Civilinė byla Nr. 3K-3-34-313/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00033-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.4.1.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 29 d. 

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja),        Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Ž. V. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 6 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovėms Ž. V., M. O. Š., A. V. ir I. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys akcinė bendrovė Šiaulių bankas ir akcinė bendrovė „Atrama NT“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimo pagrindus, teismo teisę ex officio (savo iniciatyva) konstatuoti niekinio sandorio faktą, dovanojimo sutarties formai ir turiniui keliamus reikalavimus, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiomis devynias 2013 m. rugpjūčio 27 d. vertybinių popierių dovanojimo sutartis (toliau – ir dovanojimo sutartys) dėl AB ,,Atrama“ akcijų, priklausiusių S. G. Ž., perleidimo atsakovėms, t. y. vieną sutartį, pagal kurią S. G. Ž. atsakovei Ž. V. padovanojo 70 000 vnt. akcijų (bendra sutarties suma 13 177,71 Eur (45 500 Lt); šešias sutartis, pagal kurias S. G. Ž. atsakovei M. O. Š. padovanojo po 70 000 vnt. akcijų (vienos sutarties bendra suma 13 177,71 Eur (45 500 Lt); vieną sutartį, pagal kurią S. G. Ž. atsakovei A. V. padovanojo 70 000 vnt. akcijų (bendra sutarties suma 13 177,71 Eur (45 500 Lt); vieną sutartį, pagal kurią S. G. Ž. atsakovei I. V. padovanojo 73 677 vnt. akcijų (bendra sutarties suma 13 869,90 Eur (47 890 Lt).

3.       Ieškovė nurodė, kad ji yra mirusiojo S. G. Ž. testamentinė įpėdinė. S. G. Ž. devynias ginčijamas dovanojimo sutartis sudarė, nes atsakovė Ž. V. prieš jį vartojo psichologinį smurtą ir apgaulę, taigi, ginčijamos dovanojimo sutartys nebuvo pasirašytos laisva S. G. Ž. valia. Iš atsakovių paaiškinimų kitoje civilinėje byloje akivaizdu, kad sudarydamos sutartis šalys nebendravo ir negalėjo tartis dėl sutarties sąlygų. Apdovanotosios net nežinojo, kad joms buvo padovanotos AB „Atrama“ akcijos. Aštuonias dovanojimo sutartis surašė ne sandorio šalys, o atsakovė Ž. V.. Aštuonių sutarčių pirmasis punktas prieštarauja penktajam punktui dėl nuosavybės teisių atsiradimo. Be to, ieškovė tvirtino, kad ginčijamos vertybinių popierių dovanojimo sutartys neatitinka ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 46 ir 47 straipsnių reikalavimų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5.       Teismas nustatė, kad S. G. Ž. 2013 m. rugpjūčio 27 d. sudarė devynias vertybinių popierių dovanojimo sutartis – su atsakove Ž. V. sudarė vieną sutartį dėl vertybinių popierių dovanojimo, su M. O. Š. sudarė šešias tokias sutartis, su A. V. sudarė vieną tokią sutartį ir su I. V. – vieną tokią sutartį. Pagal šias sutartis S. G. Ž. savo pusseserei Ž. V., jos motinai M. O. Š. ir Ž. V. dukterims A. ir I. V. padovanojo 633 677 AB „Atrama“ akcijas. S. G. Ž. mirė 2014 m. kovo 8 d.

6.       Teismas nustatė, kad 2011 m. vasario 14 d. Kauno m. 7-ajame notarų biure S. G. Ž. sudarė testamentą, pagal kurį visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko atsakovei Ž. V.. Tą pačią dieną S. G. Ž. patvirtino įgaliojimą Ž. V. tvarkyti paveldėjimo bylą po jo žmonos S. A. V. mirties. 2013 m. rugpjūčio 22 d. testamente S. G. Ž. nurodė, kad naikina ankstesnį 2011 m. vasario 14 d. testamentą ir paskirsto konkretų turtą ieškovei J. S., mirusios sutuoktinės broliui V. A., seseriai D. P., o kitą likusį savo turtą – Ž. V.. 2014 m. sausio 3 d. testamentu S. G. Ž. sau nuosavybės teise priklausančias AB „Atrama“ akcijas paliko J. Ž..

7.       Teismas nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais S. G. Ž. sudarė tris notarinius sandorius: 1) 2013 m. rugpjūčio 22 d. testamentą; 2) 2013 m. rugpjūčio 22 d. įgaliojimą 5 metams, kuriuo įgaliojo ieškovę atstovauti jam dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo, gauti pensijas, pašalpas, kompensacijas ir kitas išmokas grynaisiais ar pervedant jas į jam priklausančią sąskaitą, valdyti, tvarkyti, naudoti, disponuoti visomis jam priklausančiomis mokėjimo kortelėmis ir lėšomis; 3) 2013 m. rugsėjo 3 d. įgaliojimą 5 metams, kuriuo įgaliojo ieškovę valdyti, tvarkyti, naudoti, disponuoti visomis jam priklausančiomis lėšomis su palūkanomis bet kurioje kredito įstaigoje, pratęsti, nutraukti sutartis, gauti ir įnešti pinigus, atidaryti ir uždaryti sąskaitas, keisti sąskaitų numerius, gauti mokėjimo korteles, tuo tikslu sudaryti sutartis, rašyti jo vardu prašymus, pareiškimus, už įgaliotoją pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu.

8.       Teismas rėmėsi Kauno apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1336-886/2016 duomenimis. Minėta byla iškelta pagal ieškovės Ž. V. ieškinį atsakovams J. Ž., V. A. ir D. P. dėl testamentų ir santuokos pripažinimo negaliojančiais; ieškinyje Ž. V. prašė: 1) pripažinti negaliojančiu S. G. Ž. 2013 m. rugpjūčio 22 d. testamentą; 2) pripažinti negaliojančiu S. G. Ž. 2014 m. sausio 3 d. testamentą; 3) pripažinti negaliojančia 2013 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą S. G. Ž. ir J. Ž. santuoką; 4) patvirtinti, kad po S. G. Ž. mirties galioja 2011 m. vasario 14 d. jo sudarytas testamentas.         Teismas ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Ž. V. apeliacinį skundą ir 2017 m. birželio 6 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-836-413/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. V. kasacinį skundą ir 2018 m. vasario 22 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 6 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e3K-3-57-687/2018). Minėtoje civilinėje byloje teismas nustatė, kad, sudarydamas 2013 m. rugpjūčio 28 d. testamentą, testatorius galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, bendra jo sveikatos būklė negalėjo turėti įtakos jo valiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas).

