Administracinė byla Nr. eA-2487-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02296-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir atsakovas, ir Kauno TM) Tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir TEK) 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 4B-(P)-4424 ,,Dėl tarnybinės etikos“ (toliau – ir TEK sprendimas).

2.       Skundžiamu sprendimu pareiškėjas laikomas pažeidęs tarnybinę etiką, nes 2016 m. gruodžio 12–13 dienomis, ne tarnybos vietoje ir ne tarnybos laiku, susitiko su senu pažįstamu uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrovė) vadovu R. S., kuris pareiškėjui perdavė USB atmintinę su įrašytu skundu, prašydamas parekomenduoti advokatą ar teisininką, kuris pažiūrėtų, ar tas skundas yra protingai surašytas. Pareiškėjas teigė, jog USB atmintinės nebuvo atsidaręs ir skundo turinio USB atmintinės perdavimo metu nežinojo. Vėliau paaiškėjo, kad USB rakte buvo skundas Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) dėl Kauno TM 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 6KM18035 (toliau – ir Skolos sprendimas), priimto po Kauno TM atlikto tyrimo, susijusio su bendrovės gabentų prekių muitiniu tikrinimu. Kadangi pareiškėjas iš teisininkų gerai asmeniškai pažinojo tik atsakovo Teisės skyriaus vyriausiąją inspektorę-juriskonsultę D. J., todėl USB atmintinę atidavė jai. Pastaroji minėtą skundą (kaip paaiškėjo tyrimo metu) elektroniniu paštu persiuntė savo skyriaus viršininkei D. G. ir pareiškėjui grąžino USB atmintinę, pasakydama, kad niekuo padėti negali, advokatų nežino. USB atmintinę pareiškėjas sugrąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui. Vėliau, 2017 m. gegužės mėnesį, Muitinės departamento Imuniteto tarnyba elektroniniame pašte aptiko D. J. išsiųstą laišką skyriaus viršininkei su panašiu skundu, kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateiktas Muitinės departamentui dėl Kauno TM priimto Skolos sprendimo.

3.       Kauno TM TEK sprendime yra konstatuojama, kad remiantis Muitinės Departamento Imuniteto tarnybos 2017 m. birželio 22 d. tarnybiniame pranešime Nr. 6BE-1020 „Dėl informacijos apie galiniai neteisėtus Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų veiksmus tikrinimo“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) pateikiama informacija apie tai, kad pareiškėjo veikoje buvo nustatyti tarnybinės etikos pažeidimo požymiai, nes jis, žinodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu Kauno TM atliekamo tyrimo esmę, t. y., jog sprendžiamas bendrovės mokestinių prievolių įregistravimo klausimas, pasinaudojo asmenine pažintimi su Kauno TM Teisės skyriaus tarnautoja D. J. ir tarpininkavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. S. ir šiai pareigūnei surašant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu skundą, apeliuojantį į įstaigos – Kauno TM, kurioje pareiškėjas pats dirba, priimtą sprendimą įregistruoti bendrovės skolą. Skundžiamame TEK sprendime konstatuota, kad pareiškėjas veikė privataus asmens naudai ir jo interesams, į tai įtraukdamas kitą pareigūnę ir prisidėdamas prie D. J. galbūt daromo pažeidimo.

4.       Pareiškėjo teigimu, tyrimas buvo atliktas šališkai ir neišsamiai, tyrimo išvados prieštarauja jo, atitinkamų pareigūnų ir asmenų atliktų veiksmų teisiniam vertinimui. Muitinės departamento TEK ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus sprendimai, nagrinėjant pareiškėjo skundus, yra formalūs, priimti neišanalizavus, nepaneigiant pareiškėjo skunduose nurodytų atsikirtimų bei argumentų, kuriais buvo grindžiamas nesutikimas su Kauno TM TEK sprendimu.

