Civilinė byla Nr. 3K-3-162/2007 (S)
Procesinio sprendimo kategorija 30.2
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. sausio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko
(kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Algimanto Spiečiaus
(pranešėjas),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimo peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui 699–ajai gyvenamųjų namų statybos
bendrijai „Gudeliai“ dėl prievolės įvykdymo; tretieji asmenys, nepareiškiantys
savarankiškų reikalavimų: Vilniaus apskrities viršininko administracija,
Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas 2004 m.
lapkričio 26 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad 1993 m. birželio 9
d. su Vilniaus rajono savivaldybe sudarė Valstybinės žemės sklypo
pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo 1500 kv. m ploto žemės sklypą
Nr. (duomenys neskelbtini) ir tapo 699–osios gyvenamųjų namų statybos
bendrijos „Gudeliai“ (toliau – ir Bendrija) nariu. Vadovaujantis Vyriausybės
1994 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 272, ieškovui priklausantis sklypas, kaip
ir kiti Bendrijos nariams priklausantys sklypai, turėjo būti perkelti iš (duomenys
neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Atsakovas 1999 m.
balandžio 28 d. sudarė su Vilniaus apskrities viršininko administracija Valstybinės
žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 268, 269, 270, pagal kurių
11.4 punktą atsakovas įsipareigojo suteikti sklypus pirmiausia tiems Bendrijos
nariams, kuriems sklypai buvo suteikti (duomenys neskelbtini)
gyvenvietėje. Ieškovui apie sklypų perkėlimą buvo pranešta tik 2000 metais, kai
visi sklypai (duomenys neskelbtini) kaime, pirmajame ir antrajame
masyvuose 1999 metais buvo išdalyti bendrijos nariams, traukiant burtus
susirinkime, apie kurį ieškovui taip pat nebuvo pranešta. Bendrijos pirmininkas
2003 m. birželio 16 d. rašte neprieštaravo, kad ieškovui būtų suteiktas žemės sklypas
trečiajame masyve (duomenys neskelbtini) kaime ir nurodė, jog tai bus
įmanoma tik tada, kai bus suderintas šio masyvo detalusis planas su Vilniaus
miesto savivaldybe. Vėliau Bendrijos pirmininkas 2004 m. gegužės 20 d. raštu
informavo ieškovą, kad jam žemės sklypas trečiajame masyve (duomenys
neskelbtini) kaime nebus suteiktas, nes 1999 m. birželio 17 d. Bendrijos visuotinis
narių susirinkimas, apie kurį ieškovas nebuvo informuotas, nusprendė neskirti
jame sklypų individualiai statybai. Ieškovo teigimu, Bendrija pažeidė Valstybinės
žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 269 sąlygas, ieškovo, kaip
pirkėjo ir kaip Bendrijos nario, teises, nes negali atgauti jam priklausančio
sklypo, o žemės sklypu (duomenys neskelbtini) kaime naudojasi tretieji
asmenys, kuriems yra atkurtos nuosavybės teisės į šį žemės sklypą. Ieškovas,
remdamasis CK 6.38, 6.305, 6.317 straipsniais, patikslintu ieškinio pareiškimu prašė
teismo įpareigoti atsakovą suteikti ieškovui 1500 kv. m ploto žemės sklypą,
esantį atsakovo nuomojamame 39 200 kv. m žemės sklype (duomenys neskelbtini)
kaime, 2006 m. sausio 11 d. žemės sklypo schemoje apibrėžtą taškais: 1 (duomenys
neskelbtini), 2 (duomenys neskelbtini), 3 (duomenys neskelbtini),
4 (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismų sprendimų esmė
Vilniaus miesto
1–asis apylinkės teismas 2006 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį tenkino.
