Administracinė byla Nr. eTA-83-492/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01441-2022-0
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnyba; toliau – ir Pravieniškių PN, ir Lietuvos kalėjimų tarnyba, ir atsakovas), 4 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:
2.1. Pravieniškių PN direktorius 2019 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 69-1337 (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjui skyrė drausminę nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpą 30 parų. Nutarime nurodoma, jog pareiškėjas 2019 m. liepos 24 d. nuo 22.20 val. apie 10–15 minučių sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tokiu būdu šiurkščiai pažeidinėdamas viešą tvarką, vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti. Tuo nuteistasis pažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimus. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnyba; toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimu (duomenys neskelbtini)S-3851 (toliau – ir Kalėjimų departamento sprendimas) Nutarimą paliko nepakeistą. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI1-581-423/2020 Nutarimas ir Kalėjimų departamento sprendimas buvo panaikinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eTA-684-662/2021 minėtą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.
2.2. Pareiškėjas dėl nepagrįstai paskirtos drausminės nuobaudos patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, įtampa, nes be pagrindo 30 parų praleido kamerų tipo patalpose, kur jam buvo draudžiami pasimatymai, neleista gauti trumpalaikės išvykos, siųsti laiškus, buvo apribota teisė apsipirkti parduotuvėje, paskambinti telefonu mamai ir advokatui, susitikti su advokatu ir tėvais, aplankyti sergantį tėvą. Dėl nepagrįstai paskirtos drausminės nuobaudos pareiškėjas neigiamai charakterizuotas, todėl jo prašymas dėl lygtinio paleidimo buvo atmestas. Pareiškėjui kamerų tipo patalpoje nebuvo užtikrinamas minimalus 4 kv. m gyvenamasis plotas, patalynė buvo išduodama tik miego laikui, langai prasivėrė tik 15 cm, ventiliacija neveikė, ant sienų buvo pelėsis (grybelis), todėl kilo nepatogumų, trūkdavo oro. Pareigūnai be priežasties pareiškėją sumušė (sumušimo duomenis galima nustatyti iš pareiškėjo medicinos kortelės, nes dėl pablogėjusios sveikatos pareiškėjas kreipėsi į Laisvės atėmimo vietų ligoninę).
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:
4.1. Nors, įsiteisėjus Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. sprendimui, būtų galima konstatuoti vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, tačiau taikydama pareiškėjui drausminę atsakomybę Pravieniškių PN veikė teisės aktų nustatytose ribose.
4.2. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. sprendimu nuobauda buvo panaikinta, nes byloje nepakako duomenų vienareikšmiškai konstatuoti, kad asmuo padarė jam inkriminuotą pažeidimą. Pareiškėjas iš dalies apgynė savo teises kreipdamasis įstatymų nustatyta tvarka dėl nuobaudos panaikinimo į teismą.
4.3. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į Pravieniškių PN 3-iojo sektoriaus 12-o būrio gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjui teko 5,82 kv. m ploto norma, taigi minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Minėtoje patalpoje buvo įrengta rekuperacinė oro vėdinimo sistema bei sudaryta galimybė patalpą vėdinti per langus. Švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų, reguliariai vėdinant patalpas, drėgmė ar pelėsis patalpose neatsiranda. Atsakovas neturi duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į pataisos namų administraciją dėl prastos ventiliacijos ir / ar pelėsio buvimo, todėl laikytina, kad kalinimo sąlygos jam buvo tinkamos ir nepatogumų nekėlė.
4.4. Pagal galiojančius teisės aktus patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems buvo išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pareiškėjo teiginiai, kad jis buvo „tyčia kankinamas“ paimant čiužinį, nepagrįsti.
