Civilinė byla Nr. 2S-1241-577/2012

                              Procesinio sprendimo kategorijos: 128.17; 122.2.; 122.3.; 122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų R. S. ir A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 30 d. nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo pakartotinis prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo. 

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,             

n u s t a t ė:

Skolininkas R. S., užtikrindamas iki 2031-02-22 suteikto 144 810 EUR  kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01/1/2006/0007361, 2006-04-03 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė jam ir A. S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 0,0102 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-11-03 nutartimi įkeistas nekilnojamais turtas – 0,0102 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). buvo areštuoti. Skolininkas ir įkeistų daiktų savininkė buvo įspėti, kad jeigu per 1 mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos nebus grąžinta skola kreditoriui, tai kreditorius gali kreiptis su pareiškimu, prašydamas išieškoti skolą iš įkeisti turto.

Kreditorius Danske Bank A/S 2010-03-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriui pateikė pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir prašė teismo leisti įkeistą nekilnojamąjį turtą parduoti iš varžytinių.

Vilniaus misto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-03-30 nutartimi kreditoriaus prašymą patenkino ir nutarė priverstinai išieškoti skolą: 188 583,12 EUR negrąžinti kredito, 2872,59 EUR paskaičiuotų palūkanų, 23 239,47 EUR delspinigių, iš viso 214 695,18 EUR, 131 Lt žyminio mokesčio, 80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 11 proc. palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo pakartotinio prašymo gavimo dienos (2010-03-29)  iki visiško skolos išieškojimo, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą.

Skolininkai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-03-30 nutartį. Nurodo, kad kartu sus skolininkais gyvena ir nepilnamečiai vaikai, todėl priėmus nutartį priverstinai parduoti iš varžytinių skolininkams nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, būtų pažeistos jų teisės ir interesai. Be to, bankas nebando derėtis su skolininkais,  daryti paskolos sutarties pakeitimus, keičiant paskolos įmokų mokėjimo dydžius ir terminus. Skolininkų šeimos pajamos sumažėjo dėl šalies sunkmečio, tačiau jie niekada nebuvo pareiškę, kad jie apskritai negali vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, ne kartą prašė kreditoriaus pakeisti paskolos sutartį, išdėstant mokėjimus palankesne tvarka. Pažymi, jog skolininkai negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti aplinkybių, lėmusių tiek šalies ekonominę krizę, sunkmetį, tiek pastarosios krizės pasekoje sekusį šeimos finansinės galios mažėjimą. Taip pat nurodo, kad kreditorius prašo grąžinti visą paskolą, tačiau paskolos grąžinimo terminas dar nėra suėjęs.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje nustatyta, kad skolininkas R. S., užtikrindamas iki 2031-02-22 suteikto 144 810 EUR  kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01/1/2006/0007361, 2006-04-03 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė jam ir A. S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 0,0102 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kredito sutartį kreditorius vienašališkai praėjus 30 dienų nuo 2009-09-25 išsiųstų pranešimo Nr. dnk0913337 skolininkui R. S. ir pranešimo Nr. dnk0913338 įkeistų daiktų savininkei A. S.. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-11-03 nutartimi įkeistas nekilnojamais turtas – 0,0102 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). buvo areštuoti. Skolininkas ir įkeistų daiktų savininkė buvo įspėti, kad jeigu per 1 mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos nebus grąžinta skola kreditoriui, tai kreditorius gali kreiptis su pareiškimu, prašydamas išieškoti skolą iš įkeisti turto. Skolininkų įsipareigojimai kreditoriui Danske Bank A/S pagal 2006-02-22 kredito sutartį neįvykdyti iki šiol.

Atkeiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl hipotekos teisėjo jurisdikcinės veiklos ginčo teisenos ir specialiosios hipotekos bylų teisenos atribojimo aspektu. Šių išaiškinimų esmė yra ta, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010; 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2010, 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010 ir kt.). Tačiau naujausioje kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad aukščiau nurodytos teismų praktikos nuostatos negali būti suprantamos kaip paneigiančios hipotekos bylų, kaip teismo veiklos vykdant teisingumą, esmę ir hipotekos teisėjo vaidmenį apribojančios tik formalių veiksmų atlikimu. Tam tikrais atvejais teismui kyla pareiga būti aktyviam, tačiau tai taikytina vertinant iš vartojimo teisinių santykių kylančias prievoles. Tuomet reikėtų įvertinti ir priverstinio išieškojimo prielaida tapusių šalis siejusios pagrindinės sutarties nutraukimo sąlygų sąžiningumą bei kreditoriaus veiksmų atitikimą bendriesiems teisės principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

Nagrinėjamos bylos atveju kreditavimo sutartis sudaryta tarp kreditoriaus – banko iš vienos pusės ir kredito gavėjo – skolininko, kuris yra fizinis asmuo, iš kitos pusės. Kaip matyti, kreditavimo sutarties specialiojoje dalyje numatyta suteikto kredito paskirtis: būsto pirkimui suteikto kredito refinansavimas ir Kredito gavėjo investuotų nuosavų lėšų į Būsto apdailos darbus refinansavimas. Dėl tokių sąlygų buvimo apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skolininkas kreditą ėmė vartojimui, taigi yra pagrindas konstatuoti, jog tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai ir šioje byloje taikytini minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateikti išaiškinimai.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad hipotekos teisėjas turėjo pareigą patikrinti kredito sutarties nutraukimo teisėtumą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-03-30 nutartyje nėra pasisakyta dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo, tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius dokumentus (b.l. 61, 62), daro išvadą, jog kredito sutarties su apeliantais nutraukimas atitiko kredito sutarties 51.5. p., 52 p. numatytas sąlygas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog per visą bylos nagrinėjimą, negauta jokių rašytinių įrodymų, jog apeliantai būtų padengę nors dalį įsiskolinimo ar būtų kreipęsi į teismus dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir kt. 

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Remiantis išdėstytų argumentų bei nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-03-30 nutartis priimta laikantis civilinio proceso įstatymo nustatytų procedūrų, nepažeidžiant kasacinio teismo suformuotos tokio pobūdžio bylose teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, pagrindo ją panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo pagrindais nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o minėta nutartis paliktina nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

                                                         n u t a r i a:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                        Jadvyga Mardosevič