tarp ju ir galvoje, sprande, kakle; nuo stipraus galvos sumušimo, lydimo kraujosruvu galvos–sprando minkštuosiuose audiniuose, raumenyse, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenu dangalais, i skilvelius, apie tilta, smegeneles, galvos smegenu sumušimu, nukentejusysis A. J. mire.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. kovo 13 d. nuosprendi bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutarti panaikinti.
Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis bei apeliacines instancijos teismo nutartis yra neteiseti ir nepagristi, teismai padare esminiu Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu, baudžiamaji istatyma taike netinkamai. Apeliacines instancijos teismas jo skunda išnagrinejo šališkai, nukrypdamas nuo suformuotos teismu praktikos tokio pobudžio bylose. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacines instancijos teismas konstatavo, kad jo parodymai, jog prie seniunijos administracinio pastato nukentejusiajam smugius i galva sudave tik V. V., nepaneigti. Jis neneigia fakto, kad sudave nukentejusiajam smugius, taciau smugiai buvo suduoti ne i galva. Apeliacines instancijos teismas nurode, kad teismu praktikoje laikomasi nuostatos, jog tais atvejais, kai del nužudymo kaltinami keli asmenys, teismas, priimdamas nuosprendi, gali remtis mirtino smugio arba mirties del sužalojimu visumos doktrina. Šioje byloje nustatyta, kad nukentejusysis mire nuo sužalojimu galvos srityje visumos. Abieju instanciju teismai pripažino, kad jis (kasatorius) nukentejusiajam sužalojimu galvoje nepadare. Apeliacines instancijos teismas vadovavosi 2004 m. birželio 18 d. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 46 „Del teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei bylose“ 8 punkto išaiškinimu, kuriame teigiama, kad jei smurta prieš nukentejusiji naudojo keli asmenys ir šis mire nuo padarytu sužalojimu visumos, tai pagal BK 129 straipsni atsako visi kuno sužalojimus padare asmenys. Byloje nustatyta, kad nukentejusysis mire ne nuo sužalojimu visumos, o nuo smugiu, suduotu i galva, t. y. smugiai, suduoti nukentejusiajam i kojas, itakos jo mirciai neturejo. Kasatoriaus nuomone, teismas ignoravo mineto nutarimo 8 punkto tolesni aiškinima, kad jei nukentejusiojo mirti sukele vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, jog ne visi asmenys smurta naudojo turedami tycia nužudyti, tai už nužudyma atsako tik tie asmenys, kuriu padaryti kuno sužalojimai buvo nukentejusiojo mirties priežastis. Kasatorius teigia, kad abieju instanciju teismai nustate, jog tikslo nužudyti nukentejusiji jis neturejo, todel mano, kad už kitu asmenu atliktus veiksmus negali atsakyti. Apeliacines instancijos teismo išvados akivaizdžiai prieštarauja suformuotai teismu praktikai, nes ne tik Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 46 8 punkte, bet ir 1999 m. birželio 18 d. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 18 „Del teismu praktikos nužudymo bylose“ 5 punkte yra išaiškinta, kad nužudymas grupiniu muštyniu metu paprastai padaromas neapibrežta tycia, t. y. nesant išankstines tycios. Tokiais atvejais už tycini nužudyma atsako tik tie asmenys, kuriu padaryti kuno sužalojimai buvo nukentejusiojo mirties priežastis. Apeliacines instancijos teismas savo iniciatyva bande formuoti teismu praktika, priešinga tai, kuri jau yra suformuota. Be to, apeliacines instancijos teismas nurode, kad šiuo klausimu yra pasisakyta Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-3/2009, taciau, kaip matyti iš šios nutarties turinio, joje apie veikos kvalifikacija pagal BK 129 straipsni iš viso nekalbama, juo labiau jokia praktika šioje nutartyje minetu klausimu neformuojama.
