Civilinė byla Nr. e2-2664-392/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00244-2020-9
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.2.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
Lietuvos Respublikos vardu
2020 m. spalio 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, sekretorė Jurgita Loginovienė, dalyvaujant ieškovų atstovui A. T., atsakovo UAB „Soscredit“ atstovui L. K., atsakovo notaro D. P. atstovui K. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Z. ir Z. K. ieškinį UAB „Soscredit“, notarui D. P. ir notarui E. N. dėl sandorio ir vykdomojo įrašo nuginčijimo.
n u s t a t ė :
Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo teismo prašo:
2012-10-19 Vilniaus m. 10 - to notaro biuro notaro D. P., buto, es. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį reg. Nr. DP-2200 pripažinti negaliojančia, nuo jos sudarymo momento.
2019-03-20 Vilniaus rajono 6 - ojo notarų biuro, notaro E. N. vykdomąjį įrašą (hipotekos prašymas Nr. 2021) pripažinti negaliojančiu.
Taikyti vienašalę restituciją, grąžinti ieškovams butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bet nepriteisinėti gautų sumų.
Nurodė, kad 2012-10-19 Vilniaus m. 10 - to notaro biuro notaras D. P. patvirtinto
K. priklausančio buto pirkimo - pardavimo sutartį. Kartu šia sutartimi butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal buto pirkimo - pardavimo ir/arba išperkamosios numos sutartį buvo ne tik parduotas atsakovui UAB „Soscredit“ bet ir K. išnuomotas. 2012-10-19 notaro D. P. sutartyje, reg. Nr. DP-2200 ieškovai pavadinti pardavėjais ir/ar nuomininkais. Tai rodo, kad pačiam notarui buvo neaišku, ar nuomininkais ar pardavėjais ieškovai tapo, kadangi pagal
pirkimo - padavimo sutartį nuosavybė (ir sutarties įsigaliojimas) pereina po daikto perdavimo (Sutarties 6.1. str.), o nuomos sutartys įsigaliojo nuo pasirašymo momento, t. y. vienu momentu. O šis momentas tiek pardavimui, tiek nuomai yra tas pats, todėl sutarties dalykas prieštarauja pats sau. Dar neįvykus pardavimui sutartis virto nuoma. Arba priešingai. Nesuprantama kokiu momentu įvyko pardavimas, o kokiu nuoma. Ir kodėl? Neįmanoma nupirkti ir išnuomoti daiktą vienu ir tuo pačiu momentu iš savęs. Ir dar mokėti nuomotojui pinigus už savo dar neparduotą butą. Turtėtų būti arba pirkimas arba nuoma, nes parduotu butu disponuoti pirkėjas nebegali. Pirkėjas negali ir valdyti savo parduotą daiktą, tačiau sutartyje nurodyta, kad pardavėjas kaip nuomininkas, kreipėsi į pirkėją, kaip
nuomotoją, prašydami finansuoti šios sutarties objektu esančio nekilnojamojo daikto įsigijimą jų, kaip nuomininkų, nuosavybėn išperkamosios nuomos būdu. Pardavėjai sutarties sudarymo momentu buvo buto savininkas, todėl niekaip negalėjo nuomoti tą pati savo daiktą. Tai apsimestinis sandoris, nes ieškovai neketino parduoti buto, o norėjo butą tik įkeisti ir gauti už tai skolintų pinigų. Ieškovus privertė parduoti butą su vieninteliu tikslu išvilioti butą, bet ne paskolinti pinigų. Ieškovai nuo sutarties sudarymo visą laiką tvarkingai mokėjo nuomos mokestį, atsakovai tai pripažįsta, kaip pripažįsta ir pati reikalavimą, tačiau atsisako reikalavimą patenkinti. Šis sandoris (pirkimo -pardavimo sutartis) turi būti panaikintas CK 1.80, 1.81, 1.90 ir 1.91 str. pagrindu.