5.       Atsakovas nepagrįstai griežtai įvertino kaip šiurkštų tarnybinės etikos pažeidimą pareiškėjo veiksmus, kad jis, neva žinodamas apie muitinėje UAB „(duomenys neskelbtini)” nustatytą pažeidimą, priimtą sprendimą dėl mokestinės prievolės įregistravimo ir neva turėdamas tikslą padėti R. S., neva veikė šio privataus asmens naudai ir interesams, į tai įtraukdamas kitą pareigūnę, kuri, kaip konstatuojama sprendime, neva rengė skundą dėl Kauno TM sprendimo, kuriuo įregistruota mokestinė prievolė, nesant šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl sprendime padarytos aukščiau minėtos išvados, nes tokio tikslo, kuris nurodomas sprendime (padėti R. S.) pareiškėjas neturėjo, neveikė ir neketino veikti jo naudai bei interesams. Tyrimo eigoje nebuvo nustatinėjama, kokius dokumentus ar informaciją ir kam pareiškėjas perdavinėjo, šie teiginiai tyrimo metu nėra įrodyti. Dėl to Kauno TM TEK sprendime nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas savo veika prisidėjo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundo rengimo. Pareiškėjo veiksmai, vykę 2016 m. gruodžio 13 d., jokių realių negatyvių pasekmių nesukėlė. Atsakovo sprendimas dėl skolos įregistravimo jau buvo priimtas 2016 m. lapkričio 21 d., todėl jokios įtakos nei vienam muitinės pareigūnui pareiškėjas negalėjo daryti.

6.       Skundžiamame sprendime konkrečiai nenurodoma, kokiais veiksmais pasireiškė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888 patvirtinto Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) nuostatų pažeidimai, tik formaliai išvardinti šio kodekso punktai. Iš tyrimo duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad nustatyti pareiškėjo veiksmai, o būtent pokalbis su R. S. dėl advokato ar teisinės pagalbos, USB atmintinės su jame įrašyta informacija perdavimas D. J. ir vėlesnis jos gražinimas R. S., yra šiurkštus tarnybinės etikos pažeidimas, toks vertinimas nepagrįstas. Atsakovo sprendimas formalus ir nemotyvuotas, priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnių reikalavimus, todėl turi būti panaikintas.

7.       Atsakovas Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8.       Atsakovas nurodė, kad galbūt padaryto tarnybinės etikos pažeidimo tyrimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas Kauno TM 2017 m. birželio 30 d. gavus Muitinės departamento Imuniteto tarnybos Tarnybiniame pranešime pateiktą informaciją apie tai, kad pareiškėjo veikoje buvo nustatyti tarnybinės etikos pažeidimo požymiai, kuomet pareiškėjas, žinodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu Kauno TM atliekamo tyrimo esmę, t. y., jog konkrečiu atveju muitinė nustatė pažeidimus bendrovės darbuotojų veiksmuose ir sprendžia mokestinių prievolių įregistravimo klausimus, pasinaudojo asmenine pažintimi su atsakovo Teisės skyriaus vyriausiąja inspektore-juriskonsulte D. J. ir tarpininkavo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. S. bei D. J. šiai pareigūnei surašant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu skundą dėl Kauno TM 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimo įregistruoti bendrovei skolą, tai yra jis veikė privataus asmens (R. S. ir jo vadovaujamos UAB „ (duomenys neskelbtini) “) naudai ir jo interesais, į tai įtraukdamas muitinės pareigūnę D. J..

9.       Atsakovas nurodė aplinkybes, susijusias su Kauno TM atliktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinio tranzito procedūros ir pateiktos deklaracijos patikrinimu ir 2016 m. lapkričio 21 d. Skolos sprendimo priėmimu. Iš Imuniteto tarnybai pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. S. 2017 m. gegužės 25 d. paaiškinimo buvo nustatyta, kad R. S. kreipėsi į pareiškėją, prašydamas padėti teisiškai įvertinti ir padėti rasti galimybę apskųsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu Kauno TM priimtą nepalankų sprendimą, kuriuo bendrovei buvo įregistruota mokestinė prievolė. Tuo tikslu R. S. perdavė pareiškėjui turėtus, su šiuo sprendimu susijusius dokumentus, pareiškėjas informavo R. S. telefonu, kad turi parengto skundo variantą ir kad R. S. gali jį pasiimti bei nurodė jam atsivežti USB atmintinę, į kurią įrašys skundą. Parengtą skundą 2016 m. gruodžio 13–14 d. R. S. pasiėmė iš pareiškėjo, o 2016 m. gruodžio 15 d. pateikė Kauno TM. Pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. S. pažįsta asmeniškai ir buvo girdėjęs apie nustatytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimą, kai 2016 m. rugsėjo 14 d. Kauno TM pareigūnai nustatė prekių trūkumą, sąlygojusį skolos muitinei atsiradimą.

