Civilinė byla Nr. e2A-334-921/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24821-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.1.5; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.9; 3.1.7.11; 3.1.7.13; 3.3.1.14
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L. P., I. P. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Milvinta“ apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-25-810/2023 pagal ieškovų L. P. ir I. P. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gerbera Invest“ dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Daugiabučio namo savininkų bendrija Druskininkai, (duomenys neskelbtini), ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ir uždaroji akcinė bendrovė „Milvinta“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami: 1) priteisti iš atsakovės 10 239,11 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą; 2) įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus – pašalinti priežastis, dėl kurių iš atsakovės negyvenamosios poilsio patalpos yra užliejamas ieškovų butas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas Nr. 37); 3) už sprendimo nevykdymą atsakovei skirti po 30 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pusę jos skiriant ieškovams.
2. Nurodė, kad butas Nr. 37 bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ieškovams. Virš jo, adresu (duomenys neskelbtini), yra įrengta negyvenamoji patalpa – poilsio patalpa (toliau – poilsio patalpa arba butas Nr. 43), kuri nuosavybės teise priklauso atsakovei. Nuo 2020 m. vasaros iki dabar ieškovų butas Nr. 37 yra sistemingai užliejamas vandeniu iš virš jų esančios poilsio patalpos, kuri priklauso atsakovei. 2021 m. rugsėjo mėn. ieškovų butas Nr. 37 buvo užlietas ketvirtą kartą. Šį kartą buvo apgadintos visų trijų kambarių lubos ir grindys. 2022 m. gruodžio 8 d. teismo statybos ekspertizės akte Nr. 22-12 (toliau – ir Ekspertizės aktas) nurodyta, kad buto Nr. 37 užliejimo priežastys yra bute Nr. 43 esantys nesandarūs balkonai. Per nesandarius balkonus lietaus, tirpstančio sniego vanduo patenka į konstrukcijas ir išbėga bute Nr. 37 pro lubas. Ieškovai nurodo, kad apliejimo metu buvo pažeista dažytų lubų ir sienų apdaila, grindų danga ir kt. Bendra ieškovų patirta žala – 10 239,11 Eur (9 430,11 Eur lokalinėje sąmatoje nurodyta suma + 809 Eur čiužinys). Siekiant išvengti didesnės žalos, nuostolių atsiradimo, tolimesnių ginčų, ieškovų nuomone, tikslinga įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. pašalinti priežastį, dėl kurios iš atsakovės buto vanduo išteka į jų butą Nr. 37.
3. Atsakovė atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovai nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima suprasti, kad deklaruojami buto Nr. 37 remontai buvo atliekami. Todėl kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovų nesikreipimo į draudiką po 2021 m. rugsėjo mėn. įvykusio užliejimo. Draudimo bendrovė galėjo ir privalėjo objektyviai nustatyti buto užliejimo faktą, tiksliai nustatyti ir apskaičiuoti padarytą žalą. Ieškovai kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovė (toliau – UAB) ,,Restoranų ir parduotuvių įranga“, kuri pagal ieškovų pateiktą medžiagą parengė lokalinę sąmatą, kuri siekia net 9 430,11 Eur. Atsakovė teigė, kad iš patikslinto ieškinio ir minėtos sąmatos neaišku, kokios konkrečiai buto Nr. 37 patalpos buvo užlietos, kokioms konkrečiai patalpoms padaryta žala ir kt. Be to, atsakovė teigė, kad, jos nuomone, ieškinys yra pateiktas ne tam atsakovui, kuris turi atsakyti pagal ieškinį. Atsakovės nuomone, ieškinio pateikimas ne tam asmeniui, kuris pagal jį turi atsakyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Milvinta“ atsiliepime su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad atsakovė yra kalta dėl ieškovų buto Nr. 37 užliejimo, todėl turi atlyginti žalą bei pašalinti buto užliejimo priežastis, tačiau ieškovės prašomas priteisti žalos dydis yra per didelis ir turėtų būti mažinamas. UAB „Milvinta“ užsakymu buvo pasamdyta įmonė UAB „Agrautoma“, kuri 2023 m. vasario 15 d. atliko poilsio patalpos balkono plytelių demontavimą, ir padarė išvadą, kad pratekėjimas iš balkono atsirado dėl netinkamos balkono plytelių priežiūros. Šias aplinkybes patvirtina 2023 m. vasario 15 d. UAB „Agrautoma“ pažyma. Trečiasis asmuo pažymėjo ir tai, kad balkonas yra išimtinė buto savininko nuosavybė, buto balkonas pagal teismų praktiką laikytinas buto priklausiniu. Todėl balkonų plytelių priežiūra yra kiekvieno buto savininko pareiga ir niekas kitas negali būti už tai atsakingas. UAB „Milvinta“ atkreipė dėmesį, kad Ekspertizės akte yra nurodyta, jog, skaičiuojant programine įranga „Sistela“, defektų šalinimo kaina yra 2 053,87 Eur. Todėl tokio dydžio buto remonto išlaidų atlyginimas ir turi būti priteistas ieškovams iš atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovų po 3 940 Eur bylinėjimosi išlaidas, trečiajam asmeniui UAB „Milvinta“, – po 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei, – po 22,59 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės atsakomybės už ieškovams kilusią žalą dėl buto Nr. 37 apliejimo vandeniu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad butas Nr. 37 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ieškovams. Virš buto Nr. 37 yra įrengta poilsio patalpa, kuri nuosavybės teise priklauso atsakovei. Ieškovai teigė, kad 2021 m. rugsėjo mėn. jų butas Nr. 37 buvo užlietas ketvirtą kartą iš atsakovei priklausančios poilsio patalpos.
7. Iš į bylą pateiktos 2020 m. lapkričio 25 d. pažymos teismas nustatė, kad UAB „Infranet“ 2020 m. lapkričio 13 d. draudiko iniciatyva atliko buto Nr. 43 apžiūrą, siekiant nustatyti 2020 m. antroje pusėje įvykusio ieškovams priklausančio buto Nr. 37 užliejimo priežastį. Minėtoje pažymoje padaryta išvada apie ilgalaikės kapiliarinės drėgmės prasiskverbimą į perdanginį sluoksnį dėl nesandarios dušo kabinos trapo ir vamzdyno movos. Teismas, vertindamas šioje pažymoje nurodytus duomenis, atkreipė dėmesį į tai, kad ši pažyma buvo surašyta AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje Žalų tyrimo vyriausiojo eksperto, kuris atsakovei priklausančios poilsio patalpos apžiūroje nedalyvavo. Teismas vertino, kad vien tai, jog užliejimo židinį nustatinėjo ir 2020 m. lapkričio 25 d. pažymą surašė asmenys, neatestuoti atlikti šias funkcijas, neturintys eksperto kvalifikacijos, minima pažyma negali būti laikoma patikimu įrodymu ieškovams priklausančio buto Nr. 37 užliejimo židiniui patvirtinti. Be to, teismas pažymėjo, kad minėta pažyma surašyta prieš beveik metus laiko iki ieškovų nurodyto ketvirto buto Nr. 37 užliejimo, kuris įvyko 2021 m. rugsėjo mėn. Ieškovai būtent šiuo ir tolimesniu buto Nr. 37 užliejimu grindžia žalos padarymo faktą. Taigi, teismo vertinimu, minėta pažyma negali patvirtinti fakto, kad 2021 m. rugsėjo mėn. ieškovams priklausantis butas Nr. 37 buvo užlietas iš atsakovei priklausančios poilsio patalpos dėl nesandaraus dušo kabinos trapo ar vamzdyno movos.
8. Trečiojo asmens UAB „Milvinta“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių proceso dalyviai neginčijo, todėl teismas darė išvadą, jog iš karto po 2021 m. rugsėjo mėn. įvykusio ieškovams priklausančio buto Nr. 37 ketvirto užliejimo nebuvo nustatyta jokių nuotėkų ir kitų vamzdynų trūkumų, kaip galimos buto Nr. 37 užliejimo priežasties. Be to, ieškovų nurodyta aplinkybė dėl nesandarios dušo kabinos trapo ir vamzdyno movos, kaip galimo buto Nr. 37 užliejimo židinio 2021 m. rugsėjo mėn. ir vėliau, buvo paneigta Ekspertizės akte pateikta išvada.
