Nr. DOK-855 

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20905-2020-0 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,

susipažinusi su 2025 m. kovo 3 d. paduotu atsakovo A. U. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovas A. U. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „NEST Baltija“ ieškinį atsakovams K. K., A. U., R. B., A. V., L. L., G. T., R. Š., R. V., A. R., J. R., N. P., G. Z., K. Č., Ž. S., R. S., A. P., A. C., K. M., I. V., E. J., R. E. dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys D. B., A. K., A. S., V. L.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip:

„Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „NEST Baltija“ solidariai su nuteistaisiais (trečiaisiais asmenimis) D. B., A. K. ir A. S. iš atsakovų:

- K. K. – 5400 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1308,86 Eur bylinėjimosi išlaidas;

- A. U. – 6000 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 1308,86 Eur bylinėjimosi išlaidas;

- R. B. – 5500 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 1308,86 Eur bylinėjimosi išlaidas;

- A. V. – 5000 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 1308,86 Eur bylinėjimosi išlaidas;

- L. L. – 10 500 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 1308,86 Eur bylinėjimosi išlaidas;

- G. T. – 6000 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 1308,86 Eur bylinėjimosi išlaidas;

- R. Š. – 5600 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 1308,86 Eur bylinėjimosi išlaidas;

- R. V. – 6000 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 1308,86 Eur bylinėjimosi išlaidas;

- A. R. ir J. R. – 5000 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir lygiomis dalimis 1308,90 Eur (t. y. iš kiekvieno po 654,45 Eur) bylinėjimosi išlaidas;

- N. P. – 4000 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 1308,86 Eur bylinėjimosi išlaidas;

- G. Z. – 4000 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 1308,86 Eur bylinėjimosi išlaidas;

- K. Č. – 4000 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 1308,86 Eur bylinėjimosi išlaidas;

- Ž. S. – 3600 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 1308,86 Eur bylinėjimosi išlaidas;

- R. S. – 5000 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 1308,86 Eur bylinėjimosi išlaidas;

- A. P. – 5800 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 1308,86 Eur bylinėjimosi išlaidas;

- I. V. – 6000 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 1308,86 Eur bylinėjimosi išlaidas;

- E. J. – 6000 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 1308,86 Eur bylinėjimosi išlaidas;

- A. C. – 5000 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 1308,86 Eur bylinėjimosi išlaidas;

- K. M. – 5400 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 1308,86 Eur bylinėjimosi išlaidas;

- R. E. – 3750 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir 1308,86 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Pripažinti, kad atsakovų K. K., A. U., R. B., A. V., L. L., G. T., R. Š., R. V., A. R. ir J. R., N. P., G. Z., K. Č., Ž. S., R. S., A. P., I. V., E. J., A. C., K. M., R. E. prievolės dėl žalos atlyginimo iš jų priteistoje dalyje yra solidarios su nuteistųjų (trečiųjų asmenų) D. B., A. K. ir A. S. prievole dėl žalos atlyginimo ieškovei, nustatyta Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-219-813/2019.“

