Civilinė byla Nr. e3K-3-233-248/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44636-2016-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. U. (A. U.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ieškinį atsakovui A. U. dėl mokymo išlaidų atlyginimo priteisimo ir atsakovo A. U. priešieškinį ieškovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) normų, reglamentuojančių kario parengimo išlaidų grąžinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija teismo prašė iš atsakovo priteisti 19 899,20 Eur už jo mokymą, 3494,62 Eur palūkanų ir 5 procentus procesinių palūkanų.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovas A. U. 2007 m. liepos 30 d. buvo priimtas į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją. Atsakovas studijas baigė ir 2011 m. liepos 18 d. su ieškove pasirašė profesinės karo tarnybos sutartį, įsipareigodamas iki 2020 m. rugpjūčio 29 d. tarnauti profesinėje karo tarnyboje. Atsakovui netekus pasitikėjimo, profesinės karo tarnybos sutartis buvo nutraukta nuo 2013 m. birželio 3 d. ir atsakovas išleistas į atsargą, įpareigojus jį grąžinti 68 707,98 Lt (19 899,20 Eur) mokymo išlaidų, neištarnavus profesinėje karo tarnybos sutartyje įsipareigoto laiko.
4. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti niekine 2011 m. liepos 18 d. šalių sudarytą profesinės karo tarnybos sutartį.
5. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-223 buvo patvirtintas Leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimų išdavimo ir apskaitos organizavimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 6.5 papunktyje nustatyta, kad visi profesinės karo tarnybos karininkai, Karo akademijos trečio kurso kariūnai privalo turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Vadinasi, dar 2009 m. rudenį, pradėdamas studijuoti trečiame akademijos kurse, atsakovas turėjo gauti leidimą susipažinti su įslaptinta informacija arba turėjo būti pašalintas iš karo tarnybos. Atsakovo nuomone, sudarant ginčo sutartį, buvo pažeista pirmiau nurodyta imperatyvi teisės norma.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu priešieškinį atmetė, ieškinį tenkino: iš atsakovo ieškovei priteisė 19 899,20 Eur mokymosi išlaidų atlyginimo, 3494,62 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
7. Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2007 m. liepos 30 d. buvo priimtas į Lietuvos karo akademiją, su juo sudaryta kariūno mokymosi sutartis, pagal kurios 3.4 punktą jis įsipareigojo KASOKTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais grąžinti mokymo įstaigai mokymosi išlaidas, o pagal su ieškove 2011 m. liepos 18 d. pasirašytą profesinės karo tarnybos sutartį – tarnauti iki 2020 m. rugpjūčio 29 d. Krašto apsaugos ministras 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. P-278 nurodė Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui nutraukti atsakovo kandidatūros gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija patikrinimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 11 d. sprendimu konstatavo, jog šis įsakymas yra teisėtas, o Lietuvos vyriausias administracinis teismas nurodytą sprendimą paliko galioti. Atsakovo profesinės karo tarnybos sutartis nutraukta KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, t. y. atsakovui praradus pasitikėjimą.
8. Teismas konstatavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-803-261/2015 nurodė, jog, pagal KASOKTĮ 28 straipsnio 4 dalies 4 punktą, aplinkybės, turinčios įtakos leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimui, vertinamos tuo metu, kai priimamas sprendimas išduoti leidimą ar jo neišduoti. Taigi atsakovo argumentai, kad jo patikimumas turėjo būti patikrintas ir atitinkamas sprendimas dėl jo galėjimo dirbti su įslaptinta informacija turėjo būti priimtas dar jam mokantis trečiame kurse, yra nepagrįsti, nes prieštarauja pirmiau nurodytiems administracinių teismų argumentams.
9. Teismas sprendė, kad byloje pateikti ieškovės atlikti atsakovo mokymosi išlaidų skaičiavimai, atsižvelgiant į 685 atsakovo ištarnautas dienas, nėra nuginčyti, dėl priteistinos sumos dydžio atsakovas nenurodė jokių svarių argumentų, todėl tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 19 899,20 Eur mokymosi išlaidų atlyginimą, 3494,62 Eur palūkanų ir 5 procentus procesinių palūkanų.
10. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-803-261/2015 nustatė, jog dėl 2013 m. gegužės 27 d. ministro įsakymo Nr. P-460, kuriuo buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo sudaryta karo tarnybos sutartis, atsakovas kreipėsi į administracinį teismą. Šio įsakymo 2 punkto (dėl mokymo išlaidų grąžinimo) teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, o įsakymo 1 punkto A. U. neskundė, t. y. nepasinaudojo galimybe patikrinti ginčo sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, sumažindama iš atsakovo priteistą žyminį mokestį.
12. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, papildomai pažymėdamas, kad KASOKTĮ 44 straipsnio 4 dalies nuostata, jog išieškomų mokymų išlaidų dydis negali viršyti 70 bazinės socialinės išmokos dydžių už vienerius studijų metus, įsigaliojo nuo 2016 m. liepos 1 d., o prievolė pareiškėjui grąžinti mokymo išlaidas atsirado 2013 m. birželio 4 d., t. y. pirmą dieną po atsakovo atleidimo iš tarnybos dienos, todėl naujos redakcijos nuostata netaikoma nagrinėjamo ginčo atveju. Teismas apeliacine tvarka nenagrinėjo atsakovo motyvų dėl 3494,62 Eur palūkanų, nes tokių motyvų atsakovas nenurodė pirmosios instancijos teisme.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Administraciniai teismai tyrė tik tam tikrų atsakovo biografijos faktų egzistavimą ir sprendė, ar šie faktai galėjo būti pagrindas neišduoti leidimo dirbti su slapta informacija. 2011 m. liepos 18 d. sudarydama su atsakovu profesinės karo tarnybos sutartį ieškovė visus šiuos prejudicinius faktus žinojo. Teismas, spręsdamas, ar atsakovas privalo grąžinti studijoms išleistas valstybės biudžeto lėšas, turėjo įvertinti, kodėl ieškovė, neturėdama teisės sudaryti su atsakovu Profesinės karo tarnybos sutarties, ją sudarė, sukurdama atsakovui teisėtus lūkesčius, o 2012 m. sausio 11 d. ją vienašališkai nutraukė, įgydama teisę reikalauti studijų kainos atlyginimo. Pastarojo klausimo teismai netyrė, todėl nėra nustatyta prejudicinių aplinkybių, susijusių su ginčo sutarties sudarymu ir nutraukimu. Teigdamas priešingai, apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176, 182 ir 185 straipsniuose.
13.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepasisakė dėl bylą nagrinėjančio teismo pareigos, konstatavus, kad sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, vertinti jį kaip niekinį ir savo iniciatyva (lot. ex officio) konstatuoti niekinio sandorio faktą ir jo teisines pasekmes (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 1, 2 dalys). Teismai nėra pasisakę dėl klausimo, kodėl ieškovė, jau turėdama visą informaciją apie atsakovą, sudarė su juo profesinės karo tarnybos sutartį ir po kelių mėnesių ją nutraukė.
13.3. Reikalavimas priteisti atlyginimą už atsakovo mokymo išlaidas grindžiamas krašto apsaugos ministro 2008 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-781 ir KASOKTĮ (įstatymo 2011 m. birželio 23 d. redakcija) 44 straipsnio 2 ir 3 dalimis. Reiškiant ieškinį nurodyta įstatymo redakcija jau buvo netekusi galios, nes nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojo 2016 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. VIII-723 redakcija, kurio 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iš kario išieškomos išlaidos lygiomis dalimis mažinamos proporcingai kiekvieniems ištarnautiems profesinėje karo tarnyboje ar tarnyboje aktyviajame rezerve metams, atsižvelgiant į privalomai ištarnautinus metus, o išieškomų mokymo išlaidų dydis negali viršyti 70 bazinės socialinės išmokos dydžių už vienerius studijų metus. Pagal šias nuostatas mokymo išlaidų dydis, atsakovo skaičiavimais, būtų tik 6336 Eur. Teismai taikė normą, kuri jau buvo nustojusi galios, pažeisdami teisės aiškinimo ir taikymo taisykles.
