Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-283-651/2015

                                                            Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03748-2015-3

                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4;

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gegužės 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarimo,  

n u s t a t ė:

J. K. 2015-09-03 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2015-08-19, apie 17.53 val., (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdos mieste, vairuodama automobilį „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama antrąja eismo juosta, nerodydama įspėjamojo dešinio posūkio signalo ir neįsitikinusi, kad tai daryti yra saugu, pradėjo rikiuotis į pirmąją eismo juostą ir privertė kitą eismo dalyvį, važiavusį pirmąja eismo juosta, staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, dėl to automobilis trenkėsi į gatvės bortelį.

Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras (toliau – Kelių policijos biuras) 2015-09-17 priėmė nutarimą, kuriuo J. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1242 str. 1 d. paskyrė 120 Eur baudą, atimdamas specialiąją teisę vairuoti transporto priemones 3 (trims) mėnesiams.

Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. K. prašė teismo panaikinti Kelių policijos biuro 2015-09-17 priimtą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas J. K. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015-09-17 priimtą nutarimą paliko nepakeistą. 

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-16 nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Panaikinti Kelių policijos biuro 2015-09-17 nutarimą, kuriuo nubausta pagal ATPK 1242 str. 1 d. 120 Eur bauda bei specialiosios teisės atėmimu trims mėnesiams. Nesutinka su teismu, jog I. D. ir G. M. parodymai patvirtina faktą, kad ji padarė pažeidimą. Nurodo, jog I. D. duoti paaiškinimai neatitinka realių faktinių įvykio aplinkybių. Ji nurodė, kad neva pažeidėja atsitrenkė į automobilio šoną, tačiau bylos medžiaga patvirtinta, kad jokių automobilių sugadinimų nėra. Teigia, jog ji rodė dešiniojo posūkio signalą ir į pirmąją eismo juostą rikiavosi pasižiūrėjusi į dešinį šoninį veidrodėlį. Įsitikinusi, kad nėra arti automobilio, ji rikiavosi. Teigia, jog artimiausias automobilis, važiuojantis pirmąją eismo juosta, buvo gal už 20 metrų. Jai persirikiavus, už jos pirmąja eismo juosta važiavęs automobilis BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo stabdyti ir stabdydamas važiavo 13,6 m, kol atsitrenkė į gatvės bortelį, o ji tuo metu jau buvo nuvažiavusi apie 50–100 m. nuo įvykio vietos ir nematė, kad prie į gatvės bortelį atsitrenkusio automobilio būtų sustojusi kita mašina. Nesutinka su I. D. paaiškinimu, kad ji atsisukusi pamatė, kad ją spaudžia iš šono automobilis, todėl ji buvo priversta daryti manevrą ir dėl to atsitrenkė į gatvės bortelį. Apeliantės teigimu, jei rikiuodamasi būtų spaudusi I. D. vairuojamą automobilį, ji būtų iš karto pakeitusi kryptį ir atsitrenkusi į gatvės bortą, o ne stabdydama nuvažiavus dar 13,6 m. Į gatvės bortą atsitrenkė tik nuvažiavusi 13,6 m. Pažymi, jog automobilio nėra būtinybės stabdyti vien galvojant, kad greta važiuojantis automobilis gali persirikiuoti. Apeliantės manymu, I. D. parodymai kelia abejonių ir dėl to, jog ji nesugebėjo nurodyti automobilio, kuris neva jai trenkėsi į šoną, spalvos. Be to, apeliantė nesutinka su I. D., jog ji važiavo 55 km/h greičiu, ir teigia, kad įvertinus stabdymo kelią, I. D. vairuojamo automobilio BMW greitis buvo ne 55 km/h, o 70 km/h, todėl daro prielaidą, kad automobilis BMW važiavo dideliu greičiu, o vairuotoja, turinti tik vienerių metų vairavimo stažą, nesuvaldė automobilio ir stabdydama trenkėsi į gatvės bortelį. Pažymėjo, jog teismas atmetė jos prašymą apklausti ekspertą, kuris galėtų paaiškinti šias aplinkybes.