9. Teismas pažymėjo, kad teismo ekspertas Ekspertizės akte, pateikdamas išvadą, kad buto Nr. 37 užliejimo priežastys yra bute Nr. 43 esantys nesandarūs balkonai, per kuriuos lietaus, tirpstančio sniego vanduo patenka į konstrukcijas ir išbėga bute Nr. 37 per lubas, nenurodė, kokios konkrečiai priežastys nulėmė balkonų nesandarumą. Atsakovė į bylą pateikė 2023 m. kovo 17 d. Ekspertinio tyrimo aktą Nr. 2023/03/17-1 (toliau – ir Ekspertinio tyrimo aktas) ir dokumentus, patvirtinančius teismo eksperto E. L. kvalifikaciją. Ekspertinio tyrimo akte konstatuota, kad atmosferinių kritulių vandens ir biologinių teršalų prasiskverbimą į balkono konstrukciją, o vėliau ir į patalpas, nulėmė ne keraminių plytelių dangos eksploatacija ar nepriežiūra, o konstruktyviai neteisingai ir nekokybiškai įrengta balkono konstrukcija. Trečiasis asmuo UAB „Milvinta“ nurodė, kad UAB „Agrautoma“, 2023 m. vasario 15 d. atlikusi poilsio patalpos balkono plytelių demontavimą, nustatė, kad vandens pratekėjimas iš balkono atsirado dėl netinkamos balkono plytelių priežiūros, kas atitinka Ekspertizės akte padarytas išvadas, tačiau teismas su tokia trečiojo asmens UAB „Milvinta“ nuomone nesutiko. Teismo vertinimu, Ekspertizės akte nustatyta aplinkybė, jog balkonų plytelių dangoje siūlės tarp plytelių buvo dalinai ištrupėjusios, nepatvirtina teiginio, jog būtent ištrupėjusios plytelių siūlės lėmė balkonų nesandarumą. Tokių duomenų Ekspertizės akte nėra. Ekspertinio tyrimo akte pateikta išvada akivaizdžiai patvirtina, kad, esant tinkamam balkono pagrindo nuolydžiui ir tinkamai įrengtai hidroizoliacijai toje vietoje, kur yra perdangos (tuo pačiu ir balkono) plokštės ir namo išorinės sienos sankirta, vanduo į namo konstrukcijas nepatektų. Atsižvelgdamas į tai, teismas UAB „Agrautoma“ 2023 m. vasario 15 d. pažyma nesivadovavo.
10. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, padarė išvadą, kad atmosferinių kritulių vandens ir biologinių teršalų prasiskverbimą į balkono konstrukciją, o vėliau ir į ieškovams priklausantį butą Nr. 37 nulėmė ne keraminių plytelių dangos eksploatacija ar nepriežiūra, o konstruktyviai neteisingai ir nekokybiškai įrengta balkono konstrukcija.
11. Teismas padarė išvadą, kad minėto daugiabučio namo balkonų laikančiosios konstrukcijos priklauso namo bendrojo naudojimo objektams. Teismas nusprendė, kad atsakovė nėra atsakinga už vandens pratekėjimą į ieškovams priklausantį butą Nr. 37 laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki šiol ir nėra atsakinga už ieškovams buto Nr. 37 užliejimu padarytą žalą, nes nėra balkonų laikančiųjų konstrukcijų savininkė. Dėl tos pačios priežasties teismas nurodė negalintis įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus – pašalinti vandens pratekėjimo į ieškovams priklausantį butą Nr. 37 priežastis. Teismas atmetė ieškinį, kaip pareikštą netinkamam atsakovui. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu ieškovams buvo siūloma pakeisti atsakovą tinkamu, tačiau ieškovų atstovai nesutiko pakeisti atsakovą tinkamu.
12. Atmetus ieškinį, teismas atsakovei iš ieškovų priteisė po 3 940 Eur bylinėjimosi išlaidas, o trečiajam asmeniui po 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei po 22,59 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Milvinta“ prašo: pašalinti iš Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. sprendimo turinio motyvus, kad: 1) „atmosferinių kritulių vandens ir biologinių teršalų prasiskverbimą į balkono konstrukciją, o vėliau ir į ieškovams priklausantį Butą nulėmė ne keraminių plytelių dangos eksploatacija ar nepriežiūra, o konstruktyviai neteisingai ir nekokybiškai įrengta balkono konstrukcija“ (sprendimo 16 lapas, 2 pastraipos dalis); 2) „tai yra, konstruktyviai neteisingai ir nekokybiškai įrengtas balkonų konstrukcijas, ir nėra atsakinga už ieškovams Buto užliejimu padarytą žalą, nes nėra balkonų laikančiųjų konstrukcijų savininkė“ (sprendimo 17 lapas, 2 pastraipos dalis); priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
13.1. Apeliaciniu skundu prašomos panaikinti teismo išvados trečiajam asmeniui sukelia neigiamų teisinių padarinių, t. y. UAB „Milvinta“, kaip rangovei, perkeliama pareiga pašalinti tariamus statinio trūkumus, nors statybos darbų trūkumų fakto nustatymas yra visai kitos civilinės bylos dalykas, o šiai dienai tokios teismo išvados įgalina piktnaudžiauti kitus asmenis.
13.2. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad atmosferinių kritulių vandens ir biologinių teršalų prasiskverbimą į balkono konstrukciją, o vėliau ir į ieškovams priklausantį butą Nr. 37 nulėmė ne keraminių plytelių dangos eksploatacija ar nepriežiūra, o konstruktyviai neteisingai ir nekokybiškai įrengta balkono konstrukcija. Šią išvadą teismas padarė neteisingai ir neišsamiai išnagrinėjęs bylą, netinkamai ir nevisapusiškai įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, taip pat ir Ekspertizės aktą. Trečiojo asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi vienu suinteresuotos šalies pateiktu dokumentu (Ekspertinio tyrimo aktu), kuriame padarytas išvadas paneigia kiti byloje esantys įrodymai
13.3. Ieškinys, trečiojo asmens nuomone, negalėjo būti atmestas, nes šioje byloje įrodyta, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš atsakovės patalpų, ko pakako atsakovės atsakomybei kilti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį ir nereikėjo įrodyti atsakovės netinkamo daikto valdymo. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų (išskyrus atsakovės užsakymu parengtą Ekspertinio tyrimo aktą), patvirtinančių daugiabučio gyvenamojo namo statybos defektus. Teismas, padarydamas tokias išvadas, peržengė tiek teismo kompetenciją, tiek bylos ribas.
13.4. Teismas, manydamas, kad būtina nustatyti konkrečias priežastis, nulėmusias atsakovės balkonų nesandarumą, galėjo paskirti papildomą ekspertizę tam pačiam teismo ekspertui, o ne tiesiog pritarti atsakovės versijai ir vienam jos pateiktam dokumentui. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad jis nematė būtinybės prašyti skirti papildomą teismo ekspertizę, nes byloje buvo pateiktas ne vienas įrodymas, kurių visuma patvirtino priešingas sprendimo išvadas, t. y. kad atsakovei priklausančių balkonų nesandarumą nulėmė netinkama balkonų eksploatacija, turto nepriežiūra ir didelis atsakovės nerūpestingumas, kuris buvo tęstinio pobūdžio – truko kelis metus.
13.5. Teismas nepagrįstai atsisakė vadovautis UAB „Agrautoma“ pažyma. Teismo ekspertizę atlikusiam teismo ekspertui nebuvo užduotas klausimas dėl priežasties, lėmusios balkonų nesandarumo atsiradimą, taip pat nebuvo paskirta papildoma ekspertizė. Trečiasis asmuo kreipėsi į UAB „Agrautoma“ tam, kad nustatyti priežastis, lėmusias atsakovės balkono nesandarumą. Apeliantė nuomone, UAB „Agrautoma“ pažyma laikytina ne paneigiančia Ekspertizės akto išvadas, o Ekspertizės aktą atitinkančiu ir papildančiu – paaiškinančiu dokumentu. Juolab, kad UAB „Agrautoma“ nustatytos faktinės aplinkybės (dėl ištrupėjusių balkono plytelių tarpų, per kuriuos patenka vanduo iš lauko į balkoną, o vėliau nuteka į ieškovų butą) visiškai atitinka Ekspertizės akto išvadas.