Be to, kasatorius teigia, kad jis nukentejusiajam smugius sudave budamas susijaudines, fiziologinio afekto busenos, nes šis visu varžybu metu ji ižeidinejo ir tyciojosi. Šia aplinkybe patvirtino liudytojai. Byloje nustatyta, kad nukentejusysis buvo girtas, elgesi agresyviai, provokuojamai, todel, kasatoriaus nuomone, teismai turejo konstatuoti, kad jo ivykdytai veikai itakos turejo netinkamas nukentejusiojo elgesys. Apeliacines instancijos teismas skundo argumento, kad jo suduoti smugiai nukentejusiojo mirciai itakos neturejo, iš esmes netyre. Teismai nevertino aplinkybes, kad po suduotu smugiu nukentejusysis galejo judeti, todel konstatuoti, kad smugiai, suduoti i galva prie seniunijos administracinio pastato, jam buvo mirtini, nebuvo objektyvaus pagrindo. Mirtini smugiai jam galejo buti suduoti anksciau, t. y. automobiliu stovejimo aikšteleje. Šias aplinkybes patvirtino filmuota medžiaga, specialisto išvada bei liudytoju parodymai. Apeliacines instancijos teismas neatsižvelge ir i tai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausme, iš esmes pažeide asmenu lygybes prieš istatyma principa, t. y. ir jam, ir V. V., kurio suduoti smugiai nukentejusiajam buvo mirtini, o jo suduoti smugiai i kojas itakos nukentejusiojo mirciai neturejo, paskyre tokias pacias bausmes.
2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 „Del teismu praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojancias nuosprendžiu surašyma“ 1.1 punkte išaiškinta, kad nuosprendis turi buti teisetas ir pagristas. Kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis bei apeliacines instancijos teismo nutartis šiu reikalavimu neatitinka. Be to, apeliacines instancijos teismas, pažeisdamas 2005 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 53 „Del teismu praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojancias bylu procesa apeliacines instancijos teisme“ 6, 11 punktu nuostatas, jo apeliaciniame skunde išdestytu prašymu iš esmes neišnagrinejo. Pirmosios ir apeliacines instancijos teismai esmingai pažeide BPK 20 straipsnio reikalavimus ir tai leme netinkama baudžiamojo istatymo pritaikyma – padarytos veikos kvalifikavima pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkta. Del neteisetu nukentejusiojo veiksmu jis labai susijaudino, todel tuoj pat, praejus vos kelioms sekundems po jo neteisetu veiksmu, sudave A. J. smugius i kojas. Kasatoriaus nuomone, jo padaryta veika „geriausiu atveju“ galejo buti kvalifikuojama pagal BK 130 straipsni. Apeliacines instancijos teismas, pažeisdamas BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nutartyje net neaptare skunde nurodyto BPK 305 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Apkaltinamasis nuosprendis negali buti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi buti pagristos irodymais, negincijamai patvirtinanciais kaltinamojo kalte padarius nusikalstama veika ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejones turi buti aiškinamos kaltinamojo naudai, jeigu, išnaudojus visas galimas galimybes, nepavyksta ju pašalinti (2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 3.1.8 punktas). Pirmosios ir apeliacines instancijos teismai šiu reikalavimu nesilaike, sprendimus prieme remdamiesi prielaidomis.
Be to, kasatorius teigia, kad jam baudžiamasis istatymas pritaikytas netinkamai dar ir del to, kad teismas taike 2007 m. liepos 21 d. galiojusia BK 129 straipsnio 2 dalies redakcija, o ne ta, kuri galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu, be to, skirdamas bausme, teismas pažeide BK 54 straipsnio reikalavimus, nes neatsižvelge i tai, kad jo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta, kad nustatytos tik atsakomybe lengvinancios aplinkybes. Jo veikoje tiesiogine tycia nenustatyta, jis yra jauno amžiaus, anksciau neteistas, išlaiko neigalius asmenis. Kasatorius teigia, kad neturtinei žalai atlyginti priteistos nerealiai dideles sumos, nes jo turtine padetis yra bloga, be to, pareikšti ieškiniai jokiais irodymais nepagristi.
Kasaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. kovo 13 d. nuosprendi bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutarti pakeisti – jo veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti i BK 129 straipsnio 1 dali ir, atsižvelgiant i BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose numatytas atsakomybe lengvinancias aplinkybes, bausme sušvelninti.
