Civilinė byla Nr. e2-78-1149/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03029-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.2.6.1

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Marija Augustinaitė,

sekretoriaujant Mildai Gricienei, Anetai Kozun,

dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „V.“ atstovams A. K., advokatui L. K.,

atsakovės mažosios bendrijos „A.“ atstovams D. G., advokatui M. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „V.“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „A.“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „V.“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei MB „A.“, prašydama priteisti iš atsakovės 5 363,27 Eur skolą, 965,38 Eur delspinigius, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

1.1.               Ieškovė ir atsakovė sudarė 2022 m. gegužės 24 d. Darbų atlikimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), apdailos darbus (klinkerio klojimo, klinkerio tarpų rievėjimo, medžiagų sunešimo, fasado armavimo ir smeigiavimo, angokraščių klijavimo polistirolu ir armavimo bei kitus papildomus sutartyje nenumatytus darbus). Šalys susitarė, kad darbai yra skaičiuojami ir apmokami atlikus kiekvieno pastato darbo etapą pagal faktiškai atliktą darbų kiekį. Šalių susitarimu Sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo momento ir galiojo iki darbų atlikimo pabaigos. Preliminarus Sutarties vykdymo terminas buvo numatytas nuo 2022 m. gegužės 24 d. iki 2022 m. spalio 31 d.

1.2.               Nors Sutartis šalių nebuvo patvirtinta parašais, tačiau Sutarties sudarymą patvirtina tai, kad šalys Sutarties tekstu apsikeitė elektroninėmis ryšio priemonėmis, ieškovė ir atsakovė vykdė Sutartį pagal jos sąlygas, tai yra ieškovė atliko Sutartyje numatytus statybos rangos darbus, juos perduodavo atsakovei, o atsakovė darbus priimdavo ir už juos atsiskaitydavo. Be to, šalių susirašinėjimas patvirtina, kad šalys laikė, jog tarp jų Sutartis buvo sudaryta, šalys rėmėsi Sutarties sąlygomis.

1.3.               Sutarties vykdymo metu ieškovė atsakovei pateikdavo atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą elektroninėmis ryšio priemonėmis už per vieną mėnesį faktiškai atliktus statybos rangos darbus ir atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pagrindu išrašydavo sąskaitą faktūrą. Vykdant Sutartį ieškovė atsakovei perdavė darbus, atliktus per 2022 m. birželio mėn., nurodytus 2022 m. liepos 12 d. darbų perdavimo–priėmimo akte už 3 057 Eur sumą; šio akto pagrindu atsakovei buvo išrašyta 2022 m. liepos 12 d. sąskaita faktūra Nr. KL2022-04, kurią atsakovė 2022 m. liepos 15 d. apmokėjo. Taip pat vykdant Sutartį ieškovė atsakovei perdavė darbus, atliktus per 2022 m. liepos mėn., nurodytus 2022 m. rugpjūčio 24 d. darbų perdavimo–priėmimo akte už 1 850,88 Eur sumą; šio akto pagrindu atsakovei buvo išrašyta 2022 m. rugpjūčio 24 d. sąskaita faktūra Nr. KL2022-05, kurią atsakovė 2022 m. rugsėjo 21 d. apmokėjo.

1.4.               Ieškovės atstovas 2022 m. rugsėjo 12 d. informavo atsakovę, kad ieškovė negali toliau tęsti darbų, nes nėra išlygintos ir paruoštos armavimui pastato sienos, kadangi ieškovei atlikus jai priskirtus darbus, nesant lygioms sienoms, galutinis darbų rezultatas būtų nekokybiškas ir ieškovės darbus reiktų perdaryti. Atsakovė taip pat buvo informuota, kad jeigu iš atsakovės pusės nebus priimtas sprendimas dėl nelygių pastato sienų, ieškovė bus priversta nutraukti darbus. Kadangi atsakovė į ieškovės pranešimą nereagavo, ieškovė papildomai 2022 m. rugsėjo 19 d. informavo, kad daugiau darbų pagal Sutartį ji nebeatliks. Ieškovei daugiau darbų nebeatlikus, atsakovei 2022 m. rugsėjo 27 d. buvo pateiktas atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas bei 2022 m. rugsėjo 27 d. sąskaita faktūra Nr. KL2022-06 5 363,27 Eur sumai už 2022 m. rugpjūčio mėn. atliktus darbus.

1.5.               Atsakovė atsisakė priimti 2022 m. rugsėjo 27 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą bei sąskaitą faktūrą, motyvuojant tuo, kad ieškovė neįvykdė visų numatytų darbų pagal Sutartį, nurodė, kad atsiskaitys už darbus, kai ieškovė užbaigs visus darbus bei pateiks savo atliktų darbų kokybės raštišką garantiją. Pažymėjo, kad Sutartimi šalys nebuvo susitarusios dėl baigtinio statybos darbų kiekio, atsakovė atsiskaityti turėjo už per mėnesį faktiškai atliktus darbus. Nors Sutartyje numatyti darbai turėjo būti vykdomi iki 2022 m. spalio 31 d., tačiau ieškovė, negalėdama toliau tęsti jai priskirtų darbų, iš anksto informavusi atsakovę apie tokias aplinkybes, 2022 m. rugsėjo 19 d. nutraukė darbus ir toliau jokių darbų nebeatliko, todėl atsakovė turi pareigą apmokėti už faktiškai atliktus darbus.

1.6.               Ieškovė faktiškai yra atlikusi darbus, kurie yra nurodyti 2022 m. rugsėjo 27 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte, atsakovė nei atliktų darbų kiekio, nei atliktų darbų kokybės neginčijo, pretenzijų nereiškė. Nors šiuo atveju nėra abiejų šalių ar vienašališkai pasirašyto atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto, tačiau faktiškai atsakovei darbai yra perduoti, ji darbų rezultatu naudojasi, todėl privalo atsiskaityti už atliktus darbus. Atsakovės nurodytos atsisakymo priimti darbus priežastys nėra susijusios su užsakovo teisės atsisakyti priimti darbus pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.652 straipsnio 4 dalyje, 6.694 straipsnio 5, 6 dalyse, ir nepaneigia atsakovės prievolės atsiskaityti už atliktus darbus.

1.7.               Šalys Sutarties 2.2 punkte buvo susitariusios, kad atsakovei neapmokėjus už darbus per 7 darbo dienas pagal darbų perdavimo–priėmimo aktą, atsakovė moka ieškovei 1,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Remiantis šia Sutarties nuostata, delspinigių suma už 6 mėnesius sudarytų 14 480,82 Eur (5 363,27 Eur x 1,5 proc. x 180 d.). Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad šiuo atveju netesybos beveik tris kartus viršija skolos sumą, į protingumo ir proporcingumo principus, prašo priteisti 0,1 procento dydžio delspinigius nuo pradelstos atsiskaityti sumos, įvertinus 6 mėnesių senaties terminą, kurie sudaro 965,38 Eur.

2.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

2.1.                Prieš pasirašant Sutartį dėl numatytų darbų atlikimo ieškovės atstovas keletą kartų atvyko į objektą ir jį apžiūrėjo, jokių pastabų nereiškė. Ieškovė jokių pretenzijų raštu ar žodžiu nereiškė iki 2022 m. rugsėjo mėn., nors tariamas sienų nelygumas ieškovei, kaip profesionaliam savo srities specialistui, buvo ar turėjo būti matomas nuo darbų pradžios. Mano, kad tokiu būdu ieškovė ėmėsi visų veiksmų, siekiant nutraukti sudarytą Sutartį anksčiau, nei numatyta Sutartyje, t. y. iki 2022 m. spalio 31 d., tikėtina dėl to, kad ieškovė turėjo geriau apmokamą užsakymą.

2.2.                Ieškovė iš objekto pasišalino savavališkai, tinkamai neperdavusi darbų rezultato. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 27 d. ir 2022 m. rugsėjo 28 d. elektroniniais laiškais informavo ieškovę, kad nepriims atliktų darbų akto už 2022 m. rugpjūčio mėn., nes iš anksto negavo pranešimo apie darbų perdavimą, ir nebuvo sudaryta galimybė įsitikinti atliktų darbų kokybe. Be to, ieškovė buvo raginama tęsti numatytus darbus iki 2022 m. spalio 31 d. ir pateikti galutinį darbų užbaigimo aktą patvirtinimui. Tačiau ieškovė darbų nebetęsė, ko pasėkoje kitas rangovas turėjo užbaigti fasado armavimo darbus, suklijuoti klinkerį, atlikti tarpų rievėjimą ir kt. Ieškovė iki 2022 m. rugsėjo mėn. taip pat nepateikė garantinio laikotarpio garantijos – statybos (CAR+CA) privalomojo draudimo iš draudimo bendrovės ar banko ne mažesnei kaip 5 procentų sumai nuo visų atliktų pagal Sutartį darbų be pridėtinės vertės mokesčio, kas sudarytų 513,50 Eur sumą, užtikrinančią darbų kokybę garantiniu laikotarpiu – 24 mėnesius, skaičiuojant nuo galutinio darbų užbaigimo ir perdavimo užsakovui akto pasirašymo dienos. Taigi ieškovė, sužinojusi apie pareigą tinkamai įforminti atliktus darbus ir juos toliau tęsti iki 2022 m. spalio 31 d., neišgalvoti tariamo sienų nelygumo bei pateikti išplėstinį verslo draudimo polisą, nebaigė vykdyti įsipareigojimų, prisiimtų Sutartimi, savavališkai paliko neužbaigtą objektą, neišsprendusi ginčo Sutartyje nustatyta tvarka.

