Nr. DOK-4587

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00663-2017-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. gruodžio 23 d. paduotu

n u s t a t ė :

Ieškovas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas prokuroro ieškinys atsakovei UAB „Gren Trakai“ kaip nepagrįstas ir praleidus ieškinio senaties terminą.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 1.125, 1.127, 1.131 straipsnius, Šilumos ūkio įstatymo (ŠŪĮ) 37 straipsnio 3 dalį, pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punktą ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai be pagrindo taikė ieškinio senatį. Teisinis ir faktinis pagrindas paduoti ieškinį dėl žalos atlyginimo atsirado tik įsiteisėjusius Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-916-555/2018, o Valstybės kontrolės prašymas dėl viešojo intereso gynimo prokuratūroje gautas 2020 m. spalio 20 d.; kita vertus, teismai iš esmės nepasisakė dėl prokuroro prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Be to, prokuroro nuomone, šiuo atveju yra kur kas svarbiau užtikrinti realią pažeistų teisių apsaugą, nei garantuoti teisinių santykių stabilumą ir taikyti ieškinio senatį.

2. Teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punktą, nes nesivadovavo įsiteisėjusiame Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendime nustatytu prejudiciniu faktu – kad nuomotojai buvo grąžintas mažesnės vertės turtas nei buvo perduotas, taip nesilaikyta imperatyvių ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatų.

3. Teismai netinkamai aiškino ir taikė ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalį. Prokuroro nuomone, loginis ir sisteminis šios teisės normos aiškinimas reikalauja turto valdymą perėmusio subjekto įvykdyti įstatyminę prievolę natūra –  pinigais ar kitu turtu užtikrinti, kad grąžinto turto vertė nebūtų mažesnė. ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalis turi būti pripažintina savarankiška tiesioginio taikymo prievolinio pobūdžio teisės norma ir jos pažeidimas nesietinas su civilinės atsakomybės taikymu. Atitinkamai ir reikalavimo teisės pagal ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalį šalims turi atsirasti tiesiogiai.  

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

            Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos                                         Goda Ambrasaitė-Balynienė 

                                                                                                             Sigita Rudėnaitė

                                                                                                             Jūratė Varanauskaitė