Civilinė byla Nr. e2A-978-803/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16600-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8;
(S)
2.6.11.6; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saisonas“ ir ko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimo ir 2022 m. sausio 24 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saisonas“ ir ko ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tosepvymė“ dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tosepvymė“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Saisonas“ ir ko dėl netesybų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 4 864,12 Eur nuostolių atlyginimo ir metines procesines palūkanas. Nurodė, kad 2015 m. spalio 21 d. su atsakove sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį dėl parkavimo vietos ir dviejų sandėliukų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Šalys 2017 m. gegužės 4 d. sudarė pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė iš atsakovės už 8 240 Eur įsigijo du sandėliukus ir parkavimo vietą. Pagal Sutarties 6.3 punktą atsakovė įsipareigojo iki 2017 m. gegužės 30 d. atlikti visus būtinus įrengimo darbus tam, kad ieškovė turėtų galimybę naudotis įsigytu nekilnojamuoju turtu. Atsakovė šių savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė. Kadangi ieškovei reikėjo patalpų sandėliavimui, ji 2017 m. birželio 6 d. sudarė sandėlio nuomos sutartį, pagal kurią turėjo nuomotojui mokėti 5 Eur už kv. m nuomos mokestį. Įsigytų sandėliukų plotas yra 13,36 kv. m, todėl ieškovė per mėnesį patyrė 66,80 Eur (13,36 kv. m x 5 Eur) nuostolių.
2. Ieškovė 2020 m. lapkričio 1 d. pati sutvarkė pagal Sutartį įsigytus sandėliukus. Dėl to už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 30 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. ieškovė patyrė 2 004 Eur nuostolių, negalėdama naudotis jai priklausančiais sandėliukais. Atsakovė netinkamai vykdė ir savo įsipareigojimą iki 2017 m. gegužės 30 d. sutvarkyti parkingą. Parkingas buvo sutvarkytas tik 2018 m. birželio 14 d., kada buvo pripažintas tinkamu naudoti. Kadangi nurodytą laikotarpį ieškovė negalėjo naudotis parkingu, ji patyrė 650 Eur nuostolių (13 mėn. x 50 Eur parkingo nuomos kaina).
3. Tam, kad sandėliukus galėtų naudoti pagal jų paskirtį, ieškovė savo lėšomis už 2 101,10 Eur pašalino sandėliukų trūkumus. Atliktus darbus sudaro: durų sumontavimas ir sureguliavimas (600 Eur), elektros įjungimas (65,13 Eur), sandėliukų sienelės mūrijimas, lubų hidroizoliacijos sutvarkymas, sandėliukų apšiltinimo plokščių nuėmimas ir perklijavimas (849,72 Eur), elektros įvedimas sandėliukuose (379,30 Eur). Ieškovė negalėjo naudotis sandėliukais, tačiau mokėjo 206,95 Eur AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ už elektros persiuntimo paslaugas. Ieškovė antstoliui už faktinių aplinkybių dėl sandėliukų remonto trūkumų konstatavimą sumokėjo 102,02 Eur.
4. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 800 Eur dydžio baudą pagal Taikos sutarties 7 punktą nuo 2021 m. birželio 25 d. iki 2021 m. rugsėjo 13 d. (priešieškinio padavimo dienos) ir po 10 Eur dydžio baudą už kiekvieną dieną nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, kad tapatus šalių ginčas jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-479-808/2019, kurioje ieškovei buvo priteistos 523,75 Eur dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo 8 240 Eur sumos už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. kovo 16 d., nes ieškovė negalėjo naudotis pagal Sutartį įsigytais parkavimo vieta ir sandėliukais. Dėl to ši civilinė byla turi būti nutraukta pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą.
5. Šalys 2020 m. rugsėjo 11 d. pasirašė Taikos sutartį, kurios 6.5 punktu ieškovė įsipareigojo nereikšti jokių reikalavimų ar pretenzijų dėl įsigytų parkingo ir sandėliukų kokybės, įskaitant ir reikalavimų ir (ar) pretenzijų dėl bet kokių kitų trūkumų, taip pat nereikšti reikalavimų ir pretenzijų dėl bet kokių kitų tiesioginių ar netiesioginių nuostolių. Ieškovė, pareikšdama ieškinį, pažeidė Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Taikos sutartį pasirašė ieškovės direktorius, sutikdamas su visomis Taikos sutarties sąlygomis. Tačiau ieškovės vadovas, sukčiaudamas, apgaulės būdu ant Taikos sutarties paskutinio lapo uždėjo specialiai pasigamintą antspaudą, kuriame nurodyta, kad tam tikri Taikos sutarties punktai, įskaitant ir 6.5 punktą, ieškovei buvo primesti.