2.3.                Ieškovė nenurodo, kokius konkrečiai darbus atliko 2022 m. rugpjūčio mėn., už kuriuos atsakovė nesumokėjo. Minėta, ieškovė nesilaikė Sutartyje nustatytos atliktų darbų perdavimo tvarkos: ieškovė nepranešė apie pasirengimą perduoti atliktus darbus, atsakovei nebuvo sudarytos sąlygos pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumų bei išsakyti savo poziciją dėl jų nepriėmimo priežasčių. Tinkamo darbų perdavimo ir priėmimo nepatvirtina atliktų darbų aktas, kuris nei pasirašytas abiejų šalių, nei ieškovės vienašališkai, ir sąskaita faktūra. Nesant nustatyto tinkamo statybos darbų perdavimo ir priėmimo, nėra pagrindo pripažinti atsakovės pareigą sumokėti už neperduotus darbus. Darbų atlikimo faktas negali būti prilygintas tinkamam jų perdavimui ir priėmimui. Atsakovė turi pareigą apmokėti tik už kokybiškai atliktus darbus. Šiuo atveju atsakovė neprivalo mokėti likusios 5 363,27 Eur sumos, nes ieškovė dalį darbų atliko nekokybiškai, be to, minėta, apie paskutinį darbų etapą tinkamai nepranešė atsakovei, kad būtų galima savalaikiai įvertinti atliktų darbų kokybę.

3.       Ieškovė pateikė dubliką į atsakovės atsiliepimą, kuriuo su atsiliepime nurodytais argumentais nesutinka, palaiko ieškinio reikalavimus. Dublikas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

3.1.               Atsakovė, nurodydama, kad dalį darbų ieškovė atliko nekokybiškai, jokių įrodymų ar duomenų (defektinio akto, specialistų išvadų), patvirtinančių, jog ieškovės atlikti darbai yra su defektais, nepateikia, todėl tokios atsakovės nurodomos aplinkybės yra deklaratyvios. Ieškovė jokių pretenzijų iš atsakovės dėl netinkamai atliktų darbų iki ieškinio pateikimo nebuvo gavusi, nors atsakovei darbai buvo perduoti 2022 m. rugsėjo 27 d., buvo teikiama ne viena pretenzija dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, teikiami atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktai, kuriuose atsakovė turėjo nurodyti nustatytus defektus. Pažymėjo, kad atsakovė tiek Sutarties galiojimo metu, tiek po Sutartyje numatyto darbų termino pasibaigimo turėjo galimybę tiek patekti į žemės sklypą, kuriame buvo atliekami darbai, tiek stebėti, kontroliuoti ir matyti atliekamus žemės sklype statybos darbus. Jeigu ieškovė būtų netinkamai atlikusi jai pavestus statybos rangos darbus, atsakovė galėjo fiksuoti darbų defektus bei tokius duomenis teikti byloje. Tačiau atsakovė tik atsiliepime į ieškinį nurodžiusi aplinkybę, kad dalis darbų yra nekokybiški, nenurodo kokie darbai ir kokioje apimtyje yra atlikti su trūkumais.

3.2.               Iki Sutarties pasirašymo ieškovės atstovas į objektą apžiūrai buvo atvykęs vieną kartą ir sienų nelygumo nenustatinėjo. Paaiškino, kad sienų nelygumas ne visuomet yra matomas vizualiai, nelygios sienos gali būti nustatomos gulsčiuko pagalba. Susitikimo metu ieškovės atstovas buvo informuotas, kad yra nelygi viena ūkio pastato siena (nuokrypis apie 1 cm), kurią ieškovė sutiko išlyginti. Apie kitas pastatų sienas ieškovė nebuvo informuota. Tik pradėjus darbus buvo pastebėta, kad ir kitos sienos yra nelygios, įdubusios. Sutarties vykdymo metu ieškovė sutiko savo sąskaita išlyginti dar dvi sienas, kurių nuokrypis buvo mažesnis. Likusias sienas turėjo išlyginti asmuo, atsakovei atlikęs kitus statybos darbus. Pažymėjo, kad Sutartyje sienų lyginimo darbai nebuvo aptarti ir ieškovė Sutartimi nebuvo įsipareigojusi atlikti ir sienos lyginimo darbus. Tačiau atsakovė, būdama informuota apie nelygias sienas, jokio sprendimo dėl sienų išlyginimo nepriėmė, todėl ieškovė turėjo teisėtą pagrindą sustabdyti darbus, nes kokybiškai atlikti jai priskirtų darbų, esant tokioms sienoms, negalėjo. Sienų nelygumo klausimo neišsprendimas buvo vienintelė priežastis, dėl kurios ieškovė nebetęsė darbų. Pažymėjo, kad tol, kol vyko derybos su atsakovė dėl atliekamų darbų, ieškovė jokių užsakymų nepriėmė ir jokių sutarčių su kitais užsakovais nesudarė, dėl ko visą šį laikotarpį patyrė tik nuostolius.

3.3.               Šalys Sutartyje nebuvo susitarusios dėl darbų perdavimo tvarkos. Pagal tarp šalių susiklosčiusią darbų perdavimo–priėmimo praktiką, ieškovė, atlikusi tam tikro etapo darbus, pateikdavo atsakovei darbų perdavimo–priėmimo aktą bei sąskaitą faktūrą. Atsakovė, 2022 m. rugsėjo 19 d. būdama informuota apie tai, kad ieškovė daugiau darbų objekte nebeatliks, bei gavusi 2022 m. rugsėjo 27 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, turėjo galimybes apžiūrėti ieškovės faktiškai atliktus darbus bei pareikšti pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės, tačiau jokių pretenzijų atsakovė nereiškė. Atsakovė taip pat nenurodo jokių aplinkybių, pagrindžiančių, kad jai ieškovės atlikti darbai nėra faktiškai perduoti, ir ji negali naudotis rangos darbų rezultatu. Atsakovei buvo pateiktas 2022 m. rugsėjo 27 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas, kuriame buvo nurodyti visi ieškovės iki darbų pabaigos atlikti darbai, be to, atsakovė turi pastato, kuriame buvo atliekami statybos rangos darbai, naudojimo ir valdymo teisę, todėl laikytina, kad atsakovei faktiškai darbai buvo perduoti ir atsakovė turėjo galimybę susipažinti ir įvertinti atliktus darbus bei pateikti pretenzijas tiek dėl darbų kokybės, tiek dėl darbų apimties, ar motyvuotai atsisakyti priimti darbus (kaip matyti ji šia teise ir pasinaudojo tą pačią dieną nurodydama, kad atsisako priimti darbus, nes neužbaigti visi sutarti darbai pagal Sutartį).

3.4.               Ieškovė iš objekto savavališkai nepasišalino, prieš nutraukdama darbus ieškovė informavo atsakovę apie priežastis, dėl kurių ji negali tęsti darbų, bei nurodė aplinkybes, kokiu atveju darbai galėtų būti tęsiami. Atsakovei nepašalinus nustatytų kliūčių darbų tęsimui ir dėl to ieškovei nutraukus darbus objekte, bei perdavus darbų rezultatą atsakovei, ieškovė įgijo teisę į faktiškai atliktų darbų apmokėjimą. Atliktų darbų pobūdis ir kiekis nurodyti 2022 m. rugsėjo 27 d. darbų perdavimo–priėmimo akte. Atsakovė nepateikė duomenų, kad atlikta mažiau darbų nei nurodyta darbų perdavimo aktuose, ar yra kitų aplinkybių, paneigiančių atsakovės pareigą atsiskaityti.

3.5.               Šalys Sutartyje nebuvo susitarusios dėl draudimo bendrovės ar banko garantinio rašto pateikimo. Ieškovės atliktiems darbams galioja įstatyme nustatyta garantija. Atsakovė garantinio rašto pradėjo reikalauti tik gavusi 2022 m. rugsėjo 27 d. sąskaitą faktūrą, iki tol atsakovė jokių reikalavimų dėl garantijos nereiškė, darbus pagal atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus priimdavo, už juos atsiskaitydavo. Todėl šios atsakovės atsiliepime nurodomos aplinkybės dėl garantijos nepaneigia ieškovės teisės gauti atsiskaitymą už jos faktiškai atliktus darbus.

4.       Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo nesutinka su dublike išdėstytais argumentais ir motyvais, palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus. Triplikas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

4.1.       Ieškovė nesilaikė jai nustatytos pareigos kokybiškai atlikti fasado apdailos darbus. Atliekant gyvenamojo namo bei pagalbinio ūkio pastato fasadų apdailos darbus, ieškovė nesilaikė MB „P.“ paruošto Techninio darbo projekto projektinių reikalavimų: armavimui nenaudoti du 165 gr/kv. m arba vienas 200 gr/kv. m stiklo pluošto armavimo tinkleliai; armavimo sluoksnio storis nėra 8-10 mm, o siauriausia sluoksnio dalis negalėjo būti mažesnė kaip 5 mm; angokraščių ir sąramų sankirta nebuvo papildomai sustiprinta mažiausiai 300x200 mm dydžio tinklelio atraižomis, klijuojant jas įstrižai kampuose; tinklelis, patalpintas išoriniame armavimo sluoksnio trečdalyje, neturėjo būti matomas; klijavimo skiediniui sukietėjus (praėjus ne mažiau 72 valandoms po klijavimo) priklijuotos izoliacinės plokštės papildomai nepritvirtintos smeigėmis, kurių kiekis ne mažiau 5-6 smeigių į 1 kv. m; paruoštas paviršius negruntuotas giluminiu gruntu; plytelės klijuotos ne specialiai tam skirtais klijais, klasė - C2T-S1; siūlės neglaistytos tik tam skirtais glaistais, klasė - CG2ArW; deformacinės siūlės neužpildytos silikonu praėjus savaitei po jos įrengimo; neatliktas klinkerio plytelių impregnavimas, dėl ko atsirado druskų nutekėjimai, kurie yra susiję su tuo, kad buvo pažeisti plytelių klijavimo technologiniai procesai. Be to, ieškovė nesugebėjo išklijuoti klinkerio plytelių lygiomis linijomis, ko pasėkoje netinkamai atlikti darbai sąlygojo nelygių kampų bei linijų suformavimą galutiniame darbų etape, kuriuos privalėjo užbaigti kitas rangovas.