4.5. Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2020 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 59-110 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam R. P.“ (toliau – ir Nutarimas dėl lygtinio paleidimo) nutarė netaikyti pareiškėjui lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Šiame nutarime, be kita ko, yra nurodoma, kad pareiškėjas bausmės atlikimo metu 5 kartus skatintas ir 16 kartų baustas administracine tvarka. 2020 m. birželio 12 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-86 (toliau – ir Išvada), kuria remtasi priimant Nutarimą dėl lygtinio paleidimo, yra nurodytos pareiškėjui skirtos nuobaudos ir panaikintos nuobaudos. Tarp panaikintų nuobaudų yra išskirta ir Nutarimu paskirta nuobauda, kuri Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI1-581-423/2020 panaikinta. Komisijai, vertinant pareiškėjo lygtinio paleidimo klausimą, buvo žinoma aplinkybė, kad 2019 m. liepos 25 d. Nutarimu paskirta nuobauda buvo panaikinta teismo sprendimu ir ji neturėjo jokios įtakos priimant sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo pareiškėjui. Nesutikdamas su Nutarimu dėl lygtinio paleidimo, pareiškėjas jį apskundė teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 31 d. nutartimi (bylos Nr. TS-43-486/2020) pareiškėjo skundą atmetė ir konstatavo, kad šis nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Nutarimo dėl lygtinio paleidimo panaikinimo. Teismas 2019 m. liepos 25 d. Nutarimu paskirtos nuobaudos neišskyrė ir neminėjo.
4.6. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginį, kad dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos jam pasireiškė neigiami išgyvenimai, stresas, įtampa. Vien tik aplinkybė, kad teismo sprendimu buvo panaikinta pareiškėjui skirta nuobauda, nėra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, jog Pravieniškių PN pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas. Nesant neteisėtų veiksmų, negali būti nustatytas priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.
II.
5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu pareiškėjo R. P. skundą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, grąžino pareiškėjo atstovui 30 Eur žyminį mokestį.
6. Teismas konstatavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi bylą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir pareikštą reikalavimą, kurie buvo nagrinėjami administracinėje byloje Nr. eI1-156-644/2023, ir pastebėjo, kad naujas skundo pagrindas, kuris nepateko į administracinėje byloje Nr. eI1-156-644/2023 nagrinėto ginčo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi grąžinto nagrinėti iš naujo) ribas, t. y. naujos aplinkybės, tokios kaip per mažas pasivaikščiojimo kiemelis, nelaikytinos šios bylos nagrinėjimo dalyku. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad naujas aplinkybes ir naują reikalavimą jis gali pareikšti pateikdamas naują skundą.
7. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad Pravieniškių PN direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 69-1337 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (Nutarimas) pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų. Pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad 2019 m. liepos 24 d. naktį sąmoningai, bendru sutarimu su kitais nuteistaisiais, kėlė masinius neramumus, niokodamas kameros duris ir kitą inventorių, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų, tuo šiurkščiai pažeisdamas bausmės atlikimo režimo reikalavimus, viešąją tvarką. Pareiškėjas Nutarimą ginčijo Kalėjimų departamento direktoriui, tačiau Kalėjimų departamento sprendimu Nutarimas buvo paliktas galioti. Dėl minėtos nuobaudos panaikinimo pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, kuris 2020 m. birželio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI1-581-423/2020 Nutarimą ir Kalėjimų departamento sprendimą panaikino. Teismas konstatavo, kad pagal Nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos aplinkybes, nėra neginčijamų ir pakankamų įrodymų, objektyviai bei vienareikšmiai paneigiančių pareiškėjo argumentus ir patvirtinančių, kad jis padarė Nutarime nurodytą nusižengimą. Kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu. Teismas pripažino, kad tiek Nutarime, tiek Kalėjimų departamento sprendime nėra nurodytos konkrečios faktinės aplinkybės (motyvai), kuriomis remiantis pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eTA-684-662/2021 Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo Nutarimas ir Kalėjimų departamento sprendimas buvo panaikinti, įsiteisėjo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad netirs ir / neanalizuos minėtais teismo sprendimais nustatytų aplinkybių (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 2 d.). Teismas sprendė, kad akivaizdu, jog nepagrįstai skyrus pareiškėjui drausminę nuobaudą ir perkėlus jį į kamerų tipo patalpas 30 parų, konstatuotini neteisėti atsakovo veiksmai, dėl kurių pareiškėjas patyrė perteklinius nepatogumus, teisių apribojimus ir suvaržymus, kurie vertintini pareiškėjo patirta neturtine žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme.