6. Vien tik specialiai pasigamintas antspaudas, kuris buvo uždėtas ant Taikos sutarties paskutinio lapo, po Taikos sutarties pasirašymo, savaime nereiškia, kad ieškovė neprisiėmė Taikos sutartyje nurodytų įsipareigojimų. Pagal Taikos sutarties 7 punktą, ieškovei pažeidus Taikos sutarties 6 punktu prisiimtus įsipareigojimus ir nepašalinus pažeidimo per 15 dienų, ieškovė turi mokėti atsakovei 10 Eur dydžio baudą už kiekvieną pažeidimo dieną iki pažeidimas bus pašalintas. Kadangi ieškovė pažeidė Taikos sutarties 6.5 punktu prisiimtus įsipareigojimus bei CK normas, ieškovė privalo mokėti atsakovei Taikos sutarties 7 punkte nurodyto dydžio baudą.
7. Ieškovės nurodomi jos patirti nuostoliai yra nepagrįsti. Ieškovė nuomojosi tik 4 kv. m sandėlį, o prašo priteisti nuostolius už 13,26 kv. m. Be to, pagal Sutartį įsigytų sandėliukų plotas yra ne 13,26 kv. m, o 12,29 kv. m. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad būtų realiai patyrusi 50 Eur per mėnesį išlaidų už parkingo nuomą. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad parkavimo vietos 100 proc. baigtumas įregistruotas 2017 m. rugsėjo 7 d., todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė negalėjo naudotis parkavimo vieta iki 2018 m. birželio 14 d. Ieškovė nuostolius skaičiuoja nuo 2017 m. gegužės 30 d., o ieškinį pateikė 2021 m. birželio 7 d. Taigi ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
8. Ieškovė nesutiko su priešieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė pasirašė Taikos sutartį, jos pabaigoje nurodydama, su kokias punktais nesutinkanti. Dėl to atsakovės nurodyti Taikos sutarties punktai nėra privalomi ieškovei. Šie Taikos sutarties punktai akivaizdžiai prieštarauja viešajai tvarkai, sąžiningumui, protingumui, teisingumui ir kitiems principams bei gerai moralei. Sutarties 8.3 punkte yra nurodyta, kad atsakovė garantuoja, jog Sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad ieškovė, apie tuos trūkumus žinodama, arba nebūtų jo visai pirkusi arba nebūtų už jį tiek mokėjusi. Sandėliukuose nebuvo įrengta elektros instaliacija, nors Sutarties 7.2 punkte nurodyta, kad sudarius sutartį ieškovė privalo savo vardu sudaryti paslaugų teikimo sutartį su elektros tinklais.
9. Civilinėje byloje Nr. e2-479-808/2019 ieškinio reikalavimo dalykas buvo palūkanos už atsakovės naudojimąsi ieškovės pinigais, atsakovei neįvykdžius savo įsipareigojimų. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimų pagrindas yra aplinkybė, kad atsakovės neužbaigtus statybos darbus ieškovė turėjo užbaigti savo lėšomis, nes negalėjo naudotis iš atsakovės įsigytomis patalpomis ir turėjo nuomotis kitas. Taigi ieškinio reikalavimai yra visiškai skirtingi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.
11. Teismas nustatė, kad ieškovė pagal Sutartį įsigijo nebaigtus statyti sandėliukus. Jų baigtumo procentas buvo 90 proc. Ieškovės teigimu, atsakovė pagal Sutarties 6.3 punktą privalėjo iki 2017 m. gegužės 30 d. užbaigti sandėliukų statybos remonto darbus, kad sandėliukus būtų galima naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Šis ieškovės argumentas prieštarauja minėto Sutarties punkto turiniui. Sutarties 6.3 punkte įtvirtintas atsakovės įsipareigojimas iki 2017 m. gegužės 30 d. atlikti visus būtinus parkingo įrengimo darbus ir užtikrinti ieškovės teisę naudotis parkingu. Apie atsakovės pareigas dėl sandėliukų įrengimo, remonto ar kitų darbų atlikimo minėtoje sąlygoje nėra kalbama. Sutartyje nėra nuostatų (sąlygų), nustatančių atsakovės pareigą atlikti kokius nors sandėliukų remonto (įrengimo) darbus.