4.2.       Statybos rangos sutarties nėra ir nebuvo, šalys vykdė diskusiją, ieškovė darbus atliko pagal sudarytą žodinį susitarimą. Pagal ieškovės paruoštą Sutarties projektą, kurio šalys nėra patvirtinusios savo parašais, prievolės kontroliuoti ieškovės darbų eigą, seką ir kokybę atsakovė nebuvo prisiėmusi. Atsakovė pasitikėjo ieškove bei neturėjo pagrindo manyti, kad ji neturės pakankamų įgūdžių bei supratimo dėl galutinio rezultato sukūrimo.

4.3.       Darbai nebuvo priimami etapais, apie tokią galimybę ieškovė nei karto žodžiu ar raštu neinformavo atsakovės, kad nurodyta data ir laiku galima apžiūrėti atliktus darbus bei įsitikinti darbų kokybe. 2022 m. liepos 12 d. bei 2022 m. rugpjūčio 24 d. darbų perdavimo–priėmimo aktų atsakovės įgaliotas atstovas D. G. nėra matęs bei patvirtinęs savo parašu. Ieškovė atsiųsdavo sąskaitas apmokėjimui, neperdavusi darbų rezultato. Pateiktos sąskaitos buvo apmokėtos be atliktų darbų aktų ir/arba priėmimo–perdavimo aktų, nes ieškovė skundėsi dėl lėšų trūkumo. Todėl pagal pateiktas sąskaitas ir buvo atlikti daliniai apmokėjimai už suteiktas paslaugas. Atsakovė su elektroniniais laiškais gavo tik 2022 m. rugsėjo 27 d. darbų perdavimo aktą, kuris nebuvo patvirtintas apmokėjimui. Ieškovei nesudarius bei nepateikus susipažinimui galutinio darbų atlikimo bei perdavimo akto, atliktų darbų neperdavus atsakovei, darbams esant atliktiems ne pagal projektą ir esant esminiams darbų trūkumas, atsakovė neturi pareigos mokėti ieškovės reikalaujamos sumos.

4.4.       Ieškovė iš pradžių atliko pagalbinio ūkio pastato fasado apdailos darbus, kiekvieną dieną praeidavo pro statomą gyvenamąjį namą ir matė realią situaciją dėl sienų ir kt. Pagalbinio ūkio pastato sienos buvo analogiškai sumūrytos, kaip ir gyvenamojo namo, ieškovė sugebėjo atlikti pagalbinio ūkio pastato darbus be jokių pastabų dėl sienų nelygumo. Tačiau pradėjusi darbus ir klinkerio plytelėmis išklijavusi gyvenamojo namo dvi sienas, ieškovė iškėlė versiją dėl sienų nelygumo ir netinkamumo baigiamajam darbų etapui užbaigti. Tariamo sienų nelygumo ieškovė nei karto vizualiai nefiksavo bei nesiuntė jokių vaizdo įrašų ar fotografijų. Į apžiūros vietą nebuvo fiziškai pakviesta atsakovė, kad realiai įsitikintų nurodytų teiginių pagrįstumu. Laiko, kad ieškovė ėmėsi visų veiksmų, siekiant nutraukti sudarytą Sutartį, anksčiau nei numatyta Sutartyje, t. y. iki 2022 m. spalio 31 d. Ieškovė savavališkai pasišalino iš objekto, tinkamai ir savalaikiai neperdavusi galutinio darbų rezultato, ko pasėkoje, kitas rangovas turėjo užbaigti fasado armavimo darbus, suklijuoti klinkerį, atlikti tarpų rievėjimą ir kt.

5.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas A. K. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad statybų srityje dirba apie 15 metų. Dėl darbų atlikimo kreipėsi atsakovė, kai atvyko apžiūrėti, objekte vyko žemės darbai, ne visur buvo galima prieiti prie sienų, tuo tarpu sienų nelygumas vizualiai nematomas, jam pasakė, kad viena ūkio pastato siena pavirtusi, 1 cm nuokrypis į vidų. Padarė ūkio pastatą, atsakovės vadovas buvo patenkintas. Tada padarė dvi namo sienas. Dėl kitų dviejų namo sienų atsakovės vadovas buvo informuotas, jam buvo rodoma vizualiai, kad jos nelygios, 3-4 cm pavirtusios į vidų. Nėra sienų lyginimo specialistas, gali išlyginti iki 1 cm nelygumus, daugiau lyginti nesiimtų, nes tai labai sunkus darbas. Atsakovė nesiėmė veiksmų, neišlygino sienų, kad ieškovė galėtų atlikti jai priskirtus darbus. Visas statybines medžiagas pristatė atsakovė, patarimo kokias medžiagas pirkti atsakovė neklausė, tačiau atsakovės pristatytos medžiagos iš esmės buvo tinkamos tokių darbų atlikimui. Techninio darbo projekto iš atsakovės negavo, nežinojo apie tokio dokumento egzistavimą. Armavimo tinklelį dėjo 200 gr/kv. m ir 220 gr/kv. m, jei tinklelis būtų neįdėtas, viskas jau būtų nukritę, o jau trečia žiema, kaip darbai padaryti. Armavimo darbams naudojo armavimo šukas 12 mm aukščio, pusmėnulio formos, todėl ant sienos turi būti ne mažiau 5-6 mm sluoksnis. Į 1 kv. m sudėtos 5-6 smeigės. Sienų negruntavo, nes dėl tokių darbų nesitarė, be to, gruntuoti reikia, jei nuo darbų atlikimo praėjo daug laiko (2-3 mėn.). Jei būtų kažkas netinkamai padaryta, jau būtų deformacijos seniai atsiradusios.

6.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas L. K. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad nors Sutartis nepasirašyta, tačiau Sutarties tekstas apsikeistas elektroninio ryšio priemonėmis, todėl Sutartis pripažintina sudaryta. Ieškovė darbus atliko, todėl turi teisę reikalauti atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus, kurie atsakovei faktiškai perduoti, atsakovė jais naudojasi. Nors darbų perdavimo–priėmimo aktas nepasirašytas nei vienos šalies, tačiau akto nepasirašymas neužkerto kelio reikalauti atsiskaitymo už darbus. Pažymėjo, kad iš pradžių atsakovė už darbus nesutiko mokėti, nes ieškovė neužbaigė visų darbų. Tačiau ieškovė darbus nutraukė, nes atsakovė nereagavo į prašymus išlyginti dvi namo sienas. Ieškovė privalėjo daugiau nebeatlikti darbų, nes ieškovei tenka atsakomybė už darbų rezultatą, nes kitaip sienos būtų nelygios. Po bylos iškėlimo atsakovė pradėjo reikšti naujas pretenzijas dėl darbų ploto neatitikimo ir dėl darbų kokybės. Paaiškino, kad ieškovė pateikė darbų perdavimo–priėmimo aktą, kuriame nurodyti atliktų darbų kiekiai. Atsakovė galėjo atlikti matavimus, bet duomenų apie tokių matavimų atlikimą neteikė. Pažymėjo, kad darbus ieškovė skaičiuoja pagal faktinį kiekį, o ne pagal projektinius duomenis. Dėl atliktų darbų atitikimo kokybės reikalavimams paaiškino, kad byloje buvo atlikta ekspertizė, jokių nukrypimų nuo įprastinių darbams keliamų reikalavimų nenustatyta, darbai ieškovės atlikti tinkamai. Techninis darbo projektas ieškovei nebuvo pateiktas, jei atsakovė norėjo, kad darbai būtų atlikti pagal šį projektą, atsakovė turėjo jį ieškovei pateikti. Tuo tarpu klinkerio plytelės iš savęs yra nelygios, todėl ir tarpai tarp plytelių netolygūs. Pažymėjo, kad atsakovė tik kelia abejones dėl paslėptų darbų kokybiškumo, tačiau jokių įrodymų, kad paslėpti darbai atlikti netinkamai nepateikė. Ardymo darbų, siekiant įsitikinti paslėptų darbų kokybe, atsakovė neatliko, nors tuo tikslu buvo atidėtas ne vienas teismo posėdis. Nors atsakovė prašė įpareigoti ieškovę prisidėti prie ardymo darbų atlikimo, tačiau atsakovė negali savo įrodinėjimo pareigos perkelti ieškovei. Pažymėjo, kad nuo darbų atlikimo jau yra praėję keli metai, tačiau jokių defektų neišryškėjo. Jei ateityje paaiškėtų paslėptų darbų defektai, yra garantinis terminas, atsakovė galės reikšti pretenzijas. Statybos darbų žurnalo ieškovė nepildė, nes ieškovė nebuvo generalinis rangovas; statybos darbų žurnalas vedamas viso objekto statybai, kai tuo tarpu ieškovė atliko tik fasado apdailos darbus. Laiko, kad atsakovė neįrodė nei darbų neatitikimo kokybės reikalavimams, nei kitų pagrindų, kurie sudarytų pagrindą ieškinį atmesti.