Atsakovai nutarė kreiptis pas notarą E. N., kuris išdavė vykdomojoje byloje Nr. 017/19/00647 vykdomąjį įrašą Nr. 2021 dėl priverstinio išieškojimo. Teismų praktikoje nurodoma, kad nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą turi būti saugomi ne tik kreditoriaus, bet ir įkaito davėjo interesai ir teisės, griežtai laikomasi proceso teisės normų. Atsakovai nesilaikė LR Teisingumo ministro 2012-05-22 įsakymu Nr. 1R-144 patvirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo 6.5 p. nurodyto reikalavimo. Vykdomasis įrašas išduotas nepagrįstai, neteisėtai.
Atsakovas UAB „Soscredit“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2012-10-19 ieškovai ir atsakovas sudarė sutartį dėl buto. Šalys įvertinusios visas joms reikšmingas aplinkybes, laisva valia sutarė sutarties sąlygas (sutarties kainą, šalių atsiskaitymo tvarką, šalių pareiškimus ir garantijas, šalių įsipareigojimus, daikto perdavimą ir nuosavybės teisių perėjimą, galiojimą bei kitas sąlygas). Nei vienos iš šių sąlygų ieškovai konkrečiai neginčija. Šalių valią patvirtino notaras. Ieškovai neginčija nei buto kainos, nei šalių atsiskaitymo tvarkos. Ieškovai net nenurodo, kurios sutarties sąlygos yra niekinės, tačiau ieškinyje nurodo vieną aplinkybę – neva pats notaras nesuprato sutarties sąlygų, nes ieškovai yra nurodomi ir kaip pardavėjai, ir kaip nuomininkai. Sutartis dėl buto ginčijama iš esmės vieninteliu pagrindu, jog notaras negalėjo tvirtinti sutarties dėl to, jog ieškovai įvardinami ir kaip pardavėjai, ir kaip nuomininkai. Sutartis dėl buto buvo patvirtinta 2012-10-19 ir tokiu būdu įsigaliojo ir išperkamosios nuomos sutartis, todėl atsakovas, kaip naujas buto savininkas, įgijo teisę išnuomoti butą ieškovams pagal išperkamosios nuomos sutarties sąlygas. Notaro patvirtintos sutarties dėl buto preambulėje nurodyta, kad atsakovas įsipareigoja iš pardavėjų (ieškovų) įsigyti notarinės sutarties objektu esantį daiktą bei perduoti jį bei juo naudotis pardavėjams, kaip nuomininkams (ieškovams) pagal išperkamosios nuomos sutarties sąlygas. 2012-10-19 sudarytos išperkamosios nuomos sutarties specialioje dalyje nurodyta (ir paryškinta), jog šios sutarties turinys jos šalims yra žinomas, aiškus ir suprantamas. Šioje sutartyje taip pat šalys aiškiai sutarė, jog ieškovams pereis nuosavybės teisė kai tik jie tinkamai sumokės visas įmokas (2.2 p.), o atsakovas savo ruožtu įsipareigojo perduoti nuosavybės teises į butą po šios sutarties įvykdymo (2.5 p.). Išperkamosios nuomos sutartis pasibaigia, kai ieškovai sumoka visus mokėjimus pagal šią sutartį arba anksčiau laiko išperka Butą (8.2.2 p.). Išperkamosios nuomos sutarties 10.3 p. nurodo, jog ieškovai patvirtina, kad ta aplinkybė, jog butas yra įkeistas, nedaro šios sutarties negaliojančios ir nesuteikia ieškovams teisės, remiantis šia nuostata, ginčyti sutarties teisėtumą Lietuvos teismuose. Be to, jeigu dėl kokių nors priežasčių kuri nors sutarties nuostata tampa neteisėta arba negaliojančia, tai kitos sutarties nuostatos sutarties šalims lieka galioti. Ir galiausiai pagal Išperkamosios nuomos sutarties 12.9 p., šalys patvirtina, jog ši sutartis yra sudaryta vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo bei šalių lygybės principais, laisva abiejų šalių valia, nenaudojant spaudimo, dėl kurio šalys būtų priverstos sudaryti šią sutartį. Didžioji dalis ieškinio tėra teisės aktų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylų citavimas, kurie visiškai nėra susieti su ieškovų reikalavimais. Todėl atsakovui sunku suvokti, kokiu pagrindu yra reiškiamas ieškinys ir detaliau atsikirsti. Ieškovai nenurodo, dėl kokių priežasčių jie iniciavo šį teisminį procesą ir pareiškė ieškinį. Atsakovo manymu, ieškinys buvo pareikštas galimai tik dėl to, jog buvo sužinota apie vykdomąją bylą buto atžvilgiu, tačiau šiai dienai ji yra užbaigta, o išieškotojas yra atsisakęs išieškojimo. Pradinis išieškotojas UAB „EDS INVEST“, pakeistas nauju išieškotoju UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“, išieškojimo veiksmų atsisakė.
