Administracinė byla Nr. eI3-5976-535/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03351-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 23.4; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Dariaus Jonaičio skundą atsakovui VĮ Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. S., G. K. ir K. G. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėjas antstolis Darius Jonaitis kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti VĮ Registrų centro 2022-07-26 sprendimą nepanaikinti 2022-02-23 neteisėtai įregistruotą įrašą apie vienintelio akcininko UAB „Ijola“ pasikeitimą; 2) įpareigoti VĮ Registrų centrą priimti naują sprendimą dėl įrašo apie UAB „Ijola“ vienintelį akcininką G. K. atstatymo, buvusį iki 2022-02-23.

Pareiškėjas paaiškina, kad G. K. nuosavybės teisė į UAB „Ijola“ akcijas buvo areštuota 2020-09-15, areštas įregistruotas areštų registre. 2022-05-26 nustatyta, kad areštuotas turtas neberegistruotas G. K. vardu, skolininkas nebėra „Ijola“ akcijų savininkas nuo 2022-02-23. 2022-07-14 raštu kreipėsi į Registrų centrą su reikalavimu: 1) pateikti duomenis bei juos pagrindžiančius įrodymus, kokiu pagrindu G. K. nuosavybės teisė į akcijas buvo išregistruota; 2) panaikinti 2022-02-23 įregistruotą įrašą apie vienintelio akcininko UAB „Ijola“ pasikeitimą ir atstatyti įrašą apie UAB „Ijola“ vienintelį akcininką G. K.. 2022-07-26 gavo Registrų centro atsisakymą panaikinti vienintelio akcininko UAB „Ijola“ pasikeitimą ir atstatyti įrašą apie UAB „Ijola“ vienintelį akcininką G. K. bei pridėti dokumentai, kurių pagrindu įrašas apie akcininkų pasikeitimą buvo įregistruotas.

Pareiškėjas nurodo, kad su sprendime nurodytais argumentais nesutinka.

Pareiškėjas teigia, kad Registrų centro pateikti dokumentai negalėjo būti registruoti, kadangi neatitinka tikrovės. G. K. nuosavybės teisė į UAB „Ijola“ akcijas buvo areštuota 2020-09-15, areštas įregistruotas areštų registre. Jokių perleidimo sandorių dėl šios nuosavybės G. K. sudaryti nuo 2020-09-15 negalėjo, todėl jo Registrų centrui pateikti dokumentai apie nuosavybės teisės į akcijas perleidimą neteisėti bei negaliojantys. Todėl, gavęs iš antstolio duomenis, kad tokie dokumentai neteisėti bei negaliojantys, Registrų centras turėjo nedelsiant panaikinti prašomą įrašą, jei toks buvo įregistruotas per klaidą, o ne atsirašinėti, kad Registrų centras neturi tam teisės bei įgaliojimų.

Pareiškėjas nurodo, kad nežino dėl kokių priežasčių skolininko pateiktą sąrašą apie bendrovės akcininkus, Registrų centras laiko teisėtu bei galiojančiu, o antstolio – valstybės įgalioto asmens, surašyto turto arešto akto teisėtu nelaiko ir siūlo ginčyti neegzistuojančius sandorius ar kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl turto iššvaistymo, kurio pagrindas – skolininko Registrų centrui pateiktas uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašas.

Pareiškėjas teigia, kad jeigu valstybės įgaliotas duomenų tvarkytojas neturi teisės panaikinti akivaizdžiai neteisėtų bei negaliojančių įrašų savo administruojamų duomenų bazėse, tai tos duomenų bazėse kaupiama informacija yra niekinė, nes neatitinka tikrovės ir jose Registrų centro teigimu  duomenis galima skelbti bet kokius. Vadovaujantis Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatais, Registrų centras privalo kaupti ne bet kokius duomenis, o tik teisingus.

Pareiškėjas pažymi, kad antstolis areštavo G. K. nuosavybės teise priklausančias akcijas vadovaudamasis duomenimis, kurie yra pateikti Registrų centro tvarkomoje Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje.

Kadangi Registrų centro puslapyje teigiama, kad Registrų centrui teisės aktais nustatyta pareiga tikrinti teikiamų duomenų tikrumą ir dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams ir teismų formuojamą praktiką dėl šios pareigos tinkamo įgyvendinimo, antstolis neturėjo abejonių dėl nuosavybės priklausymo G. K.. Tačiau Registrų centro teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 „Dėl juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 59 punktu Juridinių asmenų registro tvarkytojas, gavęs Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau - JADIS) tvarkytojo perduotus duomenis, netikrina pateiktų duomenų tikrumo ir dokumentų turinio atitikties įstatymų reikalavimams. Registrų centro teigimu, galiojantys teisės aktai nenustato nei Juridinių asmenų registro (toliau – JAR), nei JADIS tvarkytojui pareigos tikrinti informaciją apie areštuotas akcijas Turto arešto aktų registre ir vadovautis ja priimant atitinkamus sprendimus. Taigi viena vertus įstatymai nustato, kad vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu (toliau – ABĮ) vienintelio uždarosios akcinės bendrovės akcininko pasikeitimas privalo būti įregistruotas per 5 dienas. Vadovaujantis Civilinio kodekso 1.75 straipsniu, neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais.

Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 „Dėl juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų            58 punktu Juridinių asmenų registro tvarkytojas įpareigotas tikrinti duomenų tikrumo ir dokumentų atitikimo įstatymų reikalavimams, jei to netikrina notaras ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija bei duomenys teikiami tiesiogiai duomenų tvarkytojui. Tačiau Registrų centras, kurio tiesioginė pareiga tikrinti pateikiamų duomenų teisėtumą, leido įregistruoti duomenis apie juridinio asmens dalyvio pasikeitimą nepaisant jau esančio ribojimo, taip perkeldamas pareigą įrodinėti šių duomenų perregistravimo neteisėtumą sąžiningiems asmenims, kurie vadovavosi jo sistemoje deklaruotais duomenimis, o ne asmenims, kurie galimai sudarė neteisėtus sandorius arba bent jau mažiausiai neatliko savo pareigų įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjas pažymi, kad antstolio areštas, apribojantis G. K. nuosavybės teisę disponuoti jam priklausančiu turtu, taip pat registruojamas sistemoje, kurią administruoja tas pats Registrų centras, kuris ir tvarko duomenis apie juridinių asmenų dalyvius.

Pareiškėjas teigia, kad Registrų centro pasiūlymai kreiptis dėl sandorio nuginčijimo įstatymų nustatyta tvarka yra niekinis, kadangi nereikia nuginčyti sandorio, kuris iš esmės negalėjo būti sudarytas: skolininko G. K. teisė sudaryti tokį sandorį yra apribota antstolio areštu, sudarytu bei įregistruotu įstatymų nustatyta tvarka. Akcijų perleidimas susijęs ne su fiziniu akcijų perdavimu, o su įregistravimu jų atitinkamame registre, ir jei Registrų centras nesudarytų tokios galimybės įregistruoti neteisėtą sandorį, ginčo nebūtų. Registrų centras atsisako įregistruoti nuosavybės pasikeitimą nekilnojamojo turto registre, kaip ir VĮ „Regitra“ neregistruoja areštuotų autotransporto priemonių perleidimo sandorių. Ir tik vienintelis akcijų perleidimas, Registrų centro teigimu, dėl neaiškių priežasčių gali būti perregistruotas. Tokia Registrų centro pozicija priverstinį išieškojimą iš asmeniui nuosavybės teise priklausančių akcijų paverčia neįmanomu, nes perregistruoti duomenis apie akcijų nuosavybę, Registrų centro teigimu, galima bet kada ir ne po vieną kartą, nepriklausomai nuo taikomų apribojimų. Tai, kad už pateikiamų registruotinų duomenų teisingumą atsako juridinio asmens dalyvis, ne Registrų centras, neatleidžia Registrų centro, kaip JADIS tvarkytojo, nuo pareigos atsisakyti registruoti duomenis, kurių registravimas yra ribotas, pvz. antstolio areštu.

Pareiškėjas teigia, kad Registrų centro pasiūlymai antstoliui ar išieškotojui kreiptis į teisėsaugos institucijas yra niekas kitas kaip tik savo atsakomybės už sudarymą galimybės bet kokiems asmenims registruoti neteisingus bei neteisėtus duomenis ant antstolio ar išieškotojo pečių.

Tai, kad akcijų perleidimo sandoris yra neteisėtas ir sudarytas žinant apie turto areštą, rodo ir tai, kad visų akcijų perleidimas įregistruotas Registrų centro duomenų bazėje dalimis, neviršijančiomis 25 procentų nustatytą ribą, apeinant įstatymo nustatytą tokio sandorio notarinės formos reikalavimą. Jei perleidžiama 25 procentai ir daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų Civilinis kodeksas reikalauja tokio sandorio notarinės formos. Notarai tikrina, ar turtas nėra areštuotas ir netvirtina areštuoto turto perleidimo sandorio. Todėl G. K. jam priklausančias  1 000 vnt. akcijų visas perleido M. S. dalimis po 200 vnt. akcijų per vieną mėnesį nuo 2021-01-04 iki 2021-01-28. Be to, vienintelis uždarosios akcinės bendrovės akcininkas duomenų apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus pasikeitė 2021 metų sausio mėnesį, tačiau šis pasikeitimas įregistruotas ne per 5 dienas nuo pasikeitimo, kaip nustato teisės aktai, o daugiau kaip po metų, tik 2022 m vasarį. Registrų centras, net ir turėdamas visą jam prieinamą informaciją apie neteisėtą duomenų pateikimą ir gavęs antstolio reikalavimą išregistruoti neteisėtą įrašą dėl akcijų perleidimo, dėl formalių priežasčių atsisako tai daryti.

Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju yra pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas. Turto arešto tiesioginė paskirtis – išsaugoti turtą su tikslu vėliau jį realizuoti ir padengti įsiskolinimą. Nustatęs skolininko turtą, pirmiausia antstolis turtą areštuoja ir jį įregistruoja Turto arešto aktų registre. Turto arešto akto įregistravimo būdu informacija apie taikomus apribojimus skolininko turtui išviešinama, taip užkertant kelią turtą perleisti kitiems asmenims. Tiek antstolis, tiek išieškotojai galėjo pagrįstai tikėtis patenkinti reikalavimus iš turto, kuris pasak Valstybės įgalioto asmens – Registrų centro, priklausė G. K.. Antstolis atliko visus privalomus veiksmus tam užtikrinti: surado skolininkui priklausantį turtą, jį areštavo bei įregistravo turto arešto aktą įstatymų nustatyta tvarka, tačiau realizuoti šio turto negali, nes Valstybės įgaliotos institucijos neužtikrino, kad antstolio areštas netaptų niekiniu, kadangi pasak Registrų centro administruojamos Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos, areštuotas turtas nebepriklauso skolininkui.

Nepanaikinus 2022-02-23 įregistruotą įrašą apie vienintelio akcininko UAB „Ijola“ pasikeitimą susiklostys ydinga praktika, kai nuosavybės teisė, areštuota antstolio, gali būti perleista tretiesiems asmenims nepaisant antstolio arešto. Tai ne vienintelis atvejis, kai antstolis areštuoja skolininkui priklausantį turtą – akcijas, tačiau jų nuosavybė išregistruojama esant areštui.