Kasatorius teigia, kad jo veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkta. Pirmosios bei apeliacines instancijos teismai nustate, kad nukentejusysis A. J. elgesi netinkamai, kad jis kartu su K. J., budami neblaivus, keikesi, ji ir kitus komandos žaidejus ižeidinejo, laide nepadorias replikas. Todel jie (nuteistieji), išvesti iš kantrybes del neteisetu A. J. veiksmu, ji pasivijo ir panaudojo smurta. Teismu praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti viešoje vietoje bei sutrikde viešaja tvarka, ne visada vertinami kaip padaryti del chuliganišku paskatu. Chuliganiškos paskatos konstatuojamos ivertinus, kad veika padaryta del aiškaus žmogaus ir visuomenes negerbimo, elementariu morales ir elgesio normu niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššukis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinama požiuri i juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip preteksta savo veiksmams mažareikšme dingsti (2004 m. birželio 18 d. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 46 19 punktas). Byloje nera duomenu, kad jo nusikalstamos veikos paskatos buvo aiškus žmogaus ir visuomenes negerbimas, elementariu morales bei elgesio normu niekinimas ar atviras iššukis visuomenei. Teismai nustate, kad smurto prieš A. J. naudojimo priežastis buvo ne chuliganiškos paskatos, bet pyktis, santykiu aiškinimasis del nukentejusiojo ilga laika trukusiu intensyviu ižeidžiamu veiksmu. Esant nurodytoms aplinkybems, teismai faktines bylos aplinkybes nustate teisingai, taciau subjektyvuji nusikalstamos veikos elementa ivertino netinkamai (BK 2 straipsnio 4 dalis), todel nepagristai jo veika kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkta.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybe lengvinanti aplinkybe nustatoma tada, kai kaltininkas prisipažino padares baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nuoširdžiai gailisi arba padejo išaiškinti šia veika ar joje dalyvavusius asmenis. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo pirmuju apklausu jis prisipažino kaltu, nevenge duoti parodymu, nurode visas jam žinomas aplinkybes. Teigia, kad, nebudamas teisininkas ar medikas, teisiniu bei medicininiu vingrybiu nesupranta, todel kaltu prisipažino tik iš dalies, nes nebuvo tikras, ar tikrai butent jo netinkamas elgesys buvo A. J. mirties priežastis. Apeliacines instancijos teismas nurode, kad negincytinai nustatyta, jog automobiliu stovejimo aikšteleje A. J. muše kiti asmenys ir jam buvo suduota keletas smugiu i galva. Abieju instanciju teismo posedžiuose teismo medicinos specialistas patvirtino, kad mirtini smugiai A. J. galejo buti padaryti tiek automobiliu stovejimo aikšteleje, tiek prie seniunijos administracinio pastato. Specialistas negalejo atsakyti, nuo kurio smugio A. J. mire, nurode, kad mirtinas galejo buti kiekvienas smugis kaip visuma, taip pat ir atskiras pavienis smugis, suduotas tiek automobiliu stovejimo aikšteleje, tiek ir prie seniunijos administracinio pastato. Jeigu specialistas tiksliai negali atsakyti, kuris ir kieno A. J. suduotas smugis buvo mirtinas, tai jo (kasatoriaus) abejones, ar del jo suduoto smugio mire A. J., yra pagristos ir pateisinamos. Kasatorius mano, kad teismas, netaikydamas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatu, netinkamai aiškino šio straipsnio turini, todel padare neteisingas išvadas ir del to netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma. Jis esmines bylos aplinkybes, t. y. kad A. J. pradejo mušti broliai T. ir T. M-iai. bei D. P., o A. J. pabegus, jis ši nusivijo kartu su kitais komandos draugais, nurode teisingai. Taip pat pripažino, kad pavije A. J., pradejo ji mušti, t. y. kumšciu sudave jam i krutine ar kakla, du kartus spyre i galva – pakauši, kad R. B. taip pat spyre A. J. i galva, o M. K. sparde nukentejusiji stovedamas jam prie juosmens. Tai, kad jis suklydo vietoj E. R. nurodydamas M. K., nera atsakomybes vengimas ar tyrimo klaidinimas. Mušdamas A. J. jis prieš save mate R. B., o del E. R., kuris buvo šone, sažiningai klydo, taciau sažiningai nurode, kad ir trecias asmuo muše A. J. Pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, teismu sprendimuose nera motyvu, paaiškinanciu, kodel jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe nepripažistama tai, kad jis prisipažino kaltu ir padejo išaiškinti nusikalstama veika.
BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad atsakomybe lengvinancia aplinkybe laikytina tai, jog veikos padarymui itakos turejo provokuojantis nukentejusiojo asmens elgesys. Teismu praktika provokuojanciu elgesiu laiko toki elgesi, kai nukentejusysis samoningai skatina kaltininka imtis prieš ji veiksmu. Tai gali buti ižeidimas, smurtas ar kitokie tyciniai veiksmai, nukreipti tiek i pati kaltinamaji, tiek i jo artimus asmenis. Byloje nustatyta, kad nukentejusysis A. J., budamas girtas, ilga laika ir intensyviai keikesi, ižeidinejo ji bei jo komandos narius. Tai jis dare samoningai, suprasdamas, kad, kol vyksta futbolo rungtynes, jie yra bejegiai ir negali reaguoti i jo ižeidimus. Teismas, pripažines A. J. elgesi netinkamu, nepagristai netaike BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatu. Kasatoriaus nuomone, apeliacines instancijos teismo nurodytas motyvas, kad jis, kaip žaidejas, turejo toleruoti A. J. rungtyniu metu išsakytus ižeidimus, keiksmažodžius prieš ji bei jam artimus žmones, nesiderina su visuotinai pripažintomis morales normomis. Jis niekada nesake, kad jo reakcija i A. J. elgesi yra pateisinama, taciau teismas, pripažindamas, jog futbolo rungtyniu metu A. J. išsakyti keiksmažodžiai ir ižeidimai yra vienas iš varžybu atributu ir ji privaloma toleruoti, rodo, jog oficialiame dokumente teismai pripažista ir pateisina žiurovu ižeidžianti bei provokuojanti elgesi. Veiksmai, kai asmuo viešoje vietoje užgaulioja žmones žodžiu ar veiksmu, baudžiamojo istatymo yra uždrausti (BK 155 straipsnio 1 dalis), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalies nuostatos gina kiekvieno žmogaus garbe ir oruma.
Kasaciniu skundu nuteistojo E. R. gynejas prašo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutarti pakeisti – E. R. išteisinti arba jo veika kvalifikuoti pagal kita Baudžiamojo kodekso straipsni.
Kasatorius nurodo, kad jam kyla abejoniu, ar teismas laikesi nekaltumo prezumpcijos principo, nes priimtuose sprendimuose neatsižvelgta i liudytoju ir nuteistuju parodymu prieštaravimus. Teismai byloje esanciu prieštaravimu bei visu abejoniu, kurios, remiantis nekaltumo prezumpcija, privalo buti aiškinamos kaltinamuju naudai, nepašalino.
Kasatorius teigia, kad nuteistojo E. R. veika kvalifikuota neteisingai, nes jo veikoje nera BK 129 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiu. Jeigu nuteistojo E. R. veikoje ir yra nusikalstamos veikos požymiu, tai ji turejo buti kvalifikuojama pagal BK 132 straipsnio 1 dali arba, remiantis irodymu visetu, jis turejo buti išteisintas, nes negincijamu irodymu, pagrindžianciu E. R. kalte padarius jam inkriminuota nusikalstama veika, nera. Teisminio bylos nagrinejimo metu nenustatyta, kad E. R. suduoti smugiai buvo nukentejusiojo mirties priežastis. Tokia išvada teismas grinde tik prielaidomis. Be to, teismas neteisingai nusikalstama veika kvalifikavo kaip nužudyma del chuliganišku paskatu. Teismas nurode, kad visi trys nuteistieji vienodai nepaise morales ir elgesio normu, demonstravo niekinama požiuri i nukentejusiji, nors byloje kaip vienintelis irodymas yra tik E. R. pasakymas „varom padeti“. Šiame pasakyme nera jokio niekinamojo požiurio i nukentejusiji ar noro smurtauti. Nustatyta, kad nukentejusysis savo elgesiu aiškiai provokavo kitos komandos sirgalius, todel toks jo elgesys negalejo buti vertinamas kaip mažareikšme dingstis. Nuteistojo E. R. veikoje chuliganišku paskatu nera, jo veiksmai buvo tik emocines bukles išraiška, kuria išprovokavo pats nukentejusysis.