13.4. Profesinės karo tarnybos sutartis nėra privatinės teisės reglamentuojama sutartis ir tarp šalių neatsiranda jokių komercinių kreditoriaus ir skolininko santykių. Konkrečiu atveju Lietuvos karo akademijos studentas tiesiogiai jokių lėšų negauna ir jomis nesinaudoja, o Lietuvos karo akademija jokių nuosavų lėšų neinvestuoja, tai yra valstybės biudžeto lėšos, kurios įstatymo nustatytais atvejais turi būti į jį grąžintos, bet tai negali reikšti, kad valstybė taip įgyja teisę į įstatymo nenustatytas palūkanas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentus procesinių palūkanų yra nepagrįstas.
14. Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1. Ginčo sutarties sudarymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimai buvo išspręsti administracinėse bylose Nr. A-803-261/2015 ir Nr. eAS-113-662/2016, todėl nesutiktina su atsakovo argumentais, kad res judicata (galutinis teismo sprendimas) principas neturėtų būti taikomas. Argumentai, kad atsakovo patikimumas turėjo būti patikrintas ir sprendimas dėl jo galėjimo dirbti su įslaptinta informacija turėjo būti priimtas dar jam mokantis trečiame Karo akademijos kurse, sprendžiant ginčą dėl mokymo išlaidų grąžinimo, buvo įvertinti kaip nepagrįsti. Pagal KASOKTĮ 28 straipsnio 4 dalies 4 punktą asmuo negali būti profesinės karo tarnybos kariu tuo atveju, kai yra priimtas kompetentingos institucijos sprendimas neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir kai toks leidimas būtinas kario pareigoms vykdyti, aplinkybės, turinčios įtakos leidimo išdavimui, vertinamos tuo metu, kai priimamas sprendimas išduoti leidimą ar jo neišduoti. Toks sprendimas dėl atsakovo priimtas tik 2013 m. kovo 28 d., todėl 2011 m. liepos 18 d. nebuvo teisinio pagrindo nesudaryti ginčo sutarties.
14.2. Atsakovas administracinėje byloje Nr. A-803-261/2015 atsisakė savo skundo reikalavimo pripažinti neteisėtu ginčo sutarties nutraukimą ir skundė tik nurodymą grąžinti mokymo išlaidas. Dėl to Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad nėra pagrindo vertinti sutarties sąlygų ar sutarties nutraukimo pagrindų, taip pat nėra pagrindo teismui atlikti tokį vertinimą ex officio.
14.3. KASOKTĮ 44 straipsnio 4 dalies naujos redakcijos nuostatos neturėtų būti taikomos nagrinėjamo ginčo atveju, nes jos įsigaliojo nuo 2016 m. liepos 1 d., o prievolė atsakovui grąžinti mokymo išlaidas atsirado 2013 m. birželio 4 d., t. y. pirmą dieną po atsakovo atleidimo iš tarnybos dienos.
14.4. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo atsakovo motyvų dėl 3494,62 Eur palūkanų, nes atsakovas šių motyvų nenurodė pirmosios instancijos teisme.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl priešieškinio reikalavimų pripažinti karo tarnybos sutartį negaliojančia
15. Atsakovo nuomone, profesinės karo tarnybos sutartis su juo negalėjo būti sudaryta dėl prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms – krašto apsaugos ministro įsakyme įtvirtintos nuostatos, kad visi profesinės karo tarnybos karininkai, Karo akademijos trečio kurso kariūnai privalo turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, o jis tokio leidimo neturėjo, todėl sutartis turi būti pripažinta niekine.
16. Bylą nagrinėję teismai pasisakė, kad šis klausimas jau išspręstas šalių kitus ginčus nagrinėjusių administracinių teismų sprendimais, tais sprendimais konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje byloje.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. I-273-437/2014 dėl krašto apsaugos ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. P-460 dalies dėl įpareigojimo grąžinti mokymosi išlaidas panaikinimo, atsakant į pareiškėjo A. U. argumentus dėl profesinės karo tarnybos sutarties sudarymo neteisėtumo, nurodyta, kad sutartis nėra nuginčyta nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad ji sudaryta neteisėtai. Kitaip tariant, teismas, nesant atskiro reikalavimo dėl sutarties sudarymo neteisėtumo, šio klausimo nesprendė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka (2015 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-803-261/2015), pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai.
18. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
19. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę galią, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, nutarties 17 punkte nurodyti teismų procesiniai sprendimai, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, nelaikytini prejudicinę reikšmę turinčiais šioje byloje. Tokia nelaikytina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis Nr. eAS-113-662/2016, nes ja atsisakyta priimti pareiškėjo A. U. skundą ir nespręsta dėl profesinės karo tarnybos sutarties sudarymo teisėtumo.
21. Kartu pažymėtina ir tai, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, nurodęs prejudicinę administracinių teismų sprendimų reikšmę, vertino byloje esančius įrodymus ir išdėstė savo poziciją dėl sutarties sudarymo teisėtumo. Tas pats pasakytina ir apie apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria, įvertinus administracinių teismų sprendimus ir šios bylos medžiagą, konstatuota, kad leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neturėjimas (nesant ir atsisakymo jį išduoti) nelaikytas kliūtimi sudaryti profesinės karo tarnybos sutartį (žr. apeliacinės instancijos teismo nutarties 25–26 punktus).
22. Nutartyje minėta, kad krašto apsaugos ministro 2005 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-223 patvirtinto Leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimų išdavimo ir apskaitos organizavimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo 6.5 punkte įtvirtinta nuostata, kad visi profesinės karo tarnybos karininkai, Karo akademijos trečio kurso kariūnai privalo turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pažymėta slaptumo žyma „Konfidencialiai“. Atsakovo nuomone, šios nuostatos pagrindu darytina išvada, kad sudaryta ginčo sutartis yra niekinė.
23. Pažymėtina, kad su atsakovu sudaryta profesinė karo tarnybos sutartis nutraukta krašto apsaugos ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. P-460, remiantis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punktu. Siekiant įvertinti atsakovo nurodomos krašto apsaugos ministro įsakymo nuostatos prasmę, atsižvelgtina į Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo, kaip aukštesnės teisinės galios akto, normų turinį.
24. Pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punktą, profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai karys neteko pasitikėjimo, ir įstatymų įgaliotos institucijos ar pareigūnai motyvuotai reikalauja atleisti jį iš tarnybos arba motyvuotai nerekomenduoja išduoti (siūlo panaikinti) leidimą kariui naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija, kai to reikalauja jo einamos pareigos ir nėra kitų su tokios informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, į kurias karį galima perkelti. Tokia pat šio punkto redakcija galiojo ginčo sutarties sudarymo ir nutraukimo metu.
25. Iš KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punkto formuluotės matyti, kad profesinės karo tarnybos sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje tik tada, kai egzistuoja visos šios sąlygos: 1) karys neteko pasitikėjimo; 2) įstatymų įgaliotos institucijos ar pareigūnai motyvuotai reikalauja atleisti jį iš tarnybos arba motyvuotai nerekomenduoja išduoti (siūlo panaikinti) leidimą kariui naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija; 3) kariui einant pareigas būtina naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija; 4) nėra kitų su tokios informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, į kurias karį galima perkelti. Taigi vien aplinkybė, kad karys neturi leidimo naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija, nėra pakankama profesinės karo tarnybos sutarčiai nutraukti.
26. Įvertinus KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatas, spręstina, kad galima situacija, kai profesinės karo tarnybos sutartis sudaryta, tačiau leidimas kariui naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija neišduotas. Karys, kuriam motyvuotai nerekomenduojama išduoti leidimo naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija, negali eiti pareigų, kurias einant būtina susipažinti ir dirbti su tokia informacija, tačiau jis gali būti perkeliamas į pareigas, nesusijusias su įslaptintos informacijos naudojimu. Remiantis pirmiau išdėstytu reglamentavimu, spręstina, kad tokia situacija savaime nereiškia nei kad profesinės karo tarnybos sutartis, sudaryta nesant išduoto leidimo dirbti su įslaptinta informacija, yra neteisėta, nei kad visais atvejais turi būti nutraukta.
27. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad įstatymo normos, nustatančios galimybę kariui atlikti tarnybą einant pareigas, nesusijusias su valstybės ir tarnybos paslaptimis, paneigia atsakovo argumentus, jog profesinės karo tarnybos sutartis, sudaryta kariui neturint leidimo dirbti su tokia informacija, yra niekinė.
