Civilinė byla Nr. e3K-3-176-219/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02903-2013-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.1.18.5; 3.1.18.6; 3.5.1.22

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Janinos Stripeikienės ir Vinco Versecko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Litgrid“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Litgrid“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saurama“ turtui dėl teismo nutarties įvykdymo atgręžimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių laikinąsias apsaugos priemones ir sprendimo įvykdymo atgręžimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo įpareigoti advokatų kontorą „Sorainen ir partneriai“ grąžinti į atsakovės UAB ,,Saurama“ sąskaitą 25 200 Lt (7298,42 Eur), sumokėtų Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarties pagrindu.
3. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas, 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi užtikrindamas ieškovės AB „Litgrid“ reikalavimų, pareikštų Vilniaus komerciniame arbitražo teisme, įvykdymą, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės UAB „Saurama“ 14 348 302,54 Lt (4 155 555,65 Eur) vertės turtą. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartimi turto arešto dydis sumažintas iki 12 508 602,54 Lt (3 622 741,70 Eur). Vykdydamas šią nutartį, antstolis areštavo atsakovės lėšas (1 863 516,51 Lt, arba 539 711,69 Eur).
4. Vilniaus apygardos teismas, tenkindamas atsakovės UAB ,,Saurama“ prašymą, 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pakeitė pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones: leido atsakovei UAB ,,Saurama“ iš jos areštuotoje sąskaitoje esančių lėšų atsiskaityti su pasirinktu teisiniu patarėju (už teisines paslaugas) šiam sumokant 25 200 Lt (7298,42 Eur); šią nutartį teismas leido vykdyti skubiai. 2014 m. rugsėjo 24 d. atsakovė UAB ,,Saurama“ pervedė 25 200 Lt (7298,42 Eur) advokatų kontorai „Sorainen ir partneriai“.
5. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – netenkino atsakovės prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad nebuvo teisinio pagrindo keisti laikinąją apsaugos priemonę ir leisti skubiai vykdyti dėl to priimtą teismo nutartį.
6. Ieškovė, remdamasi teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo institutu ir nekvestionuodama atlyginimo už teisines paslaugas dydžio, nesutiko su apmokėjimu pagal panaikintą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį, kuris pažeidžia jos teisę į reikalavimo, kurio įvykdymui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės UAB „Saurama“ turtui, patenkinimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė.
8. Teismas konstatavo, kad advokatų kontora, kurią ieškovė prašo įpareigoti grąžinti 7298,42 Eur, nėra šio proceso šalis, o teismo sprendimo vykdymo atgręžimas taikomas tarp byloje dalyvaujančių proceso šalių. CPK 760 straipsnis netaikytinas ginčo santykiams, nes pagal šio straipsnio formuluotę sprendimo vykdymo atgręžimas galimas tuomet, kai panaikinamas sprendimas, pagal kurį buvo įvykdytas išieškojimas ieškovo naudai.
9. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą, 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį.
10. Kolegija nurodė, kad 25 200 Lt (7298,42 Eur) atsakovė advokatų kontorai pervedė ne Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuri vėliau buvo panaikinta, o kitu teisiniu pagrindu. Atsakovę ir advokatų kontorą siejo teisinių paslaugų teikimo materialieji teisiniai santykiai, kurių pagrindu advokatų kontorai buvo pervesta nurodyta suma. Jokių išieškojimų pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį, kurios įvykdymo atgręžimą prašo taikyti ieškovė šioje byloje, nebuvo. Sprendimo įvykdymo atgręžimas negali būti nukreipiamas į kitu materialiniu teisiniu (ne panaikinto teismo procesinio sprendimo) pagrindu lėšas įgijusį asmenį. Ieškovė savo pažeistas teises gali ginti materialiojoje teisėje įtvirtintais pagrindais, pavyzdžiui, reikšdamas acio Pauliano ar kt.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų nutartis ir priimti naują sprendimą – įpareigoti advokatų kontorą „Sorainen ir partneriai“ grąžinti BUAB „Saurama“ 25 200 Lt (7298,42 Eur), gautų skubiai vykdant Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Remiantis CPK 145 straipsnio 6 dalimi, galiojant Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, atsakovė neturėjo procesinio teisinio pagrindo apmokėti advokatų kontoros pateiktą sąskaitą už skundo dėl priimto arbitražo teismo sprendimo peržiūrėjimo parengimą. Materialinis teisinis pagrindas (teisinių paslaugų teikimo), nesant procesinio teisinio pagrindo (teismo leidimo atlikti piniginę operaciją), nepakankamas teisėtam mokėjimui atlikti, o iš neteisės negali kilti teisė.
2. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartyje nurodė, kad 25 200 Lt (7298,42 Eur) užmokestis už skundo parengimą pagal nustatytas aplinkybes yra neadekvatus suteiktos teisinės pagalbos mastui ir ginčo situacijos faktiniam bei teisiniam sudėtingumui. Ieškovė neginčija advokatų kontoros atlyginimo už teisines paslaugas dydžio, tačiau, nesant procesinio teisinio pagrindo (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, kurios pagrindu atliktas ginčo mokėjimas, panaikinta) atlikti šį mokėjimą, advokatų kontoros reikalavimas gali būti tenkinamas tik bendra tvarka BUAB „Saurama“ bankroto byloje.
3. Nuo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria ieškovės reikalavimams užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės UAB „Saurama“ turtui, priėmimo atsakovė turėjo teismo leidimą vykdyti mokėjimus ieškovei, tačiau jų geranoriškai neatliko, dėl to 3 101 890,21 Eur ieškovės reikalavimas buvo patvirtintas tik BUAB „Saurama“ bankroto byloje. Advokatų kontora, pasinaudodama neteisėta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, kurią buvo leista vykdyti skubiai, įgijo turtą, kurio įgyti neturėjo procesinio teisinio pagrindo.
4. Apeliacinės instancijos teismo siūlymas inicijuoti naują materialinį teisinį ginčą, kai ieškovė neginčija tokio reikalavimo (tvirtintino bankroto byloje) pagrįstumo, neturi teisinio pagrindo.
5. Pagal CPK 18 straipsnį teismo sprendimai ir nutartys nediferencijuojami jų privalomumo aspektu, o esminis būtinas privalomumo požymis – jų įsiteisėjimas. Advokatų kontora materialinio teisinio reikalavimo patenkinimą gavo neįsiteisėjusios (šiuo metu panaikintos) skubiai įvykdytos Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarties pagrindu. Advokatų kontora atstovavo atsakovės interesams, todėl jai negalėjo būti nežinoma atsakovės finansinė padėtis ir veiklos apribojimai. Dėl to ji privalo prisiimti tokios skubiai įvykdytos nutarties panaikinimo pasekmes.
6. Nors CPK LVI skyrius reglamentuoja išieškojimo pagal įvykdytą ir vėliau panaikintą teismo sprendimą atgręžimą, tačiau teisingumas negali būti formalus; tai atitiktų kasacinio teismo praktiką, pagal kurią „sprendimas“ CPK 760–762 straipsnių taikymo kontekste suprantamas plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB ,,Aliuminio konstrukcijos“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-222/2014).
7. Įstatymas neišskiria skubiai įvykdytos neįsiteisėjusios teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atgręžtinio vykdymo, todėl ieškovė prašė CPK 760–762 straipsnių nuostatas taikyti pagal analogiją (CPK 3 straipsnio 6 dalis), tačiau šio klausimo teismai nesprendė.
8. Sprendimo įvykdymo atgręžimo paskirtis – užtikrinti, kad, panaikinus neteisėtą ir įvykdytą teismo sprendimą, išieškotojas ir skolininkas būtų grąžinti į iki teismo sprendimo vykdymo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB ,,Aliuminio konstrukcijos“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-222/2014). Panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarties pagrindu apmokėjimą iš skolininkės išsireikalavo jos atstovas – advokatų kontora, tai šis subjektas, nepriklausomai nuo to, kad nėra bylos šalis, turi grąžinti panaikintos nutarties pagrindu gautus pinigus ir reikalavimo patenkinimo siekti Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.
12. Advokatų kontora „Sorainen ir partneriai“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir bylą nagrinėjusių teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Advokatų kontora nėra šios civilinės bylos proceso šalis (CPK 41 straipsnio 1 dalis), jos su ieškove nesieja jokie materialiniai teisiniai santykiai. Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis dėl leidimo atsiskaityti su advokatų kontora priimta atsakovės atžvilgiu, todėl ieškovės reikalavimas pareikštas netinkamam asmeniui (CPK 45 straipsnis).
2. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik atsakovės turtui (CPK 145 straipsnis), todėl atgręžtinis teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymas negalėjo būti taikomas į bylą neįtraukto asmens turtui (gautoms lėšoms) (CPK 41, 760–761 straipsniai).
3. Advokatų kontora lėšas už suteiktas teisines paslaugas pagal sąskaitą įgijo ne teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuri vėliau buvo panaikinta, o teisinių paslaugų sutarties su atsakove pagrindu, kuri tuo metu buvo galiojanti, įvykdyta ir neginčijama, todėl nėra faktinio pagrindo grąžinti lėšas. Bylos šalys neginčija, kad teisinės paslaugos buvo suteiktos.
4. CPK 760 straipsnis netaikytinas susiklosčiusiems santykiams. Pritaikius šią teisės normą pagal analogiją tuo atveju, kai šalys nesusijusios materialiniais teisiniais santykiais, iškyla grėsmė nepagrįstai praplėsti ar net modifikuoti šia teisės norma reglamentuojamus teisinius santykius. Tai būtų nesuderinama su civilinių teisinių santykių stabilumo, apibrėžtumo, šalių interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principais.
5. Advokatų kontoros sąskaita buvo apmokėta Vilniaus apygardos teismui leidus. Panaikinus teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį buvo sukurta teisinė kolizija. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis turi įtakos tik procesams, vyksiantiems ateityje, tačiau nesukelia teisinių pasekmių teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarties vykdymui. Tokia situacija galimai susiformavo tik todėl, kad apeliacinės instancijos teismas nebuvo informuotas apie tai, jog 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis atskirojo skundo padavimo metu jau buvo įvykdyta.
6. Advokatūros įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintas kliento paslapties neatskleidimo principas, apimantis ir susitarimą dėl atsiskaitymo už teisines advokato paslaugas. Kliento ir advokato sutarties sąlygos sudaro profesinę paslaptį ir negali būti naudojamos kaip įrodymas teisme (Advokatūros įstatymo 46 straipsnis). Advokato profesinė paslaptis yra kliento teisių garantija, todėl advokatas privalo saugoti profesinę paslaptį. Advokato ir kliento atsiskaitymo santykiai yra konfidenciali informacija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl įvykdytos teismo nutarties pakeisti laikinąją apsaugos priemonę panaikinimo teisinių pasekmių

13. Komercinio arbitražo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis turi teisę prašyti Vilniaus apygardos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba iki arbitražo teismo sudarymo. Teismas šalies prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir po arbitražo teismo sudarymo. Atitinkamai kita šalis turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka prašyti užtikrinti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar įrodymų užtikrinimo, atlyginimą. Ši teisės norma koreliuoja su CPK 147 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas, o Komercinio arbitražo įstatyme numatytais atvejais – Vilniaus apygardos teismas. Tokiu atveju šalies prašymo pagrindu Vilniaus apygardos teisme yra iškeliama civilinė byla, kurioje yra reiškiamas ne materialinis, o procesinis reikalavimas taikyti tam tikrus įstatyme nustatytus apribojimus, kurie užtikrintų, kad arbitražo teisme šalies pareikšti reikalavimai bus įvykdyti (Komercinio arbitražo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, CPK 147 straipsnio 1 dalis).
14. Vilniaus apygardos teisme iškelta civilinė byla dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjama CPK nustatyta tvarka, kiek šio klausimo nereglamentuoja Komercinio arbitražo įstatymas, vadovaujantis ekonomiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principais (CPK 7, 17 straipsniai), taip pat proporcingumo principu. Pastarasis principas CPK tiesiogiai neįtvirtintas, tačiau pagal Konstitucinio Teismo praktiką civiliniame procese turi būti vadovaujamasi ne tik šakiniais šios teisės šakos principais, bet ir bendraisiais teisės principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Proporcingumo principo taikymas sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reiškia, kad teismas turi įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.
15. Teismas, spręsdamas dėl prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę, priima XI skyriaus penktame skirsnyje numatytą procesinį sprendimą, t. y. nutartį tenkinti pareikštą prašymą (jo dalį) ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę arba prašymą atmesti (CPK 147 straipsnis).
16. CPK 148 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, todėl, jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas patiria neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, jis gali pateikti teismui prašymą pakeisti taikytą laikinąją apsaugos priemonę, sumažinti jos mastą ir dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių leisti panaudoti dalį areštuoto turto ir (ar) pinigų būtiniems atsakovo poreikiams tenkinti.