Apeliantė nesutinka ir su liudytojo G. M. paaiškinimais. Teigia, jog jis, važiuodamas priešais jos vairuojamą automobilį, negalėjo matyti, ar ji parodė dešinės pusės įspėjamąjį posūkio signalą. Teismo posėdžio metu G. M. parodymus pakeitė ir nurodė, kad važiavo ne priešais pažeidėjos vairuojamą automobilį, o paskui jį. Teismo posėdžio metu buvo išsiaiškinta, kad liudytojas G. M. puikiai supranta prielinksnio reikšmę ir tinkamai naudoja juos rašydamas paaiškinime, todėl argumentas, jog netikslumas atsirado dėl netinkamai pavartoto prielinksnio, yra nepagrįstas. Mano, kad teismas privalėjo remtis jo pirminiais rašytiniais parodymais.

Apeliantės teigimu, remtis liudytojos Kelių policijos pareigūnės J. R. parodymais taip pat nėra pagrindo, nes ji, surašydama protokolą, vadovavosi E. S. tarnybiniu pranešimu, kuris buvo surašytas remiantis vien I. D. paaiškinimais. Be to, pareigūnė nesutikslino liudytojo G. M. žodžiu nurodytų aplinkybių su nurodytomis rašytiniame paaiškinime.

Nesutinka su teismo argumentais, jog liudytojų duoti parodymai yra nuoseklūs, aiškūs, logiški ir atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Tvirtina, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas bei netinkamai išaiškino procesines teisės normas, taip pat neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl netinkamai konstatavo, kad autoįvykio kaltininkė yra būtent ji. Mano, kad I. D. paranku nustatyti įvykio kaltininką norint gauti draudimo išmoką. Liudytojų G. M. ir I. D. parodymai keitėsi, todėl jais remtis nėra pagrindo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 30211 str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su jam inkriminuojamu pažeidimu ir mano, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti jo kaltei. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais liudytojų parodymais, todėl padarė nepagrįstas išvadas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Apygardos teismas mano, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog J. K. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų duomenų matyti, kad šiuo atveju pažeidėjos padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė pavojingą situaciją, t. y. privertė kitą eismo dalyvį staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Apeliantės teigimu, ji rodė dešinės pusės įspėjamąjį posūkio signalą ir rikiavosi į pirmąją eismo juostą įsitikinusi, jog yra saugu. Pasak apeliantės, pirmoje juostoje važiavęs automobilis buvo maždaug už 20 metrų, o ne šalia jos, kaip teigia I. D.. Be to, tvirtina, kad I. D. į kelio bortelį atsitrenkė ne dėl jos neva padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, o dėl to, kad važiavo greitai ir nesugebėjo suvaldyti automobilio. Anot apeliantės, tai patvirtina automobilio BMW, kurį vairavo I. D., stabdymo kelias – 13,6 m. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės nurodyta versija, nes ją paneigia byloje esantys įrodymai.

Padarytą pažeidimą įrodo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 6), eismo įvykio schema (b. l. 32), liudytojų parodymai.

Iš eismo įvykio schemos matyti, kad I. D. vairuojamo automobilio BMW stabdymo kelias iki atsitrenkimo į gatvės bortelį yra 7,8 m, o ne 13,6 m, kaip teigia apeliantė (b. l. 32). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme nurodė, kad stabdymo kelias 14,5 m, apeliaciniame skunde jau tvirtinta, kad 13,6 m. Nenuoseklūs apeliantės paaiškinimai kelia pagrįstų abejonių. Eismo įvykio schemoje užfiksuotas atstumas – 13,6 m yra nuo stabdymo pradžios iki automobilio BMW sustojimo vietos po atsitrenkimo į gatvės bortelį. Nors apeliantė nurodo, kad stabdymo kelias prasidėjo prieš automobilių stovėjimo aikštelę nuo medelio ir stabdymo kelias yra 13,6 m, tačiau iš eismo įvykio schemos negalima nustatyti, kur tiksliai yra apeliantės nurodyta vieta. Be to, iš eismo įvykio schemos matyti, kad 13,6 m atstumas yra būtent nuo policijos pareigūnų užfiksuoto stabdymo kelio pradžios iki automobilio sustojimo po atsitrenkimo į gatvės bortelį, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad apeliantė stabdymo kelią skaičiuoja nuo tos pačios vietos kaip ir pareigūnai, tačiau jo pabaigą nurodo automobilio stovėjimo vietą, o ne atsitrenkimo į gatvės bortelį vietą.