8. Teismas nustatė, kad iš pareiškėjo į bylą pateiktų susirašinėjimų su Pravieniškių PN administracija matyti, kad atsakovas netenkino pareiškėjo 2019 m. liepos 29 d. prašymo dėl laiškų siuntimo, taip pat pareiškėjo 2019 m. liepos 30 d. ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. prašymų dėl galimybės paskambinti. Teismas akcentavo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokiu atveju, kai asmuo buvo neteisėtai laikomas kamerų tipo patalpose, nėra būtina įrodinėti, jog asmens bendravimas su artimaisiais ir kitais asmenimis iš tiesų buvo apsunkintas, kadangi kitaip būti ir negalėjo – asmeniui, patalpintam į kamerų tipo patalpas, taikomas griežtesnis režimas ir su juo susiję ribojimai. Todėl pareiškėjui taikomi ribojimai, kurie susiję su drausminės nuobaudos jam skyrimu vertintini kaip neteisėtai paskirtos drausminės nuobaudos pasekmė, dėl to papildomai neanalizuotini.
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė ir tai, kad drausminės nuobaudos atlikimo metu jam buvo taikyti ribojimai, tokie kaip negalėjimas apsipirkti parduotuvėje, pasimatyti su tėvais, tačiau nepateikė duomenų, kad ginčo laikotarpiu kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl apsipirkimo parduotuvėje ir pasimatymo su tėvais, kad poreikis apsipirkti pataisos namų parduotuvėje ir pasimatyti su tėvais pareiškėjui ginčo laikotarpiu iš tiesų buvo kilęs. Kita vertus teismas vertino, kad ir šie ribojimai ginčui aktualiu laikotarpiu buvo susiję su neteisėtai paskirta drausmine nuobauda (BVK 145 str. 1 d.) ir buvo neteisėto Nutarimo pasekmė.
10. Teismas nustatė, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 220 punktą, patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, todėl atsakovas, kaip ir kitiems kamerų tipo patalpose buvusiems nuteistiesiems, taip ir pareiškėjui, nuobaudos atlikimo metu pagrįstai patalynę išduodavo tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Šis nepatogumas taip pat vertintinas kaip neteisėtai paskirtos drausminės nuobaudos pasekmė.
11. Teismas, iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Pravieniškių PN 3-jo sektoriaus 12 būrio (duomenys neskelbtini) (kamerų tipo) patalpoje, kurios plotas 23,29 kv. m, kurioje įrengtos 4 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui teko 5,82 kv. m ploto. Teismas konstatavo, kad gyvenamojo ploto norma pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjui neužtikrinto gyvenamojo ploto.
12. Teismas nustatė, kad atsakovas į bylą pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2024 m. sausio 12 d. pažymą Nr. LV-2492 (toliau – ir Pažyma), kurioje nurodoma, kad Pravieniškių PN 12 būrio (duomenys neskelbtini) patalpoje yra įrengta rekuperacinė oro vėdinimo sistema, taip pat patalpą galima vėdinti per langus. Teismas pastebėjo, kad nors pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosios patalpos neįmanoma išvėdinti per langą, nes jis atsiveria tik 15 cm, tačiau nepateikė duomenų, kad kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl negalėjimo pakankamai atidaryti langą, arba į institucijas, galinčias patikrinti gyvenamųjų patalpų atitiktį higienos normų reikalavimams, taip pat dėl pelėsio jose. Atsižvelgdamas į tai, kad tinkamos aplinkos, gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios, nesant pareiškėjo kreipimųsi dėl kamerų tipo patalpos neatitikimo higienos normoms, teismas vertino, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl kamerų tipo patalpoje buvusio pelėsio laikytina abstrakčia, deklaratyvia ir negali būti pripažinta atsakovo neteisėtais veiksmais.
13. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad pareigūnai sumušė pareiškėją, teismas pažymėjo, kad iš Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus 2022 m. rugpjūčio 18 d. rašto matyti, kad Kalėjimų departamento Imuniteto skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl Pravieniškių PN 3-me sektoriuje įvykusios ypatingos situacijos, kuriai suvaldyti buvo pasitelktos Viešojo saugumo ir Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnų pajėgos. Atliekant ikiteisminį tyrimą pareiškėjas minėtoje baudžiamojoje byloje nedalyvavo ir apklaustas nebuvo, o ikiteisminis tyrimas pareigūnų atžvilgiu buvo nutrauktas. Teismas konstatavo, kad byloje nesant duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareigūnai 2019 m. liepos 24 – 25 dienomis atliko neteisėtus veiksmus ir pareiškėją sumušė, pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokią teismo išvadą kaip pagrįstą nurodė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje priimtoje 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eTA-511-789/2023).
14. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos, kuri sugadino jo reputaciją ir jis tapo blogai charakterizuojamas, buvo atmestas jo prašymas dėl lygtinio paleidimo, iš nagrinėjamos bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (Komisija) 2020 m. birželio 29 d. Nutarimu dėl lygtinio paleidimo nutarė netaikyti pareiškėjui lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pažymėdama, kad pareiškėjas bausmės atlikimo metu 5 kartus skatintas ir 16 kartų baustas paskiriant nuobaudas, be kita ko, už atsisakymą vykdyti pareigūnų reikalavimą išplauti koridoriaus grindis, už miegojimą užsiklojus kito nuteistojo lovoje, už naudojimąsi kompiuteriu ne dienotvarkėje nustatytu laiku, už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, už tai, kad chalate turėjo mobilaus ryšio telefoną. Be to, teismas nustatė, kad Išvadoje, kuria remtasi priimant Nutarimą dėl lygtinio paleidimo, yra nurodoma, kad pareiškėjui Nutarimu paskirta nuobauda yra panaikinta Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimu. Teismas atkreipė dėmesį, kad nesutikdamas su Nutarimu dėl lygtinio paleidimo, pareiškėjas jį ginčijo teismui, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 31 d. nutartimi byloje Nr. TS-43-486/2020 pareiškėjo skundą atmetė, konstatuodamas, kad Nutarimas dėl lygtinio paleidimo yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad Nutarime dėl lygtinio paleidimo buvo vertinama aplinkybė, jog neteisėtas Nutarimas yra panaikintas, ši aplinkybė buvo vertinama ir Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje Nr. TS-43-486/2020, tačiau galutinį sprendimą dėl lygtinio paleidimo pareiškėjui netaikymo lėmė ne neteisėtas Nutarimas, o kitos Komisijos Nutarime dėl lygtinio paleidimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartyje byloje Nr. TS-43-486/2020 nurodytos aplinkybės. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui lygtinis paleidimas nebuvo taikytas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (neteisėtu Nutarimu paskirtos drausminės nuobaudos).
15. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad dėl neteisėtu Nutarimu paskirtos drausminės nuobaudos jam nebuvo suteikta trumpalaikė išvyka už pataisos įstaigos ribų, nustatė, jog pareiškėjas 2019 m. birželio 12 d. prašymu kreipėsi į Pravieniškių PN dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo. Pravieniškių PN 2019 m. rugpjūčio 7 d. raštu „Dėl prašymo“ pareiškėjo prašymo netenkino, nes baudžiamojoje byloje Nr. I-43-1020/2019 pareiškėjui 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad trumpalaikės išvykos nesuteikimas susijęs su nagrinėjama baudžiamąja byla ir siekiu apriboti rizikas, susijusias su netinkamu pareiškėjo elgesiu, o ne dėl neteisėtu Nutarimu paskirtos drausminės nuobaudos.