Pareiškėjas nurodo, kad išieškotojas yra informuotas apie susiklosčiusią situaciją ir jis, kaip nukentėjęs asmuo, šiuo atveju sprendžia, kreiptis jam dėl baudžiamosios bylos iškėlimo ar ne. Antstolis nėra nukentėjęs asmuo, o yra valstybės įgaliotas vykdyti vykdomuosius dokumentus asmuo. Tačiau Registrų centras yra atsakingas už jo duomenų bazėse saugomų duomenų teisėtumą bei teisingumą ir šią pareigą nebe pirmą kartą vykdo netinkamai.

Pažymi ir tai, kad kol bus atliekamas ikiteisminis tyrimas ar teisme ginčijamas akcijų perleidimo fakto įregistravimas su Registrų centro sutikimu (nutylėjimu), tos akcijos nebus perleistos dar kelis kartus. Registrų centras gal ir neturi tikrinti visų akcijų perleidimo aplinkybių teisėtumo, bet esant institucijos areštui, toks registravimas privalo būti neįmanomas.

Atsakovas Registrų centras su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pažymi, kad Registro tvarkytojo veikla, registruojant juridinius asmenis, registruojant (išregistruojant) ar įrašant Registre duomenis ir / ar informaciją yra laikoma viešojo administravimo veikla. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia Registro tvarkytoją įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra viręs).

Atsakovas dėsto teisės aktus, reglamentuojančius ginčo santykį, ir nurodo, kad nagrinėjamu atveju UAB „Ijola“ tuometinis vadovas G. K. 2022-02-23 į JADIS pateikė bendrovės 2021-10-29 akcininkų sąrašą. Šiame sąraše buvo nurodyta, kad G. K. 2021-01-04, 2021-01-08, 2021-01-12, 2021-01-15 ir 2021-01­28 perleido po 200 vnt. savo turimų bendrovės paprastųjų vardinių akcijų M. S.. Pagal G. K. 2022-02-23 pateiktus duomenis, JADIS 2022-02-23 buvo paviešinti duomenys apie minėtus bendrovės akcijų perleidimo sandorius ir pasikeitusį bendrovės akcininką, o Juridinių asmenų registre 2022-02-23 išregistruoti duomenys apie vienintelį bendrovės akcininką - G. K. ir įregistruoti duomenys apie naują bendrovės vienintelę akcininkę M. S..

Atsakovas cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nurodo, kad Registrų centras, kaip JADIS tvarkytojas ar JAR tvarkytojas, kuris priimdamas sprendimą įregistruoti pakeistus juridinio asmens duomenis ir steigimo dokumentus juos įregistruoja (įrašo duomenis ir (ar) informaciją į duomenų bazę) vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, o kitu atveju - priima motyvuotą sprendimą atsisakyti įregistruoti juridinį asmenį, registruoti juridinio asmens dokumentų ar duomenų pakeitimus, yra viešojo administravimo subjektas. JAR tvarkytojo sprendimai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.68 straipsnio 3 dalimi, yra skundžiami išimtinai tik teismui. ABĮ 411 straipsnio 4 dalyje taip pat imperatyviai nurodyta, kad ginčus dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų (duomenų apie akcininką; akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičių; akcijų įgijimą, nurodant įgijimo būdą (įsteigus uždarąją akcinę bendrovę, padidinus jos įstatinį kapitalą ar įgijus iš kito asmens) ir įgijimo datą, įskaitant akcijų skaičių pagal klases, jeigu yra skirtingų klasių akcijų; akcijų perleidimą, nurodant perleidimo datą, įskaitant akcijų skaičių pagal klases, jeigu yra skirtingų klasių akcijų; akcijų anuliavimą, nurodant anuliavimo datą, įskaitant akcijų skaičių pagal klases, jeigu yra skirtingų klasių akcijų; akcijų klasės konvertavimą, nurodant konvertavimo datą; akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės keitimą nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, nurodant akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės keitimo datą) ir jų pateikimo JADIS tvarkytojui sprendžia būtent teismas.

Atsižvelgiant į tai, kad Registrų centrui, kaip JADIS ir JAR tvarkytojui, nesuteikti įgaliojimai naikinti savo priimtų sprendimų, tokia teisė, vadovaujantis teisės aktais, suteikta tik teismui, Registrų centras teisėtai ir pagrįstai skundžiamu 2022-07-26 sprendimu atsisakė pakeisti JADIS ir JAR      2022­02-23 įrašytus duomenis apie bendrovės akcininką.

Pažymi, kad pareiškėjas, skunde nesutikdamas su Registrų centro 2022-07-26 raštu                         Nr. S-35772 (1.4 E), iš esmės kvestionuoja JAR tvarkytojo 2022-02-23 priimtą sprendimą Registre išregistruoti duomenis apie vienintelį Bendrovės akcininką - G. K.. Antstolis Darius Jonaitis nurodo, kad apie Registro tvarkytojo 2022-02-23 priimtą sprendimą išregistruoti duomenis apie vienintelį Bendrovės akcininką G. K. vėliausiai tapo žinoma 2022-05-26. Pareiškėjas, nors ir skunde kvestionuoja, tačiau neskundžia Registro tvarkytojo 2022-02-23 priimto sprendimo bei yra praleidęs terminą šį sprendimą skųsti, nes skundą teismui pateikė 2022-08-16, t. y. praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą. 

Pareiškėjas Registro tvarkytojo 2022-02-23 priimto sprendimo išregistruoti duomenis apie vienintelį Bendrovės akcininką neteisėtumą įrodinėja aplinkybe, kad Turto arešto aktų registre             2020­09-15 buvo įregistruotas UAB „Ijola“ akcijų areštas (turto areštą surašęs asmuo - antstolis Darius Jonaitis, turto arešto akto identifikavimo kodas 2020042551).