9.       Teismas nurodė, kad nors ieškovė bando įrodyti atsakovės Ž. V. neleistiną įtaką S. G. Ž., tačiau pats dovanojimo sutarčių sudarymas atsakovei Ž. V. įgyjamo turto apimties prasme nebuvo naudingas, nes ginčo sutartimi ji įgyja tik 1/9 tų akcijų, kurios jai būtų atitekusios pagal testamentą. S. G. Ž., būdamas veiksnus, galėdamas išreikšti savo valią, galėjo priimti sprendimą sumažinti Ž. V. tenkančią turto dalį, o dar vėliau – ir visiškai anuliuoti tokį apsisprendimą, o atsakovė Ž. V. tam negalėjo turėti įtakos.

10.       Byloje nėra ginčo, kad akcijų dovanojimo sutartis parengė atsakovė Ž. V. ir pateikė jas pasirašyti S. G. Ž.. Pasirašydamas ginčo dovanojimo sutartis, S. G. Ž. išreiškė savo valią sutartyje nurodytą turtą padovanoti kiekvienai iš atsakovių, o atsakovės, vėliau pasirašydamos šiose sutartyse, išreiškė sutikimą padovanotas akcijas priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.465 straipsnio 1 dalis). Be to, šešiose iš devynių sutarčių yra aiškiai išreikšta šalių valia, kad, neįvykus santuokai, sutartis negalioja (sutarčių 7 punktas). Ši sutarčių sąlyga taip pat leidžia vertinti, jog S. G. Ž. sudarytos sutartys atitiko tikrąją jo valią.

11.       Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, jog aštuoniose iš devynių dovanojimo sutarčių penktajame punkte neteisingai nurodytos nuosavybės teisių į akcijas įgijėjos, Ž. V. turi būti atskirai įrodinėjamos byloje ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, priešingu atveju ieškinio institutas prarastų savo prasmę. Vien tai, kad akcijų dovanojimo sutartis nebuvo pateikta sąskaitų tvarkytojui ir akcijos nebuvo įregistruotos, nedaro šių sutarčių negaliojančių. Akcijų dovanojimo sutarčių įregistravimas atlieka teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Praėjus tik kelioms dienoms po ginčijamų dovanojimo sandorių sudarymo (2013 m. rugpjūčio 31 d.) buvo sudaryta S. G. Ž. ir J. Ž. (iki santuokos – Strazdienės) santuoka. Iš teismui pateiktos fotonuotraukos matyti, kad vestuvėse dalyvavo Ž. V. ir jos sutuoktinis, M. O. Š.; ieškovės aiškinimu, jose jokios kalbos apie akcijas nebuvo, taigi tai leidžia spręsti, jog jokios priešpriešos tarp S. G. Ž. ir Ž. V. nebuvo.

12.       Teismas nustatė, kad ieškovė iš esmės pasisakė tik dėl vienos iš atsakovių, t. y. Ž. V., netinkamo elgesio ir visiškai nenurodė bei neįrodinėjo aplinkybių dėl kitų trijų atsakovių – M. O. Š., I. V. ir A. V. elgesio, sudarant ginčo dovanojimo sutartis, todėl minėtų atsakovių elgesio nagrinėjamo ginčo atveju netyrė ir nevertino.

13.       Teismas, vertindamas bylos duomenis dėl S. G. Ž. galimybės suvokti dovanojimo sutarčių esmę ir suklydimo jas sudarant, atkreipė dėmesį į tai, kad šis turėjo aukštąjį išsilavinimą, buvo apsigynęs daktaro disertaciją ir visą gyvenimą dirbo protinių gebėjimų reikalaujantį darbą, todėl sprendė, kad jam turėjo būti žinoma dovanojimo sutarčių esmė. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovės nurodomi faktai dėl atsakovės Ž. V. sukeltos psichologinės įtampos, reikalaujant, kad S. G. Ž. pasirašytų ginčo akcijų dovanojimo sutartis, nelėmė suklydimo pagal CK 1.90 straipsnį, o ieškovė ieškinį pareiškė siekdama ne apsaugoti dovanotojo interesus, o finansinės naudos sau.

14.       Teismas nurodė, kad byloje vertintų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog ginčo sandorių sudarymo metu atsakovė Ž. V. turėjo siekį, kad S. G. Ž. perleistų akcijas jai ar jai artimiems asmenims, tačiau toks siekis negali būti vertinamas kaip apgaulė pagal CK 1.91 straipsnį, nes nurodyto siekio ji nenuslėpė parengtose pasirašyti sutartyse, be to, S. G. Ž. suprato savo veiksmų reikšmę, pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė. Ieškovės teiginius dėl psichologinio smurto pirmosios instancijos teismas vertino kaip deklaratyvius ir neįrodytus.

15.       Ieškovė nedetalizavo, kaip ginčo dovanojimo sutartys prieštarauja ABĮ straipsniams, o nagrinėjant bylą teisme ieškovės atstovė kaip esminį ginčo sutarčių trūkumą įvardijo tai, kad ginčo akcijų dovanojimo sutartyse nėra nurodyta perleidžiamų akcijų nominalioji vertė. Teismas atsižvelgė į tai, kad ginčo akcijų dovanojimo sutartyse yra nurodyta perleidžiamų akcijų rūšis, skaičius (kiekis), ir sprendė, jog toks pažeidimas, kai ginčo akcijų dovanojimo sutartyse nenurodyta perleidžiamų akcijų nominalioji vertė, nelemia ginčo sandorių negaliojimo CK 1.80 straipsnio, ABĮ 3 dalies 2 punkto ir 4 dalies pagrindu.

16.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. Ž. apeliacinį skundą, 2019 m. birželio 6 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą ieškinį tenkinti – pripažino negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento: 2013 m. rugpjūčio 27 d. S. G. Ž. ir Ž. V. sudarytą vertybinių popierių dovanojimo sutartį Nr. 1, S. G. Ž. ir M. O. Š. sudarytas vertybinių popierių dovanojimo sutartis Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 ir Nr. 7, S. G. Ž. ir A. V. sudarytą vertybinių popierių dovanojimo sutartį Nr. 8, S. G. Ž. ir I. V. sudarytą vertybinių popierių dovanojimo sutartį Nr. 9.

17.       Kolegija pabrėžė, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Ieškinys buvo pareikštas keliais sandorių negaliojimo pagrindais – CK 1.90 straipsniu (dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu), CK 1.91 straipsniu (dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu), sutarčių prieštaravimu CK 6.465, 6.156, 6.472 straipsnių reikalavimams, taip pat jų neatitiktimi ABĮ 46 ir 47 straipsnių reikalavimams.