7.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas D. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad su ieškove Sutartis yra sudaryta, tik joje ne viskas yra iki galo apibrėžta, nes reikėjo skubėti, kad greičiau vyktų darbai, kad iki žiemos pabaigtų. Dabar turi daugiau patirties, ir jei darbų atlikimui sutartį sudarytų šiandien, tokia sutartis būtų geresnė. Ieškovė neprašė pateikti Techninį darbo projektą, neklausė ar toks yra parengtas, ieškovei tas buvo neįdomu. Jei darbai atliekami ne pagal projektą, turi būti derinama su užsakovu. Statybos techninio prižiūrėtojo nesamdė, nepagalvojo, padarė didelę klaidą, buvo pusiau nežinojimas, pusiau taupymas. Medžiagas darbų atlikimui pristatė atsakovė, tačiau ieškovė turėjo tikrinti, ar tos medžiagos geros, pasakyti savo nuomonę. Ieškovė darbų pridavimo neorganizavo, tarpinių rezultatų neperdavė, neparodydavo ką padarė. Nors vakarais atvažiuodavo apžiūrėti objekto, tačiau nėra profesionalas, įmonė verčiasi transporto ir nekilnojamojo turto nuoma, tuo metu neturėjo tiek patirties. Ieškovė nevedė statybos darbų žurnalo, todėl neįmanoma nustatyti, sutikrinti, kokias konkrečiai medžiagas ieškovė panaudojo, kokį jų kiekį. Ieškovė, būdama profesionalus rangovas, tinkamai nefiksuoja ką daro. Iki šiol nežino, kur ieškovė pabaigė darbus. Pažymėjo, kad nepaisant to, ar plytelės yra kreivos, ar ne, bet linija turi būti išlaikyta horizontali per visą sieną. Ieškovė plyteles klijavo nuo vidurio, o tai sąlygojo nelygių kampų suvedimą.

8.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas M. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad byloje yra tik Sutarties projektas, kuris nepatvirtintas šalių parašais. Darbų aktų nebuvo ir nėra, yra tik darbų priėmimo–perdavimo aktai. Atsakovei nebuvo pranešta, kad darbai užbaigti, atsakovė nebuvo pakviesta priimti darbų. Pati ieškovė darbų atlikimo akto vienašališkai taip pat nepatvirtino. Ieškovė sąskaitas faktūras išrašydavo, nesulaukusi, kol aktai bus pasirašyti. Ieškovė, atlikdama darbus, nesivadovavo Techniniu darbo projektu, nepildė statybos darbų žurnalo, kuris yra pagrindinis dokumentas, kuriame aprašoma statybos darbų eiga. Statybos darbų žurnalas buvo privalomas, nes ieškovė atliko vieną iš statybos darbų etapų, atliko paslėptus darbus. Ieškovė darbus atliko lengvabūdiškai, darė kaip patogu, o ne kaip numato įstatymai. Ieškovė nurodė, kad darbus darė iš patirties ir supratimo. Tačiau kiekvieno patirtis ir supratimas yra skirtingi, ieškovė nepateikė duomenų, kurie įrodytų jos atliktų darbų kokybę. Siekiant nustatyti paslėptų darbų kokybę reikalingi ardymo darbai, kurie kainuoja labai brangiai, ieškovė neprisideda prie tokių darbų atlikimo. Nors byloje buvo atlikta ekspertizė, tačiau ji atlikta skubos tvarka, atmestinai, šališkai ir neobjektyviai. Teismo ekspertizės akte pateikti pamąstymai, teoriniai samprotavimai, kurie nepagrįsti tyrimais. Dėl eksperto nekompetencijos ir nenoro atlikti tyrimo darbus nežinome, kas yra po klinkerio plytelėmis. Aplinkybė, kad šiuo metu nėra įtrūkimų, nereiškia, kad darbai atlikti tinkamai. Praėjo tik keli metai, todėl tai nereiškia, kad sienos bus tinkamos kokybės visą garantinį laikotarpį. Atsakovė nebepasitiki ieškove, todėl atmestina ieškovės pozicija, kad garantiniu laikotarpiu atsiradus defektams bus galima reikšti pretenzijas. Atsakovė neprivalo mokėti už neaiškios kokybės darbus. Ieškovė nebaigė darbų ne dėl tariamo sienų nelygumo, o dėl to, kad atsakovė sulaikė paskutinės sąskaitos apmokėjimą, kol ieškovė neįrodys, ką padarė. Ieškovė pabėgdama tinkamai neužaktavo iki kokios vietos baigė darbus. Ieškovė neatliko jos nurodomo kiekio darbų, byloje yra pateiktas Techninis darbo projektas, kuriame yra mažesni sienų plotai, ir byloje nėra duomenų, kad namas būtų pastatytas didesnis.

9.       Apklaustas teismo ekspertas V. B. E. parodė, kad statybos techniniuose reglamentuose yra nurodyti tik esminiai matmenys, o įprastai tokiems darbams taikomos taisyklės – tai visuotinai pripažįstamos normos. Pavyzdžiui, armavimo sluoksnis turi būti 3 mm, t. y. tik toks, kad tinklelis neiškiltų į paviršių; jei sluoksnis bus didesnis, bus blogas mikroklimatas, kaupsis drėgmė; smeigių skaičius – rekomendacija 5-6 į 1 kv. m, ir pagal Klaipėdos rajoną tai net padidintas koeficientas. Dėl smeigių skaičiaus ginčo atveju nustatymo termovizinės apžiūros nebuvo galimybės atlikti, nes į metalinę vinį yra įdėtas intarpas, kuris nebepraleidžia šilumos nuotėkio ir nebėra galimybės matyti. Klinkerio plyteles įgijo ir ieškovei pateikė atsakovė, plytelės yra retro stiliaus, jų geometrija yra didelės tolerancijos (plytelės yra su dideliais nuokrypiais), todėl jos negali būti lygiai sudėtos. Plytelės suklijuotos pakankamai gerai ir profesionaliai. Suklijuotų plytelių linija visur sutampa, kampai neišsišokę. Atliekant ekspertizę ardomųjų tyrimo metodo netaikė, nes sienas ardyti turi šalys, ne ekspertas. Šiuo atveju šalys ardymo darbų neatliko, todėl buvo taikytas vizualus tyrimo metodas. Šio metodo taikymas galimas visiems darbams – taip pat ir paslėptiems. Netaikius ardomųjų tyrimo metodo išvada dėl paslėptų darbų atitikimo kokybės reikalavimams yra tikimybiškai kategoriška. Ieškovės atliktas darbas nerodo deformacijos požymių – nėra atsisluoksniavimo, pleišėjimo. Jei darbai būtų atlikti netinkamai, tai pasirodytų per pirmą žiemą. Viskas vyksta per pirmus metus po darbų atlikimo: jei visas plotas būtų netolygiai užarmuotas, būtų įtrūkimai. Šiuo atveju įtrūkimų nebuvo jokių, kaip ir jokių mechaninių poslinkių, pokyčių nebuvo. Dėl aplinkybės, kad paviršius ieškovės nebuvo gruntuotas paaiškino, kad jei pastatas ilgai – vieną, du, tris mėnesius – stovėjo neapklijuotas, tada jis nuo atmosferos kritulių apdulka ir reikia surišti tas dulkes. Bet jei daroma ant šviežio pagrindo, gruntavimas nėra reikalingas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        Ieškinys tenkintinas.