10.       Nors, kaip teigė pareiškėjas, R. S. perdavė jam USB atmintinę, į kurią buvo įrašytas skundas, kurią pareigūnas teigė nuvežęs atsakovo Teisės skyriaus vyriausiajai inspektorei- juriskonsultei D. J., kad ši įvertintų joje esantį skundą, be to, minėta pareigūnė USB atmintinę gan greitai grąžino pareiškėjui, o jis atmintinę perdavė R. S. nesidomėdamas rezultatais, tačiau iš Imuniteto tarnybos informacijos tikrinimo metu gautų įrodymų buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu skundą dėl Kauno TM priimto 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo rengė Kauno TM Teisės skyriaus tarnautoja D. J..

11.       Imuniteto tarnybos informacijos tikrinimo metu surinktų objektyvių įrodymų visuma, kuri buvo užfiksuota Muitinės departamento Imuniteto tarnybos Tarnybiniame pranešime bei nagrinėta Kauno TEK tyrimo metu, jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės, taip pat galimo etikos pažeidimo tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtino faktą, kad aktyviais veiksmais pareiškėjas siekė padėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. S. pateikti skundą, apeliuojantį į įstaigos, kurioje jis pats dirba, priimtą sprendimą, į šį procesą įtraukdamas D. J., kuri rengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu skundą šiam pareigūnui pasiūlius tai atlikti bei tarpininkaujant tarp jos ir R. S. perduodant reikalingus dokumentus, informaciją. Tokiu būdu pareiškėjas sudarė sąlygas minėtai pareigūnei elgtis neteisėtai (naudoti savo tarnybinę padėtį ir tarnyboje įgytas žinias privačių asmenų naudai).

12.       Kadangi buvo nustatyta, kad pareiškėjas tokiais savo veiksmais, veikdamas prieš įstaigą, kurioje jis pats dirba ir jos interesus, šiurkščiai nusižengė tarnybinei etikai, todėl jo tarnybinės etikos pažeidimas ir buvo įvertintas kaip šiurkštus. Pareiškėjas, muitinės sistemoje užimdamas vadovaujančias pareigas (Kauno TM posto pamainos viršininkas), pats privalėjo kontroliuoti, kaip muitinės posto pamainos pareigūnai vykdo savo pareigas, užtikrinti tarnybinės drausmės ir Etikos kodekso reikalavimų laikymąsi muitinės poste. Skundžiamame sprendime pripažinta, kad pareiškėjas savo elgesiu pažeidė Etikos kodekso 7.3.3; 7.4.2; 7.8.4; 9.2; 9.3; 9.12; 9.13 ir 23.2 papunkčiuose įtvirtintus nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus bei pareigūnų veiklos reikalavimus, nedetalizuojant šių atskirų Etikos kodekso nuostatų – buvo pateikta bendra pareiškėjo veiksmų kvalifikacija pagal minėtas Etikos kodekso nuostatas ir konstatuota, kad jis savo elgesiu šiurkščiai pažeidė tarnybinę etiką.

13.       Priešingai nei teigiama pareiškėjo skunde, atsakovas tyrimo metu nustatė visas svarbias faktines aplinkybes, visapusiškai, objektyviai jas ištyrė, išnagrinėjo visus reikšmingus faktus, įvertino kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą bei teisingai taikė Etikos kodekso normas.

14.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė jį pareiškėjo skundą atmesti.

II.