Dėl atsakovo pareigos grąžinti su mokymusi susijusias išlaidas apimties
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo pareiga grąžinti dalį lėšų, valstybės išleistų jo mokymui, nustatyta administracinių teismų sprendimais, priimtais byloje, kurioje atsakovas ginčijo ieškovės įsakymo dalį dėl šių išlaidų grąžinimo (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-273-437/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-803-261/2015). Atsakovas nagrinėjamoje byloje savo prievolę grąžinti mokymosi išlaidas ginčijo tuo pagrindu, kad su juo sudaryta profesinės karo tarnybos sutartis yra niekinė. Priešieškinio reikalavimą dėl sutarties pripažinimo niekine atmetus, nebėra poreikio pasisakyti dėl atsakovo pareigos grąžinti mokymosi išlaidas egzistavimo.
29. Kasaciniame skunde keliamas ir grąžintinos sumos dydžio klausimas, dėl šio teisėjų kolegija pasisakys. Atsakovo nuomone, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą už mokymą išieškomų lėšų dydis yra ribojamas, nustatyta maksimali leistina išieškoti suma, todėl iš jo išieškomos sumos turėtų būti nustatytos, taikant naują Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo redakciją.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2016 m. birželio 23 d. įstatymu Nr. XII-2722 KASOKTĮ įstatymo 44 straipsnis išdėstytas nauja redakcija (galioja nuo 2016 m. liepos 1 d.). Pagal šio straipsnio 4 dalį iš kario išieškomos išlaidos lygiomis dalimis mažinamos proporcingai kiekvieniems ištarnautiems profesinėje karo tarnyboje ar tarnyboje aktyviajame rezerve metams, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus privalomai ištarnautinus metus. Išieškomų mokymo išlaidų dydis negali viršyti 70 bazinės socialinės išmokos dydžių už vienerius studijų metus. Išieškomų mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų apskaičiavimo tvarką ir išlaidų sudėtį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
31. Sprendžiant dėl teisės normos aiškinimo ir taikymo, taikant teleologinį teisės aiškinimo metodą, atsižvelgtina į įstatymo, kuriame konkreti norma įtvirtinta, travaux préparatoires (teisės aktų parengiamųjų dokumentų) nuostatas, atskleidžiančias šių teisės aktų priėmimą inicijavusių institucijų ketinimus.
32. Kartu su parengtu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 35, 44, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 651 ir 69 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 631 straipsniu įstatymo projektu buvo pateiktas šio projekto aiškinamasis raštas. Aiškinamojo rašto 1 punkte „Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai“, be kita ko, nurodyta, kad praktikoje taikant KASOKTĮ 44 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias kario parengimo išlaidų išieškojimą, kyla būtinybė šiame įstatyme tikslinti išlaidų išieškojimo sąlygas ir nustatyti maksimalų išieškomų mokymo išlaidų dydį.
33. Aiškinamojo rašto 4 punkte nurodyta, kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Šiame punkte pažymėta, kad siūlomu KASOKTĮ 44 straipsnio pakeitimu siekiama nustatyti, kad iš karių būtų galimybė išieškoti ne visas, o dalį krašto apsaugos sistemos patirtų mokymo išlaidų, ir nustatyti maksimalų išieškomų išlaidų dydį. Tokio reglamentavimo pakeitimo būtinybė, be kitų argumentų, grindžiama ir tuo, kad šiuo metu (t. y. projekto teikimo metu) kariūnams ir kariams taikomi neproporcingai dideli išieškomų išlaidų dydžiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodyto įstatymo projekto rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, t. y. ieškovė šioje byloje, o projektą parengė Krašto apsaugos ministerijos specialistai (Aiškinamojo rašto 2 punktas).
34. Pažymėtina, kad ieškovė Krašto apsaugos ministerija dėl savo teisės išieškoti iš atsakovo mokymo išlaidų atlyginimą įgyvendinimo į teismą kreipėsi, jau galiojant Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo redakcijai, pakeistai 2016 m. birželio 23 d. įstatymu, kuriuo įstatymų leidėjas pritarė Krašto apsaugos ministerijos iniciatyvai sumažinti neproporcingai dideles krašto apsaugos sistemos patirtų mokymo išlaidų, išieškomų iš karių, sumas.
35. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netaikė 2016 m. birželio 23 d. įstatymo redakcijos KASOKTĮ 44 straipsnio 4 dalies nuostatos, nurodęs, kad atsakovui prievolė grąžinti mokymo išlaidas atsirado iki nurodytos normos įsigaliojimo 2016 m. liepos 1 d.
36. Minėta, kad įstatymų leidėjas, priėmęs įstatymą dėl Krašto apsaugos ministerijos pasiūlyto KASOKTĮ 44 straipsnio 4 dalies pakeitimo, išreiškė valią, kad būtų sumažintos iš karių išieškomos patirtų neproporcingai didelės mokymo išlaidų sumos, kartu atsisakant teisės valstybei susigrąžinti kario parengimui patirtų išlaidų dalies atlyginimo. Tokia įstatymų leidėjo nuostata įgyvendina protingumo ir proporcingumo principus. Įstatymų leidėjui sumažinus prievolės atlyginti už kario parengimą apimtį, ši apimtis taikytina asmenims, tokią prievolę dar turintiems naujos KASOKTĮ 44 straipsnio 4 dalies redakcijos įsigaliojimo metu. Šią nuostatą taikant atsiradusioms iki minėto įstatymo pakeitimo ir jam galiojant dar visiškai ar iš dalies neįvykdytoms prievolėms, bus įgyvendinamas įstatymų leidėjo siekis sumažinti kariams tenkančią neproporcingą finansinę naštą. Dėl 2016 m. birželio 23 d. įstatymo redakcijos KASOKTĮ 44 straipsnio 4 dalies taikymo sumažės valstybės reikalavimo teisės į patirtų išlaidų atlyginimą apimtis, tačiau įstatymų leidėjas nurodytu įstatymu valstybės vardu aiškiai išreiškė valią atsisakyti dalies išlaidų atlyginimo valstybei. Aiškinimas, kad įstatymų leidėjo siekis buvo sumažinti išieškomas sumas tik kariams, kurie prievolę atlyginti jų parengimo išlaidas įgijo po įstatymo pakeitimo, o kitiems siekta palikti neproporcingo dydžio prievolę, prieštarautų protingumo ir teisingumo principams, todėl toks įstatymo aiškinimas ir taikymas negalimas (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Dėl to, nors prievolė grąžinti kario parengimo išlaidas atsirado iki naujos įstatymo redakcijos įsigaliojimo, tačiau jos dydis nustatomas pagal galiojančios redakcijos įstatymo nuostatas. Atitinkamai atsakovo grąžintinų mokymo išlaidų suma turėtų būti nustatoma, taikant naujos redakcijos įstatymo nuostatas, taigi, ir maksimalų įstatymu apibrėžtą išlaidų dydį.
37. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias kario grąžintinų mokymo išlaidų dydį. Tai sudaro pagrindą panaikinti šio teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Konkrečios grąžintinos sumos nustatymas yra fakto klausimas. Kadangi kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu ir pats faktinių aplinkybių nenustato, bet yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl palūkanų priteisimo
38. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo atsakovo apeliaciniame skunde iškelto klausimo dėl palūkanų priteisimo teisėtumo, pažymėjęs, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme argumentų dėl palūkanų neteikė. Atsakovas kasaciniame skunde vėl kelia klausimą dėl palūkanų priteisimo teisėtumo, tačiau nepateikia argumentų, kuriais jis nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo motyvais, kuriais remiantis šį klausimą nagrinėti atsisakyta. Pagal CPK 341 straipsnį kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka. Atitinkamai kasacija negalima ir dėl sprendimo dalies, kuri nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka, juolab atsakovui dėl tokios sprendimo dalies neperžiūrėjimo teisėtumo nekeliant klausimų. Dėl to šis atsakovo kasacinio skundo argumentas nenagrinėtinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kasaciniame teisme ir kituose teismuose šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties dalį, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškinio tenkinimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Birutė Janavičiūtė
Donatas Šernas