10.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė atliko gyvenamojo namo pietrytinės ir pietvakarinės krypties sienų ir pagalbinio ūkio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), apdailos – klinkerio klijavimo, angokraščių klijavimo polistirolu, armavimo, smeigiavimo, klinkerio tarpų rievėjimo – darbus bei papildomus darbus. 2022 m. liepos 12 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu ieškovė nurodė, kad perduoda atsakovei darbus (klinkerio klijavimas, medžiagų sunešimas, angokraščių klijavimas polistirolu ir armavimas, papildomi darbai), atliktus per 2022 m. birželio mėn., už 3 057 Eur sumą. Ieškovė išrašė 2022 m. liepos 12 d. sąskaitą faktūrą Nr. KL2022-04 3 057 Eur sumai, kurią atsakovė 2022 m. liepos 15 d. mokėjimo nurodymu apmokėjo. 2022 m. rugpjūčio 24 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu ieškovė nurodė, kad perduoda atsakovei darbus (klinkerio klijavimas, angokraščių klijavimas polistirolu ir armavimas (palangės), klinkerio tarpų rievėjimas), atliktus per 2022 m. liepos mėn., už 1 850,88 Eur sumą. Ieškovė išrašė 2022 m. rugpjūčio 24 d. sąskaitą faktūrą Nr. KL2022-05 1 850,88 Eur sumai, kurią atsakovė 2022 m. rugsėjo 21 d. mokėjimo nurodymu apmokėjo. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 12 d. elektroniniu laišku informavo atsakovės vadovą, kad ieškovė negali tęsti darbų, nes nėra išlygintos dvi gyvenamojo namo sienos, kadangi ieškovei atlikus jai priskirtus darbus nesant lygioms sienoms, galutinis darbų rezultatas gali būti nekokybiškas; nurodė, kad jeigu iš atsakovės pusės nebus priimtas sprendimas dėl nelygių pastato sienų, ieškovė bus priversta nutraukti darbus. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 19 d. elektroniniu laišku informavo atsakovės vadovą, kad atsakymo nesulaukė ir daugiau darbų nebeatliks. 2022 m. rugsėjo 27 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu ieškovė nurodė, kad perduoda atsakovei darbus (sienų armavimas ir smeigiavimas, klinkerio klijavimas ir tarpų rievėjimas, angokraščių klijavimas polistirolu ir armavimas), atliktus per 2022 m. rugpjūčio mėn., už 5 363,27 Eur sumą. Ieškovė išrašė 2022 m. rugsėjo 27 d. sąskaitą faktūrą Nr. KL2022-06 5 363,27 Eur sumai. 2022 m. rugsėjo 27 d. raštu „Dėl 2022 m. rugsėjo 27 d. sąskaitos faktūros ir darbų perdavimo–priėmimo akto“ atsakovė informavo ieškovę, kad pateiktų 2022 m. rugsėjo 27 d. sąskaitos faktūros ir darbų perdavimo–priėmimo akto negali priimti ir neturi pareigos jų apmokėti, nes ieškovė neįvykdė visų numatytų darbų. 2022 m. rugsėjo 27 d. elektroniniu laišku ieškovė informavo, kad likusios dalies darbų atlikti negali, nes likusios gyvenamojo namo sienos nėra paruoštos ieškovei priskirtų darbų atlikimui, bei kad pagal Sutartį atsiskaitymas yra numatytas etapais. 2022 m. rugsėjo 28 d. raštu „Dėl 2022 m. gegužės 24 d. sutarties vykdymo“ atsakovė reikalavo iki 2022 m. spalio 3 d. pateikti galutinį darbų objekte užbaigimo terminą, o jo nepateikus nurodė, kad Sutartį nutrauks ir kreipsis į teismą dėl patirtų nuostolių atlyginimo. 2022 m. rugsėjo 29 d. elektroniniu laišku ieškovė išdėstė priežastis, dėl kurių negali toliau tęsti darbų, bei informavo, kad sutiktų tęsti darbus, tik jeigu bus atsiskaityta už jau atliktus darbus bei iki 2022 m. spalio 6 d. būtų išlyginta siena, o taip pat jeigu už sekančius darbus būtų atsiskaitoma kiekvieną savaitę per 2 dienas nuo sąskaitų faktūrų pateikimo. Ieškovė 2022 m. spalio 10 d. pretenzija ragino atsakovę per 5 darbo dienas atsiskaityti už atliktus darbus. Ieškovė 2023 m. balandžio 13 d. pretenzija dėl atsiskaitymo už atliktus statybos rangos darbus prašė atsakovės per 10 kalendorinių dienų sumokėti skolą ir paskaičiuotus delspinigius, o nesutinkant atsiskaityti, nurodyti atsisakymo sumokėti priežastis.

        Dėl sutarties (ne)sudarymo

11.       Nagrinėjamoje byloje tarp šalių, pirmiausia, kilo ginčas dėl 2022 m. gegužės 24 d. Darbų atlikimo sutarties sudarymo fakto. Ieškovė tvirtina, kad statybos rangos darbus atliko remiantis su atsakove sudaryta 2022 m. gegužės 24 d. Darbų atlikimo sutartimi, kurią su atsakove sudarė Sutarties tekstu apsikeičiant elektroninėmis ryšio priemonėmis (elektroniniais laiškais). Tuo tarpu atsakovės pozicija dėl šios Sutarties (ne)sudarymo yra nenuosekli: atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodo, kad Sutartis tarp šalių buvo sudaryta, tuo tarpu triplike nurodo, kad tarp šalių buvo tik diskusija dėl ieškovės parengto Sutarties projekto pasirašymo, tačiau rašytinės sutarties tarp šalių nėra ir nebuvo, darbai buvo atliekami žodinio susitarimo pagrindu, bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovės atstovas pagal įstatymą pripažino Sutarties sudarymo faktą, tuo tarpu baigiamosiose kalbose atsakovės atstovas pagal pavedimą nurodė, kad Sutartis nesudaryta, nes nepatvirtinta įgaliotų atstovauti asmenų parašais. Dėl to teismas pasisako dėl byloje kilusio Sutarties (ne)sudarymo klausimo.

12.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sandoriai, taigi ir sutartys, sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 straipsnio 1, 2 dalys, 6.192 straipsnio 1 dalis). Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 6.192 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.76 straipsnio, reglamentuojančio rašytinės formos sandorio pasirašymą, 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris buvo sudarytas panaudojant telekomunikacijų galinius įrenginius, tai visais atvejais privalo būti pakankamai duomenų sandorio šalims nustatyti.

13.       Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis matyti, kad ieškovės vadovas 2022 m. gegužės 24 d. 08.33 val. elektroniniu paštu atsakovės vadovui elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) siuntė Darbų atlikimo sutarties projektą. 2022 m. gegužės 31 d. 10.31 val. E. P., kuris elektroninio pašto parašo skiltyje pareigas nurodo UAB „G.“ žalių administratorius, iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu ieškovės vadovui ir atsakovės vadovui siuntė pataisytą Darbų atlikimo sutartį, elektroniniame laiške išdėstė padarytų pataisų esmę. Ieškovės atstovas 2022 m. birželio 12 d. 21.26 val. elektroniniu paštu E. P. išsiuntė pataisytą Darbų atlikimo sutarties projektą, atsižvelgiant į pateiktas pastabas.

14.       Pagal CK 2.133 straipsnio 2 dalį, jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. jeigu trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį, pagrįstai tikėjo, kad atstovas veikia tinkamai įgaliotas dėl atstovaujamojo veiksmų, toks sandoris galios, nors įgaliojimai ir buvo viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-701/2017, 66 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-313/2021, 56 punktas).

15.       Iš anksčiau nurodytų ginčo situacijos aplinkybių matyti, kad ieškovės vadovas Darbų atlikimo sutarties projektą elektroniniu paštu siuntė atsakovės vadovui, kurio sprendimu į sutarties sąlygų derinimo procesą įsijungė susijusios įmonės UAB „G.“ darbuotojas E. P.. Pastarasis padarytas pastabas ieškovės pateiktam Darbų atlikimo sutarties projektui 2022 m. gegužės 31 d. elektroniniu laišku siuntė tiek ieškovės, tiek atsakovės vadovams. Atsakovės vadovas nesutikimo su pateiktomis E. P. pastabomis ir / ar savo pastabų, prieštaravimų neteikė, nors 2025 m. vasario 10 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad tiek E. P. darytos pastabos, tiek galutinis Sutarties tekstas jį pasiekė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovė turėjo rimtą ir pakankamą pagrindą manyti, kad Darbų atlikimo sutarties sąlygų derinimo procese E. P. veikia kaip atsakovės atstovas ir šis asmuo yra atsakovės įgaliotas priimti sprendimą dėl Sutarties sąlygų suderinimo atsakovės vardu. Aplinkybę, kad Sutartis, tokia, kokia pakoreguota pagal E. P. pastabas ir pateikta į bylą, su ieškove buvo sudaryta 2025 m. vasario 10 d. teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovės vadovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 187 straipsnio 1 dalis).

16.       Nors Darbų atlikimo sutartis šalių atstovų nepasirašyta, tačiau Sutarties tekstu šalys apsikeitė elektroninio ryšio priemonėmis, ginčo Sutarties sudarymo faktą šalys taip pat patvirtino konkliudentiniais veiksmais ir elgesiu po Sutarties sudarymo. 2022 m. liepos 12 d., 2022 m. rugpjūčio 24 d., 2022 m. rugsėjo 27 d. darbų perdavimo–priėmimo aktuose ieškovė nurodė, kad jie sudaryti pagal Darbų atlikimo sutartį, sudarytą 2022 m. gegužės 24 d. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 28 d. rašte „Dėl 2022 m. gegužės 24 d. sutarties vykdymo“ taip pat nurodė, kad su ieškove 2022 m. gegužės 24 d. pasirašė sutartį dėl statybos rangos darbų (duomenys neskelbtini), atlikimo, priminė, kad pagal Sutarties 2.3 punktą jei ieškovė nevykdo Sutarties sąlygų, ji moka atsakovei 20 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną, reikalavo iki 2022 m. spalio 3 d. nurodyti galutinį darbų objekte užbaigimo terminą, priešingu atveju nurodė, kad Sutartį nutrauks ir kreipsis į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Taigi atsakovė, iki ieškovei kreipiantis į teismą, savo pačios raštais ieškovei neneigė, kad ji yra sudariusi 2022 m. gegužės 24 d. Darbų atlikimo sutartį. Aplinkybę, kad Sutartis, tokia, kokia pakoreguota pagal E. P. pastabas ir pateikta į bylą, su ieškove buvo sudaryta, minėta, pripažino ir atsakovės vadovas (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovės paruošiamajame dokumente (triplike), bei jos atstovo pagal pavedimą baigiamojoje kalboje nurodyti argumentai dėl Sutarties nesudarymo laikytini atsakovės gynybine pozicija teisminiame nagrinėjime.

17.       Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus – elektroninius laiškus, susirašinėjimą, šalių rašytus raštus ir jų turinį, šalių konkliudentinius veiksmus ir kt., sprendžia, kad į bylą pateikti įrodymai yra pakankami daryti išvadą, kad 2022 m. gegužės 24 d. Darbų atlikimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta (CPK 185 straipsnis).