18.       Kolegija nurodė, kad visos dovanojimo sutartys sudarytos naudojant vienodą dovanojimo sutarčių formą. Dovanojimo sutarčių 1 punkte aptartas sutarčių objektas, nurodyta bendra sutarties suma (nuo 13 177,71 Eur (45 500 Lt) (8 sutartys) iki 13 869,90 Eur (47 890 Lt) (sutartis Nr. 1)). Dovanojimo sutartyse (sutarčių 7 punktas) nustatyta jų įsigaliojimo data – 2013 m. rugsėjo 3 d., taip pat nurodyta sąlyga, kad, neįvykus santuokai, sutartis negalioja. 2013 m. rugpjūčio 27 d. su M. O. Š. sudarytų sutarčių penktajame punkte nurodyta, kad Ž. V. nuosavybės teisė į pirmajame punkte nurodytus vertybinius popierius (akcijas) pereina nuo atitinkamo įrašo padarymo pas sąskaitų tvarkytoją AB „Atrama“ momento. Visose dovanojimo sutartyse padarytas įrašas ranka, kad visi iki šiol AB „Atrama“ priskaičiuoti dividendai priklauso  S. G. Ž.. Po tokiu sutarties papildymu sutartyje Nr. 1 pasirašė Ž. V., sutartyse Nr. 2–7 nepasirašyta, sutartyje Nr. 8 su prierašu „su 9 punktu sutinku“ pasirašė A. V., o sutartyje Nr. 9 – I. V..

19.       Kolegija pabrėžė, kad CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą.

20.       Kolegija nustatė, kad 2013 m. rugpjūčio 27 d. buvo sudarytos 9 vertybinių popierių dovanojimo sutartys dėl AB „Atrama“ akcijų, priklausančių S. G. Ž., perleidimo atsakovėms: Ž. V. – dėl 70 000 vnt., bendra sutarties suma 13 177,71 Eur (45 500 Lt), šešios sutartys, pagal kurias M. O. Š. perleista po 70 000 vnt. akcijų, kiekvienos sutarties bendra suma 13 177,71 Eur (45 500 Lt), A. V. – dėl 70 000 vnt., bendra sutarties suma 13 177,71 Eur (45 500 Lt); I. V. – dėl 73 677 vnt., bendra sutarties suma 13 869,90 Eur (47 890 Lt).

21.       Kolegijos vertinimu, iš dovanojimo sutarčių sąlygų turinio ir sudarymo aplinkybių galima spręsti, kad šių sutarčių šalių ketinimai buvo atsakovei Ž. V. nuosavybės teise perleisti 633 677 vnt. S. G. Ž. priklausančių AB „Atrama“ akcijų, kurių bendra vertė – 119 291,59 Eur (411 890 Lt), ir taip išvengti įstatyme nustatytos notarinės sandorio formos laikymosi. Dovanojimo sutartims, kuriomis dovanojama suma yra didesnė kaip 14 500 Eur (ginčo sandorių sudarymo metu – 50 000 Lt), įstatymu yra keliami atitinkami formos reikalavimai, t. y. tokios sutartys turi būti sudaromos notarinės formos. Šių formos reikalavimų nesilaikymas daro tokias dovanojimo sutartis negaliojančias (CK 1.93 straipsnio 4 dalis, 6.469 straipsnio 2 dalis). Tikėtina, kad tokia sutarčių sudarymo taktika buvo pasirinkta dar ir dėl to, jog Ž. V. 2013 m. gegužės 21 d. elektroniniu laišku informavo visus Kauno mieste veikiančius notarų biurus apie tai, kad artimiausiu laiku bus pakartotinai bandoma atlikti notarinius veiksmus, t. y. atlikti nekilnojamojo turto perleidimą ir (ar) įgaliojimo sudarymą su negalinčiu aiškiai suprasti savo veiksmų ir išreikšti savo valios po ligos asmeniu S. G. Ž.. Nors toks pranešimas, kolegijos nuomone, teisiškai notaro neįpareigoja, tačiau tokia informacija galėtų būti pagrindas notarui atlikti platesnį nei įprasta tyrimą tikrinant asmens gebėjimus suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. 

22.       Tai, kad 2013 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais S. G. Ž. sudarė tris notarinius sandorius, kolegijos vertinimu, iš esmės tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo sudarytos ir dovanojimo sutartys, pagrindžia, jog jis negalėjo nežinoti dovanojimo sutartims, kurių vertė viršija 14 500 Eur (ginčo sandorių sudarymo metu – 50 000 Lt), keliamų teisėto įforminimo reikalavimų. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei šalių duoti paaiškinimai nepagrindžia išskirtinio poreikio tą pačią dieną S. G. Ž. su atsakove M. O. Š. sudaryti 6 atskiras, tačiau analogiško turinio dovanojimo sutartis.

23.       Kolegija pažymėjo, kad dovanojimo sutartys yra niekinės ir negaliojančios, kaip neatitinkančios dovanojimo sutarties sampratos bei ja siekiamų sukurti teisinių padarinių. Dovanojimo sutarties šalys yra dovanotojas ir apdovanotasis. Dovanojimo sutartis yra dvišalis sandoris, todėl reikia, kad ir kita šalis išreikštų savo valią dovaną priimti (tai gali būti išreiškiama konkliudentiniais veiksmais, pvz., priimant dovaną). Dovanojimo sutartimi nuosavybės teisės gali būti perleidžiamos tik apdovanotajam, t. y. sutarties šaliai. 2013 m. rugpjūčio 27 d. su M. O. Š. sudarytų dovanojimo sutarčių Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 ir Nr. 7, analogiškos sutarties Nr. 8, sudarytos su A. V., ir sutarties Nr. 9, sudarytos su I. V., 5 punkte nurodyta, kad Ž. V. nuosavybės teisė į pirmajame punkte nurodytus vertybinius popierius (akcijas) pereina nuo atitinkamo įrašo padarymo pas sąskaitų tvarkytoją AB „Atrama“ momento, nustatyta ir tai, jog akcijas nuosavybės teise siekiama perleisti ne apdovanotosioms (sutarties šalims), o trečiajam asmeniui. Dovanojimo sutartis yra valinė, teisines pasekmes sukurianti tik tada, kai apdovanotasis išreiškia valią dovaną priimti, todėl dovanojimo sutartis, kuria nuosavybės teisę į tam tikrą turto objektą siekiama sukurti trečiajam asmeniui, yra niekinė ir negaliojanti. Akivaizdu, jog pagal ginčijamų sutarčių sąlygų turinį atsakovėms (apdovanotosioms) M. O. Š., A. V. ir I. V. šiomis sutartimis teisių ir pareigų nebuvo siekta sukurti.