Kasatoriaus nuomone, vertinant irodymus buvo pažeisti BPK 20 straipsnio reikalavimai, išvados padarytos neišsiaiškinus, kaip nuteistieji suvoke jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius, kokios buvo ju valines pastangos del kilusiu padariniu, bylos nagrinejimo metu nepašalinti irodymu prieštaravimai, nepatikrintas liudytoju bei nuteistuju parodymu patikimumas, nuosprendyje neišdestyti visi byloje ištirti irodymai, kuriais grindžiama E. R. kalte.
Be to, kasatorius teigia, kad teismai, priteisdami iš nuteistuju solidariai atlyginti turtine ir neturtine žala, pažeide Civilinio kodekso XXII skyriaus treciojo skirsnio normas, reglamentuojancias turtines ir neturtines žalos atlyginima esant deliktinei atsakomybei, bei BPK 109 straipsnio nuostatas. Kasatoriaus nuomone, solidari nuteistuju atsakomybe šioje byloje negalima, nes skiriasi kiekvieno iš ju padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis. Teismas, tenkindamas pareikšta civilini ieškini, privalejo atsižvelgti i kiekvieno kaltinamojo asmenybe, ankstesnius teistumus, dalyvavimo nusikalstamoje veikoje laipsni bei kaltinamuju socialine padeti. Ipareigodami nuteistuosius atlyginti žala solidariai, teismai nesilaike imperatyviu istatymo normu bei Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojamos praktikos.
Kasaciniai skundai atmestini.
Patikrinusi skundžiamus teismu sprendimus teises taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), išplestine septyniu teiseju kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti juos nera BPK 369 straipsnyje nustatytu pagrindu.
Del baudžiamojo proceso istatymo taikymo
Kasacines instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, del kuriu paduotas skundas, tikrina tik teises taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. patikrina, ar pirmosios bei apeliacines instancijos teismai tinkamai pritaike baudžiamaji istatyma, ar nagrinedami byla nepadare esminiu baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu (BPK 369 straipsnis). Nuosprendžiu ir nutarciu pagristumas, nesusijes su esminiais baudžiamojo proceso istatymo pažeidimais, nera kasacines bylos nagrinejimo dalykas. Kasacines instancijos teismo teiseju kolegija tokiu pažeidimu, kuriuos butu galima pripažinti suvaržiusiais nuteistuju gynybos teises ar kitaip sutrukdžiusiais teismams išsamiai, nešališkai išnagrineti byla ir priimti teisingus sprendimus, nenustate. Nuteistojo R. B. bei nuteistojo E. R. gynejo kasaciniuose skunduose išdestyti teiginiai, kad teismu sprendimai pagristi prielaidomis, kad vertinant irodymus pažeisti BPK 20 straipsnio reikalavimai, prieštarauja priimtu skundžiamu sprendimu turiniui, o iš tokiu teiginiu argumentu matyti, kad kasatoriai iš esmes nesutinka su irodymu vertinimu. Pagal BPK 20 straipsni irodymai baudžiamajame procese yra istatymu nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posedyje išnagrineti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas del nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šia veika padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitu aplinkybiu, turinciu reikšmes bylai išspresti teisingai. Pagrindines irodymu vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ja teismai irodymus turi ivertinti pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu. Kaltininkui nepriimtinos teismu išvados del irodymu vertinimo, faktiniu bylos aplinkybiu nustatymo savaime negali buti laikomos prieštaraujancios istatymui. Pirmosios instancijos teismas, išanalizaves visus ištirtus irodymus, palygines juos tarpusavyje ir ivertines ju visuma, R. B., V. V. ir E. R. pripažino kaltais, veikiant bendrininku grupe, nužudžius A. J. del chuliganišku paskatu. Apeliacines instancijos teismas, patikrines pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagristuma ir teisetuma, pats atlikes irodymu tyrimo veiksmus ir dar karta išanalizaves irodymus, pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados yra pagristos ir teisingos. Teiseju kolegija nesutikti su tokia apeliacines instancijos teismo išvada bei konstatuoti, kad šioje byloje buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, neturi teisinio pagrindo, todel kasatoriu argumentai, kuriais gincijamas irodymu ir faktiniu aplinkybiu vertinimas atmestini.