15.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

16.       Teismas nustatė, kad Tarnybinės etikos komisija pagal Muitinės departamento Imuniteto tarnybos 2017 m. birželio 26 d. raštu Nr. (6.16)3B-6303 perduotame Imuniteto tarnybos 2017 m. birželio 22 d. Tarnybiniame pranešime pateiktą siūlymą atliko galimo tarnybinės etikos pažeidimo tyrimą Kauno teritorinės muitinės pamainos viršininko A. K., atliekančio pareigas Kybartų geležinkelio poste, veiksmuose, ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. posėdyje išnagrinėjusi jo elgesį, skundžiamu sprendimu pripažino, kad A. K. savo elgesiu šiurkščiai pažeidė tarnybinę etiką – Etikos kodekso 7.3.3 punkto (nesinaudoti savo tarnybine padėtimi ir neužsiimti kita veikla, kuri galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, sudarytų prielaidas tarnybos teikiamas galimybes panaudoti ne viešajam interesui garantuoti, trukdytų atlikti tarnybos pareigas arba kenktų tarnybos autoritetui ar ją diskredituotų; 7.4.2 punkto (būti lojalus Lietuvos valstybei ir muitinei); 7.8.4 punkto (visose situacijose veikti humaniškai, bet kartu argumentuotai ir taktiškai atmesti neteisėtus prašymus); 9.2 punkto (nepasiduoti valdžios ir valdymo institucijų, pareigūnų, visuomenės informavimo priemonių, visuomenės bei atskirų piliečių ir kitų asmenų neteisėtai įtakai); 9.3 punkto (vengti elgesio, kuris gali būti suprastas kaip reikalavimas duoti kyšį, ar atlikti kitus pareigūnui naudingus veiksmus, nesusijusius su tarnybinėmis pareigomis, bei informuoti vadovą apie daromą neteisėtą poveikį); 9.12 punkto (vengti nestatutinių santykių. Įvykus nestatutiniams santykiams, nepriklausomai nuo to, ar tai įvyko tarnybos ar ne tarnybos metu, nedelsiant (ne vėliau kaip per 24 val.) informuoti savo tiesioginį vadovą ir Lietuvos muitinės ryšių valdymo centrą); 9.13 punkto (nedelsdamas tarnybiniu pranešimu (faksimilinio, elektroninio ryšio priemonėmis arba tiesiogiai) pranešti tiesioginiam vadovui ir Lietuvos muitinės ryšių valdymo centrui apie bet kokius asmenų reikalavimus atlikti neteisėtus veiksmus arba susilaikyti nuo teisėtų veiksmų siekiant išvengti muitinės kontrolės ar kitu būdu paveikti pareigūnų sprendimus, taip pat ir apie visų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų pareigūnų ir (ar) darbuotojų bandymus pasinaudoti tarnybine padėtimi siekiant išvengti ar palengvinti muitinės kontrolę ar kitaip paveikti pareigūnų sprendimus); 23.2 punkto (nepiktnaudžiauti užimamomis pareigomis, nenaudoti dokumentų, patvirtinančių užimamas pareigas ir suteiktus įgaliojimus, siekiant paveikti nepavaldžius asmenis priimti jam palankų sprendimą) nuostatas.

17.       Teismas pažymėjo, kad minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Muitinės departamento Tarnybinės etikos komisijai, kuri 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. 7B-2965 atmetė A. K. skundą ir paliko galioti Kauno TM Tarnybinės etikos komisijos sprendimą; Muitinės Departamento generalinis direktorius netenkino A. K. prašymo panaikinti Muitinės Departamento Tarnybinės etikos komisijos 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr.7B-2965.

18.       Įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, teiktus pareiškėjo ir liudytojų paaiškinimus, gautus Imuniteto skyriui tiriant galbūt neteisėtus muitinės pareigūnų veiksmus ir Kauno TM TEK atliekant tarnybinės etikos pažeidimo tyrimą, teismas atkreipė dėmesį, kad Iš Imuniteto tarnybos gautų įrodymų taip pat buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu skundą dėl Kauno TM priimto 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimo rengė Kauno TM Teisės skyriaus vyriausioji inspektorė-juriskonsultė D. J., jos tarnybiniame elektroniniame pašte tarp išsiųstų laiškų buvo jos viršininkei 2016 m. gruodžio 13 d. 09.57 val. išsiųstas elektroninis laiškas su pridedamu dokumentu pavadinimu „Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos 2016-12“; šis dokumentas buvo Muitinės departamentui adresuotas, nebaigtas rašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas, sukurtas 2016 m. gruodžio 9 d. 16.33 val., iš viso su juo dirbta 5,6 val. (340 min.), kuris iš tarnybinio D. J. elektroninio pašto tiesioginei jos viršininkei išsiųstas dviem dienomis anksčiau nei buvo gautas ir užregistruotas Kauno TM (Kauno TM skundas buvo gautas 2016 m. gruodžio 15 d.). Taip pat buvo nustatyta, kad D. J. tarnybiniame elektroniniame pašte aptikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundo projekto metaduomenyse esanti informacija patvirtino, kad skundo autorius ir vienintelis jį koregavęs asmuo buvo D. J.; minėta pareigūnė negalėjo paaiškinti, kodėl savo tiesioginei viršininkei siuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pradėtą rengti skundą; taip pat buvo nustatyta, kad D. J. aktyviai domėjosi Kauno TM priimto 2016 m. lapkričio 21 d. Skolos sprendimo aplinkybėmis, motyvais, atsakingų pareigūnų teiravosi informacijos apie šio sprendimo priėmimo motyvus, aiškinosi juo apskaičiuotos skolos panaikinimo galimybes, ši informacija, paremta UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrinimą atlikusių pareigūnų paaiškinimais, buvo pateikta ir skundo argumentuose.

