Civilinė byla Nr. e2-5682-841/2021

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02317-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 2 d.

Šiauliai

Šiaulių

sekretoriaujant R. S.,

dalyvaujant ieškovei R. J., jos atstovei advokatei I. B., 

atsakovės atstovams direktorei V. Š., advokatui D. V.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Š. S.“ dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais ir neturtinės žalos priteisimo.

        Teismas  

n u s t a t ė:

        ieškovė R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: iš  dalies pakeisti Darbo ginčų komisijos 2020-09-10 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); papildomai priteisti iš atsakovės UAB „Š. S.“ ieškovei R. J. 1439,55 eurus darbo užmokesčio, 3247,81 eurus netesybų, 500 eurų neturtinės žalos atlyginimui; likusioje dalyje Darbo ginčų komisijos 2020-09-10 sprendimą Nr. DGKS- 5468, kur nutarta išieškoti iš UAB „Š. S.“ ieškovės R. J. naudai 14,76 eurų darbo užmokesčio nepriemoką ir 455,25 eurų apmokėjimą už prastovą už 2020 m. liepos mėn., bei 670,49 eurų netesybas, palikti galioti nepakeistą; priteisti iš atsakovės ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

        Ieškovė, jos atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, teismui paaiškino, kad ieškovė pas atsakovę įsidarbino dantų higieniste nuo 2020-02-03 iki 2020-07-27, atleista iš darbo pačiai prašant. Ieškovei turėjo būti mokamas darbo užmokestis 650 Eur per mėnesį, tačiau gavo atlyginimą tik už vasario mėnesį, už vėlesnius mėnesiu atlyginimo negavo. Atsakovės direktorės V. Š. prašymu pasirašė žiniaraščius už kovo ir balandžio mėnesius, tačiau atlygio už šiuos mėnesius negavo, žiniaraščių už gegužės, birželio ir liepos mėnesius nepasirašė, už šiuos mėnesius atlyginimo taip pat negavo. Kai dėl neišmokėto darbo užmokesčio kreipėsi į darbo ginčų komisiją, pamatė, kad yra ant žiniaraščių ne jos parašai. Darbo ginčų komisija jos reikalavimo pilnai nepatenkino, nes laikė, kad ant žiniaraščių yra jos parašai. Dėl jos parašų suklastojimo ieškovė 2020-09-17 kreipėsi į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2021-04-26 nutarimu, nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens. Tačiau minėto ikiteisminio tyrimo metu atlikta rašysenos ekspertizė, kurios išvadoje nurodyta, kad tikėtina, kad ant žiniaraščių pasirašė ne ieškovė, o kitas asmuo. Ieškovė taip pat teigė patyrusi neturtinę žalą, praradusi pasitikėjimą darbdaviais, todėl prašė priteisti ir neturtinę žalą, o ieškinį patenkinus, ir jos turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

Atsakovės atstovė direktorė V. Š., atstovas advokatas D. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, teismui paaiškino, kad atsakovė ieškovei yra sumokėjusi visas priklausančias išmokas, be to ieškovė yra praleidusi įstatyme numatytą terminą kreiptis į teismą, dėl to prašė taikyti ieškinio senatį. Atsakovės direktorė V. Š. teismui paaiškino, kad atlyginimus mokėjo ir moka visada laiku, pinigai yra atiduodami, kai darbuotojas pasirašo ant žiniaraščio, ieškovės nurodytas atvejis, kai ieškovė buvo atvažiavusi prie jos namų ir pasirašė ant dviejų žiniaraščių, vyko ne taip, kaip nurodė ieškovė, po pasirašymo atsakovės atstovė ieškovei sumokėjo jai priklausantį darbo užmokestį. Atsakovės atstovai teigė, kad ieškovė santykinai trumpą laiką dirbo pas atsakovę, tuo metu buvo karantinas, ieškovė buvo prastovoje, namuose, o kai būdavo darbo, ieškovei būdavo pranešama ir ji atvykdavo. Sąlyginai trumpai dirbusi, ieškovė siekia pasipelnyti iš buvusios darbdavės, pareikšdama piniginius reikalavimus. Atsakovės atstovai prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies..

Iš civilinėje byloje, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir darbo ginčo byloje Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau- darbo ginčo byla, DG byla) esančių dokumentų, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisija 2020-09-10 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovės prašymą tenkino iš dalies, nutarė išieškoti iš UAB „Š. S.“ ieškovės R. J. naudai 14,76 eurų darbo užmokesčio nepriemoką ir 455,25 eurų apmokėjimą už prastovą už 2020 m. liepos mėn., bei 670,49 eurų netesybas, sumos nurodytas neatskaičius mokesčių. Kitų ieškovės reikalavimų darbo ginčų komisija netenkino, ieškovei buvo išaiškinta apie galimybę kreiptis į policiją, jei, kaip ji teigia, jos parašai buvo suklastoti. Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dokumentų klastojimo pradėtas 2020-09-17, nutrauktas 2021-04-26 nutarimu. Ieškovė 2020-10-07 buvo pateikusi civilinį ieškinį ikiteisminiame tyrime. Ieškovė ir atsakovė susirašinėjo SMS žinutėmis dėl atsiskaitymo ir atleidimo iš darbo. Tai konstatuota 2021-02-25 antstolio T. U. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Šalių bendravimo SMS žinutėmis dalį yra pateikusi ir ieškovė. UAB „Š. S.“  nebuvo bausta administracine tvarka už darbo užmokesčio ir mokėjimo tvarkos pažeidimus.