Atsakovas pažymi, kad duomenis, informaciją ir dokumentus apie Registro objektus Registro tvarkytojui teikia JAR nuostatų 38 punkte nurodyti dokumentų ir duomenų teikėjai (ar jų atstovai), kurie atsako už teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą bei jų pateikimą JAR tvarkytojui laiku (JAR nuostatų 38, 39, 41 punktai).

Registrų centras privalo veikti tik įstatymų suteiktų įgaliojimų ribose, laikytis jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų - CK antrosios knygos II dalies, JADIS nuostatų, JAR nuostatų, Registrų centro generalinio direktoriaus 2019-12-18 įsakymu Nr. VE-639 (1.3 E) patvirtintų Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių bei kitų teisės aktų reikalavimų, kuriuose griežtai nustatyti JAR tvarkytojui ir JADIS tvarkytojui teiktini dokumentai, jų forma, pateikimo terminai ir tvarka. Jokie teisės aktai nenustato nei teisės, nei pareigos tikrinti pateikiamų duomenų teisėtumo ir pagrįstumo. Teisės aktai labai aiškiai nustato duomenų teikėjo, šiuo atveju bendrovės vadovo, pareigas ir jo atsakomybės ribas - bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą JAR tvarkytojui ir JADIS.

Atsakovas pastebi ir tai, kad nuo 2021-01-01 Registrų centrui įdiegus JAR ir JADIS pakeitimus, visi duomenys apie uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų pasikeitimus, įskaitant kai uždarosios akcinės bendrovės akcijas įsigyja ar perleidžia vienintelis akcininkas, JADIS nuostatų 11.1 papunktyje įvardinto subjekto - juridinio asmens valdymo organo, jei įstatymuose ir steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip, turi būti pateikiami ir registruojami tik per JADIS ir tik elektroniniu būdu, prisijungus prie Registrų centro klientų savitarnos sistemos ir patvirtinant teikiamus dokumentus kvalifikuotu elektroniniu parašu. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, jokie papildomi dokumentai, išskyrus duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus bei prašymas, siekiant pakeisti duomenis apie bendrovės akcininkus, JADIS tvarkytojui ir JAR tvarkytojui, nėra teikiami.

Nors ABĮ 37 straipsnio 14 dalyje įvardinta bendrovės vadovo pareiga ne vėliau kaip per 5 dienas nuo ABĮ 14 straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo apie bendrovės akcijų perleidimo gavimo dienos pranešti Registro tvarkytojui, o šiuo atveju bendrovės akcininko pasikeitimas įregistruotas tik 2022-02-23 bendrovės vadovui pateikus prašymą, ši aplinkybė nesuponuoja Registro tvarkytojo ar JADIS tvarkytojo veiksmų neteisėtumo. Taip pat pareiškėjo nurodomas CK 1.75 straipsnis yra visiškai neaktualus ginčo situacijai - JADIS yra viešinami duomenys apie bendrovės akcininkus, o JAR - duomenys apie vienintelį bendrovės akcininką bei kiti bendrieji ir specialieji duomenys.

Atsakovas pažymi, kad nei JADIS, nei JAR nėra registruojami sandoriai, todėl pareiškėjo nuoroda į CK 1.75 straipsnį yra neaktuali. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad bendrovės vadovui, neįvykdžius pareigos laiku pranešti apie bendrovės akcijų perleidimą JAR tvarkytojui, nustatytos ABĮ 37 straipsnio 14 dalyje, nedaro šio akcijų perleidimo negaliojančiu. Pagal ABĮ 411 straipsnio 3 dalį už duomenų apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus pateikimą JADIS tvarkytojui yra atsakingas uždarosios akcinės bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas, pateikdamas duomenis JADIS ir JAR tvarkytojui, patvirtino pateiktų duomenų teisingumą ir atitinkamai prisiėmė už tai atsakomybę.

Atsakovas teigia, kad JAR tvarkytojo 2022-02-23 paviešinti duomenys apie vienintelį bendrovės akcininką JAR atitinka bendrovės vadovo pateiktus duomenis.

Atsakovas dėsto teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias JADIS įrašytų duomenų keitimą, ir nurodo, kad bendrovės vadovas G. K. į JADIS teikė 2021-10-­29 parengtą bendrovės akcininkų sąrašą apie akcininkų pasikeitimą perleidus akcijas (G. K. 2021-01-04, 2021-01-08, 2021-01-12, 2021-01-15 ir 2021-01-28 perleido po 200 vnt. savo turimų paprastųjų vardinių akcijų M. S.). Registrų centras nėra gavęs JADIS nuostatų 11.1 papunktyje įvardinto subjekto - juridinio asmens valdymo organo (bendrovės vadovo) prašymo anuliuoti 2022-02-23 teikto bendrovės dalyvių sąrašo, todėl Registrų centras neturėjo teisės, gavęs antstolio raštą, keisti JADIS įrašytų duomenų apie bendrovės akcininką.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas akcijų perleidimo sandorių neteisėtumą grindžia tuo, kad visų akcijų perleidimas įregistruotas Registrų centro duomenų bazėje dalimis, neviršijančiomis 25 procentų nustatytą ribą, apeinant įstatymo numatytą tokio sandorio notarinės formos reikalavimą. Kaip jau minėta, Registrų centro, kaip viešojo administravimo subjekto, kompetencijai nėra priskirta vertinti akcijų perleidimo sandorių teisėtumo. Kaip nurodyta skundžiamame 2022-07-26 sprendime ir Teisingumo ministerijos 2022-04-06 rašte Nr. (1.16 E) 7R-1713 „Dėl areštuotų akcijų perleidimo“, areštuotų akcijų perleidimo sandoriai gali būti ginčijami teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą. Teismui pripažinus šiuos sandorius negaliojančiais, bendrovės vadovas privalėtų pateikti duomenis apie bendrovės akcininkų pasikeitimą JADIS ir JAR tvarkytojui. Atitinkamai JAR tvarkytojas ir JADIS tvarkytojas teisės aktų nustatyta tvarka priimtų sprendimus dėl JADIS ir JAR duomenų pakeitimo. Antstolis, atlikdamas valstybės pavestas funkcijas, privalo būti aktyvus vykdymo procese, aktyviai padėti išieškotojui ginti jo teises bei įstatymų saugomus interesus, o turėdamas duomenų apie jo areštuoto turto (akcijų ar kt.) perleidimą, turi pareigą nedelsdamas kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus su prašymu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Atsakovas pažymi, kad šiuo metu nėra įdiegta Turto arešto aktų registro (toliau - TAAR) sąveika su JADIS (ir JAR), kuri leistų prieš įrašant duomenis į JADIS (ir JAR) apie akcijų perleidimą automatizuotai patikrinti, ar TAAR nėra registruotas šių akcijų turto arešto aktas (nėra apribotos nuosavybės teisės į akcijas). Tokios sąveikos įgyvendinimas pareikalautų sudėtingų techninių sprendimų: sukurti akcijų identifikavimo mechanizmą, struktūrizuoti turto arešto aktų duomenis, modernizuoti TAAR, JADIS, JAR, taip pat Antstolių informacinę sistemą. Kaip nurodyta Teisingumo ministerijos 2022-04-06 rašte Nr. (1.16 E) 7R-1713 „Dėl areštuotų akcijų perleidimo“, net ir sukūrus TAAR ir JADIS (ir/ar JAR) sąveiką, ji neužtikrintų visiško problemos eliminavimo, nes nesant reikalavimo registruoti akcijų perleidimo sandorius jų sudarymo metu, areštuotų akcijų savininkui neužkertamos galimybės piktnaudžiauti sudarant fiktyvius pirkimo-pardavimo sandorius atgaline data, t. y. iki turto arešto akto įregistravimo, ir tokiu būdu įrodinėjant akcijas esant perleistomis iki arešto. Be to, šios problemos taip pat neeliminuotų ir tai, kad areštuotų akcijų perleidimo sandoriai, kaip ir šiuo metu, turėtų būti nuginčijami teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovas teigia, kad Registrų centras veikė JADIS tvarkytojui ir JAR tvarkytojui teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose, vadovavosi jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, teisės normų nepažeidė ir teisėtai bei pagrįstai atsisakė panaikinti savo anksčiau priimtą sprendimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Byloje keliamas ginčas dėl Registrų centro 2022-07-26 sprendimo, kuriuo atsisakyta panaikinti 2022-02-23 įregistruotą įrašą apie vienintelio akcininko UAB „Ijola“ pasikeitimą, teisėtumo ir pagrįstumo taip pat dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pagal Juridinių asmenų registro (toliau - ir Registras, JAR) duomenis, G. K. nuo 1992-12-30 iki 2022-04-21 ėjo UAB „Ijola“ vadovo pareigas. Duomenys apie tai, kad G. K. yra bendrovės vadovas, buvo įregistruoti Registre nuo 1992-12-30 iki 2022-04-27.

Registro tvarkytojas, gavęs bendrovės tuometinio vadovo G. K. 2020-09-24 prašymą, JAR 2020-09-24 paviešino duomenis apie vienintelį bendrovės akcininką - G. K..

Bendrovės vadovas G. K. 2022-02-23 į JADIS pateikė bendrovės 2021-10-29 akcininkų sąrašą. Šiame sąraše buvo nurodyta, kad G. K. 2021-01-04, 2021-01-08, 2021-01-12, 2021-01-15 ir 2021-01-­28 perleido po 200 vnt. savo turimų bendrovės paprastųjų vardinių akcijų M. S.. Pagal G. K. 2022-02-23 pateiktus duomenis, JADIS 2022-02-23 buvo paviešinti duomenys apie minėtus bendrovės akcijų perleidimo sandorius ir pasikeitusį bendrovės akcininką. JAR 2022-02-23 buvo išregistruoti duomenys apie vienintelį bendrovės akcininką G. K. ir įregistruoti duomenys apie naują bendrovės vienintelę akcininkę M. S..

Registro tvarkytojas, gavęs G. K. 2022-04-26 prašymą dėl bendrovės vadovo duomenų pakeitimo įregistravimo, 2022-04-25 vienintelio akcininko sprendimą Nr. 5, kuriuo nuo 2022-04-21 bendrovės vadove paskiriama M. S., išnagrinėjo pateiktus dokumentus ir 2022-04-27 priėmė sprendimą pakeisti bendrovės vadovo duomenis JAR, t. y. Registre  2022-04-27 paviešino duomenis apie bendrovės vadovę - M. S..

Registrų centre buvo gautas antstolio Dariaus Jonaičio 2022-07-14 raštas Nr. S-22-117-23943 „Dėl informacijos pateikimo ir netesėto įrašo panaikinimo“, kuriame buvo reikalaujama pateikti duomenis bei juos pagrindžiančius įrodymus, kokiu pagrindu G. K. nuosavybės teisė į UAB „Ijola“ akcijas buvo išregistruota ir panaikinti 2022-02-23 įregistruotą įrašą apie UAB „Ijola“ vienintelio akcininko pasikeitimą ir atstatyti įrašą apie UAB „Ijola“ vienintelį akcininką G. K..

Registrų centras 2022-07-26 raštu Nr. S-35772 (1.4 E) „Dėl UAB „Ijola“ dalyvių sąrašo panaikinimo“ paaiškino, kad Registrų centras - JADIS tvarkytojas neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo rašte nurodytų reikalavimų panaikinti ir pakeisti JADIS duomenis apie UAB „Ijola“ akcininkus. Teisę keisti JADIS duomenis turi bendrovės vadovas, pateikdamas JADIS tvarkytojui nustatytos formos motyvuotą prašymą anuliuoti bendrovės į JADIS pateiktą UAB „Ijola“ dalyvių sąrašą.