17. Nutartis pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (pvz., leisti panaudoti dalį areštuoto turto) vykdoma jai įsiteisėjus, tokia nutartis antstolio vykdoma teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CPK 152 straipsnio 2, 6 dalis).
18. Remiantis CPK 152 straipsnio 2 dalimi teismas, priklausomai nuo nustatytų faktinių aplinkybių, gali leisti tokią nutartį vykdyti skubiai. Tai reiškia, kad tokia teismo nutartis bus pradėta vykdyti dar jai neįsiteisėjus (CPK 282 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nurodo, kad teismui leidus skubiai vykdyti nutartį pakeisti laikinąją apsaugos priemonę yra galima situacija, kai, asmeniui padavus atskirąjį skundą ir aukštesnės instancijos teismui jį išnagrinėjus bei panaikinus nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo, neteisėta nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo jau bus įvykdyta teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.
19. Teisėjų kolegija, sistemiškai aiškindama nutartyje nurodytas teisės normas, konstatuoja, kad tais atvejais, kai kyla klausimas dėl teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka įvykdytos teismo nutarties pakeisti laikinąją apsaugos priemonę panaikinimo kaip neteisėtos teisinių pasekmių (įvykdymo atgręžimo), taikomos ne tik tiesiogiai laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančios civilinio proceso teisės normos, bet ir kitų civilinio proceso institutų, tarp jų – ir teismo sprendimo įvykdymo atgręžimą reglamentuojančios teisės normos.

Dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto taikymo

20. Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki įvykdymo teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės ar kasacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu ir byla iš esmės išspręsta kitaip, negu prieš tai priimtu teismo sprendimu. Šio instituto taikymas grindžiamas principu ex iniuria ius non oritur (iš neteisės negali atsirasti teisė), t. y. neteisėto sprendimo įvykdymo padariniai taip pat turi būti laikomi neteisėtais. Neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina šalis, įvykdžiusias neteisėtą teismo sprendimą, grąžinti į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. P. v. UAB „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“, bylos Nr. 3K-3-327/2014).
21. Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto pagrindu skolininkui grąžinama viskas, kas buvo išreikalauta vykdant panaikintą teismo sprendimą. Taigi skolininkas turi teisę reikalauti grąžinti viską, ką vykdant teismo sprendimą iš jo gavo išieškotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB ,,Aliuminio konstrukcijos“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-222/2014).
22. Nors sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto pagrindu suteikiama galimybė pašalinti šalių tarpusavio santykiuose atsiradusį neteisėtumą, tačiau toks grąžinimas į ankstesnę padėtį galimas ne visada. Atsižvelgiant į tam tikrų civilinės teisės subjektų ir jų reikalavimų išskirtinumą bei svarbą, jei šalis teismo proceso metu elgėsi sąžiningai ir jos veiksmai neturėjo įtakos neteisėto teismo sprendimo priėmimui, įstatymas išskiria atvejus, kuriems esant sprendimo įvykdymo atgręžimas yra negalimas, būtent: bylose dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir darbo užmokesčio ar jam prilygstamų išmokų išieškojimo sprendimo įvykdymo atgręžimas galimas tik tais atvejais, kai nustatomos CK 762 straipsnio 3, 4 dalyse įtvirtintos sąlygos.
23. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstomis bylą nagrinėjusių teismų išvadas, kad dėl to, jog panaikinta teismo nutartis buvo priimta ne atsakovės, o byloje nedalyvaujančio asmens naudai ir pinigai šiam asmeniui buvo sumokėti ne panaikintos nutarties, o kitu teisiniu pagrindu, nagrinėjamu atveju netaikytinas teismo procesinio sprendimo įvykdymo atgręžimą reglamentuojantis CPK 760 straipsnis.
1. Bylos duomenimis, atsakovė buvo skolinga advokatų kontorai už suteiktas teisines paslaugas, todėl prašė teismo leidimo sumokėti skolą iš areštuotos atsakovės sąskaitos ir teismas vėliau panaikinta nutartimi leido jai tai atlikti. Tai, priešingai nei nurodė teismai, patvirtina, kad panaikintas teismo procesinis sprendimas buvo priimtas atsakovės naudai, nes dėl jo įvykdymo sumažėjo atsakovės finansiniai įsipareigojimai.