19.       Teismo vertinimu, minėtų Imuniteto tarnybos informacijos tikrinimo metu surinktų objektyvių įrodymų visuma, kuri buvo užfiksuota Tarnybiniame pranešime bei nagrinėta Kauno TM TEK tyrimo metu, ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės, taip pat galimo etikos pažeidimo tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtino faktą, kad aktyviais veiksmais A. K. siekė padėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. S. pateikti skundą, apeliuojantį į įstaigos, kurioje jis pats dirba, priimtą sprendimą, į šį procesą įtraukdamas D. J., kuri rengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu skundą pareiškėjui pasiūlius tai atlikti, bei tarpininkaujant tarp jos ir R. S. perduodant reikalingus dokumentus, informaciją. Tokiu būdu A. K. sudarė sąlygas minėtai pareigūnei elgtis neteisėtai (naudoti savo tarnybinę padėtį ir tarnyboje įgytas žinias privačių asmenų naudai).

20.       Teismas darė išvadą, kad nurodyti pareiškėjo veiksmai vertintini kaip akivaizdus nelojalumas muitinei, šios institucijos autoriteto menkinimas, o pareigūno poelgis šiurkščiai pažeidė Etikos kodekso 7.3.3 punkto (nesinaudoti savo tarnybine padėtimi ir neužsiimti kita veikla, kuri galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, sudarytų prielaidas tarnybos teikiamas galimybes panaudoti ne viešajam interesui garantuoti, trukdytų atlikti tarnybos pareigas arba kenktų tarnybos autoritetui ar ją diskredituotų) 7.4.2 punkto (būti lojalus Lietuvos valstybei ir muitinei), 7.8.4 punkto (visose situacijose veikti humaniškai, bet kartu argumentuotai ir taktiškai atmesti neteisėtus prašymus) nuostatas.

21.       Tačiau teismas nesutiko su pareiškėjui reiškiamo kaltinimo apimtimi. Teismo vertinimu, iš pareiškėjui reiškiamo kaltinimo apimties šalintini kaltinimai pažeidus Etikos kodekso 9.2; 9.3; 9.12; 9.13 ir 23.2 punktų reikalavimus, nes nei byloje, nei prašomame panaikinti sprendime nebuvo nurodyti duomenys (konkretūs pareiškėjo veiksmai), kad pareiškėjas pažeidė minėtas nuostatas.

22.       Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jo veiksmai nepagrįstai buvo įvertinti kaip šiurkštus etikos pažeidimas, nes, teismo vertinimu, pareiškėjas veikdamas prieš įstaigą, kurioje jis pats dirba, ir jos interesus, šiurkščiai nusižengė tarnybinei etikai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas sutiko su pažeidimo padarymo faktu, tačiau nesutiko su jo vertinimu,

23.       Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir argumentus, teismas pripažintino, jog skundžiamas Kauno teritorinės muitinės Tarnybinės etikos komisijos sprendimas yra išsamus ir motyvuotas, pareigūno veikos, kuria šiurkščiai buvo nusižengta Etikos kodekse numatytiems nesavanaudiškumo, padorumo, pavyzdingumo principams sudėtis pareiškėjo veiksmuose atskleista, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 1B-207 patvirtintų Tarnybinės etikos komisijos nuostatų pažeidimų nenustatyta (jų nenurodė ir pareiškėjas), todėl nenustatė pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą ir pareiškėjo skundą atmetė.