24.       Kolegijos nuomone, šalių sudarytų sutarčių prieštaravimą viešajai tvarkai ir gerai moralei patvirtina ir susitarimas dovanojimo sutartyse (sutarčių 7 punktas) nustatyti jų įsigaliojimą – „sutartis įsigalioja 2013 m. rugsėjo 3 d. Neįvykus santuokai, sutartis negalioja.“ Įvertinus tai, kad atsakovei Ž. V. neabejotinai buvo žinoma apie būsimą S. G. Ž. santuoką, tokia sąlyga buvo tikimasi išlaikyti šį turtą savo žinioje kitais pagrindais (jį paveldint).

25.       Pagal ABĮ 46 straipsnio 3 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. birželio 27 d.), sudariusios sandorį dėl nematerialių akcijų perleidimo, sandorio šalys jų sąskaitų tvarkytojams turi pateikti rašytinę sutartį, kurioje, be kitų sutarties sąlygų, turi būti nurodyta: 1) bendrovės, kurios akcijos perleidžiamos, pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė; 2) perleidžiamų akcijų skaičius pagal klases ir nominalioji vertė; 3) akcinių bendrovių akcijoms – Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo suteiktas akcijų emisijos kodas (jei akcinė bendrovė, kurios akcijos perleidžiamos, yra išleidusi skirtingų emisijų akcijas); 4) privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis, balsavimo ir kitos teisės. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, sutartis, kurioje nėra bent vieno iš ABĮ 46 straipsnio 3 dalyje nurodytų duomenų, yra negaliojanti nuo jos sudarymo ir sąskaitų tvarkytojai neturi teisės pagal ją daryti įrašų. Nė vienoje ginčo vertybinių popierių dovanojimo sutartyje nėra nurodyta perleidžiamų (dovanojamų) akcijų nominalioji vertė, o sutarčių 1.3 punkte nustatyta vienos akcijos vertė, šalių vertinimu, negali būti prilyginama įstatyme nurodyto imperatyvaus reikalavimo laikymuisi. Todėl kolegija sprendė, kad, nesant visų įstatyme nustatytų akcijų perleidimo sutarčiai būtinų sąlygų, t. y. nesant nurodytos nominaliosios akcijų vertės, tokios sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis ir pagal ABĮ 46 straipsnio 4 dalį.

26.       Kolegija nustatė, kad AB „Atrama“ įrašai apie vertybinių popierių perleidimą S. G. Ž. vertybinių popierių sąskaitoje nepadaryti. Kolegija, atsižvelgdama į akcinių bendrovių akcijų nuosavybės teisės perleidimo ir įgijimo ypatumus, pripažino, kad atsakovės nuosavybės teisių į dovanojimo sutartimis padovanotas akcijas neįgijo, todėl byloje nekilo poreikis spręsti dėl restitucijos taikymo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai, prisidėjimas prie kasacinio skundo

27.       Kasaciniu skundu atsakovė Ž. V. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 6 d. sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1.                       Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teises normas, reglamentuojančias apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, ir asmenų teisę į tinkamą teismo procesą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK įtvirtina ribotą apeliaciją, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė dovanojimo sutartis pripažinti negaliojančiomis dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis), atsakovei vartojant psichologinį smurtą, ir kaip sudarytas apgaulės būdu (CK 1.91 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių įrodinėjamas aplinkybes, tinkamai kvalifikavo ginčą, remdamasis CK 1.90 ir 1.91 straipsniais. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis trečiojo asmens Šiaulių banko pateiktais paaiškinimais, kurie pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinti, taip pat savo iniciatyva atlikto ginčo sandorių sudarymo aplinkybių bei šių sandorių negaliojimo nuo jų sudarymo momento pagrindų vertinimu, laikėsi nuomonės, jog „prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms patikra šioje byloje nereikalauja jokių papildomų įrodymų tyrimo“, ir priėmė priešingą pirmosios instancijos teismui sprendimą – ginčo sandorius pripažino niekiniais. Apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo ribas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir ar teisingai pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikė teisę pagal parengiamojoje bylos stadijoje apibrėžtas bylos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas priėmė siurprizinį sprendimą. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių akivaizdžių pagrindų, pagal kuriuos būtų galima devynis ginčo sandorius pripažinti niekiniais, todėl turėjo būti laikomasi bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne tik surinkti bylai papildomus įrodymus, kurie nebuvo surinkti ir nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bet ir sudaryti šalims sąlygas pasisakyti dėl naujai byloje nustatytų aplinkybių ar dėl šių sandorio negaliojimo pagrindų. Nors atsakovė pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas netenkino šio prašymo ir bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

27.2.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.80 straipsnio 1 dalį dėl sandorio kaip prieštaraujančio imperatyvioms įstatymų normoms negaliojimo bei CK 1.81 straipsnio 1 dalį dėl sandorio negaliojimo dėl jo prieštaravimo viešajai tvarka ir gerai moralei. Teismo sprendimas netikslus, t. y. neaišku, kokiais pagrindais teismas ginčo sutartis laikė negaliojančiomis – ar kaip prieštaraujančias imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnio 1 dalis) ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Vertybinių popierių dovanojimo santykiams taikomos bendrosios dovanojimo santykius nustatančios CK šeštosios knygos XXVII skyriaus teisės normos. Nagrinėjamu atveju nėra įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo, draudžiančio sudaryti ginčo dovanojimo sutartis. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo sandorių negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CK 1.81 straipsnyje, išsamiau pasisakė tik dėl ginčo sandorių negaliojimo dėl neatitikties gerai moralei. Teismas turėjo pareigą nustatyti, kokios aplinkybės lemia ginčo sandorių negaliojimą dėl prieštaravimo viešajai tvarkai, tačiau tik konstatavo, kad ginčo sandoriai prieštarauja viešajai tvarkai, t. y. šios išvados nemotyvavo. Analizuojant sandorius kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ar gerai moralei, negalima tapatinti šių dviejų pagrindų. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama nuostata, kad viešosios tvarkos sąvoka visuomet yra vertinamojo pobūdžio ir jos turinys yra įvairialypis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006), todėl gali būti atskleistas tik analizuojant konkrečias bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas, bet ne a priori (iš anksto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2005, 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2006). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nenustatė akivaizdžių požymių, kad visos devynios ginčo dovanojimo sutartys prieštarautų imperatyvioms įstatymo normos, viešajai tvarkai ar gerai moralei, nes tokios aplinkybės pirmosios instancijos teismo išvis nebuvo tirtos. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas gali imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių jo negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus tik tada, kai yra šalies reikalavimas pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštas ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1319/2001, 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003, 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2004, kt.).

27.3.                       Teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 177, 183, 185 straipsniai), ir nukrypo nuo teismų praktikos, detalizuojančios minėtų normų aiškinimą ir taikymą. Pirmosios instancijos teismas vertino ir rinko įrodymus, susijusius su ginčo sandorių šalių valia, bet nerinko ir netyrė įrodymų dėl sandorių pripažinimo niekiniais. Kasacinis teismas išaiškino, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Apeliacinės instancijos teismas sprendime nurodė, kad neatliks jokių papildomų įrodymų tyrimo, nors dėl ginčo sandorių negaliojimo pasisakė visai kitais pagrindais nei pirmosios instancijos teismas. Tai nulėmė netinkamą ir nevisapusišką įrodymų vertinimą byloje ir nepagrįstų išvadų suformavimą sprendžiant dėl ginčo sandorių negaliojimo dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ar gerai moralei. Iš bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio akivaizdu, kad atsakovės ginčo sutarčių 5 punkto nuostatą dėl nuosavybės teisių į akcijas laikė sutarties rašymo klaida, tačiau šios klaidos atsiradimo aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas ginčo sutarčių 5 punktą vertino kaip esminę aplinkybę, atskleidžiančią ginčo sandorių sudarymo tikslą. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė ir dar vieną klaidingą išvadą, kad tą pačią dieną sudarytos ginčo sutartys yra kaip viena sutartis. Nuosavybės teisių į akcijas įgijėjai ginčo sutartyse nurodyti kitose ginčo sutarčių vietose (ginčo sutarčių preambulėje, 1 sutarties punkte ir sutarčių pabaigoje), o ginčo sutarčių 5 punkto esmė yra ne nurodymas, kam pereina nuosavybės teisė į akcijas, o nuosavybės teisės į akcijas perėjimo tvarka. Šiame kontekste aktualus CK 1.96 straipsnis dėl sandorio dalies negaliojimo pasekmių. Teismas, nustatęs, kad sandorio sąlyga yra niekinė, privalo pripažinti ją negaliojančia, tačiau turi vertinti, ar be šios sąlygos sandoris būtų sudarytas. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybių ir poreikio sudaryti šešias vertybinių popierių dovanojimo sutartis, todėl nėra suprantama, iš kokių šalių paaiškinimų ar faktinių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendė apie tokių sutarčių sudarymo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad S. G. Ž., sudarydamas kitus notarinės formos sandorius, negalėjo nežinoti dovanojimo sutartims keliamų teisėto įforminimo reikalavimų, tačiau tai tėra prielaida, kuri nei pirmosios instancijos teismo, nei apeliacinio teismo nebuvo įrodyta. 

27.4.                      Apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kodėl dovanojimo sutartys neatitiko ABĮ nuostatų. Nors apeliacinės instancijos teismas priėmė priešingą išvadą nei pirmosios instancijos teismas, tačiau sprendime tik konstatavo ginčo sandorių negaliojimo faktą ABĮ 46 straipsnio 4 dalį pagrindais ir plačiau dėl to nepasisakė. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino, ar ginčo sandoriai neatitiko ABĮ nuostatų, ir atsižvelgė ne vien tik į tekstinę ginčo sutarčių dalį.

27.5.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis). Teismas nevertino, kodėl S. G. Ž. atsakovėms padovanojo būtent tokios vertės ir tiek vienetų akcijų, tačiau visas dovanojimo sutartis vertino kaip vieną sandorį ir sprendė, kad būtent šių sutarčių tikslas neva buvo visas akcijas nuosavybės teise perduoti Ž. V., akcijų vertes išskaidant iki 14 500 Eur ir taip išvengiant įstatyme įtvirtintos notarinės sandorio formos reikalavimo. Tokia apeliacinio teismo išvada prieštarauja sutarčių aiškinimo taisyklėms, todėl yra nepagrįsta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016). Apeliacinės instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nes nenagrinėjo tikrųjų sutarties šalių ketinimų, be to, rėmėsi tik pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Siekiant išsiaiškinti dovanojimo sandorių teisėtumą turėjo būti tiriami ir vertinami tikrieji šalių ketinimai bei sutarčių sudarymo aplinkybės. Turėjo būti vertinama, kokios aplinkybės lėmė, kad su atsakove M. O. Š. buvo sudaryta ne viena, bet kelios sutartys, kurios dovanojimo sutartys gali būti sudaromos rašytine, o ne notarine forma. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, todėl neatskleidė tikrojo ginčo sandorių sudarymo būtent tokiomis sąlygomis tikslo.

28.       Atsakovės I. V., M. O. Š., A. V. pareiškė prisidėjimą prie atsakovės Ž. V. kasacinio skundo.

29.       Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

29.1.                       Ieškovė bylos nagrinėjimu metu nurodė, kad visos ginčijamos dovanojimo sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis kaip neatitinkančios CK 1.90, 1.91 straipsnių, 6.472 straipsnio 2 dalies, 6.465, 6.156 straipsnių, o ne tik pagal CK 1.90 ir 1.91 straipsnius, kaip teigia atsakovės. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino visų ginčijamų devynių sutarčių sudarymo aplinkybių, neanalizavo šalių tikrosios valios sandorių sudarymo metu, atsakovių elgesio po sandorių sudarymo, nevertino ir neanalizavo AB Šiaulių banko teismui pateikto raštiško paaiškinimo dėl ginčijamų sutarčių neatitikties įstatymų reikalavimams (CK 6.469 straipsnio 2 dalis ir 1.93 straipsnio 3 dalis), nesiaiškino, ar ginčijamos sudarytos sutartys neprieštarauja įstatymų reikalavimams, todėl ieškovės ieškinys nepagrįstai buvo atmestas.

29.2.                       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuo faktinio ieškinio pagrindo reikia skirti teisinį ieškinio pagrindą – ginčo santykiui taikytinas materialiosios teisės normas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). 

29.3.                       Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgė į ieškovės atstovės aiškinimus byloje ir apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, trečiojo asmens AB Šiaulių banko teismui išsakytus argumentus 2019 m. birželio 12 d. rašte „Dėl papildomos informacijos pateikimo“. Apeliacinės instancijos teismas turėjo teisę spręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, teisingai ir pagrįstai ginčijamus sandorius pripažino niekiniais ir negaliojančiais ex officio pagal CK 1.71 ir 1.81 straipsnius.