16. Įvertinęs bylos duomenis, teismas priėjo prie bendros išvados, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, nes pareiškėjas nepagrįstai buvo nubaustas drausmine nuobauda perkeliant jį į kamerų tipo patalpas 30 parų, taip sudarant jam papildomus teisių apribojimus ir suvaržymus (buvo apribota pareiškėjo teisė siųsti laiškus, paskambinti telefonu, teisė į pasimatymus, patalynė buvo išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui), dėl ko konstatuotini neteisėti atsakovo veiksmai. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas dėl paminėtų aplinkybių neabejotinai patyrė perteklinius nepatogumus, išgyvenimus, diskomfortą, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
17. Teismas konstatavo, kad atsakovo į bylą pateikta Resocializacijos skyriaus psichologės 2022 m. liepos 20 d. pažyma Nr. 87-286 patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dėl dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, į psichologus nesikreipė, todėl yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjo patirti nepatogumai, neigiami išgyvenimai, diskomfortas dėl netinkamų kalinimo sąlygų nebuvo itin intensyvūs.
18. Vadovaudamasis CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (neteisėtu Nutarimu paskirta nuobauda), mastą ir trukmę (neteisėtai 30 parų buvo laikomas kamerų tipo patalpoje ir patyrė perteklinius teisių apribojimus), aplinkybę, jog pareiškėjas dėl dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos į Resocializacijos skyriaus psichologus nesikreipė, nesant duomenų, kad kalinimo sąlygos būtų turėjusios ilgalaikių ar negrįžtamų pasekmių pareiškėjo sveikatai, santykiams su artimaisiais ar psichologinei būklei, nenustačius, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs priimti neteisėtą Nutarimą, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad neturtinę žalą būtų galima vertinti jo nurodyta suma (4 600 Eur). Teismas pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimui iš atsakovo priteisė 500 Eur.
III.
19. Pareiškėjas R. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai 4 600 Eur neturtinę žalą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
20.1. Iš atsakovo išreikalautina pareiškėjo medicinos kortelė, kuri turi patvirtintini priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, kad 2019 m. liepos 24 – 25 d. pareigūnai pareiškėją sumušė. Pareiškėjas turėjo kreiptis į Laisvės atėmimo vietų ligoninę dėl pablogėjusios sveikatos po sumušimo.
20.2. Nors pareiškėjas prašymą dėl lygtinio paleidimo pateikė dar iki Nutarimo priėmimo ir nuobaudos paskyrimo, tačiau prašymas iki Nutarimo priėmimo dar nebuvo išnagrinėtas. Prašymas dėl lygtinio paleidimo buvo nagrinėjamas tuo metu, kai pareiškėjas atlikinėjo nuobaudą dėl nepagrįstai priimto Nutarimo. Pravieniškių PK direktorius, priėmęs nepagrįstą Nutarimą, taip pat svarstė pareiškėjo prašymą dėl lygtinio paleidimo, todėl prašymo dėl lygtinio paleidimo nagrinėjimo metu nepagrįstai priimta nuobauda neabejotinai turėjo neigiamos įtakos pareiškėjo nepatenkintam prašymui dėl lygtinio paleidimo. Manytina, kad jeigu tokia negriežta nuobauda, kaip 2019 m. birželio 14 d. paskirtas papeikimas, turėjo įtakos vertinant pareiškėjo lygtinio paleidimo klausimą, nėra pagrindo abejoti, kad Nutarimas ir juo paskirta nuobauda taip pat padarė svarbią, o galimai ir lemiamą įtaką priimant neigiamą sprendimą dėl pareiškėjo lygtinio paleidimo.
20.3. Kadangi, kaip skundžiamame sprendime nurodo teismas, trumpalaikės išvykos nesuteikimas susijęs su nagrinėjama baudžiamąja byla ir siekiu apriboti rizikas, susijusias su netinkamu pareiškėjo elgesiu, manytina, kad Nutarime įvardintos veikos, kurias neva padarė pareiškėjas, tuo metu taip pat buvo laikomos netinkamu elgesiu. Trumpalaikės išvykos nesuteikimas tam tikru lygmeniu yra susijęs su nagrinėjama baudžiamąja byla, tačiau labiau tikėtina, nei ne, kad Nutarimu paskirta drausminė nuobauda turėjo įtakos sprendimui nesuteikti trumpalaikės išvykos.