III.

24.       Pareiškėjas A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

25.       Pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas, netinkamai taikė materialinės teisės normas. Pareiškėjas į teismą kreipėsi todėl, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas neįvertinus visų aplinkybių, o tik formaliai išvardinami neva padaryti Etikos kodekso pažeidimai, be savarankiško teisinio kvalifikavimo pripažinta, kad pareiškėjo padarytas tarnybinės etikos pažeidimas šiukštus.

26.         Panaikindamas dalį kaltinimų, kaip nepagrįstų įrodymais ir faktinėmis aplinkybėmis, sprendime teismas konstatavo, kad pareiškėjas padarė šiurkštų pažeidimą, nors byloje nebuvo medžiagos, įrodančios, kad pareiškėjas įtakojo R. S. sprendimą apskųsti muitinės veiksmus ar D. J. veiksmus, ar kad pareiškėjas žinojo USB laikmenos turinį, ar kitaip įtakojo muitinės pareigūnų veiksmus, nagrinėjant ir priimant sprendimus dėl R. S. pateiktų kaltinimų.

27.       Etikos kodekso 4 punkte nustatyta, kad šiurkščiu pažeidimu laikoma pareigūno veika, kuria šiurkščiai nusižengiama kodekso nustatytiems pareigūnų etikos principams ir (arba) pareigūno poelgis (tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu), kuriuo diskredituojamas pareigūno vardas. Pareiškėjo teigimu, iš bylos medžiagos negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjo veiksmai – pokalbis su R. S. dėl advokato ar teisinės pagalbos, USB atmintinės su jame įrašyta informacija perdavimas D. J. ir vėlesnis jos gražinimas R. S. – yra vertintini kaip šiurkštus tarnybinės etikos pažeidimas. Byloje nėra medžiagos apie žalos atsiradimą, nėra pateikta įrodymų, kad R. S. apeliacine tvarka būtų panaikintas Kauno TM sprendimas. Pagal susiformavusią teismų praktiką ne bet koks pareigūno elgesys yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareigūnas padarė šiurkštų tarnybinės etikos pažeidimą.

28.       Tarnybinės etikos pažeidimo tyrimas atliktas neišsamiai, išvados tendencingos, nemotyvuotos bei nepagrįstos objektyviais duomenimis, dalis kaltinimų teismo panaikinta, todėl skundžiamas Kauno TM sprendimas yra naikintinas.

29.       Atsakovas Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

30.       Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai, objektyviai jas ištyrė ir padarė išvadą, kad surinktų įrodymų visuma yra pagrindas pripažinti, kad A. K. atliko veiksmus ir pažeidė Etikos kodekso 7.3.3; 7.4.2; 7.8.4 punktų nuostatas. Nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime pripažinęs, kad pareiškėjas A. K. savo veiksmais padarė šiurkštų tarnybinės etikos pažeidimą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Tarnyba muitinėje grindžiama etikos principais, kurių turi laikytis pareigūnai, įgyvendindami savo teises, vykdydami teisės aktų ir pareigybių aprašymų nustatytas pareigas bei funkcijas, kurie yra nustatyti Etikos kodekse, kurio tikslas yra sudaryti teisines prielaidas veiksmingai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gerinti viešojo administravimo kokybę, didinti visuomenės pasitikėjimą muitinės įstaigomis, stiprinti tų įstaigų pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų autoritetą, atsakomybę už savo veiksmus ir atsakomybę visuomenei bei valdžios įstaigoms, užkirsti kelią korupcijai atsirasti ir plisti.

31.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Iš A. K. ir R. S. parodymų, kurie buvo teismo nagrinėti, yra akivaizdu, kad A. K. žinojo USB laikmenos turinį. Muitinės departamento įsitikinimu, apelianto aktyvūs veiksmai, siekiant padėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. S. pateikti skundą, dėl įstaigos, kurioje jis pats dirba, priimto sprendimo, neabejotinai laikytini šiurkščiu Etikos kodekso normų pažeidimu, kadangi statutinis pareigūnas (sugriežtintos drausmės pareigūnas) A. K. ne tik kad buvo nelojalus savo darbdaviui, taip pažeisdamas savo kaip darbuotojo (pareigūno) pareigas ir nusistovėjusius principus, tačiau pažeidė ir viešąjį interesą, kadangi sukėlė grėsmę tinkamam ir efektyviam muitinės pagrindinių funkcijų vykdymui ir tokiais savo veiksmais sukėlė abejones dėl efektyvaus, t. y. atsakomybės už padarytus pažeidimus neleidžiančios išvengti, muitinės sistemos veikimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

32.       Byloje ginčas kilo dėl Kauno teritorinės muitinės Tarnybinės etikos komisijos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 4B-(P)-4424 ,,Dėl tarnybinės etikos“ teisėtumo ir pagrįstumo.