Dėl skolos priteisimo

18.       Šiuo atveju Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė statybos rangos teisinai santykiai. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Šio skirsnio normos taikomos ir pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbams, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.681 straipsnio 2 dalis).

19.       CK 6.655 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Pagal CK 6.687 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka.

20.       Bendroji rangos darbų perdavimo–priėmimo tvarka yra įtvirtinta CK 6.662 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Statybos rangos darbų perdavimo–priėmimo tvarką reglamentuojančiame CK 6.694 straipsnyje įtvirtinta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis (CK 6.694 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalys rangos sutartyje gali susitarti, kas organizuoja darbų priėmimą – užsakovas ar rangovas. Vis dėlto bet kokiu atveju užsakovas pagal įstatymą privalo pradėti darbų priėmimą nedelsdamas po rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Įstatyme nėra nustatyta, kokia forma turi būti daromas toks pranešimas, todėl šis klausimas turėtų būti aptartas šalių sudarytoje sutartyje. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).

21.       Nagrinėjamu atveju pagal Sutarties sąlygas ieškovės atliekami apdailos darbai skaičiuojami ir apmokami atlikus kiekvieną pastato darbo etapą pagal faktiškai atliktą darbų kiekį (Sutarties 1.1 punktas), atsakovė įsipareigojo ieškovės atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti per 7 darbo dienas pagal darbų priėmimo–perdavimo aktą (Sutarties 2.2 punktas).

22.       Bylos duomenimis matyti, kad ieškovė 2022 m. rugsėjo 19 d. pranešimu bei pakartotinai 2022 m. rugsėjo 29 d. pranešimu, jei nebus įvykdytos jame nurodytos sąlygos, atsižvelgiant į tai, kad darbų frontas yra netinkamas (neparengtas) ieškovei priskirtų darbų atlikimui, pranešė, kad daugiau darbų nebeatliks. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai rangos sutartis yra nutraukiama, faktiškai atlikti darbai priimami ta pačia tvarka, kaip ir galutinis darbų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005). Atsakovei 2022 m. rugsėjo 27 d. buvo pateiktas 2022 m. rugsėjo 27 d. darbų perdavimo–priėmimo aktas, kuriame ieškovė detalizavo per 2022 m. rugpjūčio mėn. atliktus darbus. Sutarties 2.2 punktas, minėta, numato, kad rangovo darbų rezultatas priimamas pagal darbų perdavimo–priėmimo aktą. Kadangi šalys Sutartyje dėl pranešimo apie darbų perdavimą nebuvo sutariusios, taip pat nebuvo susitarusios, kas organizuoja darbų priėmimą, teismo vertinimu, nurodyti ieškovės atsakovei pateikti dokumentai gali būti laikomi pranešimu apie darbų pabaigą, todėl vadovaujantis CK 6.662, 6.694 straipsniuose nustatytu teisiniu reglamentavimu, atsirado užsakovo (šiuo atveju atsakovės) pareiga organizuoti darbų priėmimo procesą, apžiūrėti ir priimti atliktą darbą, t. y. gavusi ieškovės pranešimą apie tolesnių darbų atlikimo nutraukimą bei 2022 m. rugsėjo 27 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą, atsakovė, remiantis Sutarties 2.2 punktu, per 7 darbo dienas pagal jai pateiktą 2022 m. rugsėjo 27 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą turėjo organizuoti ir atlikti darbų priėmimo procesą, apžiūrėti ieškovės atliktus darbus ir juos su išlygomis ar be išlygų priimti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės atliktų darbų perdavimas ir priėmimas pagal nustatytus reikalavimus neįvyko, byloje nepateiktas nei abiejų šalių be išlygų ar su išlygomis pasirašytas atliktų darbų aktas, nei vienašališkai ieškovės pasirašytas atliktų darbų aktas.

23.       Tačiau nepaisant anksčiau nurodytų aplinkybių, pažymėtina, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abiejų šalių atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį gali rodyti, jog šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) ir rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017; 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021).

24.       Šiuo atveju atsakovė ieškovės atliktų darbų rezultatą naudoja pagal numatytą paskirtį. Nors sutartiniai santykiai tarp šalių nutrūko ieškovei neatlikus visų numatytų darbų (ieškovė atliko fasado apdailos darbus ūkio pastatui ir gyvenamojo namo pietrytinėje ir pietvakarinėje pusėse), ši aplinkybė nepaneigia ieškovės teisės gauti apmokėjimą už faktiškai atliktus rangos darbus. Nors 2022 m. rugsėjo 27 d. darbų perdavimo–priėmimo aktas nei abiejų šalių, nei vienašališkai ieškovės nepasirašytas, tačiau toks aktas yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie Sutartyje nurodytų darbų atlikimą. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 27 d. darbų perdavimo–priėmimo akte nurodė atliktus darbus ir jų kiekius: sienų armavimas ir smeigiavimas (109,53 kv. m), klinkerio klijavimas ir tarpų rievėjimas (126,28 kv. m), angokraščių klijavimas polistirolu ir armavimas (46,30 kv. m). Nors atsakovė nurodo, kad Techniniame darbo projekte pateiktuose gyvenamojo namo fasado ir pagalbinio ūkio pastato fasado brėžiniuose nurodyti pastatų fasadų plotai yra mažesni nei ieškovės nurodyti atliktų fasadų apdailos darbų kiekiai, t. y. projektinis pastatų sienų plotas skiriasi nuo ieškovės nurodomo atliktų fasado apdailos darbų kiekio, tačiau pažymėtina, kad šalys susitarė dėl apmokėjimo už darbus ne pagal projektinį pastatų sienų plotą, o už faktiškai atliktų darbų kiekį (Sutarties 1.1 punktas), taip pat susitarė dėl darbų kiekio apskaičiavimo tvarkos: Sutarties 1.2 punkte numatyta, kad langų plotas neišsimeta, jei klijuojami ir / ar rievėjami angų angokraščiai. Todėl vertinant ieškovės atliktų darbų kiekį yra svarbus ne tik pats sienų plotas, kuris buvo armuojamas, klijuojamas klinkerio plytelėmis ir kt., bet ir langų plotas, kuris sumuojamas. Taigi atsakovės prašymas darbų kiekį skaičiuoti pagal projektinį pastatų sienų plotą, neatitinka Sutartyje nustatytos skaičiavimo sąlygų ir tvarkos, taikomos skaičiuojant atitinkamo pobūdžio darbų atlikimo kiekį, todėl yra nepagrįstas. Taip pat atmestinas atsakovės argumentas, kad ieškovė paliko objektą ir iki šiol neaišku, kurioje vietoje ieškovė pabaigė darbus, kiek jų atliko. 2022 m. rugsėjo 27 d. darbų perdavimo–priėmimo akte nurodyti darbų kiekiai už atliktus darbus gyvenamojo namo pietrytinėje ir pietvakarinėje pusėse, ieškovė vietą, kurioje baigė darbus taip pat pažymėjo brėžinyje (el. b. failas 2, psl. 192), bei pateikė fotonuotraukas, kuriose matyti neatlikti darbai (el. b. failas 2, psl. 193-194). Atsakovė valdo objektą, kuriame buvo atliekami ginčo darbai, nurodo, kad ieškovės nepabaigtus darbus pavedė atlikti kitam rangovui, todėl ieškovės atliktų darbų mastas atsakovei turėjo būti žinomas. Be to, pati atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovei nutraukus darbų atlikimą, ji užfiksavo faktinę padėtį, nustatė kokių ir kiek darbų ieškovė realiai atliko (atsiliepimo 26 punktas), tačiau aplinkybe, kad atsakovės nustatytas ieškovės faktiškai atliktų darbų kiekis ir ieškovės 2022 m. rugsėjo 27 d. darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytas atliktų darbų kiekis skiriasi (ir kokia apimtimi) nesirėmė, įrodymų apie nurodomą užfiksuotą faktinę padėtį ir nustatytus kiekius nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė, nors ir nesutinka su ieškovės 2022 m. rugsėjo 27 d. darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytais faktiškai atliktų darbų kiekiais, tačiau konkrečiais įrodymais atliktų darbų kiekių fakto nepaneigė ir neįrodė, kad tokio darbų kiekio ieškovė faktiškai neatliko.

25.       Atsakovė nesutikimą atsiskaityti už atliktus darbus taip pat grindžia aplinkybėmis, kad ieškovė darbus atliko nesilaikydama Techninio darbo projekto sprendinių, be to, kadangi ieškovė nepildė statybos darbų žurnalo, neaišku kokias medžiagas ir kokį jų kiekį ieškovė panaudojo darbų atlikimui, yra neaiški ieškovės atliktų darbų kokybė. Toliau pasisakoma dėl šių atsakovės argumentų.