Teismas nustatė, kad ieškovas pagal 1993 m. birželio 9 d. Valstybinės žemės
pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo 1500 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys
neskelbtini), tapo 699–osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Gudeliai“
nariu. Pagal Vyriausybės 1994 m. balandžio 13 d. nutarimą Nr. 272 „Dėl žemės
sklypų suteikimo Vilniaus rajone“ ir Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. balandžio
28 d. įsakymą Nr. 1244-01 Bendrijai vietoje žemės (duomenys neskelbtini)
kaime buvo suteikta žemė (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos
dalyje, o pagal įsakymo 5 punktą Bendrija privalėjo naujai gautame sklype
pirmiausia sklypus suteikti tiems Bendrijos nariams, kuriems šie buvo suteikti (duomenys
neskelbtini) gyvenvietėje; tokia pati nuostata buvo įtvirtinta ir atsakovo
1999 m. balandžio 28 d. su Vilniaus apskrities viršininko
administracija sudarytose Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai
sutartyse Nr. 268, 269, 270. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes,
nustatė, kad ieškovui buvo suteiktas sklypas (duomenys neskelbtini)
gyvenvietėje ir pagal minėtus teisės aktus jis turėjo pirmumo teisę gauti
sklypą Bendrijai naujai skirtame sklype; ieškovo reikalavimo pagrįstumą
patvirtino tiek teisės aktai, tiek nurodytos sutartys; be to, atsakovas
pripažino, kad 2003 m. birželio 12 d. Bendrijos įgaliotinių susirinkime buvo
nutarta siūlyti ieškovui pasirinkti sau sklypą pirmajame ar antrajame kvartale
(masyve), tačiau ieškovas pageidavo sklypo trečiajame kvartale. Teismas,
ištyręs ir įvertinęs atsakovo atstovų pateiktus duomenis apie asmenis,
turinčius sklypus trečiajame kvartale ir jų pirmumo teises, apie asmenis,
kuriems atsakovo nuomojamame sklype jau buvo suteikti sklypai daugiabučių namų
statybai, visuotinio Bendrijos susirinkimo protokolą, nurodė, kad atsakovas
pažeidė ieškovo pirmumo teisę gauti sklypą atsakovo nuomojamame sklype.
Teismas, vertindamas atsakovo argumentus, kad jis ieškovui negalėjo suteikti
sklypo ieškovo prašomoje vietovėje (trečiajame kvartale), nes pasikeitė šio
sklypo paskirtis, nurodė, kad šis atsakovo motyvas yra nesąžiningas ir
neteisingas, nes pats atsakovas rengė žemės sklypo trečiojo kvartalo plano pataisas,
kreipėsi su prašymu į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus
miesto Žemėtvarkos skyriaus vedėją dėl šio sklypo detaliojo plano taisymo, numatant
jame daugiabučių gyvenamųjų namų statybą, todėl vien tik žemės sklypo trečiojo kvartalo
paskirties pakeitimas negalėjo būti priežastis, dėl kurios nebuvo galima
ieškovui suteikti sklypo, t. y. atsakovo ketinimas pakeisti sklypo paskirtį rodytų
jo išankstinį nusistatymą nesuteikti ieškovui sklypo trečiajame kvartale,
ieškovo tęstinį klaidinimą ir nesąžiningą atsakovo elgesį. Be to, teismas,
atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, vertino, kad ieškovas dėl atsakovo
elgesio buvo priverstas pats suformuoti žemės sklypą, nes ieškovo pradiniame
ieškinyje prašomame jam skirti sklype yra pradėtos statybos, todėl šis sklypas
jam negali būti suteiktas, tačiau teismas pažymėjo, kad trečiajame žemės sklypo
kvartale dar yra laisvo ploto, kuriame nevyksta statybos, o atsakovo atstovai
nenurodė svarbių priežasčių, kodėl negali ieškovui skirti tame plote žemės
sklypo. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimo metu
ieškovo suformuotame sklype nevyko jokios statybos, joms vykdyti nebuvo
išduotas joks leidimas, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais,
remdamasis Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 27 d. potvarkio Nr. 848p priedėlio
„Dėl žemės sklypų suteikimo Vilniaus rajone“ 4 punktu, Vyriausybės 1993 m.
birželio 15 d. nutarimo Nr. 431 „Dėl Vilniaus rajono Gudelių
individualių gyvenamųjų namų kvartalo statybos“ 1 punktu, pažymėjo, kad
prievolė atsakovui kilo ne tik pagal 1999 m. balandžio 28 d. Valstybinės žemės
nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 268 11.4 punktą, bet ir iš
individualių norminių aktų, nes žemės sklypas atsakovui buvo išnuomotas su tam
tikrais įsipareigojimais asmenims, taigi ir ieškovui, todėl pripažino, kad
atsakovas tinkamai neįvykdė prievolės ieškovui.