33.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skundo argumentus, Muitinės departamento Imuniteto tarnybos surinktą ir Kauno TM Tarnybinės etikos komisijos ištirtą informaciją, konstatavo, kad pareiškėjas savo veiksmais, kuriais padėjo parengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui skundą dėl Kauno TM priimto Skolos sprendimo, pažeidė Etikos kodekso 7.3.3; 7.4.2; 7.8.4 punktus, o tarnybinės etikos pažeidimas pagrįstai pripažintas šiukščiu. Pareiškėjas su šiomis išvadomis nesutinka, nes, pareiškėjo teigimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jis aktyviais veiksmais padėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskųsti šios bendrovės atžvilgiu priimtą Skolos sprendimą, kad jis kaip nors įtakojo D. J. ar žinojo USB laikmenos turinį. Taip pat pareiškėjas nesutinka su tuo, kad tarnybinės etikos pažeidimas pripažintas šiurkščiu.

34.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

36.       Etikos kodekso (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2019 m. vasario 12 d.) 4 punkte nurodyta, kad pareigūnų tarnybinė etika – kodekso, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų pareigūnų veiklos ir elgesio normų visuma. Šio kodekso 7 punktas nustato, kad tarnyba muitinėje grindžiama: nesavanaudiškumo principu (7.3 punktas), kuriuo vadovaudamasis pareigūnas privalo, be kita ko, nesinaudoti savo tarnybine padėtimi ir neužsiimti kita veikla, kuri galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, sudarytų prielaidas tarnybos teikiamas galimybes panaudoti ne viešajam interesui garantuoti, trukdytų atlikti tarnybos pareigas arba kenktų tarnybos autoritetui ar ją diskredituotų (7.3.3 punktas); padorumo principu (7.4. punktas), kuriuo vadovaudamasis pareigūnas privalo, be kita ko, būti lojalus Lietuvos valstybei ir muitinei (7.4.2 punktas); pavyzdingumo principu (7.8 punktas), kuriuo vadovaudamasis pareigūnas privalo, be kita ko, visose situacijose veikti humaniškai, bet kartu argumentuotai ir taktiškai atmesti neteisėtus prašymus (7.8.4 punktas).

37.       Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėją su R. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi siejo draugiški ryšiai (asmeniškai pažįstami), Kauno TM buvo priėmusi dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. lapkričio 21 d. Skolos sprendimą, dėl kurio apskundimo (t. y. padėti parengti skundą) įvyko pareiškėjo ir R. S. susitikimas, pareiškėjui buvo perduoti su Skolos sprendimo priėmimu susiję dokumentai. Paties pareiškėjo paaiškinimai Muitinės departamento Imuniteto tarnybai patvirtina, jog jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus perduotą USB laikmeną perdavė Kauno TM Teisės skyriaus pareigūnei D. J., kurį pastaroji gana greitai pareiškėjui grąžino. Tai vienareikšmiškai reiškia, kad pareiškėjas, pasinaudodamas tarnybine padėtimi ir dalykiniais ryšiais su Kauno TM teisininke, pasitelkdamas tos pačios institucijos specialistą, siekė padėti privačiam asmeniui apskųsti Kauno TM (savo darbovietės) sprendimą. Nors pareiškėjas tvirtino, kad nežinojo, netikrino USB laikmenoje buvusios informacijos, tačiau byloje taip pat buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu rengto skundo projekto dėl Kauno TM 2016 m. lapkričio 21 d. Skolos sprendimo vienintelis autorius, šį dokumentą redagavęs asmuo buvo pareiškėjo kolegė D. J.. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad byloje trūko įrodymų Etikos kodekso 7.3.3; 7.4.2; 7.8.4 punktų pažeidimams konstatuoti, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinė teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti Imuniteto tarnybos surinktų įrodymų patikimumu ar objektyvumu. Tuo tarpu pareiškėjas nei Kauno TM TEK, nei pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių vertintus įrodymus ir padarytas išvadas.