Apeliantės teigimu, I. D. parodymai, jog pažeidėja rikiuodamasi pradėjo ją spausti, todėl ji buvo priversta pakeisti važiavimo kryptį ir dėl to atsitrenkė į gatvės bortelį, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Teigia, jog tokiu atveju I. D. būtų iškarto pakeitusi važiavimo kryptį ir atsitrenkusi į gatvės bortelį, o ne tuomet, kai bestabdydama nuvažiavo dar 13,6 m ir tik po to trenkėsi į bortelį. Kaip nustatyta, į bortelį I. D. atsitrenkė ne stabdydama nuvažiavusi 13,6 m, o 7,8 m. Nesutiktina su apeliante, jog pagal I. D. nurodytą įvykio seką ji būtų iš karto atsitrenkusi į gatvės bortelį. Į gatvės bortelį I. D. iš karto būtų atsitrenkusi tuo atveju, jeigu pažeidėjos vairuojamas automobilis būtų atsitrenkęs į nukentėjusiosios vairuojamo automobilio kairįjį šoną. Šiuo atveju, įvertinus nukentėjusiosios ir liudytojo G. M. parodymus, matyti, kad nukentėjusioji spėjo laiku sureaguoti ir, siekdama išvengti susidūrimo, labiau pasitraukė į dešiniąją kelio pusę, tačiau dėl staigaus manevro ir stabdymo (stabdymo kelias 7,8 m) nukentėjusioji atsitrenkė į gatvės bortelį. Tai, kad pažeidėja po nukentėjusiosios atsitrenkimo į gatvės bortelį buvo nuvažiavusi apie 50–100 m. nepatvirtina, jog ji negalėjo sukelti pavojingos situacijos.