12. Ieškovė pagal Sutartį įsigijo nebaigtus statyti sandėliukus, todėl jų kokybei (tinkamumui naudoti pagal paskirtį) nėra taikomi tokie patys reikalavimai, kaip visiškai baigtam statyti objektui. Aplinkybė, kad pagal Sutartį įsigyti nebaigti statyti sandėliukai negali būti naudojami pagal tikslinę paskirtį, nereiškia atsakovės, kaip pardavėjos, pareigų pažeidimo. Ieškovė, įsigydama nebaigtus statyti objektus (sandėliukus) ir pasirašydama Sutartį, kurioje nėra įtvirtintos pardavėjo (atsakovės) pareigos užbaigti sandėliukų statybos darbus, turėjo suprasti, kad pati ieškovė savo jėgomis (lėšomis) turės juos užbaigti. Sandėliukų statybos darbų neužbaigimas nėra paslėptas trūkumas. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų dėl nebaigtų įrengti sandėliukų, atmestini kaip nepagrįsti ieškinio reikalavimai, susiję su nuostoliais, atsiradusiais dėl nebaigtų sandėliukų statybos (įrengimo) darbų.
13. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad atsakovė iki Sutartyje nustatyto termino (2017 m. gegužės 30 d.) neįrengė ieškovės įsigytos parkingo vietos, kad ieškovė galėtų ja naudotis, nors tokią pareigą pagal Sutarties 6.3 punktą turėjo. Taigi šiuo aspektu atsakovės neteisėti veiksmai konstatuotini (CK 6.246, 6.256 straipsniai). Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad dėl tokių neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė negalėjo naudotis jai priklausančiu parkingu. Tačiau tam, kad atsakovės atžvilgiu būtų galima taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, būtina nustatyti ne tik neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį, bet ir žalos padarymo faktą ir jos dydį.
14. Ieškovės teigimu, ji patyrė 650 Eur dydžio nuostolių, kuriuos sudaro parkingo vietos nuoma tuo laikotarpiu, kai ieškovė neturėjo galimybės naudotis jai priklausančia parkingo vieta. Pareiga įrodyti šią civilinės atsakomybės sąlygą tenka ieškovei (CPK 12, 178 straipsniai), tačiau ieškovė tokios pareigos neįvykdė (CPK 185 straipsnis). Vien teiginys, kad vidutinė parkingo nuomos kaina mėnesiui yra 50 Eur, nepateikiant jokių įrodymų, kad ieškovė naudojosi mokamu parkingu ginčo laikotarpiu ir patyrė prašomas priteisti išlaidas, nėra pakankamas spręsti dėl ieškovės patirtų nuostolių fakto ir dydžio. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad šaliai nuostolių dydžio negalint tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, neatleidžia šalies nuo nuostolių fakto ir dydžio įrodinėjimo pareigos, ypač, kai patirtus nuostolius yra objektyviai įmanoma pagrįsti. Dėl to teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti 650 Eur dydžio nuostolius, taip pat atmetė, kaip nepagrįstą, ir išvestinį reikalavimą dėl 109,02 Eur išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, priteisimo (CPK 6.249 straipsnio 4 dalis 2 punktas).
15. Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-479-808/2019 paduotu ieškiniu ieškovė prašė priteisti 523,75 Eur dydžio palūkanas už naudojimąsi ieškovės pinigais laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. kovo 16 d. Toks ieškinio reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad ieškovė pagal Sutartį sumokėjo atsakovei turto kainą (8 240 Eur), tačiau atsakovė neįvykdė savo sutartinės pareigos nuo 2017 m. gegužės 30 d. sudaryti galimybę ieškovei naudotis jos įsigytu nekilnojamuoju turtu. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje reiškiami reikalavimai dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo, susijusių su atsakovės pareigos pabaigti ginčo objektų statybos (įrengimo) darbus neįvykdymu. Dėl to teismas konstatavo, kad nurodyti ieškiniai nėra tapatūs, nes nesutampa jų pagrindas ir dalykas. Priešingai, nei teigia atsakovė, nėra pagrindo nutraukti bylos pagal ieškovės pareikštą ieškinį CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
16. Šalies atsisakymas kreiptis į teismą negalioja (CPK 5 straipsnio 2 dalis), nepriklausomai nuo to, sutiko su tokia nuostata ieškovė, pasirašydama Taikos sutartį, ar ne. Dėl šios priežasties faktas, kad šalių 2020 m. rugsėjo 11 d. pasirašytos Taikos sutarties 6.5 punkte įtvirtinta ieškovės pareiga nereikšti jokių reikalavimų ar pretenzijų dėl tiesioginių ar netiesioginių nuostolių dėl ginčo objektų, neriboja ieškovės teisės kreiptis į teismą, reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo ar kito pobūdžio reikalavimus, kaip ir nesudaro pagrindo nei atsisakyti priimti tokį ieškinį, nei jį atmesti. Tokia sutartinė nuostata, kuria ribojama šalies teisė kreiptis teisminės gynybos, nėra teisėta. Atitinkamai negali būti tenkinamas priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės netesybas už neteisėtos sutartinės nuostatos nevykdymą. Dėl to teismas atsakovės priešieškinį atmetė, kaip nepagrįstą.