29.4.                       Priešingai nei teigia atsakovės, jokių papildomų įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme nebuvo reikalingas tam, kad ginčo sandorius ex officio būtų galima pripažinti negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą tinkamai išnagrinėti ir įvertinti, ar ginčijamos sutartys yra teisėtos, be to, tiek atsakovėms, tiek teismui buvo gerai žinomas trečiojo asmens AB Šiaulių banko į bylą pateiktas raštas dėl šių sandorių neatitikties įstatymo reikalavimams. Tai, kad dovanojimo sutartys buvo surašytos pažeidus įstatymų reikalavimus, patvirtina ir tai, jog AB Šiaulių bankas atsisakė jas įregistruoti dovanotojų vardu ir tai patvirtino pati Ž. V. savo 2016 m. lapkričio 15 d. baigiamojoje kalboje išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1336-886/2016.

29.5.                       Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia jog, pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos; antra,         ši norma reiškia, kad apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Todėl apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokių argumentų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama.

29.6.                       Tinkamas įstatymo taikymas byloje nėra ir negali būti laikomas apeliacinio skundo ribų peržengimu. Apeliacinės instancijos teismas sprendimu tenkino ieškovės ieškinio reikalavimus, atsižvelgdamas ir įvertinęs aplinkybes, kuriomis ji grindė savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą). Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas dovanojimo sutarčių teisėtumą, tyrė ir vertino tikruosius šalių ketinimus bei sutarčių sudarymo aplinkybes, argumentuotai nurodė, kad ginčo sutartis yra pagrindas pripažinti dovanojimo sutartis negaliojančiomis.

29.7.                       Atmestini kaip nepagrįsti atsakovių argumentai, kad S. G. Ž. ir atsakovės, sudarydami vertybinių popierių dovanojimo sutartis, siekė padovanoti, o apdovanotosios –  priimti akcijas. Šias aplinkybes nustatė pirmosios instancijos teismas, bet jis visiškai neatsižvelgė ir neįvertino nei pačių sutarčių sudarymo aplinkybių, nei atsakovių aiškinimų (atsakovės buvo apklaustos civilinėje byloje Nr. e2-1336-886/2016), jog jos nebendravo su S. G. Ž., nesikalbėjo su juo dėl ginčo sutarčių sudarymo, kad jos laikė S. G. Ž. psichiškai nesveiku asmeniu. S. G. Ž. sandorių sudarymo metu dėl sveikatos problemų nekalbėjo. Visas devynias sutartis parengusi atsakovė Ž. V. 2013 m. rugpjūčio 27 d. apie 22.15 val. atvyko pas S. G. Ž. į namus ir, jį pažadinusi, liepė pasirašyti 9-ias sutartis. Kai Ž. V. nurodymu sutartis buvo pradėta pasirašyti, ji nurodė, jog sutartyse yra klaidų, ir vėl išvyko į savo darbovietę jų taisyti. Grįžusi atgal Ž. V. liepė sutartis pasirašinėti iš naujo. Tai, kad visos ginčijamos dovanojimo sutartys yra niekinės, po jų pasirašymo pripažino ne tik S. G. Ž., bet ir Ž. V.. S. G. Ž. po kelių mėnesių notariškai patvirtintu 2014 m. sausio 3 d. testamentu visas AB „Atrama“ akcijas paliko savo sutuoktinei J. Ž.. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl dovanojimo sutarties turinį ir formą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo

30.       CK 6.465 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. CK 4.468 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad apdovanotasis turi teisę bet kada iki dovanos perdavimo jam atsisakyti priimti dovaną.

31.       Dovanojimo sutarties atveju dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamajam turtą ar turtinę teisę nuosavybėn, o apdovanotasis išreiškia savo valią dovaną priimti. Dovanojimo sutartis yra ne tik neatlygintinė, vienašalė, bet ir realinė, laikoma sudaryta perdavus dovanojamą daiktą, o įsipareigojimas padovanoti turtą ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (CK 6.465 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-701-2017 29 punktą; 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019 41 punktą).

32.       Sandoriai, taigi ir sutartys, sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). CK 1.73 straipsnyje išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma, o CK 1.74 straipsnyje – sandoriai, kurie turi būti sudaryti notarine forma, taip pat nurodyta, kad tokia forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems CK nustato privalomą notarinę formą. Vieni iš tokių sandorių – dovanojimo sutartys.  Sutartis, kai dovanojama didesnė kaip vieno tūkstančio penkių šimtų eurų suma, turi būti rašytinės formos, o nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos (CK 6.469 straipsnio 1–2 dalys).

33.       Remiantis CK 1.93 straipsnio, kuriame įtvirtintas vienas iš sandorio negaliojimo pagrindų, t. y. įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymas, nuostatomis, įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (1 dalis); įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (3 dalis). Taigi sandoriai, kuriems įstatymas nustato privalomą notarinę formą ir kurie sudaryti jos nesilaikant, negalioja. Kaip nurodyta nutarties 32 punkte, dovanojimo sutartims, kuriomis dovanojama suma yra didesnė kaip 14 500 Eur, įstatymu yra keliami atitinkami formos reikalavimai, t. y. sutartys turi būti sudaromos notarinės formos. Šių formos reikalavimų nesilaikymas daro tokias dovanojimo sutartis negaliojančias (CK 1.93 straipsnio 4 dalis, 6.469 straipsnio 2 dalis).

34.       CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai turi labai svarbią reikšmę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019 51 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

35.       Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad sąžiningas asmuo vykdo įstatyme imperatyviai įtvirtintus teisinius reikalavimus ir sąmoningai nesiekia jų išvengti. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, kuriais yra siekiama išvengti įstatyme įtvirtinto reikalavimo, tai vertybiniu požiūriu yra smerktinas elgesys. Geros moralės neatitinka ir asmens veiksmai, kuriais yra sąmoningai išskaidoma dovanotina pinigų suma vien tam, kad būtų išvengta įstatymo reikalaujamos sutarties notarinės formos laikymosi. Šie veiksmai ne visada gali būti susiję su įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo pažeidimu (tada sandoris būtų negaliojantis pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį), bet jie gali būti teismo vertinami kaip neatitinkantys viešosios tvarkos ar geros moralės, o tai sudaro pagrindą taikyti CK 1.81 straipsnį. Pažymėtina, kad pareiga būti sąžiningam nustatyta tiek ikisutartiniuose, derybiniuose, santykiuose, tiek sudarant, vykdant ir nutraukiant sutartį, tai yra vienas fundamentalių sutarčių teisės principų (CK 6.158 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-89-915/2019 50 punktas).

36.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 27 d. buvo sudarytos devynios vertybinių popierių dovanojimo sutartys dėl AB „Atrama“ akcijų, priklausančių S. G. Ž., perleidimo atsakovėms: Ž. V. – dėl 70 000 vnt., bendra sutarties suma 13 177,71 Eur (45 500 Lt), šešios sutartys, pagal kurias M. O. Š. perleista po 70 000 vnt. akcijų, kiekvienos sutarties bendra suma 13 177,71 Eur (45 500 Lt), A. V. – dėl 70 000 vnt., bendra sutarties suma 13 177,71 Eur (45 500 Lt); I. V. – dėl 73 677 vnt., bendra sutarties suma 13 869,90 Eur (47 890 Lt).

37.       Apeliacinės instancijos teismas iš ginčo vertybinių popierių dovanojimo sutarčių sąlygų turinio ir sudarymo aplinkybių sprendė, kad šių sutarčių šalių ketinimai buvo atsakovei Ž. V. nuosavybės teise perleisti 633 677 vnt. S. G. Ž. priklausančių AB „Atrama“ akcijų, kurių bendra vertė – 119 291,59 Eur (411 890 Lt), tokios sutarties sudarymui įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma (CK 6.469 straipsnio 2 dalis), o sąmoningas tokios sutarties išskaidymas į devynias atskiras sutartis suteikė galimybę šalims išvengti įstatyme nustatytos notarinės sandorio formos laikymosi; teismas pažymėjo, kad tokie ketinimai akivaizdūs – nė vienos iš sutarčių pagrindu dovanojamų akcijų vertė neviršija 14 500 Eur (50 000 Lt); byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir šalių duoti paaiškinimai nepagrindžia išskirtinio poreikio tą pačią dieną S. G. Ž. su atsakove M. O. Š. sudaryti šešias atskiras, tačiau analogiško turinio dovanojimo sutartis, bet priešingai, kaip tik pagrindžia siekį nesilaikyti įstatyme įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, keliamų atitinkamos vertės dovanojimo sutartims. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus veiksmus vertino kaip nesąžiningus, sąmoningai tyčia pažeidžiančius imperatyvias teisės normas ir kartu neatitinkančius viešosios tvarkos ir geros moralės ir taikė CK 1.81 straipsnį.

38.       Kaip nurodyta šios nutarties 34 punkte, sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių sampratą, viena iš tokių vertybių – sąžiningumas; vertinant, ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, turi būti atsižvelgiama į sandorio tikslą ir veiksmų pasekmes, šalių ketinimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tyrė ir vertino, ar nagrinėjamu atveju sutarties šalys buvo sąžiningos, identifikavo tikruosius šalių tikslus ir ketinimus, sutarčių sudarymo aplinkybes ir įvertino laikotarpį, per kurį buvo sudaryti ginčijami sandoriai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, įvertinusi nustatytas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog dovanojimo sutartis sudarę asmenys pažeidė CK 1.81 straipsnį, išskaidydami vieną sutartį į keletą sutarčių ir taip išvengdami privalomos notarinės formos laikymosi.

39.       Ieškovė, kvestionuodama apskųstą sprendimą, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.80 straipsnio 1 dalį; teismo sprendimas netikslus, t. y. neaišku, kokiais pagrindais teismas ginčo sutartis laikė negaliojančiomis – ar kaip prieštaraujančias imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), ar viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, CK 1.80 straipsniu nesirėmė. Pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog šalių sudarytos sutartys prieštaravo viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis) bei ABĮ 46 straipsnio 3 ir 4 dalims (dėl to teisėjų kolegija pasisako toliau). Atsižvelgiant į tai, kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.80 straipsnį, vertintinas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas, todėl yra atmestinas.

Dėl teismo teisės ex officio pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.81 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, kai ieškovė ieškinyje ginčo sutartis siekė pripažinti kitais pagrindais

40.       CK 1.78 straipsnio 1 dalis nustato, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Vadovaujantis minėto straipsnio 5 dalimi, reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio.

41.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu; teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015, kt.).

42.       Nagrinėjamu atveju atsakovė kasaciniame skunde nurodė, kad nei ieškovės, nei atsakovių iniciatyva ginčo sandorių negaliojimas nebuvo nagrinėjamas kitais nei CK 1.90 ar CK 1.91 straipsniuose įtvirtintais pagrindais; apeliacinės instancijos teismas sprendime nurodė, kad neatliks jokių papildomų įrodymų tyrimo, nors dėl ginčo sandorių negaliojimo pasisakė visai kitais pagrindais nei pirmosios instancijos teismas; netinkamas įrodymų vertinimas ir papildomų įrodymų, reikalingų ginčijant sandorius CK 1.81 straipsnyje nustatytais pagrindais, nesurinkimas nulėmė netinkamą ir nevisapusišką įrodymų vertinimą byloje ir nepagrįstų išvadų suformavimą sprendžiant dėl ginčo sandorių negaliojimo dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ar gerai moralei.

43.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė ieškinyje siekė ginčo sutartis pripažinti negaliojančiomis pagal CK 1.90 straipsnį (dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu) ir CK 1.91 straipsnį (dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad visos devynios ginčo sutartys turi būti panaikintos, nes tikėtina, kad jas S. G. Ž. pasirašė atsakovei Ž. V. vartojant psichologinį smurtą ir apgaulę.

44.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nebuvo įrodytas apgaulės ir psichologinio smurto faktas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė šioms pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, tačiau nustatė, kad kitos faktinės aplinkybės (tą pačią dieną S. G. Ž. ir atsakovės M. O. Š. sudarytos šešios atskiros, tačiau analogiško turinio dovanojimo sutartys, ginčo sutartyse nurodyta bendra sutarties suma nežymiai nesiekia sutarties sumos, kuriai esant būtų privaloma notarinė sandorio forma ir kt.) sudarė pagrindą tenkinti ieškovės ieškinį pagal CK 1.81 straipsnį.

45.       CPK

46.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 56 punktą).