Nesutiktina su apeliante, jog nukentėjusioji į gatvės bortelį atsitrenkė, nes viršijo greitį. Įvertinus I. D. automobilio stabdymo kelią (7,8 m) bei pačios pažeidėjos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad stabdymo kelias 6,5–7,0 m gali būti tik tuomet, jei automobilio greitis 55 km/h, galima daryti pagrįstą išvadą, jog I. D. važiavo apie 55 km/h greičiu, kaip ir nurodė ji pati. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių I. D. automobilis atsitrenkė į bortelį. Bylos medžiaga patvirtinta, kad neigiamų padarinių kilimo priežastis buvo būtent pažeidėjos padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, todėl jei I. D. ir būtų viršijusi greitį, šiuo atveju ne jis lėmė neigiamų padarinių atsiradimą. Šiuo atveju būtent pažeidėja neįsitikino, kad rikiuotis į pirmąją eismo juostą yra saugu, ir sudarė pavojingą situaciją.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad pažeidėja padarė KET 9 p., 101, p. ir 82 p. pažeidimus. Apeliantės teigimu, ji, prieš rikiuodamasi į pirmąją eismo juostą, įsitikino, kad yra saugu, ir rodė įspėjamąjį dešinės pusės posūkio signalą, tačiau bylos medžiaga patvirtina priešingą situaciją. Liudytojas G. M. nurodė, jog priešais jį važiavęs automobilis nerodė dešinės pusės įspėjamojo posūkio signalo ir staigiai rikiavosi į pirmąją eismo juostą, todėl pirmąja juosta važiavęs automobilis BMW buvo priverstas greitai keisti važiavimo kryptį, stabdyti, dėl to jis atsitrenkė į gatvės bortelį. Apeliantės teigimu, teismas privalėjo remtis pirminiais parodymais, nes teismo posėdžio metu parodymai yra duoti po ilgo laiko. Pažymėtina, kad bylos medžiaga patvirtina, jog liudytojas nuo pat pradžių pareigūnams aiškino, jog važiavo paskui pažeidėjos automobilį, todėl remtis vien rašytiniu paaiškinimu, kuris skiriasi nuo jo duotų pirminių paaiškinimų pareigūnams ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog liudytojas, duodamas rašytinius paaiškinimus ir nurodydamas, jog važiavo priešais pažeidėjos automobilį, o ne po jo, padarė klaidą. Tai, kad teismo posėdžio metu išsiaiškinta, kad liudytojas G. M. aiškiai skiria prielinksnius, dar nereiškia, jog dėl to negalėjo padaryti klaidos. Pats liudytojas teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, jog važiavo paskui pažeidėjos automobilį, todėl viską puikiai matė (b. l. 59–60). Tokius paaiškinimus nurodė ir pareigūnui E. S. (b. l. 41). Pareigūnė J. R., apklaususi liudytoją G. M., taip pat suprato, jog jis važiavo paskui pažeidėjos automobilį, todėl, surašydama administracinį teisės pažeidimo protokolą, rėmėsi ne tik E. S. tarnybiniu pranešimu, kaip teigia apeliantė, bet ir paties liudytojo G. M. paaiškinimais (b. l. 46–47). Sutiktina su apeliante, kad pareigūnė privalėjo sutikslinti duotus rašytinius paaiškinimus, tačiau jų nesutikslinimas iš esmės nekeičia situacijos, nes, kaip nustatyta, J. R. iš G. M. duotų paaiškinimų aiškiai suprato, jog jis važiavo paskui pažeidėjos automobilį. Todėl surašydama administracinį teisės pažeidimo protokolą, turėjo pagrindą remtis būtent žodiniu paaiškinimu, o ne vien rašytiniu paaiškinimu, kuriame padaryta klaida. Apeliantės nurodyta aplinkybė, jog už jos važiavo dramblio kaulo spalvos automobilis „Citroen“, vertintina kaip siekimas paneigti liudytojo G. M. parodymus. Be to, liudytojo G. M. nurodytos aplinkybės visiškai sutampa su nukentėjusiosios I. D. duotais paaiškinimais, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad G. M. būtų suinteresuotas duoti palankius parodymus I. D. ar siektų pakenkti pažeidėjai. G. M. – asmuo, atsitiktinai matęs situaciją, todėl nesant duomenų, kad būtų suinteresuotas vienokia ar kitokia bylos baigtimi, netikėti jo parodymais nėra pagrindo. Įvertinus įrodymų visetą, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad J. K. teiginiai nepaneigia byloje pateiktų įrodymų, kurie sudaro aiškų ir vientisą eismo įvykio vaizdą.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl I. D. duotų paiškinimų apie atsitrenkimą į automobilio šoną, nurodytina, kad šiuo atveju bylos medžiaga nustatyta, kad nebuvo atsitrenkta į I. D. automobilio kairįjį šoną, ir dėl to ginčo nėra. Tai, kad I. D. dėl išgąsčio pamanė ir policijos pareigūnams nurodė, jog buvo atsitrenkta, nesudaro pagrindo iš esmės netikėti jos parodymais. Be to, tikslios automobilio spalvos nenurodymas taip pat nesuponuoja išvados, kad nukentėjusiosios parodymai neatitinka tikrovės ir jais negalima vadovautis. Tiek liudytojas G. M., tiek nukentėjusioji nurodė automobilio valstybinius numerius, todėl nurodyta netiksli automobilio spalva ar markė neturi esminės reikšmės.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog J. K. pažeidė KET 9, 82, 101 punktus, sudarė pavojingą situaciją – privertė nukentėjusiąją staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, dėl to ji atsitrenkė į gatvės bortelį. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent J. K. veiksmai sąlygojo eismo įvykį, yra teisėta ir pagrįsta. Naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog J. K. administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kurios yra motyvuotos ir pagrįstos išsamia surinktų duomenų analize. Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos nepažeistos, todėl tiek skundžiama teismo nutartis, tiek ir Institucijos nutarimas yra pagrįsti bei teisėti. Dėl šių aplinkybių apeliacinis skundas atmetamas, nutartis paliekama galioti nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  

n u t a r i a:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį nepakeistą ir J. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                     Dalia Kursevičienė