Pareiškėjas nesutinka su priimtu sprendimu, kadangi Turto arešto aktų registre 2020-­09-15 buvo įregistruotas UAB „Ijola“ akcijų areštas (turto areštą surašęs asmuo - antstolis Darius Jonaitis, turto arešto akto identifikavimo kodas 2020042551).

Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnį Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras, kuriame registruojami juridiniai asmenys, kaupiami, saugomi ir tvarkomi su jais susiję duomenys bei dokumentai CK 2.66 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad Juridinių asmenų registre, be kitų teisės aktų numatytų duomenų, yra registruojami ir tvarkomi duomenys apie juridinio asmens valdymo organų narius (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta). Vadovaujantis Juridinių asmenų registro įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, Juridinių asmenų registro tvarkytojas yra Registrų centras. Duomenų kaupimas, saugojimas ir tvarkymas nėra savitikslis – vadovaujantis Juridinių asmenų registro įstatymo 4 straipsniu, Juridinių asmenų registre kaupiami dokumentai ir bet kuri kita registrui pateikta informacija yra vieša ir teikiama įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Informacijos viešumas pagrindiniame valstybės Juridinių asmenų registre suponuoja reikalavimus tokios informacijos tikrumui – t. y. ji turi būti objektyvi, iš esmės neprieštarauti realiai egzistuojantiems faktams, priešingu atveju valstybės viešas registras nebeatitiks tos paskirties, kuriai jis yra įsteigtas. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo          15 straipsnio 5 dalimi, Registro duomenys Registro informacija laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka. Vadovaujantis minėto įstatymo 24 straipsnio 6 dalies 4 dalimi, Registro tvarkytojas privalo užtikrinti, kad Registro duomenys ir Registro informacija atitiktų Registro tvarkytojui pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013-10-11 įsakymo Nr. 1R-231 „Dėl Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ 2.2 papunktyje numatyta, kad Registrų centras paskirtas JADIS tvarkytoju. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013-10-11 įsakymu Nr. 1R-231 patvirtintų Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų (toliau - JADIS nuostatai) 5.1 papunktyje nustatyta, kad JADIS tikslas - informacinių technologijų priemonėmis kaupti ir teikti duomenis turintiems teisę juos gauti fiziniams ir juridiniams asmenims apie juridinių asmenų (uždarųjų akcinių bendrovių, mažųjų bendrijų, viešųjų įstaigų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų, labdaros ir paramos fondų, kurie yra nevyriausybinės organizacijos) dalyvius.

ABĮ 12 straipsnio 5 dalis nustato, kad uždarosios akcinės bendrovės vadovas šio straipsnio     1 dalies 4 punkte nurodytus duomenis apie uždarosios akcinės bendrovės akcininką, visų akcijų įgijimo ir visų ar dalies akcijų perleidimo datas, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkas yra vienas asmuo, teikia JADIS tvarkytojui šio įstatymo 411 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Teikiant šiuos duomenis JADIS tvarkytojui, kartu JADIS nuostatuose nustatyta tvarka pateikiamas prašymas šiuos duomenis įregistruoti Registre. JADIS tvarkytojas šiuos duomenis perduoda Registro tvarkytojui per vieną darbo dieną nuo duomenų ir dokumentų pateikimo JADIS tvarkytojui dienos. Be to, ABĮ 411 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus teikiami JADIS nuostatuose nustatyta tvarka.

Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės                 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 (toliau - JAR nuostatai), 38.7.11.1 papunktyje nustatyta, kad JADIS tvarkytojas ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo duomenų ir dokumentų pateikimo JADIS tvarkytojui dienos perduoda uždarosios akcinės bendrovės vadovo pateiktus duomenis apie uždarosios akcinės bendrovės akcininką, visų akcijų įgijimo ir visų ar dalies akcijų perleidimo datas, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkas yra vienas asmuo, taip pat kartu pateiktą prašymą šiuos duomenis įregistruoti Registre. JAR nuostatų 18 punkte išvardinti Registre registruojami ir tvarkomi bendrieji duomenys apie juridinius asmenis, o 31.1.2 papunktis numato, kad be bendrųjų duomenų, kai bendrovės akcininkas yra vienas asmuo, Registre registruojami specialieji duomenys - ABĮ               7 straipsnio 21 dalyje nurodyti duomenys apie bendrovės akcininką, visų akcijų įgijimo data, visų ar dalies bendrovės akcijų perleidimo kitiems asmenims data.

JAR nuostatų 129 punkte išvardintos JAR tvarkytojo priimamų sprendimų rūšys. JAR nuostatų 129.1 papunktis numato, kad JAR tvarkytojas gali priimti sprendimą įregistruoti ar įtraukti į Registrą, išregistruoti ar išbraukti iš Registro objektą, įregistruoti ar įtraukti į Registrą pakeistus juridinio asmens steigimo dokumentus ir įregistruoti ar įrašyti Registro duomenis, informaciją ar jų pakeitimus, o 129.2 papunktis numato, kad JAR tvarkytojas gali atsisakyti įregistruoti ar įtraukti į Registrą, išregistruoti ar išbraukti iš Registro objektą, įregistruoti ar įtraukti į Registrą pakeistus juridinio asmens steigimo dokumentus ir įregistruoti ar įrašyti Registro duomenis, informaciją ar jų pakeitimus. JAR nuostatų 134 punkte nustatyta, kad JAR duomenys ir informacija keičiami ir kaupiami Registre ankstesnius įrašus papildant naujais.