17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 24 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės UAB ,,Saisonas“ ir ko atsakovei UAB ,,Tosepvymė“ 2 026,85 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Ieškovė UAB „Saisonas“ ir ko apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimą ir 2022 m. sausio 24 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Teismo sprendime padaryta daug turinio klaidų, kurios patvirtina, jog teismas neįsigilino į rašomą tekstą, bylą išnagrinėjo formaliai, neįsigilinęs į jos esmę. Teismas neteisingai aiškino Sutarties 6.3 punkto sąlygas ir nepagrįstai netaikė CK 6.193 straipsnyje nustatytų sutarčių aiškinimo taisyklių, pagal kurias sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai. Sutarties VI skyrius „Daikto (Daiktų) perdavimas ir nuosavybės teisės perėjimas“ nurodo daikto ar daiktų perėjimą pirkėjui. Pagal 6.3 punktą Daikto 1 (parkingo) eksploatavimas pagal tiesioginę paskirtį nėra galimas, todėl atsakovė įsipareigojo iki 2017 m. gegužės 30 d. atlikti visus būtinus Daikto 1 įrengimo darbus ir užtikrinti ieškovės teisę naudotis parkingu. Atsakovei įsipareigojus atlikti vieno Sutartyje nurodyto daikto – parkingo – įrengimo darbus, reiškia, kad ji taip pat įsipareigojo užtikrinti pirkėjo galimybę naudotis ir kitais pagal Sutartį parduodamais daiktais – sandėliukais. Tačiau teismas per siaurai aiškino Sutartį.
18.2. Pagal Sutarties 7.2 punktą ieškovė įsipareigojo per 30 kalendorinių dienų nuo gauto pranešimo iš pardavėjo arba pastato administratoriaus kreiptis į elektros energijos bei kitų komunalinių paslaugų tiekėjus ir savo vardu sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis ar paslaugų teikimo sutartis. Ši sąlyga atskleidžia, kas turi įvesti elektros instaliaciją, kad ieškovė galėtų persirašyti tiesiogiai sutartis su elektros tinklais. Antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo patalpų trūkumus: sandėlių patalpose nėra dalies sienos, lubose yra skylė. Taigi tokių patalpų pagal Sutartį sąžiningas pardavėjas negalėjo parduoti. Tačiau atsakovė, gavusi visus pinigus iš ieškovės, neužbaigė statybos darbų.
18.3. Teismas neatsižvelgė į Sutarties 8.3 punktą, kuriuo pardavėja garantavo, kad Sutarties sudarymo momentu, nėra paslėptų Daikto trūkumų, dėl kurių Daikto negalima būtų naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėja, apie tuos trūkumus žinodama, arba nebūtų jo visai pirkusi, arba nebūtų už jį tiek mokėjusi. Pagal šią sąlygą atsakovė atsako už šiuos trūkumus ir turi atlyginti ieškovės tiesioginius pagrįstus nuostolius, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daikto perdavimo dėl ieškovės ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos. Kadangi atsakovė neužbaigė sandėlių įrengimo, ieškovė savo prekėms laikyti 2017 m. birželio 6 d. išsinuomojo sandėlį, kurio nuomos kaina sudarė 5 Eur už m2. Taigi ieškovė patyrė žalos, negalėdama naudotis savo sandėliavimo patalpomis. CK 6.327 straipsnio 1 dalis, 6.333 straipsnis įtvirtina pardavėjo pareigą užtikrinti, kad įsigyjamą daiktą būtų galima naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį.
18.4. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovės įsigytų patalpų – sandėlių – baigtumas buvo 90 proc. Sutarties sudarymo metu sandėlių ir parkingo baigtumas buvo 90 procentų, nes viso namo baigtumas nesudarė 100 proc. Būtent dėl šios priežasties nebuvo galima registruoti Nekilnojamojo turto registre sandėlių ir parkingo, kaip 100 proc. baigtumo statinių. Ši aplinkybė nereiškia, kad sandėliuose ir parkinge būtų neatliktų darbų. Dėl to teismas nepagrįstai sprendime rėmėsi šia aplinkybe, kaip paneigiančia pardavėjos atsakomybę.
18.5. Teismas pripažino, kad atsakovė iki sutartyje nustatyto termino (2017 m. gegužės 30 d.) neįrengė parkingo vietos. Taigi buvo konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai. Ieškovė pateikė teismui duomenis, kad atsakovė, kaip kompensaciją už laiku neįrengtą parkingą, siūlė 170 Eur ieškovei. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neneigė šios aplinkybės. Dėl to teismas nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį, nurodydamas, kad ieškovė turi įrodyti žalos padarymo faktą ir jo dydį. Atsakovė ieškovei siūlė 30 Eur per mėnesį kompensaciją, pripažindama šią kainą adekvačia, tuo tarpu ieškovė pagal rinkos kainas prašė kompensacijos po 50 Eur per mėnesį. Atsakovei teismui yra iškelta virš 70 bylų. Atsakovė keičia pavadinimus, jos turtas areštuotas, tačiau teismas pripažįsta, kad atsakovė yra sąžininga šalis, parduodama kitai šaliai tokios būsenos turtą.
19. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Tosepvymė“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimą ir 2022 m. sausio 24 d. papildomą sprendimą nepakeistus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Aplinkybė, kad teismo sprendime buvo padaryta keletas gramatinių klaidų, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas ar byla išnagrinėta formaliai. Sutarties 6.3 punkte nurodyta, kad pirkėja patvirtina, jog yra informuota ir jai tai yra priimtina, kad šios Sutarties pasirašymo metu Daikto l (parkingo) eksploatavimas pagal tiesioginę paskirtį negalimas. Pardavėja įsipareigoja ne vėliau, kaip iki 2017 m. gegužės 30 d. atlikti visus būtinus Daikto 1 įrengimo darbus ir užtikrinti pirkėjo teisę naudotis Daiktu 1. Pirkėja pareiškia ir patvirtina, kad apribojimas naudotis Daiktu 1 nėra priežastis atsisakyti sudaryti sutartį. Taigi atsakovė iki 2017 m. gegužės 30 d. buvo įsipareigojusi atlikti tik darbus, susijusius su parkavimo vieta. Sutarties 6.3 punktas yra aiškus ir negali būti suprantamas taip, kad juo atsakovė įsipareigojo atlikti ir darbus sandėliuose.
19.2. Nors teismas tiesiogiai ir nenurodė Sutarties 8.3 punkto, tačiau pažymėjo, kad sandėliukų statybos darbų neužbaigimas nėra paslėptas trūkumas. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė nei atsakovės neteisėtų veiksmų, susijusių su tariamu negalėjimu naudotis sandėliukais, nei patirtos žalos dydžio, nei kitų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, žalos fakto bei dydžio, susijusio su negalėjimu naudotis parkavimo vieta. Ieškovės pateikta 2017 m. birželio 6 d. sandėlio nuomos sutartis patvirtina, kad ieškovė nuomojosi 4 kv. m sandėliavimo patalpas. Taigi ieškovė neįrodė, kad dėl negalėjimo naudotis sandėliukais, jai reikėjo nuomotis 12,92 kv. m ploto patalpas. Ieškovė taip pat neįrodė, kad dėl negalėjimo naudotis parkavimo vieta, ji patyrė 650 Eur dydžio nuostolius, nes šį teiginį įrodinėjo vien tik savo paaiškinimu, kad vidutinė parkingo vietos nuomos kaina per mėnesį yra 50 Eur.
19.3. Ieškovė savo nuostolius dėl negalėjimo naudotis parkingu skaičiuoja nuo 2017 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. birželio 14 d. Tačiau Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad 100 proc. Sutartimi ieškovės įsigytos parkavimo vietos baigtumas buvo įregistruotas 2017 m. rugsėjo 7 d. Dėl to ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji negalėjo naudotis parkavimo vieta iki 2018 m. birželio 14 d. Nesant objektyvių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė realiai patyrė nuostolių, šalių susirašinėjimas ir atsakovės pasiūlymas negali būti pagrindas priteisti iš atsakovės menamus nuostolius.
19.4. Ieškovei įsigijus 90 proc. baigtumo sandėliukus, CK 6.327 straipsnyje nurodyta pardavėjo pareiga užtikrinti, kad daiktu būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį, aiškinama, kitaip, nei įsigijus 100 proc. baigtumo daiktą. Jeigu pirkėjas perka 80-90 proc. baigtumo nekilnojamąjį turtą, tai reiškia, kad jis pats turi įsirengti turtą, ir nereiškia, jog pardavėjas vėliau kompensuoja pirkėjo išlaidas, kurias jis patyrė turto įrengimui. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo surašytas išimtinai ieškovės iniciatyva. Ieškovė iš esmės netgi aiškiai nenurodė, ką būtent šiuo dokumentu ji įrodinėja, o apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad šiame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra fiksuota, jog sandėliukų lubose yra skylė, per kurią matyti dangus, nepagrįsta, nes tokias aplinkybė protokole nėra konstatuota.
Teisėjų kolegija
konstatuoja :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
20. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl 4 864,12 Eur nuostolių pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
21. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys 2015 m. spalio 21 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl transporto priemonės stovėjimo vietos pirkimo – pardavimo Nr. MO-2015-027P, kuria susitarė, kad iki 2017 m. vasario 1 d. šalys sudarys pagrindinę notarinę sutartį, kuria ieškovė iš atsakovės įsigys parkavimo vietą su dviem sandėliukais. Šalys 2017 m. sausio 25 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2015 m. spalio 21 d. preliminariosios sutarties, kuriuo susitarė pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą ir sudaryti pagrindinę sutartį iki 2017 m. balandžio 1 d.