26.       Pagal CK 6.684 straipsnio 1 dalį rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutartyje privalo būti nurodyta su ja susijusių dokumentų sudėtis (normatyviniai statybos dokumentai). Sutartyje taip pat privalo būti nurodyta, kuri šalis ir per kokius terminus turi pateikti tam tikrus normatyvinius statybos dokumentus. Šiuo atveju Sutarties 2.1 punkte numatyta, kad darbus ieškovė įsipareigoja atlikti pagal iš anksto su atsakove suderintas sąlygas. Sutartyje nėra nurodyta, kad darbus ieškovė turi atlikti pagal Techninio darbo projekto sprendinius, nors Sutartis, minėta, yra šalių derybų rezultatas, o derinant Sutarties sąlygas atsakovei atstovavo teisininkas. Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad Techninis darbo projektas ieškovei nebuvo pateiktas nei Sutarties sudarymo metu, nei vykdant darbus, ieškovė apie tokio dokumento egzistavimą sužinojo tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Taigi atsakovė, vykdydama Sutarties 2.1 punkte numatytą pareigą su ieškove aptarti darbų atlikimo sąlygas, neinformavo ieškovės apie Techninį darbo projektą ir jame nurodytus sprendinius, susijusius su ieškovės atliekamais darbais, leido ieškovei tokiu būdu vykdyti darbus. Pagal CK 6.689 straipsnio 1 dalį užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, užsakovas, nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui; užsakovas, nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, netenka teisės jais remtis ateityje. Dėl to, vadovaujantis CK 6.689 straipsnio 1, 2 dalimis, spręstina, kad atsakovė, neinformuodama ieškovės apie Techninį darbo projektą bei jo sprendinius, susijusius su fasado apdaila, bei nepateikdama jai užduoties darbus vykdyti pagal šio projekto sprendinius, neteko teisės aptariamu trūkumu remtis ateityje.

27.       Pasisakant dėl atsakovės argumento dėl statybos darbų žurnalo nepildymo, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 8 punkte numatyta, kad statybos darbų eiga (nuo statybos pradžios iki statinio statybos užbaigimo) aprašoma statybos darbų žurnale. Statybos darbų žurnalo forma ir pildymo tvarka nustatyta Reglamento 4 priede, kurio 6 punkte numatyta, kad statytojas (užsakovas), užpildęs titulinį lapą ir F-1 formą, pagrindinį ir papildomus Žurnalus (kai jie reikalingi) perduoda rangovui. Pagal Reglamento 4 priedo 12 punktą vykdant statybą ūkio būdu, pagrindinį ir papildomus Žurnalus pildo ir saugo statytojo (užsakovo) paskirti statinio statybos vadovas ir statinio statybos bendrųjų ir specialiųjų darbų vadovai. Vykdant statybą ūkio būdu ir naudojant elektroninį Žurnalą, jį pildo statytojo (užsakovo) paskirti statinio statybos vadovas ir statinio statybos bendrųjų ir specialiųjų darbų vadovai. Pagal to paties 4 priedo 15 punktą statytojo (užsakovo) atstovas privalo kontroliuoti Žurnalo pildymą ir jame pateiktų duomenų atitiktį faktiniams duomenims. Iš nurodyto reglamentavimo matyti, kad statybos darbų žurnalą ieškovei turėjo perduoti statytojas (užsakovas), t. y. atsakovė, tačiau pagal bylos duomenis žurnalas ieškovei perduotas nebuvo. Be to, ginčo statinius statant ūkio būdu, statybos darbų žurnalą (kuris ieškovei pildymui ir nebuvo neperduotas) turėjo pildyti ne ieškovė, o atsakovės paskirtas statinio statybos vadovas. Dėl to atmestinas atsakovės argumentas, kad ieškovė, nepildydama statybos darbų žurnalo, nesilaikė viešosios teisės normų keliamų reikalavimų, dėl ko nėra galimybės nustatyti ieškovės atliktų darbų, jų kiekio, panaudotų medžiagų. Juo labiau, kad net viešosios teisės normų, reglamentuojančių statybos procesą, pažeidimas, nepaneigia užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2004).

28.       Pagal CK 6.689 straipsnio 1 dalį užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti užsakovo perduodamų medžiagų naudojimą. Ginčo atveju statybines medžiagas darbų atlikimui pristatė atsakovė, ieškovė patvirtino, kad atsakovės pristatytos medžiagos buvo tinkamos darbų atlikimui, savo medžiagų nenaudojo. Jokių duomenų, kad ieškovė darbų atlikimui naudojo kitas, o ne atsakovės pristatytas medžiagas, kad jų sunaudojo mažesnį, nei pristatė atsakovė, kiekį, byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovė, nepasinaudojusi jai įstatymo suteikiama teise kontroliuoti jos ieškovei perduodamų medžiagų naudojimą, praranda galimybę įrodyti, jog darbai buvo vykdomi netinkamai, naudojant ne jai pateiktas medžiagas ir/ar mažesnį jų kiekį.

29.       Pasisakant dėl atsakovės argumentų dėl darbų kokybės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad jeigu atsakovas byloje remiasi atliktų darbų trūkumais kaip nemokėjimo priežastimi, tai jis turi įrodyti, jog tokie rangovo atliktų darbų trūkumai egzistuoja, jie tinkamai fiksuoti ir nustatyti bei sudaro pagrindą visiškai ar iš dalies nemokėti už darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Taigi defektų faktą, negalėjimą naudoti darbų rezultatą pagal paskirtį nagrinėjamu atveju privalėjo įrodyti atsakovė (užsakovė).

30.       Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, yra įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos,– įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatyme ar rangos sutartyje nustatyti atliekamų darbų privalomi reikalavimai, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus.

31.       Nagrinėjamu atveju Sutartyje nenustatyti konkretūs reikalavimai pastatų fasadų apdailos darbams atlikti, Sutarties 2.1 punktu ieškovė įsipareigojo darbus atlikti kokybiškai, pagal iš anksto su atsakove suderintas sąlygas. Duomenų apie atsakovės darbų atlikimui nustatytas sąlygas nepateikta, todėl darbai turėjo atitikti įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Siekiant įvertinti ieškovės atliktų darbų kokybę byloje 2024 m. kovo 15 d. nutartimi buvo paskirta statybos techninė teismo ekspertizė, ją pavedant atlikti teismo ekspertui V. B. E.. Teismo ekspertas Vytautas B. E. 2024 m. spalio 17 d. teismo ekspertizės akte (toliau – Ekspertizės aktas) padarė išvadą, kad gyvenamojo namo pietrytinės ir pietvakarinės krypties sienų bei pagalbinio ūkio pastato fasadų apdailos darbai yra atlikti laikantis įprastai tokiems darbams keliamų reikalavimų, ginčo darbai esminių trūkumų neturi. Paaiškindamas savo išvadą žodžiu teismo ekspertas Vytautas B. E. nurodė, kad ekspertizės išvada padaryta taikant vizualinį tyrimo metodą tiek dėl išorės, tiek dėl paslėptų darbų, ardomųjų tyrimo metodo netaikė, nes šalys neatliko sienos ardymo darbų, tuo tarpu vizualinis tyrimo metodas gali būti taikomas visiems darbams; išvada dėl ieškovės darbų atitikimo įprastai tokiems darbams keliamiems reikalavimams yra iš esmės kategoriška, nes praėjus keliems metams po darbų atlikimo nėra jokių deformacijų, kai tuo tarpu darbams esant atliktiems nekokybiškai pirmieji to požymiai išryškėtų per pirmą žiemą.

32.       Eksperto išvada yra bylai išspręsti reikšmingų faktinių duomenų gavimo šaltinis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Viena vertus, eksperto išvada, kaip įrodymas, nėra privaloma ir neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis, 218 straipsnis), kita vertus, šis įrodymas yra specialiųjų žinių gavimo iš atitinkamo subjekto, turinčio reikalingą kvalifikaciją tokioms žinioms perteikti, šaltinis, todėl eksperto išvadai paprastai pripažįstamas patikimesnio įrodymo statusas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020).

33.       Šiuo atveju atsakovė nesutinka su eksperto išvada, teigia, kad Ekspertizės aktas yra su trūkumais: ekspertas išėjo už jam pateiktų klausimų ribų, ekspertizės akto turinys prieštaringas, ekspertinis tyrimas atliktas neišsamiai, jame pateikti tik samprotavimai, prielaidos, išvados yra neobjektyvios, nepagrįstos ir nemotyvuotos, o pats teismo ekspertas buvo šališkas ieškovės naudai, nekompetentingas. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