47.       Kaip konstatuota šios nutarties 38 punkte, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ginčijamos sutartys prieštarauja CK 1.81 straipsnio reikalavimams, teisiškai pagrįsta. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas neturėjo pareigos dar kartą pasisakyti dėl ginčijamų sandorių prieštaravimo CK 1.90 ir 1.91 straipsniams, nes ieškovė neįrodinėjo, kaip nagrinėjamu atveju pasireiškė apgaulė ar smurtas. Ginčo sutarčių patikrinimas, t. y. ar šios prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, šioje civilinėje byloje, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, jokių papildomų įrodymų tyrimo nereikalavo. Vadovaudamasi nutarties 41 ir 46 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo teisę ir pareigą ex officio vertinti byloje esančius duomenis, patvirtinančius devynių ginčo dovanojimo sutarčių prieštaravimą viešajai tvarkai ir gerai moralei, taip pat ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisines pasekmes. Toks teismui suteiktos teisės ir tenkančios pareigos vykdymas, priešingai nei teigiama atsakovės kasaciniame skunde, nepripažintinas išėjimu už apeliaciniame skunde suformuluotų bylos nagrinėjimo ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2008).

Dėl siurprizinių teismo sprendimų

48.        Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje dėl teisės į teisingą teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnis) pasakyta, kad Konvencijos požiūriu gali kilti Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. EŽTT 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, peticijos Nr. 18990/91, 24 punktą; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, 21 punktą; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieš Bulgariją, peticijos Nr. 45519/06, 30 punktą; kt.).

49.       Atsakovė kasaciniame skunde nurodė, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas priėmė siurprizinį sprendimą; teismas turėjo ne tik surinkti bylai papildomus įrodymus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bet ir sudaryti šalims sąlygas pasisakyti dėl naujai byloje nustatytų aplinkybių ar dėl šių sandorio negaliojimo pagrindų.

50.       Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmiau pateiktų kasacinio teismo teisėjų kolegijos išaiškinimų kontekste byloje būtų priimtas siurprizinis sprendimas ir kartu būtų paneigta ar apribota atsakovės teisė gintis nuo jai pareikštų reikalavimų (CPK 42 straipsnis). Teisinio ieškinio pagrindo identifikavimas ir tarp ginčo šalių susiklosčiusių santykių teisinis kvalifikavimas negali būti šalių vertinamas kaip siurprizinis, nepriklausomai nuo to, kurios instancijos teisme tai yra atliekama. Nagrinėjamoje byloje šalims buvo užtikrintos galimybės teikti įrodymus ir juos komentuoti, nurodyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes ir patikrino apskųstą teismo sprendimą. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas procesinis sprendimas buvo siurprizinis.

Dėl akcijų dovanojimo sutarčių atitikties Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimams

51.       Pagal ABĮ 46 straipsnio 3 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi ginčijamų sutarčių sudarymo metu, t. y. nuo 2013 m. liepos 13 d.), sudariusios sandorį dėl nematerialių akcijų perleidimo, sandorio šalys jų sąskaitų tvarkytojams turi pateikti rašytinę sutartį, kurioje, be kitų sutarties sąlygų, turi būti nurodyta: 1) bendrovės, kurios akcijos perleidžiamos, pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė; 2) perleidžiamų akcijų skaičius pagal klases ir nominalioji vertė; 3) akcinių bendrovių akcijoms – Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo suteiktas akcijų emisijos kodas (jei akcinė bendrovė, kurios akcijos perleidžiamos, yra išleidusi skirtingų emisijų akcijas); 4) privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis, balsavimo ir kitos teisės; pagal to paties straipsnio 4 dalį sutartis, kurioje nėra bent vieno iš ABĮ 46 straipsnio 3 dalyje nurodytų duomenų, yra negaliojanti nuo jos sudarymo ir sąskaitų tvarkytojai neturi teisės pagal ją daryti įrašų.

52.       ABĮ 46 straipsnio 3 dalies 2 punktas apibūdina akcijų perleidimo sutarties dalyką, kad jis būtų aiškus ir nekeliantis ginčų. Jis apibūdinamas dviem kriterijais – perleidžiamų akcijų skaičiumi pagal klases ir jų nominalia verte. Sandorio negaliojimas yra pati sunkiausia įstatymo nesilaikymo pasekmė, todėl turi būti naudojama tokiais atvejais, kai sandorio neatitikimas įstatymo reikalavimams yra svarbus, nes sukelia rimtus padarinius ir sandorio negaliojimo pripažinimas būtinas šiems padariniams pašalinti. Šiuo atveju tai reiškia, kad sandoryje nenurodyti tokie esminiai duomenys, dėl kurių negalėtų būti nustatytas akcijų perleidimo sutarties dalykas, t. y. sutartyje nebūtų aiškiai apibrėžta ir iš kitų duomenų nebūtų galimybės nustatyti, kiek ir kokių akcijų yra perleista.

53.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nors ginčo dovanojimo sutartys yra niekinės ir negaliojančios nuo jų sudarymo momento, kaip prieštaraujančios imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, tačiau teismas papildomai pasisakė ir dėl ginčo sutarčių atitikties ABĮ reikalavimams. Teismas pažymėjo, kad nė vienoje ginčo vertybinių popierių dovanojimo sutartyje nėra nurodyta perleidžiamų (dovanojamų) akcijų nominalioji vertė, o sutarčių 1.3 punkte nustatyta vienos akcijos vertė negali būti prilyginama įstatyme nustatyto imperatyvaus reikalavimo laikymuisi.

54.       Kaip minėta šios nutarties 15 punkte, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo akcijų dovanojimo sutartyse buvo nurodyta perleidžiamų akcijų rūšis, skaičius (kiekis), pagal bendrovės įstatus AB „Atrama“ yra tik vienos klasės ir rūšies akcijos – paprastosios vardinės nematerialiosios akcijos, o įstatuose taip pat yra aiškiai nurodyta prieš tai paminėtos vienos akcijos nominalioji vertė (vienas litas).

55.       Atsižvelgiant į byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės neteikia teisinio pagrindo konstatuoti, jog perleidžiamų akcijų nominalioji vertė buvo neaiški ir ginčo sutartys turėjo būti pripažintos negaliojančiomis ir pagal ABĮ 46 straipsnio 4 dalį, priešingai, ginčo sutartyje buvo nurodyta jų vertė, kaip to reikalauja ABĮ 46 straipsnio 3 dalis, todėl iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies nutarties 53 punkte nurodytas motyvas šalintinas.

56.       Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57.       Atmetus atsakovės kasacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme neatlygintinos.

58.       Ieškovė pateikė duomenis, kad kasaciniame teisme iš viso turėjo 1500 Eur išlaidų advokatui (už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą). Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatyto dydžio, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

59.       Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme taip pat patirta 35,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, pastarųjų išlaidų atlyginimas iš jos priteistinas valstybei.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Ž. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės J. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės Ž. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 35,49 Eur (trisdešimt penkis Eur 49 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo valstybei. Ši priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas

Algis Norkūnas