Pagal BPK 320 straipsnio 3 dali apeliacines instancijos teismas privalo patikrinti byla tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir, jeigu nusprendžia apeliacinius skundus atmesti, pagal BPK 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus priimamoje nutartyje nurodyti motyvus, paaiškinancius, kodel skundas atmetamas, o nuosprendis pripažistamas teisingu. Apeliacines instancijos teismas šiu baudžiamojo proceso istatymo reikalavimu nepažeide. Byla buvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, i visus apeliantu argumentus, kurie iš esmes pakartoti ir kasaciniuose skunduose, priimtoje nutartyje yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodel jie atmetami.
Del bendrininkavimo ir chuliganišku paskatu, kaip nužudyma kvalifikuojancio požymio, vertinimo
Pagal baudžiamaji istatyma bendrininkavimas yra tycinis bendras dvieju ar daugiau tarpusavyje susitarusiu pakaltinamu ir sulaukusiu baudžiamajame istatyme nustatyto amžiaus asmenu dalyvavimas darant nusikalstama veika (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimas iš esmes yra ypatinga tycines nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis keliu asmenu pastangomis. Butinas bet kurios bendrininkavimo formos (BK 25 straipsnis) požymis yra bendrininku tarpusavio susitarimas. Teismu praktikoje isitvirtinusi nuostata, kad bendrininku susitarimas del bendros nusikalstamos veikos gali buti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas gali ivykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Visi bendrininkai atsako pagal ta pati Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsni, numatanti bendrai padaryta nusikalstama veika, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininku susitarimo ribu peržengimas).
Nužudymas yra padarytas bendrininku grupes, kai bent du iš susitarusiu nužudyti kita žmogu asmenu yra nužudymo vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybe nukentejusiajam, tai jie visi yra nužudymo vykdytojai. Pagal susiformavusia teismu praktika nera butina, kad kiekvienas iš tokiu vykdytoju padarytu mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytu bent vienas iš ju. Jeigu smurta prieš nukentejusiji naudojo keli asmenys ir šis mire nuo padarytu sužalojimu visumos, tai pagal BK 129 straipsni atsako visi kuno sužalojimus padare asmenys. Jeigu nukentejusiojo mirti sukelia vienas ar keli padaryti sužalojimai, bet nustatyta, kad smurta naudojo keli asmenys, o smurto pobudis ir intensyvumas rodo tycia nužudyti arba neapibrežta tycia, kuri apima ir gyvybes atemima, tai pagal BK 129 straipsni taip pat atsako ne tik tie asmenys, kuriu padaryti kuno sužalojimai buvo nukentejusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvave gyvybes atemimo procese (kasacines nutartys Nr. 2K-485/2008, 2K-196/2008, 2K-523/2009).
Nagrinejamoje byloje nustatyta, kad V. V., R. B. ir E. R., veikdami bendrininku grupe, nukentejusiji A. J. muše rankomis ir sparde, taip padarydami jam daugybinius sužalojimus ivairiose kuno vietose, taciau nukentejusiojo mirtis ivyko ne nuo visu sužalojimu, o nuo sužalojimu galvoje visumos. Tai, kad kelis kartus spyre nukentejusiajam i galva, prisipažino tik V. V. (jis parode, kad i galva sparde ir R. B.). Teismas, išanalizaves irodymus, neturejo galimybes nustatyti, kiek smugiu ir i kurias vietas nukentejusiajam sudave ranka ar koja kiekvienas iš nuteistuju, taciau, atsižvelgdamas i kitas byloje nustatytas aplinkybes, V. V., R. B. ir E. R. pripažino A. J. nužudymo bendravykdytojais. Teismas nustate, kad nukentejusiji, beganti iš konflikto, vykusio automobiliu stovejimo aikšteleje, vietos vijosi visi trys nuteistieji, po to, kai jis buvo pargriautas už seniunijos administracijos pastato, visi nuteistieji ji gulinti muše rankomis ir sparde matydami vieni kitu veiksmus ir jiems pritardami, o smurtinius veiksmus nutrauke, kai nukentejusysis visiškai nustojo gintis. Esant tokioms nustatytoms aplinkybems, nesutikti su pirmosios bei apeliacines instancijos teismo išvada, kad V. V., R. B. ir E. R. yra A. J. nužudymo bendravykdytojai, nes ju visu naudoto smurto pobudis ir intensyvumas, veiksmu bendrumo suvokimas ir pritarimas vienas kito veiksmams patvirtina ir susitarima veikti bendrai, ir neapibrežta tycia, apimancia ir gyvybes atemima, teiseju kolegija neturi pagrindo.
Teismu praktikoje pripažistama, kad nužudymas del chuliganišku paskatu yra tada, kai jis padaromas del aiškaus žmogaus ar visuomenes negerbimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššukis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinanti požiuri i juos, arba nužudymas visai be dingsties, arba panaudojant kaip preteksta savo veiksmams mažareikšme dingsti (kasacines nutartys Nr. 2K-441/2003, 2K-187/2008). Nagrinejamoje byloje teismu padaryta išvada, kad A. J. buvo nužudytas del chuliganišku paskatu, yra teisinga ir neprieštaraujanti susiformavusiai teismu praktikai. Byloje nustatyta, kad nuteistieji nukentejusiji muše ir sparde viešoje vietoje, masinio renginio metu, stebint daugeliui žmoniu, tai dare demonstratyviai, nepaisydami elementariu morales bei elgesio normu, savo veiksmams kaip preteksta panaudodami mažareikšme dingsti (nora padeti muštis kitiems, nukentejusiji „pamokyti“ ir pan.), bei demonstruodami niekinanti požiuri i nukentejusiji.
Remiantis tuo, kas išdestyta, teiseju kolegija konstatuoja, kad R. B., V. V. ir E. R. baudžiamasis istatymas pritaikytas tinkamai, nuteistuju bendrai padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkta, todel nei naikinti priimtus sprendimus, nei juos keisti pakeiciant kuriam nors iš nuteistuju nusikalstamos veikos kvalifikavima, nera pagrindo. Nuteistojo R. B. teiginys, kad jam baudžiamasis istatymas pritaikytas netinkamai, nes teismas taike ne veikos padarymo metu, o nuo 2007 m. liepos 21 d. isigaliojusia BK 129 straipsnio 2 dalies redakcija, nepagristas, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiškiai pasisakyta, kad taikoma BK 129 straipsnio 2 dalies istatymo redakcija, galiojusi veikos padarymo metu. Skiriant nuteistiesiems bausmes baudžiamojo istatymo reikalavimai nepažeisti.
Del BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktu taikymo
Nuteistojo V. V. teiginiai bei juos pagrindžiantys argumentai, kad teismas, nenustatydamas jo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, netinkamai taike BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktu nuostatas, atmestini.
BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybe lengvinanti aplinkybe, kad veikos padarymui itakos turejo provokuojantis ar rizikingas nukentejusio asmens elgesys. Pagal teismu praktika provokuojanciu pripažistamas nukentejusiojo elgesys, kuris suformuoja kaltininko vidines paskatas (motyva) padaryti nusikalstama veika. Nustatydami, ar nukentejusiojo asmens elgesys buvo provokuojantis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, teismai turi ivertinti visas bylos aplinkybes, turincias reikšmes šios atsakomybe lengvinancios aplinkybes nustatymui. Spresdami, ar nukentejusiojo poelgis buvo provokuojantis, teismai turi atsižvelgti i tai, kiek jis esmingai prieštarauja morales ir doroves principams, pažeidžia žmogaus garbe bei oruma ir kaip tai paveikia kaltininka. Kartu pažymetina, kad, pripažistant šia kaltininko atsakomybe lengvinancia aplinkybe, svarbu nustatyti, ar nukentejusiojo elgesys buvo tokio pobudžio, kad galejo paskatinti padaryti labai sunku nusikaltima – nužudyma (kasacine nutartis Nr. 2K-222/2006).