13.6. Teismas liudytojų parodymus aiškino vienpusiškai, juos pateikdamas kaip patvirtinančias atsakovės užsakymu parengto Ekspertinio tyrimo akto išvadas, kas laikytina teismo šališkumu. Liudytojų paaiškinimai nepaneigė UAB „Augrautoma“ išvadų, kad dėl netinkamos balkono plytelių priežiūros per ilgą laiką buvo pažeistas hidroizoliacijos sluoksnis.
13.7. Pažymi, kad jeigu daugiabutis gyvenamasis namas ar jo konstrukcijos (balkonai) būtų netinkamai suprojektuoti, konstruktyviai neteisingai ar nekokybiškai įrengti, toks pats nesandarumas būtų nustatytas visuose balkonuose, o ne išimtinai priklausančiuose atsakovei. Tačiau byloje nėra duomenų apie visų kitų daugiabučio gyvenamojo namo balkonų nesandarumą. Be to, nė vienoje daugiabučio gyvenamojo namo statybos proceso ir statinio pridavimo stadijoje nebuvo nustatyti defektai – balkonų konstrukcijų netinkamas ar nekokybiškas sumontavimas. Skundžiamame sprendime teismas konstatavo tokius esminius statinio trūkumus, kas nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas.
13.8. Apeliantės nuomone, byloje buvo pakankamai duomenų, patvirtinusių, kad būtent dėl atsakovės turto nepriežiūros ir nerūpestingumo buvo padaryta žala ieškovų turtui. Balkonai laikytini atsakovei priklausančios poilsio patalpos priklausiniu ir tik ji vienintelė galėjo į balkoną prieiti ir tinkamai jį prižiūrėti. Tuo atveju, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi pareigą prižiūrėti savo turtą (pvz., pašalinti nuo neįstiklintos balkono dangos šiukšlių sankaupas, spyglius, laiku sutvarkyti irti pradedančius plytelių dangos tarpus), tikėtina, kad nebūtų kilusi žala ieškovų turtui. Be to, iš Ekspertizės akto priedų (nuotraukų) aiškiai matyti, kad kritulių vanduo iš atsakovės balkonų pirmiausia pateko į atsakovei priklausančios poilsio patalpos vidų ir tik po to prasiskverbė į ieškovams priklausantį butą Nr. 37. Taigi, vandens skverbimosi požymiai buvo akivaizdžiai pastebimi bet kokiam apdairiam ir rūpestingam žmogui. Jeigu atsakovė būtų operatyviai ėmusi veiksmų vandens ir drėgmės priežasčiai nustatyti, būtų pašalinusi priežastis dėl jos pačios turtą žalojančios drėgmės poveikio, tikėtina, kad vanduo ilgainiui net ir nebūtų prasiskverbęs į ieškovų buto Nr. 37 vidaus patalpas.
13.9. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad balkonas, iš kurio apliejamas ieškovų butas Nr. 37, priklauso ne atsakovei, o yra daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektas. Neteisingai nustatęs balkonų priklausomybę, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė nėra atsakinga už vandenio užliejimu padarytą žalą ieškovų bute Nr. 37.
13.10. Apeliantė pažymi, kad veikė rūpestingai, aktyviai dalyvavo aiškinantis priežastis, nulėmusias ieškovams priklausančio buto Nr. 37 užpylimus iš atsakovei priklausančios poilsio patalpos. Nustačius, kad balkonų nesandarumas atsirado dėl savininko turto nepriežiūros, trečiasis asmuo nesutinka atlyginti žalą. Be to, būtent trečiasis asmuo, siekdamas užkirsti dar didesnės žalos atsiradimą, pasamdė įmonę UAB „Agrautoma“. Šiuos veiksmus atliko ne dėl to, kad pripažino nustatytą atsakovės balkonų nesandarumą kaip rangos darbų trūkumą, o dėl to, kad atsakovė vilkino šios bylos nagrinėjimą, nesprendė priežasties dėl vandens pratekėjimo iš jos nesandarių balkonų į ieškovams priklausantį butą Nr. 37 pašalinimo. Tuo tarpu ilgalaikis ir nuolatinės vandens nutekėjimas iš atsakovės balkonų į ieškovų butą Nr. 37, iš esmės daro žalą ne tik ieškovų butui Nr. 37, tačiau kelia žalą viso statinio konstrukcijų patvarumui, sudaro sąlygas pelėsio formavimuisi ir kitiems neigiamiems padariniams atsirasti.
13.11. Trečiojo asmens nuomone, ieškovės prašomas priteisti žalos dydis yra per didelis ir galėtų būti mažinamas iki Ekspertizės akte nurodyto dydžio, t. y. iki 2053,87 Eur.
14. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovams iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
14.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė nėra atsakinga už vandens pratekėjimą į ieškovams priklausantį butą Nr. 37, kadangi nėra balkonų laikančiųjų konstrukcijų savininkė, nes balkonų laikančiosios konstrukcijos priklauso namo bendrojo naudojimo objektams. Priešingai nei teigia teismas, ieškovų butas Nr. 37 buvo užlietas būtent iš atsakovės balkonų, kurie yra išimtinai atsakovės nuosavybė.
14.2. Teismas nevertino, kad pagal teismų praktikos nuostatas, balkonas laikytinas buto priklausiniu, todėl asmuo, turintis nuosavybės teisę į butą, įgyja nuosavybės teisę ir į balkoną, balkonas yra skirtas tarnauti konkrečiam butui ir pagal savo savybes jis yra nuolat susijęs su pagrindiniu daiktu – butu, o balkonas laikytinas antraeiliu daiktu – buto priklausiniu. Be to, iš Ekspertizės akto ir jo priedų (nuotraukų) akivaizdu, kad vanduo iš atsakovės atvirų balkonų pirmiausia patenka į atsakovės poilsio patalpos vidinę dalį ir iš jos teka į ieškovų butą Nr. 37. Atsakovė net 3 metus nesiėmė jokių veiksmų tam, kad sustabdyti daromą žalą ieškovų butui Nr. 37.
14.3. Ieškovai neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju tekėjo vanduo iš atsakovės poilsio patalpos. Aplinkybės, kad vanduo, tekėdamas iš aukščiau esančios patalpos, užliejo žemiau esantį butą, nustatymo pakanka atsakovės neteisėtiems veiksmams konstatuoti.
14.4. Teismas neįvertino, kad šios bylos ginčo dalykas nėra ir nebuvo nustatyti priežastis ar atsakovės balkonas yra įrengtas tinkamai, kas už tai yra atsakingas, kas turėjo atlikti šio balkono einamąjį remontą. Ieškovai viso proceso metu įrodinėjo tik tai, kad atsakovė yra atsakinga už butui Nr. 37 padarytą žalą, kurią ji ir privalo atlyginti bei pašalinti užliejimo priežastis.
14.5. Teismas, priteisdamas iš ieškovų atsakovei ir trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nevertino šalių procesinio elgesio. Atsakovė sąmoningai vilkino bylos procesą, teikė į bylą vis naujas vandens pratekėjimo teorijas ir kt. Teismas nevertino fakto, kad byla nėra sudėtinga. Teismas, nustatydamas išlaidų už advokato pagalbą dydį, pažeidė protingumo principą. Nebuvo derinti maksimalaus leistino išlaidų advokatams už konkrečią pagalbą dydžių ir „išlaidų protingumo” kriterijai. Nevertinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiai.
15. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Milvinta“ prašo ieškovų apeliacinį skundą iš dalies tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
15.1. Trečiojo asmens nuomone, ieškovai įrodė, kad jų buto Nr. 37 užpylimo priežastis yra viršuje esantis atsakovės poilsio patalpa su balkonais, o ne kiti šaltiniai. Dėl šios priežasties, atsakovė yra atsakinga už balkonų tinkamą priežiūrą, siūlių sandarinimą ir kt. Tačiau trečiasis asmuo yra įsitikinęs, kad prašoma ieškovų žala yra per didelė, todėl turi būti mažinama.
16. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkes teismo2023 m. spalio 11 d. sprendimą, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
16.1. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovei priklausančiame balkone nebuvo tinkamai prižiūrimos plytelės, ir dėl šio neveikimo kilo pasekmės, t. y. buvo užlietas ieškovų butas Nr. 37. Pažymi, kad atsakovė tikslu papildyti Ekspertizės akto išvadas ir paneigti trečiojo asmens ir ieškovų pozicija užsakė ekspertinį tyrimą. Ekspertinio tyrimo akto išvados patvirtina, kad užliejimas atsirado dėl paslėptų balkonų konstrukcijų, kurių atsakovė niekaip negalėjo nei aptikti, nei pastebėti, nei pašalinti. Be to, balkonų padengimo plytelėmis darbai yra tik apdailos darbai, kurie neturi turėti jokios įtakos netinkamos hidroizoliacijos atsparumui išorinėms reiškiniams, t. y. oro sąlygoms, vandens susikaupimui ir niekaip negali būti pripažinta vandens praskverbimui per namo bendras konstrukcijas ir ieškovų buto Nr. 37 užliejimo priežastimi.
16.2. Priešingai nei teigia apeliantai, teismas teisingai ir pagrįstai padarė išvadą, kad balkono konstrukcijos yra bendro visų namo savininkų naudojimo objektas. Atitinkamai už žalą padarytą dėl techniškai netvarkingų bendrojo naudojimo objektų būklės atsako ne kažkuris vienas daugiabučio namo patalpos savininkas, tačiau visi daugiabučio namo patalpų savininkai proporcingai. Nagrinėjamu atveju į bylą nepateikta duomenų, kad daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), būtų sudarytas atskiras bendrojo naudojimo objektų, naudojamų tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, aprašas. Tai patvirtina išvadą, kad daugiabučio namo balkonų laikančiosios konstrukcijos priklauso namo bendrojo naudojimo objektams. Apeliantai nepateikė jokių minėtas išvadas paneigiančių įrodymų.
16.3. Priešingai nei teigia apeliantai, atsakovė įrodė ir tai nustatė teismas, kad ji buvo pakankamai rūpestinga, sąžininga ir atidi, nuolat stengėsi bendradarbiauti, rūpinosi pratekėjimo šaltinio nustatymu, vykdė visas sąžiningo valdytojo pareigas.
17. Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą atsakovė prašo jo netenkinti, palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
17.1. Trečiasis asmuo nepagrįstai teigia, kad vandens pratekėjimas iš balkono atsirado dėl netinkamos balkonų plytelių priežiūros. Minėtas aplinkybes paneigia Ekspertinio tyrimo aktas, kuriame konstatuota, kad atmosferinių kritulių vandens ir biologinių teršalų prasiskverbimą į balkono konstrukciją, o vėliau ir į patalpas, nulėmė ne keraminių plytelių dangos eksploataciją ar nepriežiūra, o konstruktyviai neteisinga ir nekokybiškai įrengta balkono konstrukcija. Teismas pagrįstai nesivadovavo trečiojo asmens pateiktos UAB „Agrautoma“ 2023 m. vasario 15 d. pažymos išvadomis kaip prieštaraujančiomis kitai bylos medžiagai bei protingumo kriterijams.
17.2. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde kritikuoja Ekspertinio tyrimo akto išvadas, tačiau neprašė skirti byloje ekspertizės, neprašė kviesti ir apklausti byloje ekspertą arba specialiųjų žinių šioje srityje turintį asmenį, taip pat nepateikė jokių minėtas akto išvadas paneigiančių dokumentų.
17.3. Teismas, nustatęs, kad ieškovų buto Nr. 37 užliejimas atsirado dėl paslėptų balkonų konstrukcijų statybos defektų, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovė nėra atsakinga ieškovams už jų patirtą žalą, nes nėra balkonų laikančiųjų konstrukcijų savininkė. Trečiasis asmuo, nesutikdamas su tokiais teismo motyvais, prašo pašalinti minėtą motyvą iš skundžiamo sprendimo visiškai nepagrįstai.
17.4. Apeliantas nepagrįstai prašo pašalinti iš teismo sprendimo turinio pagrįstą ir įrodytą išvadą, kad atsakovė nėra atsakinga už ieškovams buto Nr. 37 užliejimu padarytą žalą, nes nėra balkonų laikančiųjų konstrukcijų savininkė. Apeliantas be savo subjektyvios interpretacijos, prielaidų bei nieko nepagrįstų išvadų, nepateikė jokių reikšmingų argumentų ir motyvų paneigti minėtą teismo išvadą. Pažymi, kad atsakovė kelis kartu ieškovams siūlė nustatyti tinkamą atsakovą byloje, tačiau jie atsisakė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
19. Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami: 1) priteisti iš atsakovės 10 239,11 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas; 2) įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus – pašalinti priežastis dėl kurių iš atsakovės poilsio patalpos yra užliejamas ieškovų butas Nr. 37; 3) skirti atsakovei baudą už sprendimo nevykdymą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2021 m. rugsėjo mėn. ketvirtą kartą buvo užlietas jų butas Nr. 37 iš viršuje esančios atsakovei nuosavybės teise priklausančios poilsio patalpos. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad užliejimo priežastys yra poilsio patalpoje esantys nesandarūs balkonai. Balkonai yra atsakovei priklausančios poilsio patalpos priklausinys. Ieškovų pateikti įrodymai patvirtina, kad patirta žala sudaro 10 239,11 Eur, kurią privalo atlyginti atsakovė. Atsakovė su ieškovų patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė tvirtino, kad ji nėra tinkama atsakovė šioje byloje. Be to, atsakovės nuomone, ieškovų prašomas priteisti žalos dydis yra neprotingai didelis ir nepagrįstas. Trečiasis asmuo UAB „Milvinta“ tvirtino, kad atsakovė yra kalta dėl ieškovų buto Nr. 37 užliejimo, todėl turi atlyginti žalą bei pašalinti užliejimo priežastis. Nepaisant to, trečiojo asmens nuomone, ieškovų prašomas priteisti žalos dydis yra per didelis, todėl turėtų būti sumažintas.
20. Taigi, nagrinėjamoje civilinėje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovė privalo ieškovams atlyginti žalą už buto Nr. 37 apliejimą vandeniu.
21. Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį atmetė. Apeliacinį skundą pateikė ieškovai ir trečiasis asmuo UAB „Milvinta“. Ieškovai apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti visiškai. Trečiasis asmuo prašo pašalinti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio apeliaciniame skunde nurodytus motyvus.
22. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovų patikslintas ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
23. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta ieškovų ir trečiojo asmens UAB „Milvinta“ apeliaciniuose skunduose, daro išvadą, kad apeliantai iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl netinkamo materialinių teisės normų ir procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, taikymo.
24. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose bei išplėtotos kasacinio teismo praktikoje. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia ieškovai ir trečiasis asmuo, tinkamai, pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino pateiktus į bylą įrodymus, jais pagrindė savo išvadas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas sprendimas yra pakankamai aiškiai motyvuotas – teismas išsamiai išdėstė šalių paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė byloje esančių įrodymų, kurių pagrindu padarė savo išvadas, vertinimą, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Tai, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytomis, jiems nepalankiomis išvadomis, nereiškia, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ar kad skundžiamas sprendimas neteisėtas, ar nepagrįstas, ar kad yra pagrindas priimti priešingą sprendimą.
26. Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė atsiranda tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties nustatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė kyla be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kalte paremtos atsakomybės išimtis – griežtoji atsakomybė, t. y. atvejai, kai atsakomybė kyla nesant žalą padariusio asmens kaltės.
27. Vienas iš CK nustatytos griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų – statinių savininko (valdytojo) atsakomybė. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016 24 punktą).
28. CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Kai statinys, dėl kurio trūkumų atsirado žala, nuosavybės teise priklauso vienam savininkui, jis pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas atsako vienasmeniškai. Daugiabučio namo savininkų bendrija negali atsakyti CK 6.266 straipsnio pagrindu kaip statinių savininkas (Lietuvos A. T. 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009).
29. Daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkai yra asmeninės nuosavybės teisės į atitinkamus butus ir kitas patalpas subjektai, taip pat visi daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkai kartu yra ir viso pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai (šie objektai jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise). Dėl to, sprendžiant žalos, padarytos dėl daugiabučio namo trūkumų, atlyginimo klausimą, svarbu tai, ar žala padaryta dėl bendrojo naudojimo objektų trūkumų, ar dėl vienam iš butų ir patalpų savininkų asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto ar kitų patalpų trūkumų, tačiau esminė aplinkybė CK 6.266 straipsnio nuostatai taikyti yra tai, kad žala padaroma tretiesiems asmenims (Lietuvos A. T. 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022).
30. Kai žala padaroma dėl vienam savininkui priklausančio buto ar kitų patalpų daugiabučiame name trūkumų, tai šio buto (patalpų) savininkui pagal CK 6.266 straipsnį taikoma griežtoji deliktinė atsakomybė, t. y. taikomos tos pačios atsakomybės taisyklės kaip ir vienasmeniškai valdomo pastato ar statinio savininkui (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2016 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016 nagrinėtą atvejį). Pažymėtina, kad griežtoji atsakomybė buto savininkui taikoma, kai dėl jam priklausančio buto daugiabučiame name trūkumų padaroma žala tiek kitų to paties pastato butų ar patalpų savininkams, tiek ir tretiesiems asmenims. Kai žala tretiesiems asmenims padaroma dėl bendrojo naudojimo objektų trūkumų, taip pat taikoma griežtoji deliktinė atsakomybė, t. y. daugiabučio namo (pastato) bendraturčiai atsakingi tretiesiems asmenims už žalą be kaltės CK 6.266 straipsnio pagrindu
31. Tačiau tais atvejais, kai žala dėl bendrojo naudojimo objekto trūkumų padaroma vienam iš bendraturčių asmeninės nuosavybės teise priklausančiai turto daliai (butui), CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Taigi bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams griežtoji deliktinė atsakomybė kyla tik dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos ir netaikytina daugiabučio namo butų savininkų tarpusavio atsakomybės klausimams spręsti (Lietuvos A. T. 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022).
32. Be to, pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog ieškovas neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, o privalo įrodyti tik aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo, turto techninės būklės nepalaikymo tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas, netinkamas naudojimas reiškia ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala (pvz. Lietuvos A. T. 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017 ir kt.). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos A. T. 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).
33. Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovai, siekiantys taikyti atsakovės atžvilgiu civilinę atsakomybę, turėjo, be kita ko, įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus. Šiuo atveju tam, kad būtų konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai, ieškovams, pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, pakako pateikti įrodymus, kad jų butas Nr. 37 buvo užlietas iš viršuje esančios atsakovės poilsio patalpos. Tačiau pažymėtina, kad atsakovė, nagrinėjant šią bylą, turėjo teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius žalą padariusio įvykio priežastį. Šiuo atveju įvykio priežastis galėjo (gali) būti susijusi tiek su atsakovei priklausančios poilsio patalpos trūkumais, tiek su bendrojo naudojimo objektų trūkumais.
34. Trečiasis asmuo UAB „Milvinta“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, peržengė ieškinio ribas ir dalyką. Trečiojo asmens nuomone, ši byla buvo iškelta pagal ieškovų ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.266 straipsnį. Tuo tarpu netinkamas darbų įvykdymas, defektų nustatymas ir šiais trūkumais padarytos žalos atlyginimas yra visai kitos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su trečiojo asmens nurodytais argumentais sutikti.
35. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta nutarties 27–34 punktuose, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vertino į bylą pateiktus byloje dalyvaujančių asmenų įrodymus, nustatinėjo aplinkybes, leidžiančias atsakyti į klausimą: ar ieškovų butui Nr. 37 žala buvo padaryta dėl atsakovei priklausančios poilsio patalpos trūkumų ar, vis dėlto, žala buvo padaryta dėl bendrojo naudojimo objektų trūkumų. Dėl šios priežasties nėra pagrindo sutikti su trečiojo asmens UAB „Milvinta“ argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, peržengė ieškinio ribas.
36. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė nėra atsakinga ieškovams, nes vanduo laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki šiol į ieškovų butą Nr. 37 pratekėjo iš konstruktyviai neteisingai ir nekokybiškai įrengtų balkonų konstrukcijų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, balkono laikančiosios konstrukcijos priklauso namo bendrojo naudojimo objektams. Ieškovai ir trečiasis asmuo UAB „Milvinta“ apeliaciniuose skunduose tvirtina, kad balkonai yra atsakovės poilsio patalpos priklausiniai, todėl atsakovė privalo ieškovams atlyginti jų patirtą žalą. Be to, apeliantai tvirtina ir tai, kad pagal galiojančią teismų praktiką ieškovams pakako įrodyti faktą, kad vanduo pratekėjo iš viršuje esančios atsakovės poilsio patalpos, o tą ieškovai, nagrinėjant bylą, padarė tinkamai.
37. Sutiktina su ieškovais, kad nagrinėjamu atveju jie įrodė, jog jų butas Nr. 37 buvo užlietas iš aukščiau esančio poilsio patalpos, kuri priklauso atsakovei. Tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, kaip minėta anksčiau, bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad vanduo laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki šiol prateka dėl konstruktyviai neteisingai ir nekokybiškai įrengtų balkonų konstrukcijų, kurios priklauso namo bendrojo naudojimo objektams. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas ir konstatavo, kad atsakovė nėra atsakinga už ieškovų butui Nr. 37 padarytą žalą. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis iš esmės sutinka, jas laiko pagrįstomis dėl žemiau nurodytų argumentų.
38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 25 d. nutartimi tenkino atsakovės prašymą ir paskyrė byloje ekspertizę buto užliejimo židiniui ir priežasčiai nustatyti. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi ekspertizę pavedė atlikti teismo ekspertui N. B., užduodant tokius klausimus: 1) kokios yra buto Nr. 37 užliejimo priežastys ir kur yra šio buto užliejimo židinys?; 2) kokie sugadinimai susidarė bute Nr. 37 dėl jo užliejimo ir kokia jų šalinimo kaina?
39. Ekspertizės aktą teismo ekspertas N. B. surašė 2022 m. gruodžio 8 d. ir pateikė pirmosios instancijos teismui. Ekspertizės akte padarytos tokios išvados: 1) buto Nr. 37 užliejimo priežastys yra bute Nr. 43 esantys nesandarūs balkonai. Per nesandarius balkonus lietaus, tirpstančios sniego vanduo patenka į konstrukcijas ir išbėga bute Nr. 37 per lubas; 2) bute Nr. 37 atsiradę sugadinimai: kambaryje (patalpa pažymėta 37-5) drėgmės paveiktos (pažeistos) lubos ir dalis medinių grindų (parketo). Miegamajame (patalpa pažymėta 37-4) drėgmės paveiktos (pažeistos) lubos. Skaičiuojant programine įranga „Sistela“ defektų šalinimo kaina yra 2 053,87 Eur.
40. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje, be kita ko, nurodyta, kad buvo pastebėta, jog buto Nr. 43 balkonų plytelių dangoje esančios siūlės tarp plytelių yra dalinai ištrupėjusios. Nuspręsta atlikti bandymus ir, imituojant lietų, buvo pilamas vanduo iš žarnos ant plytelių dangos buto Nr. 43 balkonuose. Pilant vandenį viename balkone, buto Nr. 37 viename kambaryje (patalpos žymuo 37-5), ties vieta, kur buvo sumontuotas šveistuvas, išryškėjo drėgmė ir pradėjo lašėti. Buvo pilamas vanduo ir kitame buto Nr. 43 balkone, tačiau drėgmė miegamajame (patalpos žymuo 37-4) nebuvo matoma. Atvykus sekančią dieną, buvo matoma, kad ir miegamajame (patalpos žymuo 37-4) išryškėjo nežymūs drėgmės požymiai. Palietus vietą, buvo jaučiama drėgmė. Tai, eksperto vertinimu, patvirtina, jog ir miegamojo kambario užliejimo priežastis yra ta pati – nesandarūs balkonai, esantys bute Nr. 43.
41. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Ekspertizės akte yra nurodyta tik tai, kad ieškovų buto Nr. 37 užliejimo priežastis yra nesandarūs balkonai, esantys bute Nr. 43, tačiau jame nėra nurodyta, kokios konkrečios priežasties nulėmė balkonų nesandarumą.
42. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad atsakovė 2023 m. kovo 24 d. į bylą pateikė 2023 m. kovo 17 d. Ekspertinio tyrimo aktą ir dokumentus, patvirtinančius teismo eksperto E. L. kvalifikaciją. Minėtame Ekspertinio tyrimo akte, atsakant į trečią klausimą, nurodyta, kad tiek nagrinėjant informaciją statybos darbų žurnale, tiek ir objekto apžiūros metu buvo nustatyta, kad balkonų konstrukcijos darbai buvo vykdomi nukrypstant nuo technologinių reikalavimų, t. y.:
- kiek galima suprasti iš įrašų, statybos darbai buvo vykdomi technologiškai neteisingai – vienu metu buvo vykdami hidroizoliacijos įrengimo, plytelių klijavimo ir glaistymo darbai. Plytelių glaistymo darbai vykdomi praėjus bent parai po plytelių klijavimo – kai sukietėja plytelių klijai. Taip pat plytelių klijavimas negali būti vykdomas iškart po hidroizoliacijos įrengimo, kadangi hidroizoliacija turi sukietėti ir įgauti reikiamas charakteristikas, o tam, pagal „Knauf“ technologiją, taip pat būtina para laiko;
- neteisingai įrengta hidroizoliacija ties balkono kraštais, kur sumontuota skardinio lankstinio nuolaja. Šiuo atveju aktualu buvo įvertinti, kad skardinė nuolaja yra gerokai jautresnė temperatūriniams pokyčiams (deformuojasi daugiau) nei hidroizoliacija. Įrengta ne pagal „Knauf“ technologiją;
- balkono hidroizoliacijai naudojamos skirtingos medžiagos, kurios tarpusavyje nėra suderinamos. Po skardine nuolaja naudota bitumo pagrindu teptinė hidroizoliacija, o pačiai balkono plokštumos hidroizoliacijai buvo naudojama „Knauf“ gamybos „Flex-Dicht“ armuota plaušu vienkomponentė cementinė hidroizoliacija. Įrengta ne pagal „Knauf“ technologiją;
- balkono išorėje nėra užsandarintas klijų tarpas – tarpas tarp keraminių plytelių ir skardinės nuolajos. Įrengta ne pagal „Knauf“ technologiją;
- neteisingai įrengta balkono su lauko atitvara sandūra. Šiai sandūrai buvo panaudota kampinė sandarinanti juosta. Jei naudojama teptinė hidroizoliacija ir kampinės juostos, tai pradžioje turi būti įrengtas pirmas hidroizoliacijos sluoksnis, tada įrengiama kampinė juosta, po to antras hidroizoliacijos sluoksnis. Įrengta ne pagal „Knauf“ technologiją;
- nėra užsandarintos turėklų atramų vietos, per kurias atmosferinių kritulių vanduo skverbiasi gilyn į konstrukciją. Taip pat buvo fiksuota ir daugiau balkono konstrukcijų vietų, kuriose matomos ertmės, mineralinė vata, kurios nėra užsandarintos;
- taip pat buvo fiksuota, kad vietomis siūlėse palikti plastikiniai kryželiai, kurie naudojami klijuojant plyteles tam, kad būtų išlaikyti vienodi tarpai tarp plytelių. Vėliau šie kryželiai turi būti išimami, o tarpai turi būti užglaistomi. Dėl paliktų kryželių siūlių neįmanoma kokybiškai užsandarinti.
43. Be to, minėtame Ekspertinio tyrimo akte, atsakant į trečią klausimą, taip pat nurodyta, kad visi šie, anksčiau išvardinti, faktoriai (nurodyti šios nutarties 43 punkte) ir nulėmė atmosferinių kritulių patekimą gilyn į konstrukciją, vėliau ir į patalpas. Ekspertinio tyrimo akte pažymėta ir tai, kad galima konstatuoti, jog atmosferinių kritulių vandens ir biologinių teršalų prasiskverbimą į balkono konstrukciją, vėliau ir į patalpas, nulėmė ne keraminių plytelių dangos eksploatacija ar nepriežiūra, o konstruktyviai neteisingai ir nekokybiškai įrengta balkono konstrukcija. Taigi, minėtas rašytinis įrodymas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad ieškovams žala buvo padaryta dėl atsakovės poilsio patalpoje nekokybiškai įrengtų balkonų konstrukcijų.
44. Trečiasis asmuo UAB „Milvinta“ apeliaciniame skunde nurodo, kad Ekspertinio tyrimo akte padaryto išvados yra nepagrįstos ir neįrodytos. Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiasis asmuo UAB „Milvinta“ nepateikė į bylą nė vieno įrodymo, patvirtinančio jo teiginius, kad balkono konstrukcijos buvo įrengtos tinkamai, kad hidroizoliacija balkonuose buvo įrengta nenukrypstant nuo reikalavimų ir kt.
45. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiojo asmens UAB „Milvinta“ kartu su atsiliepimu 2023 m. vasario 17 d. pateikta UAB „Agrautoma“ pažyma Nr. 15/02/2023 nepaneigia Ekspertinio tyrimo akte nurodytos įvykio, kurio metu buvo aplietas ieškovų butas, priežasties. Pažymėtina, kad Ekspertinio tyrimo aktas yra surašytas E. L., kuris yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Be to, E. L. yra suteikta teisė eiti statinio statybos techninės priežiūros vadovo ir statinio ekspertizės vadovo pareigas ir negyvenamuosiuose pastatuose, jis turi teisę atlikti teismo eksperto pareigas gamybos ir pramonės paskirties pastatuose. Be to, E. L. yra įgijęs statybos inžinerijos bakalaurą ir statybos inžinerijos magistrą. Taigi, asmens, kuris surašė Ekspertinio tyrimo aktą, kvalifikacija teisėjų kolegija abejonių nekelia. Tuo tarpu trečiojo asmens UAB „Milvinta“ pateikta UAB „Agrautoma“ pažyma yra pasirašyta minėtos įmonės direktoriaus. Byloje nėra duomenų apie asmens, kuris surašą pažymą, turimas specialias žinias. Be to, Ekspertinio tyrimo akte yra nurodyta, kokie buvo analizuojami ir vertinami dokumentai, kokiais buvo vadovautasi teisės aktais, padarant atitinkamas išvadas, taip pat nurodyta, kad buvo apžiūrėtas ir pats objektas, o apžiūros metu atlikta foto fiksacija, reikiami matavimai. Ekspertinio tyrimo metu buvo vertinta ne tik tai, ar buvo balkonuose įrengta hidroizoliacija, bet ir tai, ar ji buvo įrengta tinkamai, laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų ir kt. Tuo tarpu trečiojo asmens UAB „Milvinta“ pateiktoje UAB „Agrautoma“ pažymoje tik nurodyta, jog pašalinus plyteles ir klijų sluoksnį buvo nustatyta, kad balkono perimetras buvo užsandarintas, naudojant hidroizoliacinę juostą. Tačiau iš minėtos pažymos negalima daryti išvados, kad hidroizoliacija buvo įrengta tinkamai, nes joje nenurodyta, kad ši aplinkybė būtų vertinta. Be to, minėtoje pažymėjo nėra nurodyta, kad buvo vertintas įrengtų balkonų nuolydis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad minėtoje pažymoje nenurodytas nė vienas teisės aktas, dokumentas ar kita informacija, kurios pagrindu buvo padaryta išvada, kad vanduo, kuris pateko po ištrupėjusiomis balkono plytelių siūlėmis, pažeidė (ar galėjo pažeisti) hidroizoliacijos sluoksnį. Tuo tarpu, kaip minėta anksčiau, Ekspertinio tyrimo akte, atsakant į trečią klausimą, aiškiai ir konkrečiai buvo nurodyta, kokių nustatytų faktorių visumos pagrindu buvo padaryta atitinkama išvada. Taigi, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė UAB „Milvinta“, pagrįstai, darydamas išvadą apie vandens pratekėjimo priežastį į ieškovų butą Nr. 37, nesivadovavo UAB „Agrautoma“ pažyma.
46. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovų buto Nr. 37 užliejimo priežastis yra neteisingai ir nekokybiškai įrengtos balkonų konstrukcijos, pagrįstai toliau aiškinosi ir nustatinėjo, kam nuosavybės teise jos priklauso.
47. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.
48. Tiksli daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – Bendrijų įstatymas). Pagal Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies nuostatas, bendrosioms pastato konstrukcijoms priskiriamos pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).
49. Pagal Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 8 punkto nuostatas bendrijos pirmininkas atsako už bendrojo naudojimo objektų aprašo sudarymą ir tvarkymą. Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinė (pavyzdinė) forma (toliau – Objektų aprašo pavyzdinė forma) yra patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 (2012 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. D1-549 redakcija). Pagal šios formos reikalavimus sudaromame apraše turi būti nurodyta namo bendrojo naudojimo objektų rūšis, paskirtis, individualūs požymiai, su jais susijusios patalpų savininkų teisės ir prievolės. Aprašas turi būti derinamas, svarstomas ir kopijos savininkams pateikiamos bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Aprašą tvirtina visuotinis bendrijos narių susirinkimas (Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Nesutarimų atveju ginčą sprendžia teismas
50. Pagal Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 10 punktą bendrijos pirmininkas atsako už bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinių ir ilgalaikių planų projektų parengimą ir jų pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai). Savininkai apie priimtus planus ir kitus sprendimus informuojami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Bendrijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalį sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą yra arba gali būti naudojami tenkinti ne visų daugiabučio namo savininkų, o tik jų dalies poreikius, nepažeidžiant kitų daugiabučio namo savininkų teisių ir bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, remonto ar atnaujinimo ir tam reikalingų lėšų kaupimo ar skolinimosi, gali būti priimami tos dalies savininkų ir yra privalomi tai daliai savininkų.
51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šios nutarties 49–51 punktuose nurodytu teisiniu reglamentavimu, daro šias išvadas: 1) pagal statinio projektą įrengtų (sumontuotų) visų daugiabučio namo balkonų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai priskiriami pastato bendrojo naudojimo objektams; 2) pagal statinio projektą sumontuotų balkono bendrųjų konstrukcijų hidroizoliacija, apskardinimas ir kiti elementai, skirti užtikrinti šios konstrukcijos paskirtį pagal esminius statinio reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, laikytini bendrojo naudojimo objektais. Tačiau teisės aktai detaliai nereglamentuoja minėtų elementų priskyrimo ar nepriskyrimo pagrindinėms konstrukcijoms ir tuo pačiu – bendrojo naudojimo objektams, todėl sprendimą dėl šių elementų priskyrimo ar nepriskyrimo bendrojo naudojimo objektams gali priimti savininkai pagal Bendrijų įstatymo nuostatas, ir tai turėtų atsispindėti objektų apraše.
52. Nagrinėjamu atveju į bylą nepateikta duomenų, kad daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), būtų sudarytas atskiras bendrojo naudojimo objektų, naudojamų tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, aprašas. Minėta aplinkybė patvirtina, kad daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), balkonų laikančiosios konstrukcijos priklauso namo bendrojo naudojimo objektams.
53. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime neanalizavo teismų praktikos, pagal kurią, kaip teigia ieškovai ir trečiasis asmuo UAB „Milvinta“, balkonai yra laikomi antraeiliu daiktu – buto priklausiniu.
54. Nagrinėjamu atveju, kaip ne kartą minėta, buvo nustatyta, kad vanduo į ieškovų butą Nr. 37 pratekėjo dėl konstruktyviai neteisingai ir nekokybiškai įrengtų balkonų konstrukcijų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimui, pirmosios instancijos teismui pakako išanalizuoti ir nustatyti kam, pagal galiojančius teisės aktus ir į bylą pateiktus duomenis, nuosavybės teise priklauso balkonų laikančiosios konstrukcijos, o ne patys balkonai. Taigi, šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai nėra svarbu, ar balkonas yra antraeilis daiktas, t. y. buto priklausinys, ar ne. Nes, kaip minėta anksčiau, nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad vandens pratekėjimo priežastis į ieškovų butą Nr. 37 yra konstruktyviai neteisingai ir nekokybiškai įrengtos balkonų konstrukcijos.
55. Tiek ieškovai, tiek trečiasis asmuo UAB „Milvinta“ apeliaciniuose skunduose nurodo ir tai, kad iš Ekspertizės akto ir jo priedų (nuotraukų) matyti, kad vanduo iš balkonų, visų pirma, patenka į pačios atsakovės poilsio patalpos patalpų vidinę dalį. Minėtas aplinkybes patvirtina nuotraukose užfiksuotas vandens iškraipytos parketlentės, grindjuostės ir kt. Tik tuomet vanduo teka į ieškovų butą Nr. 37. Apeliantų teigimu, atsakovė, net ir matydama akivaizdžias vandens skverbimosi požymius bei gendantį savo turtą, ilgą laiką (3 metus) nesiėmė jokių veiksmų, galinčių sustabdyti daromą žalą ieškovų butui Nr. 37. Tai, apeliantų teigimu, taip pat patvirtina atsakovės neteisėtus veiksmus.
56. CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.
57. Teisėjų kolegijos vertinimu, visų pirma, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės poilsio patalpos drėko iki 2021 m. rugsėjo mėn. įvykusio įvykio 3 metus, kaip nurodo apeliantai. Antra, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė žinojo priežastį dėl kurios patenka vanduo į ieškovų butą Nr. 37 ir nesiėmė jokių priemonių užkirsti tam kelią, t. y. elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai. Minėtas aplinkybes patvirtina tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu kėlė įvairias versijas dėl kurių galėjo pratekėti vanduo į ieškovų butą Nr. 37. Ieškovų buto Nr. 37 užliejimo priežasčiai nustatyti bylos nagrinėjimo metu, atsakovės prašymu, buvo paskirta ekspertizė. Tik Ekspertizės akte buvo padaryta išvada, kad vandens pratekėjimą į ieškovų butą Nr. 37 nulėmė nesandarūs balkonai. Tai, kad atsakovei nebuvo žinomos vandens pratekėjimo priežastys į ieškovų butą Nr. 37, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ir trečiojo asmens UAB „Milvinta“ 2023 m. gegužės 29 d. pateikti rašytiniai paaiškinimai. Iš minėtuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad trečiasis asmuo UAB „Milvinta“ laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. vasario 14 d. net 10 kartų apžiūrėjo atsakovės ir ieškovų butus, juose esančius sanitarinius įrenginius, vamzdynus ir stogą tam, kad būtų nustatyta vandens pratekėjimo į ieškovų butą Nr. 37 priežastis. Trečiasis asmuo UAB „Milvinta“ nurodė, kad apžiūrų metu buvo pasitelkęs ir specialistus, kameras, buvo atliekami įvairūs bandymai. Nepaisant to, vandens prasiskverbimo priežastis į ieškovų butą Nr. 37 nebuvo nustatyta. Taigi, akivaizdu, kad atsakovė taip pat negalėjo žinoti apie vandens prasiskverbimo priežastį į ieškovų butą Nr. 37. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti, kad atsakovė veikė neapdairiai ir (ar) nerūpestingai, o jos veiksmai sukėlė žalą ieškovų turtui.
58. Trečiasis asmens UAB „Milvinta“ apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad tuo atveju, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi pareigą prižiūrėti savo turtą, pavyzdžiui, pašalinusi nuo balkono dangos šiukšlių sankaupas, spyglius, laiku sutvarkiusi irti pradedančius plytelių dangos tarpus, tikėtina, kad nebūtų kilusi žala ieškovų turtui.