Kasaciniu skundu atsakovas A. U. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei UAB „NEST Baltija“ iš atsakovo A. U. priteista 3000 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir 445,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį visa apimtimi ir taikyti ieškinio senatį, o jos netaikius – atmesti ieškovės UAB „NEST Baltija“ ieškinį atsakovui A. U. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Atsakovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.263 straipsnio 1 dalį, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Taikydami deliktinę atsakomybę, teismai pernelyg aukštai iškėlė atidaus ir rūpestingo asmens kartelę. Teismai turėjo išsiaiškinti, kaip elgtųsi kitas asmuo atsakovo A. U. vietoje, turintis panašų finansinį išprusimą, gyvenimišką patirtį, ryšį su pagalbos paprašiusiu asmeniu ir t. t. Teismai sprendė, kad atsakovas A. U. turėjo pasidomėti, kokiu pagrindu bus pervesti A. V. nurodyti pinigai, kas perves šiuos pinigus, kodėl pinigai pervedami ne į paties paprašiusio asmens ar jo šeimos narių ar giminaičių banko sąskaitą. Teismai pažymėjo, kad A. U. pasidomėjo, ką sakyti tuo atveju, jeigu banko darbuotoja pasiteirautų dėl pinigų kilmės, o A. V. liepė nurodyti tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Atsakovas sutinka, kad tokio pobūdžio situacijoje idealus elgesio modelis, kurį galima būtų reikalauti iš asmens, yra toks, kokį ir nurodė teismai. Tačiau atsakovas nesutinka su teismų vertinimu, kad tokio idealaus elgesio modelio būtina reikalauti iš kiekvieno asmens, patekusio į analogišką situaciją, nes, pirma, teismai neatsižvelgė į atsakovo A. U. 18 m. amžių lėšų gavimo metu, gyvenimiškos patirties, finansinio raštingumo neturėjimą; antra, analogiškoje situacijoje analogiškai pasielgė dar 20 kitų atsakovų šioje civilinėje byloje, tačiau teismai sumenkino šią aplinkybę kaip mažai reikšmingą; trečia, iš atsakovo A. U. (bei kitų atsakovų) teismai reikalavo tokio atidumo ir rūpestingumo laipsnio, kuris būtų aukštesnis už bankų (jų darbuotojų) atidumo ir rūpestingumo laipsnį, nors atsakovui A. U. išgryninti pinigus leido AB DNB bankas (dabartinis pavadinimas – Luminor bank AS) darbuotojai, kuriems toks pinigų išgryninimas nesukėlė jokių abejonių, kai tuo tarpu AB SEB banko darbuotoja neleido pinigų išgryninti kitam atsakovui D. G.; ketvirta, viešojoje erdvėje nesant ar esant nepakankamai informacijos apie mėginimus pasinaudoti svetimų asmenų banko sąskaitomis, apie tai, kad tokių pasiūlymų reikėtų vengti, iš atsakovų, tarp jų ir A. U., negalima buvo reikalauti tokio elgesio modelio. Toks atsakovo A. U. elgesys visiškai neatitinka viešojoje erdvėje pateiktos „pinigų mulo“ sąvokos, kuri taip ir nebuvo atskleista šioje civilinėje byloje. Tuo tarpu vienkartinė pagalba, nors ir ne visai korektiška, priimant bankinį pavedimą ir jį vėliau išgryninant, nesant veiksmų sistemiškumo, negali būti laikomas neteisėtu veikimu generalinio delikto prasme (CK 6.263 straipsnis) ir neatitinka „pinigų mulo“ sąvokos. 

2. Teismai nenustatė subjektyviojo bendrininkavimo tarp atsakovo A. U. ir nuteistų asmenų, bet nepagrįstai nustatė objektyvųjį bendrininkavimą. Tačiau ieškovės patirta žala yra pernelyg nutolusi nuo atsakovo A. U. veiksmų. Siekiant nustatyti objektyvųjį bendrininkavimą reikėtų nustatyti ir asmenų neteisėtus veiksmus. Šiuo atveju nuteistieji darė nusikalstamas veikas, kai tuo tarpu A. U. nežinojo ir neturėjo ketinimų veikti nusikalstamai. Nuteistųjų veiksmai pasireiškė tyčia, o A. U. veiksmus geriausiu atveju galima būtų pripažinti neatsargiais (tačiau atsakovas to nepripažįsta). Žala nebūtų padaryta be visos eilės asmenų veiksmų – nuteistųjų, A. V., A. U. ir netgi banko darbuotojų. Tačiau tai nereiškia, kad tarp visų šių asmenų galima nustatyti objektyvųjį bendrininkavimą. Tuo labiau, kad A. U. ir banko darbuotojų veiksmai pernelyg nutolę nuo kilusių padarinių. 