2. Teismo nutartis, kurios pagrindu pinigai sumokėti, panaikinta. Tai reiškia, kad pinigai iš areštuotos atsakovės sąskaitos paimti neteisėtai ir, nepaisant to, kad jie yra ne atsakovės, o kito asmens sąskaitoje, turi būti grąžinti į areštuotą atsakovės sąskaitą, nes, minėta, iš neteisės negali atsirasti teisė. Advokatų kontora jai priklausančią skolą iš atsakovės gavo neteisėtu, pažeidžiančiu ieškovės teisėtus interesus pavedimu, todėl gautus pinigus privalo grąžinti į areštuotą atsakovės sąskaitą.
3. Bylos duomenimis, atsakovę ir advokatų kontorą siejo sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsirado atsakovės skola advokatų kontorai. Atsakovė turėjo pareigą šią skolą sumokėti advokatų kontorai, o ši turėjo teisę pinigų reikalauti. Dėl to atsakovė kreipėsi į teismą, kad gautų leidimą skolą sumokėti iš areštuotos savo sąskaitos, jį gavo ir skolą sumokėjo. Tačiau aukštesnės instancijos teismas pripažino pinigų sumokėjimą iš areštuotos sąskaitos neteisėtu, todėl, nesant nutarties 22 punkte aptartų proceso įstatymu nustatytų išimčių, neteisėtai iš areštuotos sąskaitos paimti pinigai turi būti grąžinti atgal į sąskaitą (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Padėties iki neteisėto pinigų pervedimo atkūrimas, kai įstatymas nenustato kitaip, negali pažeisti atsakovės ar kito asmens teisėtų interesų.
24. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais suinteresuoto asmens atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, kad nagrinėjamu atveju sprendimo įvykdymo atgręžimas nesuderinamas su civilinių teisinių santykių stabilumo, apibrėžtumo, šalių interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principais.
1. Apeliacine tvarka panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartimi 25 200 Lt (7298,42 Eur) iš areštuotos sąskaitos buvo leisti išmokėti skubiai, todėl pinigai advokatų kontorai buvo sumokėti neįsiteisėjusios nutarties pagrindu.
2. Nutarties 17–18 punktuose aptarti proceso teisės aspektai pinigus gavusiai advokatų kontorai yra žinomi, todėl jai negalėjo susiformuoti pagrįsti teisėti lūkesčiai ir teisinis tikrumas, kad neįsiteisėjusios teismo nutarties pagrindu gautų pinigų neteks grąžinti, jei pirmosios instancijos teismo nutartis bus panaikinta ir iškils procesinio sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas.
3. Advokatų kontoros procesinės teisės sprendžiant dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo nepažeistos, nes ji šioje bylos stadijoje patraukta bylos dalyve ir proceso teisės normų nustatyta tvarka galėjo ginti savo interesus. Be to, advokatų kontora atstovauja atsakovės interesams, todėl jai žinoma atsakovės teisinė ir faktinė padėtis, įskaitant sunkią finansinę padėtį ir negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais.
25. Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, kad teismai nagrinėjamos bylos atveju nepagrįstai netaikė sprendimo įvykdymo atgręžimą reglamentuojančių proceso teisės normų, todėl nesant tam teisinio pagrindo atsisakė tenkinti kasatorės prašymą. Kadangi šios kasacijos dalykas susijęs su proceso teisės normų pažeidimais ir siekiant juos pašalinti nereikia papildomai nustatyti faktinių aplinkybių, teisėjų kolegija naikina neteisėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir priima nauja procesinį sprendimą, kuriuo kasatorės prašymą tenkina – įpareigoja advokatų kontorą pagal neteisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį gautus pinigus grąžinti į areštuotą atsakovės sąskaitą banke (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti.

Priimti naują sprendimą – ieškovės AB „Litgrid“ prašymą tenkinti ir įpareigoti advokatų kontorą „Sorainen ir partneriai“ grąžinti į atsakovės BUAB ,,Saurama“ (į. k. 302476588) „Danske Bank A/S“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 7298,42 Eur (septynis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt aštuonis Eur 42 ct), sumokėtus Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarties pagrindu.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Antanas Simniškis

                                                                      Janina Stripeikienė

                                                                      Vincas Verseckas