Atsakovas notaras D. P. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2012 m. spalio 19 d. ieškovai (kaip nuomininkai) ir atsakovas – UAB „Soscredit“ (kaip nuomotojas) sudarė paprastos rašytinės formos Išperkamosios nuomos sutartį Nr. IN20121019/1, pagal kurios 2.1. punktą „Nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomos pagrindais Nuomininkui valdyti ir naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu Turtu1, o Nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (Sutarties įmokas) Įmokų grafike numatytomis sąlygomis, tvarka bei terminais“, o šios sutarties 2.2. punkte nurodyta, kad „Šalys susitaria, jog išnuomotas Turtas pereina Nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos laikotarpiui su sąlyga, jeigu Nuomininkas sumoka visas Įmokų grafike nurodytas įmokas, atsiradusias netesybas bei kitus mokėjimus pagal Sutartį ar kilusius iš Sutarties, jei tokių yra, ir nepažeidžia šios Sutarties ir Lietuvos Respublikos įstatymų“. Išperkamosios nuomos sutartis tarp ieškovų ir atsakovo UAB „Soscredit“ buvo sudaryta iki ieškovų patikslintu ieškiniu ginčijamos pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, t. y. iki atsakovui UAB „Soscredit“ tampant ieškovams priklausančio turto savininku. Tačiau tokia sutartis vien dėl šio fakto nėra laikytina nei neteisėta, nei negaliojančia. Išperkamosios nuomos sutartis šalims (atitinkamai – ieškovams ir atsakovui UAB „Soscredit“) buvo būtina prielaida ir sąlyga ginčo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui. Šios aplinkybės notarui buvo žinomos ir tinkamai atskleistos sutarties šalių. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai ginčydami turto pirkimo – pardavimo sutartį - nereiškia reikalavimo dėl išperkamosios nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, nors šios dvi sutartys yra akivaizdžiai susijusios. Šalių sudarytos išperkamosios nuomos sutartį derėtų vertinti kaip sąlyginį sandorį, kuris nors ir įsigaliojo nuo sudarymo momento, kaip tai nurodyta išperkamosios nuomos sutarties 8.1. punkte, tačiau kurio veikimo pradžia faktiškai priklausė nuo to, kada tarp tų pačių šalių bus sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovai parduos atsakovui UAB „Soscredit“ minėtą turtą ir atitinkamai pirkimo-pardavimo sutartis tarp jos šalių ir buvo sudaryta būtent dėl to, kad jos šalys prieš tai sudarė būtent tokią išperkamosios nuomos sutartį. Šalims sudarius ir notarui patvirtinus Pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovui UAB „Soscredit“ iš karto perėjo nuosavybės teisė į Turtą (pirkimo - pardavimo 6.1.-6.2. punktai) ir pradėjo veikti pirkimo-pardavimo sutartyje numatyto atsakovo UAB „Soscredit“ atsiskaitymo bei tuo pačiu išperkamosios nuomos sutartyje numatyto turto išpirkimo (grąžinimo) ieškovų nuosavybėn mechanizmas. Ieškovų atstovas patikslintame ieškinyje tik išvardino nurodytas LR CK nuostatas ir pateikė gausų kiekį kasacinio teismo jurisprudencijos dėl minėtų nuostatų aiškinimo ir taikymo, tačiau nepateikė jokio paaiškinimo ir pagrindimo, kodėl pirkimo – pardavimo sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia vadovaujantis visais ar kažkuriuo konkrečiai teisiniu pagrindu. Patikslintame ieškinyje nėra nurodyta, kuo ieškovai grindžia ir kuo įrodinėja: (i) prieš juos tariamai panaudotos apgaulės faktą, kas tą apgaulę prieš juos panaudojo ir kaip ji pasireiškė; (ii) kokioms konkrečioms imperatyvioms įstatymų nuostatoms prieštarauja notaro patvirtintas sandoris; (iii) kuo pasireiškia notaro patvirtinto sandorio prieštaravimas viešajai tvarkai ar gerai moralei; (iv) kaip sudarydami sandorį ieškovai suklydo ? Todėl ieškinys turi būti atmestas.
Atsakovas notaras E. N. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2012 m. spalio 23 d. kreditorius Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ (dabartinis kreditorius – UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“) ir skolininkas UAB „Soscredit“ sudarė paskolos sutartį Nr. 12-00418 EUR, kurios įvykdymas buvo užtikrintas 2012 m. spalio 23 d. sutartinės maksimaliosios hipotekos sandoriu ir kurio pagrindu įkeistas UAB „Soscredit“ nuosavybės teise priklausantis ginčo objektas – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Prievolės įvykdymo terminas – 2022-10-15. Hipotekos sandoris nėra nuginčytas ir šiai dienai yra teisėtas ir galiojantis. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas tinkamai nevykdė minėta paskolos sutartimi prisiimtų skolinių įsipareigojimų, kreditorius su prašymu kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo pagal hipotekos sandorį nesuėjus prievolės įvykdymo terminui. Notaras, vadovaudamasis teisės aktais, patikrino kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų atitikimą hipotekos registro duomenims bei nustačius, jog kreditoriaus prašyme nurodyti duomenys yra teisingi, priėmė kreditoriaus prašymą, o suėjus įstatymų nustatytam terminui, atliko ginčijamą vykdomąjį įrašą. Notaras patvirtina, kad kreditorius įvykdė ieškovų nurodomo LR Teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144 patvirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinės skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo 6.5 punkte kreditoriui nurodytą pareigą, t. y. kartu su prašymu pateikė notarui įrodymus dėl prievolės nutraukimo (vadovaujantis paskolos sutarties nuostatomis sutartis nutraukta vienašališkai apie tai informavus skolininką ir įkaito davėją). Be to, šalys hipotekos sandorio 6.1 punktu papildomai susitarė, jog skolininkui pažeidus paskolos/hipotekos sutartį, kreditorius turi teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeičiamo daikto vertės, nepaisant to, ar yra suėjęs prievolės įvykdymo terminas. Todėl akivaizdu, kad ieškovų nurodomas teiginys, jog notaro atliktas vykdomasis įrašas buvo atliktas neva pažeidžiant aprašo 6.5 punktą yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovai nepateikė jokių argumentų bei įrodymų kokiu būdu notaras atlikęs vykdomąjį įrašą neva pažeidė aprašo 6.5 punktą, negana to, ieškovai apskritai apsiribojo tik aprašo 6.5 nuostatos nurodymu.