22. Šalys 2017 m. gegužės 4 d. sudarė pagrindinę Sutartį, pagal kurią atsakovė už 8 240 Eur pardavė ieškovei 1/78 dalį požeminio parkingo, dvi negyvenamąsias patalpas – sandėliukus ir 1131/141772 dalį žemės sklypo. Kadangi parkingas ir sandėliukai jų įsigijimo metu buvo neįrengti, ieškovė negalėjo jų naudoti pagal paskirtį, turėjo papildomai nuomotis sandėlį, taip pat atlikti įsigytų sandėliukų įrengimo darbus, todėl patyrė iš viso 4 864,12 Eur išlaidų. Ieškovė, remdamasi Sutarties 6.3 punktu atsakovės prisiimtu įsipareigojimu iki 2017 m. gegužės 30 d. atlikti visus būtinus parkingo įrengimo darbus ir užtikrinti pirkėjo teisę juo naudotis, ieškiniu prašė priteisti jos patirtas išlaidas iš atsakovės.
23. Ieškovė 2022 m. balandžio 28 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui atsikirtimus į atsakovės atsiliepimą į apeliacinį skundą. CPK nuostatos, reglamentuojančios apeliacinį procesą ir šio proceso metu šalių teikiamus procesinius dokumentus, nenumato tokio dokumento, kaip atsikirtimų į atsiliepimą į apeliacinį skundą, teikimo galimybės. Pagal CPK 306, 308, 309 ir 318 straipsnius bylos šalys apeliaciniame procese gali teikti tik apeliacinį skundą, atsisakymą nuo apeliacinio skundo, prisidėjimą prie apeliacinio skundo ir atsiliepimą į apeliacinį skundą. Ieškovė pateiktuose atsikirtimuose nepareiškė apeliacinės instancijos teismui jokių prašymų, nepateikė naujų duomenų, o tik išdėstė savo poziciją į atsakovės atsiliepimo argumentus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas spendžia, kad ieškovės atsikirtimai nepriimtini ir grąžintini ieškovei.
Dėl Sutarties 6.3 punkto aiškinimo
24. Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybę, kad įsigyjami nekilnojamojo turto objektai yra tik 90 proc. baigtumo, nepagrįstai nesirėmė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, per siaurai aiškino Sutarties 6.3 punkto sąlygą, neatsižvelgdamas į kitas Sutarties sąlygas, bendras CK įtvirtintas pardavėjo pareigas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė pagal Sutartį buvo įsipareigojusi sutvarkyti tik parkingą, o ne visus parduodamus daiktus, tai yra parkingą ir du sandėliukus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.
25. Sutarčių aiškinimo taisyklės yra įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis).
26. Esminiai sutarties šalių tikslai sudarant sutartį nustatomi pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, pagal kurias turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad sutarčiai aiškinti svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-684/2015).
27. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021).
28. Nagrinėjamoje byloje abi nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties šalys, ieškovė ir atsakovė, yra privatūs juridiniai asmenys, vykdantys verslą ir siekiantys pelno. Taigi abi sutarties šalys yra lygiavertės, turinčios turėti patirties ir įgūdžių derantis dėl sutarčių sąlygų ir nustatant abipuses teise ir pareigas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys 2015 m. spalio 21 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl transporto priemonės stovėjimo vietos pirkimo – pardavimo, vėliau 2017 m. sausio 25 d. papildomu susitarimu Nr. 1 pratęsė pagrindinės sutarties sudarymo terminą. Pagrindinė Sutartis buvo sudaryta tik 2017 m. gegužės 4 d. Pripažintina, kad ieškovė turėjo pakankamai laiko susipažinti su perkamų daiktų būklė, jų statybų eiga, aptarti ir derėtis dėl būsimos Sutarties sąlygų, taip pat tinkamai įvertinti notaro tvirtinamos pagrindinės Sutarties sąlygas.
29. Sutartyje nurodyta, kad ieškovė iš atsakovės už 8 240 Eur perka 1/78 dalį požeminio parkingo (Daiktas1), dvi negyvenamąsias patalpas – sandėliukus (Daiktas2 ir Daiktas3) ir 1131/141772 dalį žemės sklypo (Daiktas4). Taigi Sutartyje visi įgyjami objektai yra aiškiai išskirti, nurodant, kad parkingas toliau tekste yra Daiktas1, o sandėliukai – Daiktas2 ir Daiktas3. Sutartyje aptariant sąlygas, susijusias su visais perkamais objektais, vartojami apibendrinantys žodžiai „daiktai“ arba tik „Daiktas“, nenurodant konkretaus jam priskirto skaitmens – „1“, „2“, „3“ ar „4“. Sutartyje detaliai aptarti visi daiktus charakterizuojantys duomenys, taip pat nurodyta, kad parkingo ir sandėliukų baigtumas 90 proc.