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą
pagal atsakovo 699–osios gyvenamųjų namų statybos
bendrijos „Gudeliai“, trečiojo asmens Vilniaus apskrities viršininko
administracijos apeliacinius skundus, 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu
juos tenkino, panaikino Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. vasario
14 d. sprendimą ir ieškinį atmetė. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos
teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, nenustatė bylai teisiškai
reikšmingų aplinkybių. Kolegija nustatė, kad ieškovo prašomas suteikti žemės
sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei, jis nėra suformuotas įstatymuose
nustatyta tvarka, t. y. Žemės įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad
žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema turi būti parengti Vyriausybės
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą,
kurio pagrindu šis sklypas suformuotas. Teritorijų planavimo, Žemės reformos
įstatymuose nesuteikta teisė nei ieškovui, nei atsakovui rengti teritorijų
planavimo dokumentus, formuoti žemės sklypus, neatsižvelgiant į patvirtintą
teritorijos detalųjį planą, o ieškovas nagrinėjamoje civilinėje byloje nepareiškė
reikalavimų institucijoms, atsakingoms už žemės sklypų formavimą, sklypų ribų
ir kadastro duomenų nustatymą. Kolegija pažymėjo, kad atsakovas nėra atsakingas
už žemės sklypų formavimą ir teisinį jų įforminimą, vien atsakovui parengus
prašomo suteikti sklypo planą, sklypas vis tiek negalėtų būti suteiktas
ieškovui, o pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovą atlikti
veiksmus, susijusius su žemės sklypo ieškovui suteikimu, nepagrįstai vadovavosi
tik protingumo ir sąžiningumo principais. Kolegija nesutiko su pirmosios
instancijos teismo išvada, kad atsakovas pažeidė ieškovo pirmumo teisę gauti
žemės sklypą atsakovo nuomojamame žemės sklype; motyvavo, kad ieškovui buvo
suteiktas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), jo nuosavybės teisė į šį
žemės sklypą yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, valstybinės žemės
pirkimo–pardavimo sutartis ir įrašas apie ieškovo nuosavybės teisę
Nekilnojamojo turto registre nenuginčyti ir nepanaikinti, ieškovas iki ieškinio
pareiškimo dienos nesiėmė jokių priemonių, kad jam nuosavybės teise
priklausantis žemės sklypas būtų perduotas valstybei ar būtų perkeltas į atsakovo
nuomojamų sklypų teritoriją ar būtų įskaityti ieškovo sumokėti pinigai už žemės
sklypą (duomenys neskelbtini), todėl konstatavo, kad ieškovas, norėdamas
pirmumo teise gauti sklypą šiuo metu atsakovo nuomojamoje teritorijoje,
nepareiškė reikalavimų Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl
minėtos pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ar jos nutraukimo
bei jo nuosavybės teise įgyto žemės sklypo perdavimo valstybei; be to, byloje
nėra įrodymų apie tai, kad į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) yra
atkurtos nuosavybės teisės buvusiems savininkams ir kad dėl to ieškovas yra
praradęs nuosavybės teisę į šį sklypą. Kolegija atmetė kaip nepagrįstus ieškovo
argumentus, kad atsakovo prievolė pirmiausia suteikti žemės sklypus tiems
Bendrijos nariams, kurių sklypai buvo perkelti iš (duomenys neskelbtini),
kilo iš 1999 m. balandžio 28 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai
sutarčių; motyvavo, kad Vyriausybė 1993 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 431
„Dėl Vilniaus rajono Gudelių individualių gyvenamųjų namų kvartalo statybos“
pavedė Vilniaus rajono valdybai iš dalies pakeisti Vyriausybės įgaliotinio
Vilniaus rajonui 1992 m. kovo 9 d. potvarkį Nr. 290p, panaikinant žemės sklypų
suteikimą asmenims, su kuriais Vilniaus rajono valdyba iki 1993 m. gegužės 12
d. nebuvo sudariusi sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių arba kurie nebuvo
sumokėję už suteiktą žemės sklypą. Kolegija pažymėjo, kad atsakovas neatsisakė
ieškovui suteikti žemės sklypo ir siūlė jam išsirinkti sklypą iš laisvų sklypų,
esančių pirmajame ir antrajame žemės sklypų kvartaluose, tačiau šis nesutiko su
tokiu pasiūlymu.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į
kasacinį skundą esmė
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės
24 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006
m. vasario 14 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.
Apeliacinės instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ginčo teisinius
santykius, neįvertino, kad kasatorius ginčo teisinių santykių atsiradimo metu
buvo Bendrijos narys, kad jam, kaip Bendrijos nariui, nuosavybėn buvo suteiktas
žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, neatsižvelgė į tai,
kad atsakovas neįvykdė prievolės, kilusios iš šio su trečiuoju asmeniu Vilniaus
apskrities viršininko administracija 1999 m. balandžio 28 d. pasirašytų Valstybinės
žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarčių ir Vilniaus apskrities viršininko
1999 m. balandžio 28 d. įsakymo. Buvo pažeista ieškovo pirmumo teisė gauti
žemės sklypą atsakovui išnuomotame žemės sklype (duomenys neskelbtini)
kaime, nes reikalaujama suteikti nurodyto žemės sklypo dalis yra laisva,
nesuteikta kitiems Bendrijos nariams. Be to, apeliacinės instancijos teismas,
darydamas išvadą apie tai, kad ieškovas yra žemės sklypo (duomenys
neskelbtini) savininkas, nesiaiškino, ar šio sklypo dalis nesusikerta su
kito žemės sklypo dalimi, ar į šį žemės sklypą ar jo dalį nėra atkurtos
nuosavybės teisės.
2.
Apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas
neprivalėjo suteikti kasatoriui žemės sklypo, nes šis nėra suformuotas ir įregistruotas
įstatymuose nustatyta tvarka. Kasatoriaus manymu, spręsdamas tokį klausimą,
teismas turėjo nustatyti ir įvertinti, ar kasatoriaus prašomas suteikti žemės
sklypas buvo atsakovo nuomojamame žemės sklype (duomenys neskelbtini)
kaime ir ar kasatoriaus prašomas suteikti žemės sklypas buvo laisvas.
Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus,
patvirtinančius šias aplinkybes. Kasatoriaus teigimu, teismas neatsižvelgė į
aplinkybę, kad atsakovas, vykdydamas 1999 m. balandžio 28 d. Valstybinės žemės
nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarčių Nr. 268, 269, 270 11.4 punktų
nuostatas, suteikė žemės sklypus kitiems Bendrijos nariams, kuriems anksčiau
buvo suteikta žemė (duomenys neskelbtini), nors žemės sklypams (duomenys
neskelbtini) kaime sprendimų priėmimo metu nebuvo suteikti numeriai, jie
nebuvo suprojektuoti ir suformuoti įstatymuose nustatyta tvarka. Kasatoriaus
manymu, detalusis planas netrukdė įstatymuose nustatyta tvarka (duomenys
neskelbtini) kaimo teritorijoje esančioje žemėje formuoti atskirus žemės
sklypus ir nustatyti jų ribas bei spręsti jų padalijimo, atidalijimo ir kitus
su tuo susijusius klausimus.
3.
Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad kasatoriaus vardu yra
įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą (duomenys neskelbtini),
neteisingai konstatavo, jog atsakovas nepažeidė ieškovo teisės pirmumo tvarka
gauti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje.
Kasatorius, kaip ir kiti Bendrijos nariai, pagal Valstybinės žemės sklypo
pirkimo–pardavimo sutartis nuosavybės teise įsigijo žemės sklypus (duomenys
neskelbtini). Pagal Vyriausybės 1994 m. balandžio 13 d. nutarimą Nr. 272,
Vilniaus apskrities viršininkui 1999 m. balandžio 28 d. priėmus įsakymą dėl
žemės kitoje vietoje (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje)
atsakovui suteikimo, atsakovas pagal nurodyto Vilniaus apskrities viršininko
įsakymo 5 punktą buvo įpareigotas naujai gautame žemės sklype (duomenys
neskelbtini) kaime pirmiausia suteikti žemės sklypus tiems Bendrijos
nariams, kuriems sklypai buvo suteikti (duomenys neskelbtini). Teismas,
aiškindamas Vyriausybės 1994 m. balandžio 13 d. nutarimą Nr. 272, neatkreipė
dėmesio į tai, kad žemės sklypą (duomenys neskelbtini) priskyrus
Valstybiniam žemės fondui, o atsakovui suteikus žemės sklypą kitoje vietoje (duomenys
neskelbtini) kaime), reiškė tai, kad pasibaigė nuosavybės teisės į žemės
sklypus (duomenys neskelbtini) ne tik tiems Bendrijos nariams, kuriems
žemės sklypai buvo perduoti pagal Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992
m. kovo 9 d. potvarkį Nr. 290p, bet nuosavybės teisę prarado ir tie Bendrijos
nariai, su kuriais iki 1993 m. gegužės 12 d. buvo sudarytos Valstybinės žemės
sklypo pirkimo–pardavimo sutartys, įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
Pastariesiems Bendrijos nariams priklauso ir kasatorius. Juolab kad atsakovas
pripažino kasatoriaus reikalavimo pagrįstumą; tai įrodo byloje esantis atsakovo
atsakymas kasatoriui, kuriuo sutinkama šiam suteikti žemės sklypą (duomenys
neskelbtini), tik prašoma šiek tiek palaukti, kol bus užbaigti visi su šiuo
klausimu susiję formalumai. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas
nepagrįstai rėmėsi ir ta aplinkybe, kad kasatoriui nuosavybės teise priklauso
žemės sklypas (duomenys neskelbtini); ši aplinkybė nepaneigia
kasatoriaus teisės reikalauti, kad jam būtų suteiktas sklypas (duomenys
neskelbtini) ir nepašalina atsakovo prievolės ją įvykdyti. Kasatorius nurodo,
kad jo nuosavybės teisė į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pasibaigė
Vyriausybės 1994 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 272, Vilniaus apskrities
viršininko 1999 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1244-01, Vilniaus rajono
valdybos 1993 m. gruodžio 16 d. potvarkio pagrindu, nepaisant to, kad jo nuosavybės
teisių pasibaigimas nebuvo įregistruotas viešajame Nekilnojamojo turto registre.
Toks įrašas Vilniaus apskrities viršininko prašymu gali būti padarytas net ir
po šios bylos išnagrinėjimo, nes kitu atveju susidarytų įstatymų neatitinkanti
situacija, kai kasatorius, sumokėjęs už žemės sklypą (duomenys neskelbtini)
pinigų sumą, neturėtų nuosavybės teisės į šį žemės sklypą, taip pat prarastų
teisę reikalauti, kad atsakovas jam suteiktų kitą žemės sklypą (duomenys
neskelbtini). Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas,
siekdamas teisingai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius, turėjo įpareigoti
trečiuosius asmenis (Vilniaus apskrities viršininko
administraciją, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją) pateikti
teismui šią aplinkybę patvirtinančius duomenis. Kasatorius nurodo, kad, pagal
Nekilnojamojo turto registro duomenis, kasatoriui nuosavybės teise
priklausantis 1500 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini)
„persidengia“ su kitu, 2,15 ha ploto, žemės sklypu toje vietovėje, o į šį žemės
sklypą nuosavybės teises 2004 m. vasario 19 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo
sutarties pagrindu įregistravo I. L., o šiuo metu šį žemės sklypą nuosavybės
teise valdo J. B.
4.
Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kasatorius
neturi teisės reikalauti atsakovo suteikti jam žemės sklypą, nes ieškovas
pašalintas iš Bendrijos narių. Kasatorius ginčo santykių atsiradimo metu buvo
Bendrijos narys, o iš Bendrijos jis buvo pašalintas 2006 m. sausio 17 d., t. y.
bylos nagrinėjimo metu, todėl ši aplinkybė negalėjo turėti įtakos nagrinėjamos
bylos baigčiai. Bendrijos įgaliotinių susirinkimas negalėjo priimti sprendimų
dėl į susirinkimo darbotvarkę neįtrauktų klausimų, o priėmus tokius sprendimus,
Bendrijos įgaliotinių ir atstovų sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas ir
niekinis pagal CK 1.78 straipsnio 1 dalį ir negali sukelti teisinių pasekmių. Apeliacinės
instancijos teismas turėjo teisę ex officio pripažinti niekiniu
Bendrijos 2006 m. sausio 17 d. įgaliotinių susirinkimo sprendimą dėl
kasatoriaus pašalinimo iš Bendrijos ir juo nesivadovauti priimant sprendimą.
Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir palikti galioti apeliacinės instancijos
teismo sprendimą. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai
įvertino visus bylai reikšmingus įrodymus, padarė įrodymais pagrįstas išvadas, tinkamai
aiškino ir taikė Žemės, Teritorijų planavimo įstatymus ir poįstatyminius teisės
aktus dėl žemės sklypų suteikimo tvarkos.
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Byloje teismų
nustatytos aplinkybės
Ieškovas pagal
1993 m. birželio 9 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo 1500
kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir tapo 699–osios
gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Gudeliai“ nariu. Pagal Vyriausybės 1994 m.
balandžio 13 d. nutarimą Nr. 272 „Dėl žemės sklypų suteikimo Vilniaus
rajone“ ir Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr.
1244-01 Bendrijai vietoje žemės (duomenys neskelbtini) kaime buvo
suteikta žemė (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos dalyje, o Bendrija
privalėjo naujai gautame sklype pirmiausia sklypus suteikti tiems Bendrijos
nariams, kuriems sklypai buvo suteikti (duomenys neskelbtini)
gyvenvietėje.
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Teisėjų kolegija
nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas nepažeidė
įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, ar tinkamai aiškino
ir taikė normas dėl žemės sklypo formavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto
registre tvarkos, ar nenukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu
(CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).
Bylą nagrinėję
teismai nustatė, kad ieškovas 1993 m. birželio 9 d. žemės sklypo
pirkimo–pardavimo sutartimi gyvenamojo namo statybai nusipirko iš Vilniaus
rajono savivaldybės 1500 kv. m ploto žemės sklypą Nr. (duomenys
neskelbtini) ir tapo 699–osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos
„Gudeliai“ (toliau – GNSB „Gudeliai“) nariu. Vyriausybė 1994 m. balandžio 13 d.
nutarimu Nr. 272 pripažino netekusiu galios Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio
27 d. potvarkio Nr. 848p priedėlio „Dėl žemės sklypų suteikimo Vilniaus rajone“
4 punktą ir nurodė, kad šiuo potvarkiu Vilniaus rajono valdybai suteiktas
60,8 ha ploto sklypas (duomenys neskelbtini) individualių gyvenamųjų
namų kvartalui statyti priskiriamas valstybiniam žemės fondui, ir suteikė
Vilniaus rajono valdybai individualių gyvenamųjų namų kvartalui statyti 46,9 ha
ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. 1999 m. balandžio 28 d.
Vilniaus apskrities viršininko administracija sudarė su GNSB „Gudeliai“ tris
žemės nuomos sutartis Nr. 268, 269 ir 270, pagal kurias Bendrijos nariams
išnuomoti žemės sklypai (duomenys neskelbtini) kaime buvo perkelti į (duomenys
neskelbtini) kaimą Fabijoniškių seniūnijoje. Nauji žemės sklypai buvo
išnuomoti GNSB „Gudeliai“ devyniasdešimt devyneriems metams kitai paskirčiai,
t. y. gyvenamiesiems bei gyvenamosios–komercinės paskirties namams statyti
ir eksploatuoti. Šių valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarčių
11.4 punkte buvo nustatyta, kad pirmiausia sklypus reikia suteikti tiems Bendrijos
nariams, kuriems sklypai buvo suteikti (duomenys neskelbtini)
gyvenvietėje. GNSB „Gudeliai“ žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kaime
paskirstė Bendrijos nariams 1999 metais įvykusiame visuotiniame Bendrijos narių
susirinkime, tačiau Bendrija žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime
ieškovui nepaskyrė, nes jis susirinkime nedalyvavo, o apie žemės sklypų
perkėlimą sužinojo tik 2000 metais. Ieškovas reikalavo, kad atsakovas GNSB „Gudeliai“
būtų įpareigotas suteikti jam 1500 kv. m ploto žemės sklypo plotą 39,200
kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje
(trečiajame masyve, sutartis Nr. 269), nes atsakovas atsisakė skirti jam
žemės sklypą namo statybai nurodytame masyve, nors siūlė jam paimti laisvą
sklypą kituose dviejuose masyvuose. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai
nustatė, kad ieškovo prašomas suteikti sklypas pagal jo parengtą planą
trečiajame masyve (duomenys neskelbtini) kaime, kuris nuosavybės teise
priklauso valstybei, įstatymuose nustatyta tvarka nėra suformuotas ir dar nėra
sudarytas detalusis šio sklypo planas. Teritorijų planavimo, Žemės ir Žemės
reformos įstatymuose nustatyta žemės sklypų formavimo ir detaliųjų žemės sklypų
planų sudarymo tvarka ir išvardyti subjektai, organizuojantys detaliojo plano
sudarymą. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnį detaliojo plano
organizatoriai yra savivaldybės administracijos direktorius ir valstybinės
žemės valdytojai (šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai), o pagal Žemės įstatymo
32 straipsnio 4 dalį – savivaldybės teritorijoje įstatymų nustatytais
atvejais savivaldybės institucijos tvirtina ir įgyvendina savivaldybės
teritorijai arba jos daliai rengiamus detaliuosius bei specialiuosius planus ir
derina bei tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus (šio straipsnio
4 dalies 1 punktas). Be to, šio straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta,
kad savivaldybių institucijos savivaldybės teritorijoje teikia apskrities
viršininkui pasiūlymus dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir visuomenės
poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo. Žemės sklypų paėmimo
visuomenės poreikiams atvejai ir žemės sklypų paėmimo tvarka yra nustatyta Žemės
įstatymo VIII skyriuje (šio įstatymo 45, 46 straipsniuose). Bylą nagrinėję
teismai nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis 1500 kv. m
ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) kaime visuomenės
poreikiams įstatymuose nustatyta tvarka nebuvo paimtas iš ieškovo, iki šiol nuosavybės
teisė į šį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota ieškovo
vardu remiantis 1993 m. birželio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi Nekilnojamojo
turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo dienos laikomi teisingais ir
išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Byloje nėra
duomenų, kad pats ieškovas būtų ėmęsis kokių nors priemonių, jog jam nuosavybės
teise priklausantis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) kaime būtų
perduotas valstybei, būtų jo atsisakęs arba jis būtų perkeltas neatlygintinai į
atsakovo nuomojamų žemės sklypų teritoriją (duomenys neskelbtini) kaime.
Ieškovas nereiškė reikalavimų Vilniaus apskrities viršininko administracijai,
kuri valdo valstybei priklausančią žemę patikėjimo teise (Žemės įstatymo 7
straipsnio 1 dalis), dėl 1993 m. birželio 9 d. sudarytos žemės sklypo Nr. (duomenys
neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ar šios
sutarties nutraukimo, ar šio sklypo perdavimo valstybei, kad būtų galima gauti
kitą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. Apeliacinės instancijos teismas
nustatė dar ir tą aplinkybę, kad į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės
sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) kaime kitiems asmenims nuosavybės
teisės nėra atkurtos ir ieškovas tokių įrodymų teismui nepateikė, todėl teismas
padarė išvadą, jog ieškovas turi galimybių disponuoti jam nuosavybės teise
priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) kaime, juo naudotis ir
jį valdyti, ir dėl to taip pat negalėjo įgyti pirmumo teisės gauti dar vieną
sklypą lengvatine tvarka (1993 m. birželio 9 d. sutartimi ieškovas lengvatine
tvarka iš Vilniaus rajono savivaldybės įgijo žemės sklypą).
Kasacinio skundo
argumentai, kad atsakovas pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos
ir atsakovo 1999 m. balandžio 28 d. sudarytų nuomos sutarčių 11.4 punktą pirmiausia
turėjo suteikti žemės sklypus tiems Bendrijos nariams, kuriems sklypai buvo
suteikti (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, iš jų ir kasatoriui, yra
atmetami kaip nepagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, kad valstybės žemės nuomos
sutartys Nr. 268, 269 ir 270 su atsakovu buvo sudarytos vadovaujantis Vilniaus
apskrities viršininko administracijos 1999 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr.
1244-01, iš kurio matyti, kad GNSB „Gudeliai“ išnuomojami trys žemės sklypai (duomenys
neskelbtini) kaime vadovaujantis Vyriausybės 1994 m. balandžio 13 d.
nutarimu Nr. 272 „Dėl žemės sklypų suteikimo Vilniaus rajone“, kuriuo Vyriausybė
suteikė individualių gyvenamųjų namų statybai (duomenys neskelbtini)
kaime 46,9 ha žemės sklypą. Šiame Vyriausybės nutarime (2.1 punkte) nurodyta,
kad Vilniaus rajono valdyba, vadovaudamasi Vyriausybės 1993 m. birželio 15 d.
nutarimu Nr. 431 „Dėl Vilniaus rajono Gudelių individualių gyvenamųjų namų
kvartalo statybos“, skiria GNSB „Gudeliai“ 156 sklypus. Šiame nutarime nebuvo
nurodyta, kuriems Bendrijos nariams žemės sklypai turėjo būti suteikti (duomenys
neskelbtini) kaime perkeliant juos iš (duomenys neskelbtini) kaimo,
tačiau Vyriausybės 1993 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 431 1 punktu buvo
pavesta Vilniaus rajono valdybai iš dalies pakeisti Vyriausybės įgaliotinio
Vilniaus rajonui 1992 m. kovo 9 d. potvarkį Nr. 290 p, panaikinant žemės sklypų
suteikimą asmenims, su kuriais Vilniaus rajono valdyba iki 1993 m. gegužės 12
d. nebuvo sudariusi sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių arba kurie nebuvo
sumokėję už suteiktą jiems žemės sklypą. Šio Vyriausybės nutarimo 2 punkte buvo
nurodyta, kad GNSB „Gudeliai“ turi pataisyti gyvenamųjų namų kvartalo statybos
projektinę dokumentaciją, atsižvelgdama į Vilniaus rajono valdybos sprendimu
nustatytą tikrąjį statytojų skaičių. 1993 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 431
nebuvo numatyta, kad žemės sklypai, įsigyti nuosavybėn po 1993 m. gegužės 12 d.
pagal pirkimo–pardavimo sutartis, yra perkeliami iš (duomenys neskelbtini)
kaimo į (duomenys neskelbtini) kvartalą arba žemė paimama iš savininkų
visuomenės poreikiams Žemės įstatyme nustatyta tvarka ir jame nustatytais
atvejais. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono valdybos 1993 m. gruodžio 16 d.
potvarkio Nr. 126 p, kuriuo asmenims buvo panaikintas žemės sklypų suteikimas (duomenys
neskelbtini) kaime, sąraše ieškovo pavardės nėra, taip pat teismui nebuvo
pateikta ir tokio potvarkio, kuriuo ieškovui būtų suteiktas kitas sklypas (duomenys
neskelbtini) kaime, todėl jis liko žemės sklypo Nr. (duomenys
neskelbtini) kaime savininkas, o Vilniaus rajono valdyba nesprendė klausimo
dėl jam priklausančio žemės sklypo perkėlimo į kitą vietą. Dėl to ieškovui,
esant žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininku (duomenys
neskelbtini) kaime, o GNSB „Gudeliai“ išsinuomojus iš valstybės kitus žemės
sklypus (trijuose (duomenys neskelbtini) kaimo kvartaluose) pagal
1999 m. balandžio 28 d. sutartis Nr. 268, 269 ir 270, atsakovas
neturėjo teisinio pagrindo pirmiausia ieškovui siūlyti žemės sklypus (duomenys
neskelbtini) kvartaluose šių sutarčių 11.4 punktuose nustatyta tvarka, kol
ieškovas yra lengvatine tvarka įsigijęs nuosavybėn žemės sklypą (duomenys
neskelbtini) kaime ir nėra nustatyta tvarka jo atsisakęs arba praradęs
teises į jį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius
įrodymus, tinkamai taikė pirmiau nurodytas materialinės teisės normas ir jų
nepažeidė, todėl nėra pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą
kasaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Kiti kasacinio skundo
argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos priimto teismo sprendimo
teisėtumui, todėl kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako, nes jie
nesudaro teisinio pagrindo peržiūrėti apeliacinės instancijos teismo sprendimą kasacine
tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės
24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas
Jokūbauskas
Sigitas
Gurevičius
Algimantas
Spiečius