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2012 m. spalio 19 d. ieškovai (kaip nuomininkai) ir atsakovas - UAB „Soscredit“ (kaip nuomotojas) sudarė paprastos rašytinės formos buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir priklausiusio ieškovams išperkamosios nuomos sutartį Nr. IN20121019/1. Šios sutarties 2.1. punkte pasakyta, kad „Nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomos pagrindais Nuomininkui valdyti ir naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu Turtu (ginčo butu), o Nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (Sutarties įmokas) Įmokų grafike numatytomis sąlygomis, tvarka bei terminais“, sutarties 2.2. punkte nurodyta, kad „Šalys susitaria, jog išnuomotas Turtas pereina Nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos laikotarpiui su sąlyga, jeigu Nuomininkas sumoka visas Įmokų grafike nurodytas įmokas, atsiradusias netesybas bei kitus mokėjimus pagal Sutartį ar kilusius iš Sutarties, jei tokių yra, ir nepažeidžia šios Sutarties ir Lietuvos Respublikos įstatymų“. Ši sutartis nėra ginčijama. Tą pačią 2012 m. spalio 19 d. notaras patvirtino ginčijamą pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovų ir atsakovo UAB „Soscredit“, dėl ieškovams priklausančio buto pardavimo. Šalims sudarius ir notarui patvirtinus pirkimo - pardavimo sutartį, atsakovui UAB „Soscredit“ iš karto perėjo nuosavybės teisė į butą (Pirkimo – pardavimo sut. 6.1.- 6.2. punktai) ir pradėjo veikti išperkamosios nuomos sutartyje numatyto turto išpirkimo (grąžinimo) ieškovų nuosavybėn mechanizmas. Ginčo dėl to, kad ieškovai mokėjo įmokas nustatytas išperkamosios nuomos grafiku, byloje nėra, tačiau mokėtina suma visa apimtimi dar nėra sumokėta.
2012 m. spalio 23 d. kreditorius Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ (dabartinis kreditorius – UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“) ir skolininkas UAB „Soscredit“ sudarė paskolos sutartį Nr. 12-00418 EUR, kurios įvykdymas buvo užtikrintas 2012 m. spalio 23 d. sutartinės maksimaliosios hipotekos sandoriu ir kurio pagrindu įkeistas UAB „Soscredit“ nuosavybės teise priklausantis ginčo objektas – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Prievolės įvykdymo terminas – 2022-10-15. Hipotekos sandoris nėra ginčijamas ir galioja. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas tinkamai nevykdė minėta paskolos sutartimi prisiimtų skolinių įsipareigojimų, kreditorius su prašymu kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo pagal hipotekos sandorį nesuėjus prievolės įvykdymo terminui. Notaras, vadovaudamasis teisės aktais, patikrino kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų atitikimą hipotekos registro duomenims bei nustatęs, jog kreditoriaus prašyme nurodyti duomenys yra teisingi, priėmė kreditoriaus prašymą, o suėjus įstatymų nustatytam terminui, 2019-03-20 atliko ginčijamą vykdomąjį įrašą dėl išieškojimo iš ginčo buto.
Išieškojimo procedūros iš ginčo buto pradėjimas tapo akstinu ieškovams pareikšti nagrinėjamą ieškinį. Pradinis išieškotojas UAB „EDS INVEST“ buvo pakeistas nauju išieškotoju UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad vykdomoji byla yra užbaigta, o išieškotojas yra atsisakęs išieškojimo.
Ieškovai nurodydami teisinį savo ieškinio pagrindą teigia, kad pirkimo - pardavimo sutartis turi būti panaikinta CK 1.80, 1.81, 1.90 ir 1.91 str. pagrindu. Nurodydami faktinį pagrindą teigia, kad sandoris prieštarauja imperatyvioms teisės normoms t. y. CK 1.81 str. nurodytai gerai moralei, nes atsakovas UAB „Soscredit“ ieškovų sąskaita pasipelnė nustatydamas didžiules palūkanas. Ieškovai suklydo, nes buvo apgauti, kai norėjo sudaryti paskolos sutartį su įkeitimu, o sudarė išperkamosios nuomos sutartį bei ginčijamą jiems priklausančio buto pirkimo – pardavimo sutartį. Teismas tokią ieškovų poziciją vertina kritiškai.
Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. Ši jų laisvė gali būti varžoma tik įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, kurių paskirtis – apginti viešuosius, t. y. visos visuomenės, interesus, viešąją tvarką. Civilinių santykių subjektų elgesio dispozityviškumas, be kita ko, pasireiškia per sutarties laisvės principą (CK 1.2, 6.156 straipsniai), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai neįtvirtinta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui. Taigi CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013). Ieškovai nurodo, kad buto pirkimo pardavimo sutartis prieštarauja imperatyviai teisės normai - CK 1.81 str. 1 d. Tačiau ši teisės norma nėra imperatyvi, o didelių išperkamosios nuomos įmokų nustatymas iš esmės įstatymu nėra draudžiamas ir nėra neabejotinai laikomas geros moralės nesilaikymu. Be to ieškovai nei pačios išperkamosios nuomos sutarties, nei atskirų jos sąlygų neginčija.
Sutarčių teisė leidžia šalims sudaryti ir mišrias, t. y. kelių sutarčių požymių turinčias, sutartis (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Tais atvejais, kai šalys sudaro Civiliniame kodekse nereglamentuojamą sutartį, ji gali būti kvalifikuojama kaip panašius požymius turinčios rūšies sutartis arba kaip mišri sutartis, kuriai taikomos bendrosios sutarčių teisės bei specialiosios skirtingas sutartis reglamentuojančių institutų normos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2014).
Pareikštu ieškiniu ieškovai įrodinėja, kad sandoris pripažintinas negaliojančiu ir CK 1.90, 1.91 straipsniuose nustatytais pagrindais, nurodydami, kad buvo ketinta sudaryti tik kreditavimo sutartį, įkeičiant turtą. Teismas pažymi, kad sandorių negaliojimą, tiek pagal CK 1.91 straipsnio nuostatas, tiek pagal CK 1.90 straipsnio nuostatas lemia, ne atitinkamo sandorio pavadinimas, bet atitinkamos šalių valios nebuvimas sudarant konkretų sandorį, tame tarpe ir prisiimant sandoryje nustatytas prievoles.
Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Laikoma, kad suklydimas yra esminis, kai yra neteisingai suvokiamas pats sudaromas sandoris. Šiuo pagrindu sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu ir tada, kai asmuo, sudarantis sandorį, neteisingai suvokia sudaromo sandorio aplinkybes ir padarinius dėl kitų asmenų veiklos. Suklydimo atveju iš esmės neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Kadangi tokiu atveju suklystama dėl pačios šalies kaltės, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarautų kitos sandorio šalies interesams, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai išreiškia tikrąją šalies valią. Jeigu sandoris, atsižvelgiant į jo prigimtį, yra rizikingas, tai sandorio šalis, prisiimdama galimą riziką, kartu praranda ir teisę vėliau tą sandorį ginčyti remdamasi suklydimu. Dėl to teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus būtų sudaręs sandorį tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis. Be to, vertinant, ar buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies, teigiančios, kad ji suklydo, amžių, išsimokslinimą, sveikatos būklę, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Dėl to, ar asmuo suklydo, ar ne, turi būti vertinama pagal sandorio sudarymo metu egzistavusią faktinę situaciją, o ne pagal tą, kuri yra praėjus tam tikram laikui po sandorio sudarymo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-514/2005). Sprendžiant dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu, pažymėtina, kad pirkimo – pardavimo sandoris savo esme ir turiniu yra suprantamas net menko išsilavinimo asmeniui. Ieškovų atstovas teismo posėdžio metu neneigė, jog ieškovams yra suprantama ką reiškia pirkimas – pardavimas. Ieškovai neabejotinai suprato, kad turtą atgaus tik tuomet kai sumokės visas įmokas.
Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2002; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013). Ieškovai neįvardija, ką jie laiko apgaule ir kodėl remiasi CK 1.91 str. 1 d. Nepaisant to, akivaizdu, jog ieškovai aiškiai suvokė tikruosius ketinimus, suvokė tikrąją sandorio ir atskirų sutartinių sąlygų esmę, sprendimą priėmė savarankiškai. Taip pat akcentuotina, jog notaras išaiškino visas sutarties sąlygas, atskleidė visas sandorio sudarymo aplinkybes. Be to, šis sandoris buvo sudarytas ieškovų iniciatyva.