30. Sutarties 6.3 punkte nurodyta, kad pirkėjas patvirtina, kad yra informuotas ir jam tai yra priimtina, kad šios sutarties pasirašymo metu Daikto1 (parkingo) eksploatavimas pagal tiesioginę paskirtį negalimas. Pardavėjas įsipareigoja ne vėliau, kaip iki 2017 m. gegužės 30 d. atlikti visus būtinus Daikto1 įrengimo darbus ir užtikrinti pirkėjo teisę naudotis Daiktu1. Pirkėjas pareiškia ir patvirtina, kad apribojimas naudotis Daiktu1 nėra priežastis atsisakyti sudaryti šią sutartį. Taigi aptariamoje Sutarties sąlygoje yra aiškiai prisiimtas pardavėjo įsipareigojimas tik dėl parkingo įrengimo ir užtikrinimo, kad pirkėjas juo galės naudotis. Minėta sąlyga yra nurodyta Sutarties VI dalyje „Daikto (daiktų) perdavimas ir nuosavybės teisės perėjimas“. Kituose šios dalies 6.1 ir 6.2 punktuose yra aptariamas tik daiktų perdavimo momentas, neišskiriant konkretaus daikto.
31. Sutarties 2.8 punktu pirkėjas patvirtino, kad yra informuotas ir supažindintas apie tai, kad pastatas, kuriame yra daiktai, yra nebaigtas statyti. Sutarties 8.9 punktu pirkėjas patvirtino ir garantavo, kad perka daiktą tokios būklės, kokios jis yra Sutarties sudarymo dieną. Pirkėjas iki sutarties sudarymo turėjo galimybę ir apžiūrėjo daiktą jo buvimo vietoje. Sutarties 7.6 punktu pirkėjas pareiškė, kad turėjo galimybę ir rūpestingai bei atidžiai apžiūrėjo daiktą iki šios sutarties pasirašymo dienos ir patvirtino, kad daiktas atitinka šalių aptartus ir daiktui keliamus Lietuvos Respublikos teisės aktų bei Projekto sprendinių keliamus reikalavimus bei jo mokamą kainą už perkamą daiktą ir daikto būklės ar kokybės trūkumų pirkėjas nepastebėjo ir pretenzijų neturi.
32. Aptartos Sutarties sąlygos patvirtina, kad Sutartyje tik 6.3 punkte buvo nustatytos pardavėjo pareigos dėl konkretaus Daikto1, skliausteliuose patikslinant „parkingo“, įrengimo darbų atlikimo. Tuo tarpu kitos Sutarties sąlygos atskleidžia, kad pirkėjas buvo supažindintas su visų įgyjamų daiktų būkle, baigtumu. Jokių papildomų sąlygų ir pareigų dėl sandėliukų ar Daikto2 ir Daikto3 įrengimo ir užbaigimo pardavėjui nebuvo nustatyta. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas Sutarties 7.2 punktas, nustatantis pirkėjo pareigą, gavus pranešimą iš pardavėjo arba Pastato administratoriaus, kreiptis į elektros energijos bei kitų komunalinių paslaugų tiekėjus ir savo vardu sudaryti pirkimo-pardavimo ir (ar) paslaugų teikimo sutartis, nėra pagrindas aiškinti Sutarties 6.3 punkte numatytą pardavėjo pareigą plečiamai, pripažįstant, kad ji apima ir sandėliukų įrengimą. Elektros energijos tiekėjams yra mokamą už realiai tiekiamą ir faktiškai sunaudotą elektros energiją.
33. Sutarties 8.3 punktu pardavėjas garantavo, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių Daikto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų jo visai pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Priešingai negu apeliaciniame skunde teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šią Sutarties sąlygą ir nurodė, kad sandėliukų statybos darbų neužbaigimas nėra paslėptas trūkumas. Antstolio 2019 m. gegužės 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad patalpos lubose dešinėje pusėje nuo įėjimo į patalpas yra skylė su aplink esančiais termoizoliacinės medžiagos pažeidimais. Skylėje įstatytas geltonos spalvos kibiras kiauru dugnu. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad protokole nurodyti ir nuotraukose užfiksuoti sandėliukų trūkumai negali būti pripažįstami paslėptais, ieškovė, juos pažiūrėdama, turėjo pastebėti antstolio užfiksuotus trūkumus.