3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias žalą padariusio asmens atleidimą nuo civilinės atsakomybės dėl paties nukentėjusiojo veiksmų (CK 6.282 straipsnio 1 dalis, 6.253 straipsnis 5 dalis, 6.248 straipsnio 4 dalis). Ieškovės lėšų banko pavedimai nesant mokėjimo pagrindo buvo atliekami apie pusę metų, per šį laiką ieškovės vadovas turėjo galimybę pastebėti įtartinas bankines operacijas, visiškai nesusijusias su ieškovės prievolių vykdymu kontrahentams. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės vadovas tinkamai organizavo įmonės buhalterinę apskaitą, kadangi vien buhalterinės apskaitos organizavimo pavedimas buhalterei laikytinas tinkamu buhalterinės apskaitos organizavimu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nevertino kitų ieškovės vadovo pareigų, kurių jis neatliko ir kurios nulėmė žalos atsiradimą. Ieškovė ir jos vadovas privalėjo inventorizuoti įmonės turtą, taip pat banko sąskaitose esančias pinigines lėšas. Ieškovė ir jos vadovas nepaaiškino, dėl ko 2 metus netikrino savo turto ir tokiu būdu pažeidė Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintas inventorizacijos taisykles (2015 m. sausio 1 d. redakcija). Tokio ieškovės aplaidumo negalima vertinti kaip paprasto aplaidumo, taip pat negalima daryti išvados, kad ieškovės vadovas negalėjo numatyti ar suprasti, kad buhalterė A. S. gali pasisavinti ar iššvaistyti įmonės pinigines lėšas. Vien tai, kad įmonės vadovas perduoda buhalterinės apskaitos tvarkymą buhalterei savaime jo neatleidžia nuo civilinės atsakomybės ar pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai CK 6.263 straipsnio 1 dalies prasme. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, o vietoje to sprendė, kad ieškovės vadovas buhalterinę apskaitą organizavo tinkamai, kadangi jos tvarkymą pavedė buhalterei A. S., o tokią savo išvadą grindė nutartyje cituojama teismų praktika. Tačiau teismo cituojama teismų praktika visiškai neatitinka šios civilinės bylos ratio decidendi, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi kitose bylose teismų suformuotais precedentais. 

4. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netaikė byloje sutrumpinto 3 metų senaties termino. Pirmosios instancijos teismas vertino ir apeliacinės instancijos teismas tokiam vertinimui pritarė, kad civilinio ieškinio pareiškimas ikiteisminio tyrimo metu nutraukė ieškinio senaties terminą atsakovų šioje civilinėje byloje atžvilgiu, kadangi civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas solidariesiems bendraskoliams, t. y. baudžiamojoje byloje nuteistiems tretiesiems asmenims. Tačiau šiuo atveju nuteistiesiems ir atsakovams buvo reiškiami netapatūs reikalavimai. Ieškovė civilinį ieškinį nuteistiesiems baudžiamojoje byloje reiškė dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo. Tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje reikalavimai atsakovams buvo pareikšti tuo pagrindu, kad jie nesilaikė bendro pobūdžio elgesio taisyklių. Todėl negalima laikyti, kad pareiškus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimui atsakovui A. U. CK 6.263 straipsnio 1 dalies pagrindu sustojo, kadangi reikalavimai nėra tapatūs, kaip tai nurodyta CK 1.130 straipsnio 3 dalyje. Taigi, teismai netinkamai aiškino CK 1.130 ir 6.16 straipsnio nuostatas, dėl to nepagrįstai netaikė sutrumpinto 3 metų ieškinio senaties termino. Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kad egzistuoja pagrindas atnaujinti senaties terminą, netinkamai aiškino CK 1.132 straipsnio 2 dalies nuostatas. Ieškovė savo ieškinio reikalavimams pareikšti turėjo 3 metus, skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 12 d. Net ir laikant, kad ieškovė nežinojo visų reikiamų duomenų apie atsakovus 2017 m. birželio 12 d., o juos sužinojo tik 2018 metais, ieškovė vis tiek turėjo pakankamai laiko pareikšti reikalavimus atsakovams. Be to, išsamių duomenų neturėjimas nesutrukdė ieškovei reikšti reikalavimų daliai atsakovų šioje civilinėje byloje – ieškovė duomenis apie dalį atsakovų išsireikalavo su teismo pagalba šioje civilinėje byloje. Tai rodo, kad visų duomenų neturėjimas nesutrukdė ieškovei ginti savo (ne)pažeistas teises. 

5. Apeliacinės instancijos teismas nutarties tinkamai nemotyvavo, kadangi pasisakė dėl visų atsakovų apeliacinių skundų bendrai, tačiau nepasisakė dėl kiekvieno iš atsakovų apeliacinio skundo atskirai, taip pat nepasisakė dėl visų atsakovo A. U. apeliacinio skundo argumentų. Teismas nepasisakė dėl atsakovo A. U. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškovės naudai priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde nenurodyti atsakovai A. C., K. M., I. V., E. J., R. E., taip pat trečiasis asmuo V. L. ir jų adresai (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl to vertintina, kad kasacinis skundas neatitinka bendrų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 347 straipsnio 1 dalis). 

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti O. R. 135 (vieną šimtą trisdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. kovo 3 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 483, kodas ZO07077.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

                                                                                                   Sigita Rudėnaitė

        Irmantas Šulcas