Kita vertus, pirkimo – pardavimo sandoris šiuo atveju negali būti vertinamas atskirai nuo išperkamosios nuomos sutarties, nes pirkimo – pardavimo sutartyje aiškiai daromos nuorodos į išperkamosios nuomos sutartį. Ieškovai neginčijo, kad jų tikslas buvo pasiskolinti atitinkamą sumą lėšų, atitinkamai prievolių įvykdymą užtikrinant jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Teismo vertinimu, ieškovų nurodoma aplinkybė, kad suprasdami, jog jie perleidžia nuosavybės teises į turtą, nebūtų sandorio sudarę, prieštarauja jų pačių atliktiems veiksmams bei paaiškinimams. Kaip minėta ieškovai siekė pasiskolinti pinigų, juo gavo, ir pasiskolintą sumą su palūkanomis ir kitais mokėjimais, iš dalies sumokėjo. Taigi, nurodytos aplinkybės, suponuoja išvadą, kad suklydimo ar apgaulės dėl esminių sandorio elementų nebuvo. Suklydimo, apgaulės ar prieštaravimo gerai moralei šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti ir dėl to, kad ieškovų vertinimu jie už pasiskolintą pinigų sumą sumokėjo labai dideles palūkanas ir kitus mokesčius.
Pasisakant dėl vykdomojo įrašo ginčijimo matyti, kad 2012 m. spalio 23 d. kreditorius Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ (dabartinis kreditorius – UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“) ir skolininkas UAB „Soscredit“ sudarė paskolos sutartį Nr. 12-00418 EUR, kurios įvykdymas buvo užtikrintas 2012 m. spalio 23 d. sutartinės maksimaliosios hipotekos sandoriu ir kurio pagrindu įkeistas UAB „Soscredit“ nuosavybės teise priklausantis ginčo objektas – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Prievolės įvykdymo terminas – 2022-10-15. Hipotekos sandoris nėra nuginčytas ir šiai dienai yra teisėtas ir galiojantis. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas tinkamai nevykdė minėta paskolos sutartimi prisiimtų skolinių įsipareigojimų, kreditorius su prašymu kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo pagal hipotekos sandorį nesuėjus prievolės įvykdymo terminui. Notaras, vadovaudamasis teisės aktais, patikrino kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų atitikimą hipotekos registro duomenims bei nustačius, jog kreditoriaus prašyme nurodyti duomenys yra teisingi, priėmė kreditoriaus prašymą, o suėjus įstatymų nustatytam terminui, atliko ginčijamą vykdomąjį įrašą. Kreditorius įvykdė ieškovų nurodomo LR Teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144 patvirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinės skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo 6.5 punkte kreditoriui nurodytą pareigą, t. y. kartu su prašymu pateikė notarui įrodymus dėl prievolės nutraukimo (vadovaujantis paskolos sutarties nuostatomis sutartis nutraukta vienašališkai apie tai informavus skolininką ir įkaito davėją). Be to, šalys hipotekos sandorio 6.1 punktu papildomai susitarė, jog skolininkui pažeidus paskolos / hipotekos sutartį, kreditorius turi teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeičiamo daikto vertės, nepaisant to, ar yra suėjęs prievolės įvykdymo terminas. Todėl ieškovų nurodomas teiginys, jog notaro atliktas vykdomasis įrašas buvo atliktas pažeidžiant aprašo 6.5 punktą yra nepagrįstas. Ieškovai nepateikė jokių argumentų bei įrodymų kokiu būdu notaras atlikęs vykdomąjį įrašą pažeidė aprašo 6.5 punktą, negana to, ieškovai apskritai apsiribojo tik aprašo 6.5 nuostatos nurodymu.
Atmetant pirmuosius du ieškinio reikalavimus nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl restitucijos taikymo.
Atmetus ieškinį iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos atsakovų UAB „Soscredit“ 1 645,60 Eur ir notaro D. P. 1 293,19 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais
n u s p r e n d ė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš Z. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir Z. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 822,80 Eur UAB „Soscredit“ (į.k. 302776742) ir po 646,60 Eur notarui D. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Virginijus Kairevičius