Vadovaujantis JADIS nuostatų 7 punktu, JADIS funkcijos yra: įvesti duomenis apie juridinių asmenų dalyvius, juridinių asmenų ir kolektyvinio investavimo subjektų naudos gavėjus bei formuoti dalyvių ir naudos gavėjų sąrašus; kaupti, apdoroti ir tvarkyti duomenis apie juridinių asmenų dalyvius, juridinių asmenų ir kolektyvinio investavimo subjektų naudos gavėjus; teikti duomenis fiziniams ir juridiniams asmenims JADIS nuostatuose nustatyta tvarka; sisteminti, analizuoti ir apibendrinti Sistemoje kaupiamus duomenis; keistis duomenimis su registrais ir kitomis valstybės informacinėmis sistemomis; keistis duomenimis apie juridinių asmenų ir kolektyvinio investavimo subjektų naudos gavėjus per Europos centrinę platformą, įsteigtą pagal 2017-06-14 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų su visais pakeitimais 22 straipsnio 1 dalį. JADIS nuostatų 11.1 papunktyje numatyta, kad juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ir steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip, arba kitas juridinio asmens vardu įgaliotas teikti duomenis JADIS fizinis asmuo. Minėtų Nuostatų 11.1 papunktyje nurodyti duomenų teikėjai duomenis apie juridinių asmenų dalyvius ir juridinių asmenų ir kolektyvinio investavimo subjektų naudos gavėjus teikia tik elektronine forma, o pagal šiuos duomenis suformuoti dalyvių ir naudos gavėjų sąrašai pasirašomi kvalifikuotu elektroniniu parašu. Už 11.1 papunktyje nurodytų duomenų teikėjų JADIS teikiamų duomenų teisingumą, teisėtumą, tikslumą ir pateikimą laiku įstatymų nustatyta tvarka atsako juridinio asmens valdymo organas (JADIS nuostatų 12, 14 punktai).

JADIS nuostatų 27 punkte nurodyta, jog paaiškėjus, kad JADIS tvarkytojui buvo pateikti klaidingi duomenys, Nuostatų 11.1 ar 11.2 papunktyje nurodyti duomenų teikėjai privalo kreiptis į JADIS tvarkytoją, pateikdami motyvuotą prašymą anuliuoti pateiktą dalyvių sąrašą. JADIS tvarkytojas, gavęs prašymą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas jį išnagrinėja (prašyme nurodytos informacijos ir pridėtų dokumentų teisėtumas nevertinamas) ir priima Nuostatų 26.4 arba                         26.5 papunktyje nurodytą sprendimą - anuliuoti pateiktą dalyvių sąrašą arba atsisakyti anuliuoti pateiktą dalyvių sąrašą.

Pažymėtina, kad kokius duomenis ir (ar) dokumentus ir kokiais atvejais JADIS tvarkytojas turi patikrinti, nustatyta JADIS nuostatų 25 ir 55 punktuose. Pagal JADIS nuostatų 25 punktą, nagrinėdamas gautus JADIS nuostatuose nurodytus duomenis ir dokumentus, JADIS tvarkytojas nevertina pateiktų duomenų ir (ar) dokumentų teisėtumo. JADIS tikslas yra tvarkyti duomenis apie juridinių asmenų dalyvius, juridinių asmenų ir kolektyvinio investavimo subjektų naudos gavėjus, JADIS tvarkytojui nėra teikiamos akcijų pirkimo pardavimo sutarys.

Iš paminėtų ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, darytina  išvada, kad JAR tvarkytojas, gavęs JADIS tvarkytojo uždarosios akcinės bendrovės vadovo pateiktus duomenis apie uždarosios akcinės bendrovės akcininką, visų akcijų įgijimo ir visų ar dalies akcijų perleidimo datas, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkas yra vienas asmuo, netikrina pateiktų duomenų tikrumo ir dokumentų turinio atitikties įstatymų reikalavimams.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Ijola“ tuometinis vadovas G. K. 2022-02-23 į JADIS pateikė bendrovės 2021-10-29 akcininkų sąrašą. Šiame sąraše buvo nurodyta, kad G. K. 2021-01-04, 2021-01-08, 2021-01-12, 2021-01-15 ir 2021-01-­28 perleido po 200 vnt. savo turimų bendrovės paprastųjų vardinių akcijų M. S.. Pagal G. K. 2022-02-23 pateiktus duomenis, JADIS 2022-02-23 buvo paviešinti duomenys apie UAB „Ijola“ akcijų perleidimo sandorius ir pasikeitusį bendrovės akcininką, o JAR 2022-02-23 išregistruoti duomenys apie vienintelį bendrovės akcininką - G. K. ir įregistruoti duomenys apie naują bendrovės vienintelę akcininkę M. S..

Byloje nėra duomenų, kad Registrų centras yra gavęs JADIS nuostatų 11.1 papunktyje įvardinto subjekto - juridinio asmens valdymo organo (bendrovės vadovo) prašymo anuliuoti                   2022-02-23 teikto bendrovės dalyvių sąrašo, todėl Registrų centras neturėjo teisės, gavęs antstolio raštą, keisti JADIS įrašytų duomenų apie bendrovės akcininką.

Akcentuotina ir tai, kad duomenis, informaciją ir dokumentus apie Registro objektus Registro tvarkytojui teikia JAR nuostatų 38 punkte nurodyti dokumentų ir duomenų teikėjai (ar jų atstovai), kurie atsako už teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą bei jų pateikimą JAR tvarkytojui laiku (JAR nuostatų 38, 39, 41 punktai). ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktas nustato, kad būtent bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Registro tvarkytojui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad teisinė registracija viešame registre atlieka teisių išviešinimo, o ne teisių nustatymo funkciją (LAT               2012­07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2012; 2018-10-04 nutartis civilinėje byloje             Nr. 3K-3- 341-611/2018, 2018-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-690/2018).

Iš viso, kas išdėstyta, darytina išvada, kad JAR tvarkytojo 2022-02-23 paviešinti duomenys apie vienintelį bendrovės akcininką JAR atitinka bendrovės vadovo pateiktus duomenis.

Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad visų akcijų perleidimas įregistruotas Registrų centro duomenų bazėje dalimis, neviršijančiomis 25 procentų nustatytą ribą, apeinant įstatymo numatytą tokio sandorio notarinės formos reikalavimą. Kaip minėta, Registrų centro, kaip viešojo administravimo subjekto, kompetencijai nėra priskirta vertinti akcijų perleidimo sandorių teisėtumo, areštuotų akcijų perleidimo sandoriai gali būti ginčijami teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą. Teismui pripažinus šiuos sandorius negaliojančiais, bendrovės vadovas privalėtų pateikti duomenis apie Bendrovės akcininkų pasikeitimą JADIS ir JAR tvarkytojui. Atitinkamai JAR tvarkytojas ir JADIS tvarkytojas teisės aktų nustatyta tvarka priimtų sprendimus dėl JADIS ir JAR duomenų pakeitimo. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad antstolis, atlikdamas valstybės pavestas funkcijas, privalo būti aktyvus vykdymo procese, aktyviai padėti išieškotojui ginti jo teises bei įstatymų saugomus interesus, o turėdamas duomenų apie jo areštuoto turto (akcijų ar kt.) perleidimą, turi pareigą nedelsdamas kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus su prašymu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad ir į bylą pateiktame Teisingumo ministerijos 2022-04-06 rašte Nr. (1.16E) 7R-1713 „Dėl areštuotų akcijų perleidimo“, kuriuo ji atsakė į Lietuvos antstolių rūmų 2022-03-10 raštą Nr. S- 600 „Dėl areštuotų akcijų perleidimo“, pažymėta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą. Taigi antstolis, atlikdamas valstybės pavestas funkcijas, privalo būti aktyvus vykdymo procese, aktyviai padėti išieškotojui ginti jo teises bei įstatymų saugomus interesus, o turėdamas duomenų apie jo areštuoto turto (akcijų ar kt.) perleidimą, turi pareigą nedelsdamas kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus su prašymu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į atsakovo atsiliepime išdėstytus paaiškinimus, kad šiuo metu nėra įdiegta Turto arešto aktų registro (toliau - TAAR) sąveika su JADIS (ir JAR), kuri leistų prieš įrašant duomenis į JADIS (ir JAR) apie akcijų perleidimą automatizuotai patikrinti, ar TAAR nėra registruotas šių akcijų turto arešto aktas (nėra apribotos nuosavybės teisės į akcijas). Tokios sąveikos įgyvendinimas pareikalautų sudėtingų techninių sprendimų: sukurti akcijų identifikavimo mechanizmą, struktūrizuoti turto arešto aktų duomenis, modernizuoti TAAR, JADIS, JAR, taip pat Antstolių informacinę sistemą. Kaip nurodyta Teisingumo ministerijos 2022-04-06 rašte                             Nr. (1.16 E) 7R-1713 „Dėl areštuotų akcijų perleidimo“, net ir sukūrus TAAR ir JADIS (ir/ar JAR) sąveiką, ji neužtikrintų visiško problemos eliminavimo, nes nesant reikalavimo registruoti akcijų perleidimo sandorius jų sudarymo metu, areštuotų akcijų savininkui neužkertamos galimybės piktnaudžiauti sudarant fiktyvius pirkimo-pardavimo sandorius atgaline data, t. y. iki turto arešto akto įregistravimo, ir tokiu būdu įrodinėjant akcijas esant perleistomis iki arešto. Be to, šios problemos taip pat neeliminuotų ir tai, kad areštuotų akcijų perleidimo sandoriai, kaip ir šiuo metu, turėtų būti nuginčijami teisės aktų nustatyta tvarka.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje praktikoje pabrėžia, kad Registro tvarkytojo veikla, registruojant registro objektus yra viešasis administravimas. Todėl sprendžiant ginčą nustatytina tik tai, ar konkrečiu atveju Registrų centro teisių ir pareigų apimtyje nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo teisės aktais jam priskirtos kompetencijos. Teisinis reglamentavimas patvirtina, jog Registro duomenys gali būti keičiami duomenų ir dokumentų teikėjams nustatyta tvarka pateikus teisės aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus ir teisės aktai nenumato jokių išimčių, leidžiančių Registro tvarkytojui keisti juridinio asmens duomenis, nesant minėtiems dokumentams ar pateikus kitus įstatyme nenumatytus dokumentus. Viešojo administravimo subjektas (Registro tvarkytojas) neturi teisės savarankiškai spręsti apie kokių nors faktinių aplinkybių egzistavimą bei jas vertinti, nes jo pareiga - tik patikrinti, ar jam pateikti dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-03-13 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-547-442/2019,            2021-04-28 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2076-442/2021).

Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad Registrų centras ginčijamame sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, sprendimas priimtas pagal kompetenciją, sprendimo turinys iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl naikinti jo nėra teisinio pagrindo. Netenkinus šio pareiškėjo reikalavimo, kaip nepagrįstas atmestinas ir išvestinio pobūdžio reikalavimas įpareigoti Registrų centrą priimti naują sprendimą dėl įrašo apie UAB „Ijola“ vienintelį akcininką G. K. atstatymo, buvusį iki 2022-02-23.

             Visus likusius pareiškėjo skundo ir proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas vertina kaip perteklinius, nesusijusius su skundo pagrindu ir dalyku bei neturinčius teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui), todėl jų išsamiau neanalizuoja.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo         84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo antstolio Dariaus Jonaičio skundą atmesti kaip nepagrįstą.

        Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą. 

Teisėjos                                        Asta Adamonytė-Šipkauskienė

                                                Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

                                                Ina Kirkutienė