38.       Teisėjų kolegija kaip deklaratyvius atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad jo tarnybinės etikos pažeidimo tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir tendencingai. Byloje nenustatyta, o konkrečių argumentų nepateikė ir pareiškėjas, kad tyrimą atlikusi Kauno TM Tarnybinės etikos komisija, Muitinės departamento pareigūnai, davę paaiškinimus asmenys būtų šališki, suinteresuoti pakenkti pareiškėjui ar jo tarnybinei karjerai muitinėje. Vien aplinkybė, kad tyrimo medžiagoje, taip pat ir byloje esančius įrodymus atsakovas ir pirmosios instancijos teismas vertino nepalankiai pareiškėjui, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo skundo reikalavimais, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti ginčijamą sprendimą t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

39.       Teismas vertindamas, ar padaryti veiksmai kvalifikuotini kaip šiurkštus tarnybinės etikos pažeidimas, pirmiausia pažymi, kad skundžiamo Kauno TM TEK sprendimo priėmimo momentu galiojusio Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 3 straipsnis įtvirtino, jog tarnyba muitinėje grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, teisėtų lūkesčių, teisėtai įgytų teisių principais (1 d.); muitinės pareigūnų tarnybinės etikos principus reglamentuoja Muitinės pareigūnų etikos kodeksas ir kiti teisės aktai. Muitinės pareigūnų etikos kodeksą tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius (10 d.).

40.       Etikos kodekso 4 straipsnyje šiurkštus kodekso pažeidimas apibrėžiamas kaip pareigūno veika, kuria šiurkščiai nusižengiama Kodekso nustatytiems pareigūnų etikos principams, ir (arba) pareigūno poelgis (tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu), kuriuo diskredituojamas pareigūno vardas. Muitinės pareigūno vardo diskreditavimas – su tarnybinių pareigų atlikimu susijusi ar nesusijusi muitinės pareigūno veika, kuria akivaizdžiai menkinamas muitinės autoritetas ir griaunamas pasitikėjimas ja (Statuto 2 str. 4 d.).

41.       Sistemiškai įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog ir Statutas, ir Etikos kodeksas įtvirtina pareigas ir reikalavimus, kad muitinės pareigūnas tiek tarnyboje, tiek ne tarnyboje turi elgtis pagal įstatymus ir visuotinai priimtas elgesio normas, kad nesukeltų abejonių dėl muitinės prestižo ir jos pareigūnų patikimumo ir neutralumo. Pareiškėjo, kaip statutinio pareigūno, veiksmai, susiję su pagalba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovui, kad profesionaliai būtų parengtas skundas dėl Skolos sprendimo, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai kvalifikuoti kaip šiurkštus tarnybinės etikos pažeidimas, nes jie akivaizdžiai diskreditavo pareigūno vardą, t. y. sumenkino muitinės autoritetą, sukėlė abejonių dėl šios institucijos pareigūnų veiklos skaidrumo, nes sudarė sąlygas manyti, kad muitinės priimtus sprendimus, atliekant teisės aktais priskirtas funkcijas, suinteresuoti asmenys gali nuginčyti ir asmeninių ryšių su muitinės pareigūnais pagalba, padedant tos pačios institucijos specialistams. Taigi pareiškėjo padarytas pažeidimas yra akivaizdus, darantis žalą ir muitinės pareigūno profesijos, ir visos institucijos prestižui, todėl tyrimo metu nustatytų faktų pakako konstatuoti, jog buvo šiurkščiai pažeistas Etikos kodeksas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad neatsirado žala, nepagrįstas, nes, kaip minėta, žala muitinės autoritetui buvo padaryta. Aplinkybė, ar Skolos sprendimas apeliacine tvarka nuginčytas, pareiškėjo veiksmų kvalifikavimui pagal Etikos kodekso normas teisinės reikšmės neturi.

42.       Apibendrinusi visus išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažįsta teisėtu ir pagrįstu, kurio naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.  

Nutartis neskundžiama.