20.4. Pareiškėjas nesikreipė į pataisos įstaigos administraciją, nes žinojo, kad pagal įstatymą jam šios privilegijos nepriklauso ir suteiktos nebus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturėjo įrodyti, kad jam buvo kilęs poreikis apsipirkti parduotuvėje, kaip to reikalauja pirmosios instancijos teismas. Nepriklausomai nuo to ar buvo kilęs poreikis apsipirkti parduotuvėje, ar ne – pareiškėjo teisės buvo pažeistos jau nuo momento, kuomet Nutarimu pareiškėjui buvo nepagrįstai paskirta drausminė nuobauda, todėl priežastinis ryšys tarp valdžios institucijų veiksmų ir subjektyvių padarinių pareiškėjui yra akivaizdus. Juolab, kad pareiškėjas su prašymais kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl tokių elementarių dalykų kaip galimybės paskambinti ir (ar) siųsti laiškus. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas netenkino pareiškėjo 2019 m. liepos 29 d. prašymo dėl laiškų siuntimo, taip pat pareiškėjo 2019 m. liepos 30 d. ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. prašymų dėl galimybės paskambinti advokatui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo manyti, kad prašymai dėl apsipirkimo parduotuvėje ir (ar) galimybės gauti pasimatymus būtų tenkinami, kadangi įstatymas tai draudžia. Pareiškėjas būdamas kamerų tipo patalpose negalėjo 30 parų susisiekti su savo ligotais garbingo amžiaus tėvais ir palaikyti su jais ryšį. Atitinkamai tėvai patyrė didelį stresą, o pareiškėjas pergyveno dėl savo tėvų, patyrė dvasinius išgyvenimus ir emocinius išgyvenimus, kurių nebūtų buvę, jeigu pareiškėjui nebūtų nepagrįstai paskirta drausminė nuobauda.
20.5. Dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su higienos normų laikymųsi, atlikinėjant drausminę nuobaudą kamerų tipo patalpose, pareiškėjas pastebėjo, kad šios patalpos buvo nepritaikytos gyventi – patalpose yra pelėsis, net ir šiltuoju metų laikotarpiu. Pareiškėjas savarankiškai negalėjo pamatuoti oro drėgmės ir (ar) oro judėjimo greičio, nes neturi tam reikalingų prietaisų, tačiau jeigu kamerų tipo patalpos būtų pritaikytos gyventi, jose pelėsio nebūtų. Pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui. Dėl įkalinimo įstaigų režimui būdingų apribojimų negalima realistiškai tikėtis, kad įkalintieji pateiks savo kamerų nuotraukas ar pateiks tikslius jų ploto, temperatūros ar apšvietimo matavimų duomenis.
20.6. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi atsižvelgti į laisvės atėmimo įstaigos galimas pastangas gerinti kalinamo asmens padėtį. Šiuo atveju, Pravieniškių PN administracija apskritai nedėjo jokių pastangų, kad pareiškėjas kamerų tipo patalpose būtų laikomas kuo trumpesnį laiką, o atsiradus galimybei, sąlygų negerino.
21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
22. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
22.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir atsakė į pareiškėjo nusiskundimus bei pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad neturtinę žalą būtų galima vertinti jo nurodyta suma.
22.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, nagrinėjamu atveju nėra ABTĮ 146 ir 147 straipsniuose įtvirtintų sprendimo ar jo dalies panaikinimo ir negaliojimo pagrindų, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
k o n s t a t u o j a:
IV.
23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl 4 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl Pravieniškių PN atliktų neteisėtų veiksmų.
24. Byloje nustatyta, kad:
24.1. Pravieniškių PN 2019 m. liepos 25 d. nutarimu (Nutarimas) pareiškėjui neteisėtai paskyrė drausminę nuobaudą – perkėlimas į kamerų tipo patalpą 30 parų – už tai, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 24 d. nuo 22.20 val. apie 10–15 minučių sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokojo kamerose esančias duris ir kitą inventorių, jis atliko šią drausminę nuobaudą Pravieniškių PN 3-iojo sektoriaus 12 būrio (duomenys neskelbtini) kameros tipo gyvenamojoje patalpoje (Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartis).