34. Byloje esantys duomenys nepatvirtina ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovė būtų įsipareigojusi pagal Sutarties sąlygas ar derybų dėl šios Sutarties sudarymu metu bei Sutarties vykdymo metu būtų leidusi ieškovei tikėtis, kad yra prisiėmusi pareigą įrengti ne tik parkingą, bet ir abu sandėliukus. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ir aiškino Sutarties sąlygas ir pagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovės jos patirtas išlaidas dėl sandėliukų įrengimo ir nuomos mokesčio už kitas sandėliavimo patalpas.
Dėl ieškovės patirtų nuostolių dėl laiku neįrengto parkingo
35. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė 650 Eur nuostolių dėl negalėjimo naudotis parkingu dydžio, nes neatsižvelgė į pačios atsakovės ieškovei siūlytą 170 Eur kompensaciją už Sutarties sąlygų nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.
36. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovė neįvykdė Sutarties 6.3 punkte nustatytos pareigos iki 2017 m. gegužės 30 d. įrengti ieškovės įsigytos parkingo vietos, o ieškovė negalėjo naudotis jai priklausančiu parkingu. Tačiau pagal CK 6.245-6.249 ir 6.256 straipsnių nuostatas sutartinės civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti ne tik neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį, bet ir žalos padarymo faktą ir jos dydį.
37. Ieškovė nepateikė teismui duomenų, kad po Sutarties sudarymo iki parkingo pripažinimo tinkamu naudotis ir įregistruoti būtų sudariusi kitos parkavimosi vietos nuomos sutartį, taip pat nepateikė jokių kitų duomenų, galinčių patvirtinti, kad dėl negalėjimo naudotis pagal Sutartį įgytu parkingu ieškovė būtų patyrusi kokių nors papildomų išlaidų. Ieškovė prašomų priteisti nuostolių dydį grindė aplinkybe, kad vidutinė parkingo nuomos kaina yra 50 Eur per mėnesį. Tačiau taip pat nepateikė ir šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįvykdė CPK 185 straipsnyje nustatytos įrodinėjimo pareigos, taip pat tinkamai išaiškino ieškovei kasacinio teismo praktiką, pagal kurią CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog šaliai nuostolių dydžio negalint tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-701/2019).
38. Apeliaciniame skunde ieškovė remiasi atsakovės 2017 m. gruodžio 15 d. pranešimu dėl kompensacijos mokėjimo, kuriuo atsakovė siūlė ieškovei 170 Eur dydžio kompensaciją už vėlavimą atlikti būtinus parkingo įrengimo darbus už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. Tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovė ginčijo visą ieškovės prašomą priteisti sumą. Be to, 2017 m. gruodžio 15 d. pranešime buvo siūloma kompensacija už vėlavimą atlikti darbus, nenurodant, kokius tiksliai ieškovės nuostolius pagal Sutartį atsakovė ketina atlyginti. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-479-808/2019 jau buvo priteisęs ieškovei iš atsakovės 523,75 Eur palūkanų (nuostolių) už atsakovės Sutartinių pareigų nevykdymo. Todėl ieškovė, reikalaudama papildomų nuostolių atlyginimo, turėjo pateikti duomenis, patvirtinančius prašomų priteisi nuostolių atsiradimo pagrindą ir jų dydį. Tokios savo pareigos ieškovė neįvykdė.
Dėl procesinės bylos baigties
39. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, neturi pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai.
40. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. papildomu sprendimu buvo tik paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos, o ieškovė apeliaciniame skunde šio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neginčijo, nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti ir pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio.
42. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų byla nesprendžiama iš esmės. Bet kokiu atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas nėra ieškovo reikalavimas, nesudaro ieškinio dalyko ir neprivalo būti nurodomas ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Jeigu ieškinyje nenurodytas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, tai nesudaro pagrindo traktuoti kaip ieškinio trūkumą ir nustatyti terminą jam pašalinti (CPK 138 straipsnis). Jeigu ieškinyje toks reikalavimas nurodytas, tai jis nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kuris ieškovo nukreipiamas atsakovui. Nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas nurodytas procesiniuose dokumentuose, teismas ex officio privalo taikyti procesinį įstatymą ir jo pagrindu spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
43. Atmetus apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
44. Atsakovė prašė teismo priteisti jai iš ieškovės 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatyto dydžio (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.), išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas(CPK 93 straipsnio 1 dalis).
45. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
netenkinti ieškovės UAB „Saisonas“ ir ko apeliacinio skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimą ir 2022 m. sausio 24 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Saisonas“ ir ko, juridinio asmens kodas 226186090, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Tosepvymė“, juridinio asmens kodas 303287715, 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Vaclovas Paulikas
Rūta Petkuvienė
Inga Staknienė