59. Teisėjų kolegija sutinka su trečiojo asmens UAB „Milvinta“ apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad atsakovė galėjo pastebėti ištrupėjusias plytelių siūles, šiukšlių sankaupas, esančias balkonuose. Nepaisant to, teisėjų kolegija nesutinka, kad šiukšlių nepašalinimas ar plytelių tarpų nesutvarkymas, nulėmė ieškovų turtui padarytą žalą. Kaip minėta anksčiau, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų žinojusi, kad vanduo patenka į ieškovų butą Nr. 37 per nesandarius balkonus. Be to, byloje nėra ir jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad susikaupusius šiukšlės ir (ar) ištrupėję plytelių siūlės galėjo įtakoti balkonų konstrukcijos hidroizoliacijos pažeidimus ar kitus balkonų konstrukcijų trūkumus, nurodytus Ekspertinio tyrimo akte. Priešingai, kaip minėta anksčiau, Ekspertinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad balkonuose hidroizoliacija nebuvo tinkamai įrengta.
60. Trečiasis asmuo UAB „Milvinta“ apeliaciniame skunde nurodo, kad tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas manė, kad yra būtina nustatyti konkrečias priežastis, nulėmusias atsakovės balkonų nesandarumą, siekiant objektyvumo, galėjo paskirti papildomą ekspertizę, pavedant ją atlikti tam pačiam ekspertui, o ne tiesiog pritarti atsakovės iškelta versijai ir vienam atsietam dokumentui.
61. CPK 219 straipsnio 1 dalis numato, jog to atveju, jeigu teismo eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę. CPK 219 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams.
62. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad Ekspertizė akte nebuvo nurodytos balkonų nesandarumo priežastys, nebuvo pagrindas pirmosios instancijos teismui skirti papildomos teismo ekspertizės, kaip nurodo trečiasis asmuo UAB „Milvinta“ apeliaciniame skunde. Juolab, kad nagrinėjamu atveju nė viena iš byloje dalyvaujančių šalių papildomos ar pakartotinės ekspertizės skirti neprašė, trečiasis asmuo UAB „Milvinta“ to neprašo ir apeliaciniame procese. Be to, tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo UAB „Milvinta“ teikė į bylą įrodymus, jų nuomone, patvirtančius balkonų nesandarumo priežastį. Pirmosios instancijos teismas byloje dalyvaujančius įrodymus įvertino, vadovavosi atsakovės pateiktu Ekspertinio tyrimo aktu. Ekspertinio tyrimo aktas, kaip minėta anksčiau, yra argumentuotas, paremtas specialiomis eksperto žiniomis, atliktu tyrimo ir duomenų analize.
63. Kitų objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad Ekspertinio tyrimo akte padarytos išvados yra neišsamios ar nepatikimos, byloje nėra. Neturint objektyviais duomenimis pagrįsto pagrindo abejoti Ekspertinio tyrimo akto aiškumu, išsamumu ir (ar) pagrįstumu, nėra ir nebuvo jokio pagrindo svarstyti papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo klausimus.
64. Apibendrindama tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė nėra atsakinga už vandens pratekėjimą į ieškovams priklausantį butą Nr. 37 laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki šiol pro nesandarius balkonus, nes nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad vandens pratekėjimo priežastys yra konstruktyviai neteisingai ir nekokybiškai įrengtos balkonų konstrukcijos, kurios yra namo bendrojo naudojimo objektai. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovų ieškinio, pareikšto atsakovei, netenkino. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra jokio pagrindo tenkinti trečiojo asmens UAB „Milvinta“ apeliacinio skundo ir pašalinti iš ginčijamo sprendimo apeliantės nurodytus motyvus (pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas) (žr. šios nutarties 14 punktą).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
65. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovų ieškinį, paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. atsakovei iš ieškovų priteisė po 3 940 Eur, o trečiajam asmeniui UAB „Milvinta“ po 907,50 Eur.
66. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, nevertino šalių procesinio elgesio, t. y. neatsižvelgė į tai, kad atsakovė sąmoningai vilkino bylos procesą, teikė į bylą vis naujas vandens pratekėjimo teorijas. Be to, pirmosios instancijos teismas, neįvertino, kad byla nėra sudėtinga, taip pat nevertino prašomų priteisti išlaidų dydžio. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su minėtais ieškovų argumentais sutikti.
67. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
68. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis raštu teismui pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
69. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė nagrinėjamu atveju patyrė 7 880 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 1 200 Eur už advokato pagalbą, 4 000 Eur už ekspertizę, 18 Eur už vertimus ir 2 662 Eur už Ekspertinio tyrimo aktą. Tuo tarpu trečiasis asmuo UAB „Milvinta“ patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos, sumokėtos už advokatą pagalbą.
70. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų turėjimą. Atsakovei atstovas advokatas teikė šias paslaugas: parengė atsiliepimą į ieškinį, parengė prašymą dėl atsakovo pakeitimo, atstovavo atsakovę teismo posėdžių metu. Tuo tarpu trečiajam asmeniui atstovas advokatas rengė procesinius dokumentus, atstovavo teismo posėdžių metu.
71. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio, pagrįstos, be to, prašomos priteisti išlaidos už advokato paslaugas neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių.
72. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Rekomendacijas už atsiliepimo į ieškinį parengimą maksimali suma sudaro 3 916 Eur (2021 m. spalio 25 d.) ir 4 497,50 Eur (2023 m. vasario 1 d.). Tuo tarpu atsakovė už atsiliepimo į ieškinį parengimą atstovui iš viso prašo priteisti 1 200 Eur, o trečiasis asmuo – 1 815 Eur. Taigi, atsakovės ir trečiojo asmens prašoma priteisti suma net kelis kartus mažesnė už Rekomendacijose numatytą maksimalią atsiliepimo į ieškinį parengimo sumą. Šiuo atveju, kaip minėta anksčiau, atsakovės ir trečiojo asmens atstovai advokatai ne tik rengė procesinius dokumentus, bet ir atstovavo byloje dalyvaujančius asmenis teismo posėdžio metu.
73. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovais, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
74. Pažymėtina, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
75. Kasacinio teismo nutartyse nuosekliai nurodoma, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis (Lietuvos A. T. 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 27, 28 punktai). Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos A. T. 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 100 punktas).
76. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų nurodyto atsakovės elgesio, t. y. kad atsakovė teikė į bylą skirtingas vandens pratekėjimo priežastis, nėra pagrindo laikyti netinkamu, sukeliančių abejonių dėl juos atlikusios šalies nesąžiningumo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo, kaip teigia ieškovai, nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
77. Teisėjų kolegija pritaria apeliantams, kad nagrinėjamu atveju byloje spręstas ginčas nėra itin sudėtingas. Kita vertus, net ir atsižvelgiant į tai, kad ginčas nėra itin sudėtingas, tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad priteista iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų suma yra neprotingo dydžio. Pažymėtina, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidos susidarė iš esmės dėl ieškovų kaltės, pastariesiems pareiškus ieškinį, o vėliau nesutikus pakeisti atsakovės į tinkamą atsakovą. Šiuo atveju ieškovai, kurių patikslintas ieškinys buvo atmestas, privalo atlyginti atsakovės ir trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
78. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovų ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, sprendžiamas klausimas dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
79. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1 000 Eur išlaidų, advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą. Pažymėtina, kad atsakovė teikė atsiliepimą tiek į ieškovų apeliacinį skundą, tiek į trečiojo asmens apeliacinį skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingo dydžio, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovų (500 Eur, iš kiekvieno ieškovo po 250 Eur) ir trečiojo asmens UAB „Milvinta“ (500 Eur).
Dėl procesinės baigties
80. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų ieškinio reikalavimus, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, įrodymus, visiškai atskleidė bylos esmę, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą. Ieškovų ir trečiojo asmens apeliacinių skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gerbera Invest“, juridinio asmens kodas 304517375, iš ieškovų L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gerbera Invest“, juridinio asmens kodas 304517375, iš trečiojo asmens „Milvinta“, juridinio asmens kodas 303210964, 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Edvardas Paliokas
Jurgita Sujetienė