Kaip nustatyta bylos žodinio nagrinėjimo metu, ieškovė pasirašė darbo užmokesčio žiniaraščius už kovo ir balandžio mėnesį, tačiau už šiuos mėnesius darbo užmokestis jai nebuvo sumokėtas. Tokią išvadą teismas daro iš bylos žodinio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, kad šiuos žiniaraščius ieškovė pasirašė atvykusi pas atsakovės direktorę prie namo tvoros ar kieme, kaip teigė V. Š., todėl teismas laiko labiau tikėtina, kad V. Š. kieme pinigų neturėjo ir jų ieškovei neperdavė, nes tokį pinigų perdavimo faktą būtų prisiminusi ir kartu su V. Š. buvusi liudytoja ikiteisminiame tyrime J. G..  

Atitinkamai dėl ieškovės parašų žiniaraščiuose Nr. 70, 71, 72 teismas remiasi ikiteisminiame tyrime atliktos ekspertizės išvada, kad šiuose dokumentuose tikėtina yra ne ieškovė parašas, o su ieškove nebuvo atsiskaityta nei darbo užmokesčio mokėjimo dienomis, nei atleidimo dieną, nei vėliau. Teismas žodinio bylos nagrinėjimo metu duotus liudytojos G. K. parodymus apie tai, kad atlyginimas pas atsakovę visada laiku ir tvarkingai mokamas vertina kaip šališkus, nes liudytoja yra atsakovės darbuotoja, susieta pavaldumo santyliais.

Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Šios nuostatos taikytinos ir tais atvejais, kai darbdavys neatsiskaito su darbuotoju, kuris dirbo nelegalų darbą (pvz., Lietuvos A. T. 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2014).

Ieškovei iš atsakovės priteisina 1439,55 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 3247,81 Eur netesybų.

Darbo ginčų komisijos 2020-09-10 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti.

Dėl neturtinės žalos

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pagrįsdama šį savo reikalavimą, ieškovė nurodė, jog už darbą jai buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis, todėl ji patyrė dvasinių išgyvenimų.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda ir pan., tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai; vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos A. T. 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008). Situacijose, kai padaryta neturtinė žala nežymi (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos A. T. 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

Teismas sprendžia, jog nėra pagrindo priteisti ieškovei ir neturtinės žalos atlyginimą. Į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, kaip jie pasireiškė, kiek tęsėsi, kokių nepatogumų sukėlė. Rūpesčiai ginant savo pažeistas teises yra neišvengiami, tačiau tai nėra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Šiuo atveju pripažintina, jog pažeidimo konstatavimas ir dalies neišmokėto darbo užmokesčio priteisimas yra pakankama satisfakcija už ieškovės patirtą skriaudą, jos reikalavimas priteisti neturtinę žalą atmestinas.

Dėl ieškovės kreipimosi į darbo ginčų komisiją termino ir ieškinio senaties.

Nustatyta, kad ieškovė atleista iš darbo 2020-07-27, kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo 2020 m. rugpjūčio 13 d. (DG byla), DG komisijos sprendimas priimtas 2020-09-10, į policiją ieškovė kreipėsi 2020-09-17, ikiteismini s tyrimas nutrauktas 2021-04-26, į teismą kreipėsi 2021-05-04, ieškovė nėra praleidusi įstatyme nustatytų terminų, todėl taikyti ieškinio senatį nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė šioje byloje patyrė 640 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovė reiškė piniginį reikalavimą, kurio dydis sumoje 5187,36 Eur. Teismas ieškovės reikalavimą tenkina 90 proc., ieškovei iš atsakovės priteistina 576 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė šioje byloje patyrė 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų, atmetus 90 proc. ieškinio, iš ieškovės atsakovei priteisina 60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskaičius atsakovės patirtas išlaidas, iš atsakovės ieškovei priteistina 516,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Ieškovė šioje byloje buvo atleista nuo žyminio mokesčio valstybei mokėjimo, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Ieškinį iš dalies patenkinus, iš atsakovės valstybei priteistina 105,30 Eur žyminio mokesčio. (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš ieškovo valstybei nepriteistinos, nes neviršija minimalios CPK numatytos sumos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 376 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Darbo ginčų komisijos 2020-09-10 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Š. S.“, kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 1439,55 Eur (tūkstantį keturis šimtus trisdešimt devynis eurus ir 55 ct) neišmokėto darbo užmokesčio, 3247,81 Eur (tris tūkstančius du šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 81 ct) netesybų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Š. S.“ ieškovei R. J. 516,00 Eur (penkis šimtus šešiolika eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Š. S.“ 105,30 Eur (šimtą penkis eurus ir 30 ct) žyminio mokesčio valstybei, ją sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimui įsiteisėjus, ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini) ir darbo ginčo bylą Nr.(duomenys neskelbtini) grąžinti jas pateikusioms institucijoms.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                                                      Gražina Mataitienė