34.       Šioje byloje teismo ekspertizę atliko į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašytas teismo ekspertas V. B. E., kuriam suteikta teisė eiti statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo, ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. Eksperto inžinerinio darbo patirtis statybos srityje 60 metų, iš jų statybos ir teismo ekspertizės srityje 30 metų. Abejoti teismo eksperto kompetencija teismas neturi pagrindo. Ekspertizės akte (2.5 punktas) yra nurodytas tyrimo metodas, kuriuo remdamasis teismo ekspertas atliko teismo ekspertizę, t. y. vizualinės objekto apžiūros metodas. 2025 m. balandžio 30 d. įvykusio teismo posėdžio metu teismo ekspertas išsamiai paaiškino aplinkybes dėl Ekspertizės akte pritaikyto vizualinio tyrimo metodo: ekspertizės išvados padarytos pritaikius tik šį metodą, nes nei viena iš šalių neatliko sienų ardomųjų darbų, todėl ardomųjų tyrimo metodo taikyti galimybės nebuvo, pasak eksperto, vizualinis tyrimo metodas gali būti taikomas tiek išorės, tiek paslėptiems darbams įvertinti. Pažymėtina, kad pagal Teismo ekspertizės įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismo ekspertas turi teisę savarankiškai pasirinkti atliekamų tyrimų būdus. Pagrindo abejoti, kad teismo eksperto taikytas tyrimo metodas buvo tinkamas tyrimo tikslui pasiekti teismas neturi. Todėl teismas, įvertinęs Ekspertizės akto turinį, eksperto paaiškinimus dėl jo tyrime naudoto metodo, pripažįsta, kad Ekspertizės aktas surašytas nepažeidžiant Teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 2 punkto, reglamentuojančio, kad teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodomi atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės. Nors atsakovė nurodo argumentus, kad teismo ekspertas tyrimą atliko neišsamiai, Ekspertizės akte pateiktas tyrimas yra neišsamus, prieštaringas, ir dėl to Ekspertizės aktas yra su trūkumais, teismas nepritaria tokiai atsakovės pozicijai. Iš Ekspertizės akto turinio matyti, kad teismo ekspertas pagal byloje surinktos ir jam pateiktos medžiagos kiekį, objekto apžiūros vietoje metu surinktus duomenis tyrimą atliko teismo suformuluotų klausimų ribose, ekspertizė buvo atlikta pagal teismo nutarties įpareigojimus, teismo ekspertas pateikė konkrečias išvadas dėl kiekvieno jam užduoto klausimo. Pažymėtina, kad pagal CPK 216 straipsnio 2 dalį jeigu atlikdamas ekspertizę ekspertas nustato turinčių reikšmės bylai aplinkybių, dėl kurių jam klausimų pateikta nebuvo, jis turi teisę duoti savo išvadą ir dėl šių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad teismo ekspertas Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje pasisakė dėl Techninio darbo projekto sprendinių, susijusių su sienų apdaro įrengimu, nereiškia, kad ekspertas išėjo už jam pavesto ekspertinio tyrimo ribų. Nors atsakovė nurodo, kad Ekspertizės akte ekspertas pateikė tik prielaidas, samprotavimus, kurie nepagrįsti konkrečiais duomenimis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2025 m. balandžio 30 d. teismo posėdžio metu, paaiškindamas savo išvadą, teismo ekspertas nurodė, kad įprastai tokiems darbams keliami reikalavimai nėra išsamiai reglamentuoti, o išplaukia iš įprastinės statybinės praktikos. Įvertinus teismo eksperto patirtį abejoti jo nurodytomis visuotinai pripažįstamomis normomis teismas neturi pagrindo. Be to, atsakovės nurodomos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo nuspręsti dėl teismo eksperto šališkumo ieškovės naudai. Pažymėtina, kad jei ekspertizės išvada yra mažiau palanki vienai iš šalių, ši aplinkybė nereiškia, kad ekspertas buvo šališkas kitos šalies naudai. Atsakovė savo teiginius dėl eksperto šališkumo grindžia prielaidomis ir nesutikimu su jai mažiau nepalankiomis Ekspertizės akto išvadomis. Tuo tarpu abejonės dėl eksperto nešališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik dalyvaujančių byloje asmenų spėjimais ar samprotavimais. Išskyrus deklaratyvius atsakovės teiginius, teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, įrodančių, kad teismo ekspertas V. B. E. buvo šališkas ar jam galėjo būti daroma įtaka (CPK 178 straipsnis). Taigi, byloje nenustatyta duomenų, kurie keltų abejonių dėl ekspertizę atlikusio teismo eksperto nešališkumo. Apibendrindamas aukščiau išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad teismo ekspertas turėjo pakankamą kompetenciją atlikti teismo 2024 m. kovo 15 d. nutartyje jam pavestą ekspertizę, teismo ekspertui pavesti atsakyti klausimai buvo išnagrinėti objektyviai, pagal byloje surinktos ir pateiktos jam medžiagos kiekį, vizualinės objekto apžiūros metu gautus duomenis, Ekspertizės aktas surašytas laikantis Teismo ekspertizės įstatyme nustatytų reikalavimų. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, nėra objektyvaus pagrindo abejoti ekspertinio tyrimo eiga ir Ekspertizės akto išvadų pagrįstumu.

35.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė tik teigė, kad dalis ieškovės atliktų darbų yra su defektais ir / ar atlikti darbai yra neaiškios kokybės, tačiau nepateikė tam pagrįsti jokių patikimų įrodymų. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad atsakovė byloje neįrodė ieškovės atliktų darbų defektų fakto, t. y. byloje esančių įrodymų pagrindu negalima daryti pagrįstos išvados, kad ieškovės atliktų darbų kokybė yra netinkama, neatitinka įprastai tokiems darbams keliamų reikalavimų (CPK 178, 185 straipsniai).

36.       Atsakovė taip pat tvirtina, kad yra nepasibaigęs garantinis terminas, per kurį gali paaiškėti ieškovės atliktų darbų nekokybiškumas. Pažymėtina, kad ginčo darbams yra taikomas garantinis terminas, kuris nustatytas tiek Sutartyje (2.1 punktas), tiek įstatyme (CK 6.698 straipsnis), todėl jei per likusį garantinį terminą paaiškės darbų defektai, ieškovė privalės juos neatlygintinai pašalinti arba atlyginti atsakovei jų šalinimo išlaidas (CK 6.664 straipsnio 3 dalis). Atsakovė taip pat nurodo, kad yra nepateiktos garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo priemonės, o iki garantinio termino pabaigos ieškovė gali būti išregistruota. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalį rangovas kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį. Šis dokumentas rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui). Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu 3 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos. Šis reikalavimas netaikomas griaunant statinius ir statant nesudėtinguosius statinius. Detaliau reikalavimai Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytam rangovo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo dokumentui nustatyti statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“. Tačiau, viena vertus, Statybos įstatymo 41 straipsnis nustato statinio garantinius terminus, kai šiuo atveju ieškovė atliko atskirus nesudėtingus statybos darbus (fasado apdailos darbus), kuriems, pagal Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies išimtį, prievolių įvykdymo užtikrinimas neturi būti taikomas. Tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-322-779/2025, 36 punktas). Antra vertus, Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje yra užtikrinamas garantinio laikotarpio rangovo prievolių įvykdymas dėl defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, todėl užsakovas neturi pagrindo reikalauti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo nurodytam terminui pasibaigus, net jei rangovo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas nebuvo pateiktas. Šiuo atveju 3 metų terminas iš esmės yra suėjęs.

37.       Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą, atsižvelgiant į išdėstytus motyvus ir argumentus, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo pripažįstamas pagrįstu, todėl yra tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 5 363,27 Eur skola (CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsniai, 6.687 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

Dėl delspinigių priteisimo

38.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 965,38 Eur delspinigius, paskaičiuotus nuo pradelstos apmokėti 5 363,27 Eur sumos už 180 dienų laikotarpį, taikant 0,1 procento delspinigių normą.

39.       Pagal Sutarties 2.2 punktą užsakovas (atsakovė) įsipareigojo atliktus darbus priimti ir juos apmokėti per 7 darbo dienas pagal darbų priėmimo–perdavimo aktą. Jeigu užsakovas (atsakovė) nesumoka vykdytojui (ieškovei), jis moka 1,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti savo valia sumažintą delspinigių normą nuo 1,5 procentų iki 0,1 procento už pradelstą dieną, t. y. 15 kartų.

40.       CK 6.258 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

41.       Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 65 punktas).

42.       Nagrinėjamu atveju abi Sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys Sutarties sąlygas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys derėjosi dėl Sutarties sąlygų (byloje nėra duomenų, kad atsakovė negalėjo derėtis su ieškove dėl delspinigių dydžio), atsakovė dėl tam tikrų sąlygų teikė savo pastabas, į kurias ieškovė atsižvelgė, atsakovei derinant Sutarties sąlygas atstovavo teisininkas (E. P.). Kadangi sudaryta Sutartis yra šalių derybų rezultatas, todėl atsakovei buvo (turėjo būti) gerai žinomos Sutarties sąlygos, Sutarties esmė ir prisiimamų įsipareigojimų apimtys, atsakovė, sudarydama Sutartį, turėjo (galėjo) įvertinti jos nuostatas bei savo galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o jų pažeidimo atveju – galimas Sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis šalių autonomijos, sutarties laisvės ir privalomumo principais, teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti netesybų dydis, t. y. 0,1 procento už kiekvieną uždelstą dieną, nėra akivaizdžiai neprotingas, per didelis.

43.       Nustačius, jog atsakovė pažeidė savo prievolę atsiskaityti už darbus, t. y. praleido piniginės prievolės vykdymo terminą, pripažintina, jog ieškovė pagrįstai apskaičiavo atsakovei delspinigius ir įgijo teisę jų reikalauti (CK 6.258 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas iš atsakovės priteisti 965,38 Eur delspinigius yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

44.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal kasacinio teismo praktiką, šios palūkanos priskiriamos kompensuojamosioms palūkanoms. Jos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Ieškovei prašant, iš atsakovės priteistinos šešių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

45.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies.

46.       Ieškovė pateikė įrodymus apie sumokėtą 143 Eur žyminį mokestį, 3 249 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė pateikė įrodymus apie 2 950 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 2 500 Eur už teismo ekspertizės atlikimą.

47.       Įvertinus procesinę bylos baigtį, ieškovei iš atsakovės priteistina 3 392 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

48.       Teismas šioje byloje patyrė 12,99 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ieškinį tenkinus, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės MB „A.“ 5 363,27 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų 27 ct) skolą, 965,38 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 38 ct) delspinigius, 6 (šešių) procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 6 328,65 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų dvidešimt aštuonių eurų 65 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 392 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės MB „V.“ naudai.

Priteisti iš atsakovės MB „A.“ valstybės naudai 12,99 Eur (dvylikos eurų 99 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja                                                                  Marija Augustinaitė