Byloje nustatyta, kad A. J. buvo nužudytas ne del asmeniniu, o del chuliganišku paskatu, kad jis viešo renginio metu, matant daugeliui žmoniu, buvo užpultas ir gulintis mušamas bei spardomas del menkavertes priežasties. Apeliacines instancijos teismas pripažino, kad nukentejusysis A. J. elgesi netinkamai, t. y. kartu su K. J., budami girti, futbolo rungtyniu metu keikesi ir ižeidinejo komandu žaidejus, taciau, pažymedamas ir tai, kad futbolo komandu žaidejams triukšmingas ir nederamas sirgaliu elgesys nera ir negalejo buti vertinamas kaip išskirtinis ar netiketas, nukentejusiojo elgesio nepripažino provokuojanciu, rizikingu bei turejusiu itakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgiant i visas byloje nustatytas aplinkybes, pripažinti, kad apeliacines instancijos teismo išvada yra neteisinga, teiseju kolegija neturi pagrindo.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybe lengvinanti aplinkybe pripažistama tada, kai kaltininkas ne tik prisipažista padares nužudyma, bet kartu nustatoma ir bent viena iš šiu aplinkybiu: jis nuoširdžiai gailisi arba padejo išaiškinti nužudyma ar jame dalyvavusius asmenis. Pagal teismu praktika kaltininko prisipažinimas padarius nužudyma paprastai nustatomas tada, kai jis pripažista esmines nužudymo padarymo aplinkybes savo noru, o ne del surinktu irodymu duodamas teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Nuoširdus gailejimasis del padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas stengiasi atlyginti žala, atsiprašo nukentejusiuju, kritiškai vertina savo poelgi, išgyvena del jo ir pan. Padejimas išaiškinti nužudyma ar jame dalyvavusius asmenis paprastai nustatomas tada, kai kaltininkas savo valia padeda atskleisti esmines nužudymo padarymo aplinkybes, o jei šis nusikaltimas padarytas su bendrininkais, – nurodo ju pavardes, gyvenamaja ar slapstymosi vieta arba pateikia kita reikšminga informacija apie juos.
Apeliacines instancijos teismas, konstataves, kad V. V. kaltu prisipažino tik iš dalies, kad jis nepripažino dalies esminiu nužudymo padarymo aplinkybiu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek byla nagrinejant teisme nurode ne tuos asmenis, kurie kartu su juo padare nusikalstama veika, be to, nukentejusiajai atlygino tik nedidele, menka padarytos žalos dali, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto netaike nenustates šiam istatymui taikyti butinu salygu. Nesutikti su tokia apeliacines instancijos teismo išvada teiseju kolegija taip pat neturi pagrindo.
Del žalos atlyginimo
Nuteistojo E. R. argumentai, kuriais grindžiamas teiginys, kad teismas, priteisdamas nukentejusiesiems padaryta žala atlyginti solidariai, pažeide Civilinio kodekso ir BPK 109 straipsnio nuostatas, atmestini.
Pagal BPK 109 straipsni asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines žalos, turi teise baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilini ieškini. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, irodinejamas pagal šio Kodekso nuostatas. Kai nagrinejant civilini ieškini baudžiamojoje byloje kyla klausimu, kuriu sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio ir civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dali bendrai padare žala asmenys nukentejusiam asmeniui atsako solidariai.
E. R., R. B. ir V. V. nusikaltima, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padare kartu, t. y. veikdami bendrininku grupe, todel teismas visiškai pagristai nukentejusiesiems padaryta žala priteise atlyginti solidariai. Apeliacines instancijos teismo nutartyje del priteistu atlyginti žalos dydžiu yra motyvuotai pasisakyta atsakant i nuteistojo V. V. (kiti nuteistieji šiuo aspektu nuosprendžio negincijo) argumentus.
Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytu nuosprendžio bei paskesnes apeliacines instancijos teismo nutarties panaikinimo ir pakeitimo pagrindu, kasaciniai skundai laikytini nepagristais, o teismu sprendimai pripažintini teisetais.
Išplestine septyniu teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistuju V. V., R. B. bei nuteistojo E. R. gynejo kasacinius skundus atmesti.
Teisejai Antanas Klimavicius
Valerijus Ciuciulka
Vytautas Greicius
Egidijus Bieliunas
Josifas Tomaševicius
Vytautas Piesliakas
Aldona Rakauskiene