24.2. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. vasario 6 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą dėl 4 600 Eur neturtinės žalos tenkinti iš dalies, priteisti pareiškėjui iš atsakovo 500 Eur. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eTA-511-789/2023 iš dalies tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 6 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, minėtoje nutartyje sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, jog jo teisė apsipirkti parduotuvėje ir teisė į trumpalaikes išvykas buvo nepagrįstai apribota. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, jog pareiškėjas papildomai turėjo įrodyti teisės susitikti su artimaisiais, t. y. pasimatyti su tėvais, apribojimą, nėra pagrįsti, tačiau šis pareiškėjui taikomas ribojimas yra susijęs su drausminės nuobaudos jam skyrimu ir vertintinas kaip neteisėtai paskirtos drausminės nuobaudos pasekmė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad pareiškėjas buvo sumuštas pareigūnų be jokios priežasties ir dėl to patyrė neturtinę žalą.
24.3. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinus ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, Regionų administracinio teismo Kauno rūmai, iš naujo išnagrinėję administracinę bylą, 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė pareiškėjui 500 Eur neturtinę žalą.
24.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo išreikalauti iš atsakovo jo medicinos kortelę, kuri turi patvirtinti jo neteisėto sumušimo aplinkybes, nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl neteisėto Nutarimo įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo, nepritaria, kad nepatyrė neturtinės žalos, kai buvo suvaržytos jo teisės į trumpalaikes išvykas, apsipirkimą parduotuvėje, paskambinimą ir (ar) laiškų siuntimą, pasimatymus, susisiekimą su pareiškėjo ligotais ir garbingo amžiaus tėvais ir ryšio su jais palaikymą, nurodo, kad įrodymų našta dėl higienos normų laikymosi priklauso atsakovui.
25. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymi, kad, remiantis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalimi, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo, teismų praktikos ir įrodymų vertinimo aspektais, su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, sutinka iš dalies.
27. Teisėjų kolegija visų pirma akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eTA-511-789/2023 konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo teisės į apsipirkimą parduotuvėje, trumpalaikes išvykas buvo nepagrįstai apribotos, taip pat, kad pareiškėjas buvo sumuštas pareigūnų be jokios priežasties ir dėl to patyrė neturtinę žalą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu atmeta kaip nepagrįstus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija netenkina ir pareiškėjo prašymo dėl medicinos kortelės išreikalavimo.
28. Įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl neteisėto Nutarimo įtakos pareiškėjo prašymo dėl lygtinio paleidimo nagrinėjimui, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pažymėtina, kad 2020 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 59-110 (Nutarimas dėl lygtinio paleidimo) teisėtumas buvo patikrintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartimi byloje Nr. TS-43-486/2020 ir konstatuota, kad minėtas nutarimas yra pagrįstas. Byloje nėra duomenų, kad minėta teismo nutartis būtų apskųsta ir panaikinta ar pareiškėjas šioje byloje kreipėsi dėl proceso atnaujinimo, po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties ir procesas buvo atnaujintas bei priimtas kitoks sprendimas. Be kita ko, pažymėtina, kad 2020 m. birželio 12 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-86, kuria remiantis priimtas Nutarimas dėl lygtinio paleidimo nurodyta, kad Pravieniškių PN Nutarimu paskirta nuobauda buvo panaikinta Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. sprendimu. Minėtas Nutarimas neįtrauktas į sąrašą 16 nuobaudų, kurios vertintos analizuojant pareiškėjo elgesį bausmės atlikimo metu. Be kita ko, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 31 d. nutartyje byloje Nr. TS-43-486/2020 nesirėmė Pravieniškių PN 2019 m. liepos 25 d. nutarimu, palikdamas Nutarimą dėl lygtinio paleidimo nepakeistą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomos prielaidos dėl to, kas nulėmė Nutarimo dėl lygtinio paleidimo priėmimą, nepaneigia fakto, kad minėtas nutarimas yra galiojantis ir nepanaikintas.
29. Teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui atliekant drausminę nuobaudą kamerų tipo patalpose, patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų (patalpų nebuvo įmanoma išvėdinti, ant sienų buvo pelėsis (grybelis)). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovo pateikta Pažyma, kurioje nustatyta, kad patalpoje, kurioje drausminę nuobaudą atliko pareiškėjas, buvo įrengta rekuperacinė oro vėdinimo sistema, taip pat patalpą buvo galimybė vėdinti per langus, ir nenustatė higienos normų pažeidimų (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 17, 39 p.). Pareiškėjui nepateikus duomenų, kad jis kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl negalėjimo pakankamai atidaryti langą, arba į institucijas, galinčias patikrinti gyvenamųjų patalpų atitiktį higienos normų reikalavimams, taip pat dėl pelėsio jose, pareiškėjo argumentai šiuo aspektu laikytini kaip deklaratyvūs bei nepagrįsti. Teisėjų kolegija nenustatė, kad būtų pažeista įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė.
30. Iš Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo teisių apribojimo – siųsti laiškus, paskambinti telefonu, pasimatyti, patalynės išdavimo tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui – ir dėl to konstatavo pareiškėjo nepatogumus, išgyvenimus, diskomfortą, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Todėl šie atsakovo neteisėti veiksmai vertintini kaip nustatyti ir papildomai neįrodinėtini. Pažymėtina, kad pripažintų neteisėtais veiksmų apimtyje vertintinas pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydžio pagrįstumas.
31. Nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio yra teismo diskrecija (CK 6.250 str.2 d.). Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti kriterijai, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Nustatant pareiškėjui priteistinos žalos dydį atsižvelgtina į pažeidimo trukmę, mastą, pažeistas vertybes, kilusias pasekmes ir kitas reikšmingas aplinkybes.
32. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas skundu prašė priteisti 4 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau pirmosios instancijos teismas priteisė 500 Eur. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas įvertino pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (neteisėtu Nutarimu paskirta nuobauda), mastą ir trukmę (neteisėtai 30 parų buvo laikomas kamerų tipo patalpoje ir patyrė perteklinius teisių apribojimus (buvo apribota pareiškėjo teisė siųsti laiškus, paskambinti telefonu, teisė į pasimatymus, patalynė buvo išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui), aplinkybę, jog pareiškėjas dėl dvasinių išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, į Resocializacijos skyriaus psichologus nesikreipė, nesant duomenų, kad kalinimo sąlygos būtų turėjusios ilgalaikių ar negrįžtamų pasekmių pareiškėjo sveikatai, santykiams su artimaisiais ar psichologinei būklei, nenustačius, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs priimti neteisėtą Nutarimą.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2020 m. birželio 12 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-86 nustatyta, jog pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Ginčo laikotarpiu galiojęs BVK 72 straipsnis nustatė, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę: per du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą (2 p.), gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų (3 p.), du kartus per savaitę paskambinti telefonu (4 p.). Taigi pareiškėjas būtų turėjęs teisę per 30 parų: iki 1 ilgalaikio ir 1 trumpalaikio susitikimo, 8 kartus paskambinti telefonu bei siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas netenkino pareiškėjo 2019 m. liepos 29 d. prašymo dėl laiškų siuntimo, taip pat pareiškėjo 2019 m. liepos 30 d. ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. prašymų dėl galimybės paskambinti. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju reikšmingas ne pareiškėjo pateiktų prašymų buvimas, bet pats faktas dėl jo neteisėto perkėlimo į sunkesnes bausmės atlikimo sąlygas 30 dienų, kuris savaime lemia reikšmingus pareiškėjo teisių ribojimus. Atsižvelgdama į nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma nėra pakankamai adekvati ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-63-624/2024), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui priteistinas 800 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
34. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes byloje dėl pareiškėjui pritaikytų ribojimų įtakos jo patirtiems negatyviems išgyvenimams ir netinkamai nustatė atlygintinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir padidinant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteistą 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 800 Eur.
35. Pažymėtina, kad pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl pareiškėjo prašymas netenkintinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą pakeisti, pareiškėjui R. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį padidinant iki 800 Eur (aštuonis šimtus eurų).
Kitą Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė