Administracinė byla Nr. eAS-114-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04237-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. (A. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. S.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismui skundžia Migracijos departamento Sprendimą, kuris priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kurio 138 straipsnyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Teismas nustatė, kad ginčijamas Migracijos departamento sprendimas pareiškėjui išsiųstas 2020 m. spalio 26 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad ginčijamo akto įteikimo pareiškėjui diena yra 2020 m. spalio 27 d. Pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi 2020 m. gruodžio 22 d., t. y. praleidęs kreipimosi į teismą terminą.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas dėl termino kreiptis į teismą praleidimo nurodė, jog į Vilniaus apygardos administracinį teismą su fizinių asmenų grupės skundu, kuriame buvo reiškiamas ir reikalavimas dėl skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo, kreipėsi nepraleisdamas įstatymo nustatyto termino. Tačiau teismas skundą atsisakė priimti, kadangi pareiškėjų pateiktas skundas, teismo nuomone, negali būti laikomas grupės skundu, nes šiuo skundu yra skundžiami atskiri (skirtingi) atsakovo priimti sprendimai. Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties buvo paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje išaiškino, jog pareiškėjų pasirinkta pažeistų asmens teisių gynybos priemonė yra netinkama. Pareiškėjas taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad su individualiu skundu į teismą kreipėsi nedelsdamas, po šio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimo. Jo pasirinkta gynybos priemonė (grupės skundas) sąlyginai yra naujas teisinis instrumentas ir dėl jos taikymo yra mažai teismų praktikos ir / ar teisės doktrinos, tiksliai ir nedviprasmiškai išaiškinančios, kada gali būti pasinaudojama šiuo instrumentu ir dėl šių priežasčių, siekiant taupyti tiek asmenų grupės narių, tiek teismų biudžetą ir laiko sąnaudas buvo bandoma pasinaudoti šiuo nauju teisinių instrumentu. Pareiškėjas prašė atsižvelgti ir į pasaulyje esančia situaciją dėl COVID-19 pandemijos bei į paskelbtą valstybėje karantiną.

 Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl termino kreiptis į teismą praleidimo, priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atžvilgiu Migracijos departamentas priėmė individualų administracinį aktą. Tai, kad pareiškėjas pasirinko ginti savo teises paduodamas grupės skundą, yra nuo jo paties valios priklausanti aplinkybė. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, paduodant grupės skundą pareiškėją teisme atstovavo profesionalus teisininkas. Teismas vertino, kad ABTĮ 1262 straipsnyje yra pakankamai aiškiai nurodytos grupės skundo padavimo teismui prielaidos ir sąlygos, kur, be kita ko, nurodyta, jog grupės skunde turi būti keliamas bendras grupės narių reikalavimas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis atsisakyti priimti skundą priimta 2020 m. lapkričio 18 d. Šioje nutartyje pareiškėjui išaiškinta teisė kreiptis į teismą su individualiu skundu. Pareiškėjas su individualiu skundu į teismą nedelsiant nesikreipė, nes, nesutikdamas su nurodyta teismo pozicija, kreipėsi su atskiruoju skundu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Toks pareiškėjo elgesys yra subjektyvaus pobūdžio ir leidžia daryti išvadą, kad jis nesiekė operatyvaus ginčo išsprendimo. Kitų, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios galėjo jam sutrukdyti kreiptis į teismą laiku, teismas nenustatė.

III.

Pareiškėjas A. S.

Pareiškėjas

Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į teismo argumentaciją jam terminas neatnaujintas dėl to, jog jis naudojosi jam suteikiamomis procesinėmis teisėmis, t. y. dėl to, kad buvo pateiktas asmenų grupės skundą, o po to pasinaudota procesine teise teikti atskirąjį skundą. Tačiau pareiškėjo pasinaudojimas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis negali būti priežastis, užkertanti kelią kreiptis į teismą ir apginti pažeistas teises.

Pareiškėjas

Pareiškėjas

Pareiškėjas

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Pareiškėjas 

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.). Specialioji norma (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsnis) aiškiai įtvirtina nuostatą, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties <...>.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjas skundą padavė praleidęs Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsnyje nustatytą terminą, todėl nagrinėjamu atveju vertinama, ar yra pagrindas šį terminą atnaujinti.

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ne kartą yra konstatavęs, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Remiantis byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčija Migracijos departamento 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05129, kuriuo jam panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su fizinių asmenų grupės (UAB „Norlida“ darbuotojų) skundu, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-5629-1066/2020 fizinių asmenų grupės skundą atsisakė priimti ABTĮ 1265 straipsnio 6 dalies pagrindu. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėta teismo nutartimi, atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-844-629/2020 atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 22 d. su individualiu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, be kita ko, prašydamas atnaujinti terminą skundui dėl Migracijos departamento 2020 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. (15/5-3) 50U-05129 panaikinimo paduoti.

Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjas aktyviai siekė ginčyti Migracijos departamento 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05129, tačiau pasirinko netinkamą galimai pažeistų teisių gynimo būdą, į teismą kreipdamasis su grupės skundu, dėl ko buvo praleistas ginčijamo Sprendimo apskundimo terminas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareiškėjo pasirinkimas ginti savo teises paduodant grupės skundą yra nuo jo paties valios priklausanti aplinkybė, tačiau šiuo aspektu atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėjas grupės skundu siekė operatyviau ir mažesniais kaštais apginti galbūt pažeistas teises, įvertinęs tai, kad Migracijos departamento priimti sprendimai 31 asmens atžvilgiu yra analogiški tiek turinio, tiek faktinių aplinkybių prasme.

Įvertinus pareiškėjo nurodytas termino skundui dėl Migracijos departamento 2020 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. (15/5-3) 50U-05129 panaikinimo padavimo priežastis, galima daryti išvadą, jog pareiškėjas elgėsi sąžiningai, aplinkybė, kad jis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti grupės skundą, atskiruoju skundu apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarčiai (2020 m. gruodžio 16 d.), pareiškėjas su individualiu administraciniu skundu į teismą kreipėsi per 4 darbo dienas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas veikė sąžiningai, siekdamas operatyvesnio pažeistų teisių gynimo, savo teisę į teisminę gynybą siekė įgyvendinti nedelsdamas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo dėl Migracijos departamento 2020 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. (15/5-3) 50U-05129 padavimo terminą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis panaikinama, terminas skundui paduoti atnaujinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3–4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. (A. S.) atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį pakeisti.

Tenkinti pareiškėjo A. S. (A. S.) prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. (15/5-3) 50U-05129 panaikinimo paduoti.

Pareiškėjo A. S. (A. S.) skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė